d2a4b20b-2d01-4cd8-a1de-83aaba9ca871 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-281-544-2020 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00436-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto MisiÅ«no ir Laimutės Sankauskaitės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB „Saitila“) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6726-1001/2019 pagal ieÅ¡kovės UAB „Saitila“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Saitila“ prašė priteisti iš atsakovo V. M. 4974,46 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2018-09-06 iki 2019-02-21 dirbo UAB „Saitila“ vairuotoju - ekspeditoriumi. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 58 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Atsakovas 2018-09-14 Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Bentheimo mieste, vairuodamas ieÅ¡kovei priklausantį krovininį automobilį ,,Scania P 114 LB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t.y. važiuodamas Lunkensliege gatve, manevruodamas kliudė kelio kalnelį ir sugadino automobilio kuro bakÄ , iÅ¡ kurio ant gatvės iÅ¡siliejo dyzelinis kuras. 2019-01-31 ieÅ¡kovė gavo Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Benlheimo miesto tarybos pretenzijÄ dėl 4807,50 Eur žalos, padarytos dėl kuro surinkimo, atlyginimo ir 2019-02-03 sumokėjo Å¡iÄ sumÄ .

Atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 219 - 222 punktų reikalavimus, nes nesaugiai manevravo, apgadinęs vairuojamo automobilio kuro bakÄ , tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nors žinojo, kad dėl jo pasiÅ¡alinimo draudimo bendrovė ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ins draudimo iÅ¡mokos. IeÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kalto dėl žalos atsiradimo V. M.. 2018-09-14 eismo įvykio metu atsakovas apgadino ieÅ¡kovei priklausančio automobilio degalų bakÄ , dėl kurio remonto ieÅ¡kovė patyrė 166,96 Eur iÅ¡laidų, kurias turi atlyginti atsakovas.

Atsakovas privalo atlyginti visÄ ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , nes jÄ padarė tyčia. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mai 2019-11-20 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo V. M. ieÅ¡kovei UAB ,,Saitila“ 2498,88 Eur žalos atlyginimo, 458 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas dirbo UAB „Saitila“ nuo 2018-09-06 iki 2019-02-21 vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, darbo sutartis nutraukta DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. 2018 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kovės įsakymu atsakovas buvo siųstas darbui į komandiruotę Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuo 2018-09-07 iki 2018-10-26. Atsakovas, atlikdamas jam pavestas darbo funkcijas, vairuodamas krovininį automobilį „Scania P 114 LB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-09-14 Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Bentheimo mieste padarė eismo įvykį: važiuodamas Funkenstiege gatve, manevruodamas kliudė greičio mažinimo kalnelį (kelio kalnelį), sugadino vairuojamo automobilio bakÄ , todėl ant gatvės iÅ¡siliejo automobilio bake buvę degalai.

Degalus paÅ¡alino Bad Bentheimo gaisrinė ir savanorių gaisrinė. 2019-01-31 ieÅ¡kovė gavo Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Bentheimo miesto tarybos pretenzijÄ dėl 4807,50 Eur gaisrinės suteiktų paslaugų, Å¡alinant nuo gatvės iÅ¡siliejusį kurÄ , atlyginimo ir 2019-02-03 Å¡iÄ sumÄ sumokėjo. Darbo ginčų komisija 2019-05-29 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo 1973,52 Eur žalos atlyginimÄ , tačiau ieÅ¡kovė su Å¡iuo sprendimu nesutiko ir pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl visos žalos sumos atlyginimo.

5. Kadangi žalos padarymo metu Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai, žala atsirado atsakovui vykdant darbo funkcijas, teismas vadovavosi DK X skyriaus normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimÄ (DK 151-154 straipsniai), pasisakė dėl žalos padarymo tyčia, asmens neatsargumo sÄ vokų. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė atsakovo tyčinius veiksmus sieja su atsakovo sukeltu degalų iÅ¡liejimu iÅ¡ automobilio bako ir tyčiniu iÅ¡važiavimu iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nustatė, kad atsakovas paaiÅ¡kinime draudimo bendrovei nurodė kliudęs automobilio bako dugnu kelio kalnelį ir iÅ¡ bako pradėjęs tekėti kuras, jis tai pastebėjo nuvažiavęs apie 20 metrų, tada sustojo, sutvarkė bakÄ ir nuvažiavo toliau.

Teismas pripažino, kad atsakovas įvykio vietoje neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, nepasirinko saugaus greičio, neatsargiai manevravo, todėl, važiuodamas per greičio mažinimo kalnelį, į jį atsitrenkė automobiliu ir apgadino kuro bakÄ . Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas automobilį apgadino sÄ moningai, norėdamas, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡silietų degalai ir ieÅ¡kovei dėl degalų valymo iÅ¡laidų bÅ«tų padaryta žala, sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog jis žalÄ padarė tyčia.

Kadangi atsakovas vairuodamas nebuvo reikiamai atidus, vertino, kad jis žalÄ dėl automobilio apgadinimo ir kuro iÅ¡siliejimo padarė dėl didelio neatsargumo.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo sÄ moningai. Pripažino, kad tarp atsakovo tyčinio iÅ¡vykimo iÅ¡ įvykio vietos ir ieÅ¡kovės nurodomos žalos – tikslo kreiptis į draudimo bendrovę netekimo ar draudimo bendrovės, iÅ¡mokėjusios draudimo iÅ¡mokÄ , galimo regresinio reikalavimo ieÅ¡kovei – nėra priežastinio ryÅ¡io. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas bÅ«tų, ar nebÅ«tų pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, galimi keli žalos atlyginimo variantai.

Draudimo bendrovė iÅ¡mokėtų žalÄ nukentėjusiajam asmeniui ir pareikÅ¡tų regresinį reikalavimÄ ieÅ¡kovei pirmiausia tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė įvykio metu buvo praleidusi draudimo įmokos pagal draudimo sutartį Nr. 128796807 sumokėjimo terminus, o atsakovo pasiÅ¡alinimas tam neturėtų lemiamos įtakos. IeÅ¡kovė pati atlygintų žalÄ nukentėjusiajam asmeniui ir nesikreiptų į draudimo bendrovę, nes dėl praleisto draudimo įmokos sumokėjimo termino (Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovė neginčija) žinotų, kad iÅ¡mokos negaus, nes nevykdė draudimo sutarties sÄ lygų.

Pripažino, kad ieÅ¡kovė neteko galimybės gauti draudimo iÅ¡mokÄ dėl savo pačios kaltų veiksmų – laiku nesumokėtos draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ , o ne dėl to, kad atsakovas iÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos. Todėl teismas atsakovo iÅ¡vykimo iÅ¡ įvykio vietos nevertino kaip aplinkybės, sukėlusios ieÅ¡kovei žalÄ .

7. Teismas sprendė, kad yra visos atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygos:

1) atsakovas, nesaugiai manevruodamas automobiliu, kliudė kliÅ«tį, sugadindamas automobilio kuro bakÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡siliejo dyzelinas, dėl gaisrininkų paslaugų, surenkant iÅ¡siliejusį kurÄ ir taisant automobilį, kilo žala, 2) žala padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais - nesilaikant kelių eismo taisyklių reikalavimų;

3) atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovei 4) atsakovo kaltė dėl žalos pasireiÅ¡kė dideliu neatsargumu;

5) eismo įvykio dienÄ ieÅ¡kovę ir atsakovÄ siejo darbo teisiniai santykiai;

6) atsakovas žalÄ padarė, atlikdamas darbines funkcijas.

8. Kadangi ieÅ¡kovė Bad Bentheimo miesto tarybai sumokėjo 4807,50 Eur, teismas pripažino, kad žalos dydis įrodytas. IeÅ¡kovė teigė už automobilio degalų bako remontÄ sumokėjusi 166,96 Eur. Tai įrodinėjo 2018-10-02 PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. PKS0017923, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovė UAB ,,Kelio servisas“ už bako nuėmimÄ - pastatymÄ ir pavalkėlius sumokėjo 131,29 Eur, UAB ,,Kelio servisas Panevėžyje“ 2019-10-11 pažyma, kurioje nurodyta, kad Å¡ioje bendrovėje 2018-10-02 UAB ,,Saitila“ remontavo autovežį ,,Scania“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra Nr. PKS0017923. Kadangi 2018-09-28 PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje nurodyta, kad ieÅ¡kovė UAB ,,Hansa Flex Hidraulika“ už hidraulinę žarnÄ su antgaliais sumokėjo 35,67 Eur, bet neaiÅ¡ku, ar buvo remontuojamas automobilis „Scania P 114 LB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog jai padaryta 4938,79 Eur turtinė žala.

9. Kadangi atsakovas ieÅ¡kovei žalÄ padarė dėl didelio neatsargumo, teismas sprendė, kad jam taikytina ribota atsakomybė ir atlygintinos žalos dydis ribojamas darbuotojo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu; žalos dydžio mažinti pagrindo nėra. Kadangi atsakovas darbo funkcijas atliko 2018 m. rugsėjo ir spalio mėn., o 2018 m. lapkričio - 2019 m. vasario mėn. jam buvo fiksuojamos pravaikÅ¡tos, už kurias atlyginimas nemokėtas, remdamasis ieÅ¡kovės pateikta pažyma teismas nustatė, kad atsakovui iÅ¡mokėto darbo užmokesčio vidurkis už du realiai dirbtus mėnesius buvo 416,48 Eur, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 2498,88 Eur.

Kadangi ieškinys patenkintas 50,23 procento, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 458 Eur bylinėjimosi išlaidų. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Saitila“ prašo panaikinti (pakeisti) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-11-20 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 2439,91 Eur žalos priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteisti 4938,79 Eur (4807,50 Eur žala dėl kuro išsiliejimo ir 131,29 Eur žala dėl automobilio remonto).

Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai objektyviai įvertino faktines aplinkybes, turinčias įtakos atsakovo kaltės formai nustatyti, netinkamai taikė DK normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę ir padarė materialinės teisės normų pažeidimÄ . Nurodo, kad žala ieÅ¡kovei atsirado, nes atsakovas įvykus eismo įvykiui nesustojo, iÅ¡ įvykio vietos tyčia pasiÅ¡alino, tuo grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Dėl tyčinio pasiÅ¡alinimo eismo įvykis tapo nedraudiminis net esant galiojančiai draudimo apsaugai, nes buvo grubiai pažeista įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

IeÅ¡kovė apmokėjo Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Bentheimo miesto pretenzijoje nurodytÄ sumÄ dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo, taip pat dėl automobilio apgadinimo patyrė remonto iÅ¡laidas 166,96 Eur. Nors nesutinka su teismu, kad patirtos 35,67 Eur iÅ¡laidos nepriteistinos, tačiau Å¡ioje dalyje sprendimo neskundžia.

12. Teigia, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 14 d. ir po to, vykdydamas vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas, grubiai pažeidė ieÅ¡kovės direktoriaus 2018-09-05 patvirtintÄ Vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginę instrukcijÄ ir darbo tvarkos taisyklių reikalavimus, atlikdamas jam pavestas darbo funkcijas bei padaręs eismo įvykį grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes nesaugiai manevravo vairuojamÄ automobilį, pažeidęs vairuojamo automobilio kuro bakÄ ir iÅ¡ eismo įvykio vietos tyčia nuvažiavo (pasiÅ¡alino), apie šį įvykį neinformavo darbdavio atstovo ir įvykį bandė nuslėpti. Todėl atsakovas žalÄ padarė tyčia ir jÄ turi atlyginti visiÅ¡kai (DK 154 straipsnis, Darbo tvarkos taisyklių 7.3. punkto 1 papunktis ir Vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginės instrukcijos 4.1. ir 4.4. punktai).

13. Nurodo, kad atsakovo vairavimo patirtis didelė, jis su Kelių eismo taisyklėmis buvo gerai susipažinęs. Automobilis buvo draustas Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo sutarties liudijimas buvo pas atsakovÄ ir jis su draudimo sÄ lygomis buvo gerai susipažinęs, žinojo, kad įvykus eismo įvykiui, privaloma nedelsiant sustoti bei atlikti kitus bÅ«tinus veiksmus ir jokiu bÅ«du negalima pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, nes bus grubiai pažeista draudimo sutartis, žalÄ reikės atlyginti darbdaviui.

Atsakovas žalÄ padarė tyčiniais veiksmais, t.y. pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos puikiai žinodamas, kad tokiais savo sÄ moningais veiksmais pažeidžia draudimo sutartį - jÄ daro negaliojančia ir eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo klausimÄ perkelia ant darbdavio pečių, įvykis tampa nedraudiminis. Atsakovo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio yra vertintinas kaip pagrindinė sÄ lyga žalai atsirasti (kilti), kuri yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovei padarytos žalos atsiradimu, nes, net ir esant draudiminei apsaugai pagal draudimo sutartį, ieÅ¡kovė vis tiek patirtų tokio pat dydžio žalÄ , draudikas atlygintų atsakovo padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims ir regreso tvarka iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų tretiesiems asmenims pareikalautų sumokėti draudėjo (ieÅ¡kovės), o ieÅ¡kovė, atsiskaičiusi su draudiku, galėtų Å¡ios žalos atlyginimo reikalauti iÅ¡ atsakovo.

Tokia pozicija atitiktų ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir draudimo taisyklių reikalavimus.

14. Mano, kad teismas, nustatydamas atsakovo kaltės formÄ , netinkamai vertino atsakovo 2018-10-12 paaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes, nes jos neatitinka tikrovės. Trečiasis asmuo informacijos apie šį eismo įvykį neturėjo, o atsakovo buvo papraÅ¡yta pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl kito eismo įvykio, įvykusio 2018-09-18 Vokietijoje, kurio metu atsakovo vairuojama ta pati transporto priemonė susidÅ«rė su kita transporto priemone. Atsakovas, teikdamas šį paaiÅ¡kinimÄ draudimo bendrovei, sÄ moningai, tyčia nurodė kito eismo įvykio aplinkybes, nutylėdamas praÅ¡omo paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes.

Atsakovas tyčia, sÄ moningai teikė klaidingÄ informacijÄ darbdaviui ir draudikams apie paties įvykdytus eismo įvykius, prieÅ¡ tai tokiÄ informacijÄ slėpdamas nuo darbdavio. Atsakovo paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja ir ieÅ¡kovės direktoriaus teismo posėdžio metu duotiems paaiÅ¡kinimams, kad, bendraujant su atsakovu dėl Å¡io eismo įvykio, atsakovas jam nurodė, jog važiuodamas gatve nepamatė kalnelio, po trenksmo pamatęs kuro bėgimÄ iÅ¡ bako iÅ¡sigando ir iÅ¡ įvykio vietos pabėgo, kas liko teismo neįvertinta.

Atsakovo paaiškinime nurodytos eismo įvykio kilimo faktinės aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl patikimumo, todėl vertintinos kaip siekis išvengti civilinės atsakomybės arba siekis palengvinti savo padėtį, taigi, turėjo būti atmestos kaip nepatikimos.

15. Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ negauti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirbo UAB „Saitila“ nuo 2018-09-06 iki 2019-02-21 vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, darbo sutartis nutraukta DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. 2018 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kovės įsakymu atsakovas buvo siųstas darbui į komandiruotę Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuo 2018-09-07 iki 2018-10-26. Atsakovas, atlikdamas jam pavestas darbo funkcijas, vairuodamas krovininį automobilį „Scania P 114 LB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-09-14 Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Bentheimo mieste padarė eismo įvykį: važiuodamas Funkenstiege gatve, manevruodamas kliudė greičio mažinimo kalnelį (kelio kalnelį), sugadino vairuojamo automobilio bakÄ , todėl ant gatvės iÅ¡siliejo automobilio bake buvę degalai.

Degalus paÅ¡alino Bad Bentheimo gaisrinė ir savanorių gaisrinė, kurių paslaugos kainavo 4807,5 Eur. 2019-01-31 ieÅ¡kovė gavo Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Bentheimo miesto tarybos pretenzijÄ dėl gaisrinės suteiktų paslaugų, Å¡alinant nuo gatvės iÅ¡siliejusį kurÄ , atlyginimo 4807,50 Eur ir 2019-02-03 Å¡iÄ sumÄ sumokėjo. IeÅ¡kovė UAB ,,Kelio servisas“ už bako nuėmimÄ - pastatymÄ ir pavalkėlius sumokėjo 131,29 Eur. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog jai padaryta 4938,79 Eur turtinė žala, ko apeliantė neginčija.

Teismas sprendė, kad atsakovas savo veiksmais žalÄ padarė dėl didelio neatsargumo, o ne tyčia, kaip teigė ieÅ¡kovė, todėl privalo atlyginti Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos dalį (2498,88 Eur). Apeliantė su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka.

18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai objektyviai įvertino faktines aplinkybes, turinčias įtakos atsakovo kaltės formai nustatyti, netinkamai taikė DK normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę, nepagrįstai sprendė, kad žala padaryta esant dideliam atsakovo neatsargumui. Nurodo, kad žala ieškovui atsirado, nes atsakovas įvykus eismo įvykiui nesustojo, iš įvykio vietos tyčia pasišalino, eismo įvykis tapo nedraudiminis.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi bÅ«ti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios Å¡alies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi bÅ«ti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsniai). Darbdaviui tenka pareiga įrodyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygos:

1) atsakovas, nesaugiai manevruodamas automobiliu, kliudė kliÅ«tį, sugadindamas automobilio kuro bakÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡siliejo dyzelinas, dėl gaisrininkų paslaugų, surenkant iÅ¡siliejusį kurÄ ir taisant automobilį, kilo žala, 2) žala padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais - nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų;

3) atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovei 4) atsakovo kaltė dėl žalos pasireiÅ¡kė dideliu neatsargumu;

5) eismo įvykio dienÄ ieÅ¡kovę ir atsakovÄ siejo darbo teisiniai santykiai;

6) atsakovas žalÄ padarė, atlikdamas darbines funkcijas. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo kaltės formos, nes, prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovas žalÄ padarė tyčia, todėl turi atlyginti žalÄ visiÅ¡kai.

20. Kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis). DK 154 straipsnis numato atvejus, kada darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ . Vienu iÅ¡ tokių atvejų yra, kai darbuotojas žalÄ padarė tyčia.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas žalÄ padarė dėl didelio neatsargumo, kadangi įvykio vietoje jis neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, nepasirinko saugaus greičio, neatsargiai manevravo, todėl, važiuodamas per greičio mažinimo kalnelį, į jį atsitrenkė automobiliu ir apgadino kuro bakÄ , bet byloje nėra duomenų, kad atsakovas automobilį apgadino sÄ moningai, norėdamas, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡silietų degalai ir ieÅ¡kovei dėl degalų valymo iÅ¡laidų bÅ«tų padaryta žala. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl nustatytų eismo įvykio faktinių aplinkybių neginčija bei neįrodinėja, jog atsakovas tyčia sukėlė eismo įvykį, ko pasekoje buvo apgadintas kuro bakas ir ant gatvės iÅ¡siliejo automobilio bake buvę dideli kiekiai degalų.

22. Apeliantė teigia, kad teismas, nustatydamas atsakovo kaltės formÄ , netinkamai vertino atsakovo 2018-10-12 paaiÅ¡kinime nurodytas eismo įvykio aplinkybes, nes jos neatitinka tikrovės, atsakovas galimai tyčia nurodė draudikui kito eismo įvykio aplinkybes, nutylėdamas praÅ¡omo paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė nekonkretizuoja, kurios nagrinėjamam ginčui aktualios 2018-10-12 paaiÅ¡kinime atsakovo nurodytos aplinkybės nurodytos neteisingai. Minėtame atsakovo paaiÅ¡kinime nurodyta, kad jam važiuojant automobiliu kelyje buvo kalnelis, kuris siekė bako dugnÄ , dėl ko pradėjo tekėti kuras, ko jis iÅ¡ pradžių nepastebėjęs, vėliau už 20 metrų sustojęs susitvarkė ir važiavo toliau.

Kaip apeliaciniame skunde nurodo ieÅ¡kovė, atsakovas direktoriui teigęs, kad važiuodamas gatve nepamatė kalnelio, po trenksmo pamatęs kuro bėgimÄ iÅ¡ bako, iÅ¡sigando ir iÅ¡ įvykio vietos pabėgo. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek atsakovo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, tiek ieÅ¡kovės atstovo teiginiuose nėra prieÅ¡taravimų, kadangi neginčijama ir pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog atsakovas užkliudęs kalnelį kelyje bei prakiurdęs bakÄ , iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, t.y. iÅ¡ jos pasiÅ¡alino.

23. Nors apeliantė teigia, jog žala padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais jam pasitraukus iÅ¡ eismo įvykio vietos, su tuo nėra pagrindo sutikti. Pripažintina, kad atsakovo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio nesusijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalos atsiradimu. Negalima sutikti su ieÅ¡kove, kad dėl atsakovo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio ji neteko galimybės gauti draudimo iÅ¡mokos, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, jog draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovei nebÅ«tų mokama dėl jos pačios kaltės. Apeliantė neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad ji neteko galimybės gauti draudimo iÅ¡mokos, nes laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ , o ne dėl to, kad atsakovas iÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos.

Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog draudiko turimoje dokumentacijoje nebuvo fiksuotas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos, įvykis bÅ«tų pripažintas draudžiamuoju, bet atlyginęs žalÄ draudikas bÅ«tų teikęs ieÅ¡kovei pretenzijÄ dėl iÅ¡mokėtos sumos sugrÄ Å¾inimo. Tokius draudiko veiksmus bÅ«tų sÄ lygojęs ne atsakovo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, bet tai, kad ieÅ¡kovė laiku nesumokėjo už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ .

Draudikas 2019-10-31 paaiÅ¡kinime atsakė į klausimÄ , kaip bÅ«tų vertinamas atsakovo tyčinis pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, sprendžiant dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo pagal sutartį. PaaiÅ¡kinime nurodyta, kad UAB „Saitila“ nustatytu terminu draudimo įmokos nesumokėjus, draudimo apsauga galiojo, tačiau, kai draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos ir per tÄ laikÄ Ä¯vyksta draudžiamasis įvykis, įstatyme nustatyta draudiko teisė pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ draudėjui dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, o atsakovo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos bÅ«tų vertinamas kaip papildomas pagrindas regresiniam reikalavimui pareikÅ¡ti.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ vertinti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog dėl galimybės gauti draudimo iÅ¡mokÄ praradimo yra atsakinga pati ieÅ¡kovė, yra teisėta ir pagrįsta.

24. Kadangi byloje nustatyta, jog žala darbdaviui darbuotojo neteisėtais veiksmais, esančiais priežastiniame ryšyje su padaryta turtine žala, padaryta dėl didelio neatsargumo, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė DK 153 straipsnio 1 dalies nuostatas bei konstatavo, kad atlygintinos žalos dydis ribojamas darbuotojo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu ir pagal byloje pateiktus faktinius duomenis apie žalos dydį ir darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kurių pagrįstumo apeliantė apeliaciniame skunde neginčija (CPK 320 straipsnio 2 dalis), sudaro 2498,88 Eur.

25. Ä® esminius, turinčius teisinę reikÅ¡mę, apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2009; 2010 kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010).

26. Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis), todėl apeliacinį skundÄ tenkinti nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mai 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistu. Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Laimantas MisiÅ«nas Laimutė Sankauskaitė