2021-11-24 Nr. AB-25670-3-61-3-01689-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3980-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01689-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. K. (Y. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Y. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 12PR-77 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas teigė, jog jis po (duomenys neskelbtini) dalyvavo protesto akcijose, nes nesutiko su rinkimų rezultatais. Dalyvaudamas 2020 m. (duomenys neskelbtini) mitinge pareiškėjas buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir nuvežtas į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skyrius). Jame pareigūnai mušė, tyčiojosi iš pareiškėjo ir kitų sulaikytųjų, vertė sakyti, kad (duomenys neskelbtini), skaityti himną. Pareiškėjas Skyriuje praleido kelias valandas, vėliau jį nuvežė į laikinojo sulaikymo tardymo izoliatorių. 2020 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėją išleido iš tardymo izoliatoriaus ir privertė pasirašyti dokumentą, kad jis negali viešinti, kur buvo ir ką jam darė. Jis neturėjo mušimo žymių ant kūno, nesikreipė į gydytojus. 2020 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas vėl dalyvavo protesto akcijoje ir vėl susidūrė su pareigūnų grasinimais. 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas kartu su draugais K. V. ir T. K. nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini), nes jo draugai taip pat buvo sulaikyti. Pareiškėjo teigimu, jo mama jam nurodė, kad jis yra ieškomas, jam atsiųstos kažkokios baudos ir iškelta baudžiamoji byla pagal 149 straipsnį, tačiau jis nežinojo už ką. Pareiškėjas bijojo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes jam iškelta baudžiamoji byla ir jį gali pasodinti į kalėjimą.

3. Pareiškėjas tvirtino, jog jis atsakovui faktines aplinkybes nurodė pagal galimybes ir tiek, kiek suprato esant reikalinga, papasakojo apie kilmės valstybėje vykusius protestus, kuriuose dalyvavo, kaip buvo sulaikytas, nurodė, kas vyko jį sulaikius, kad buvo areštuotas. Pareiškėjas nuoširdžiai papasakojo apie įvykusias situacijas, jo patirtus išgyvenimus, pasakojimas tiek teikiant prašymą suteikti prieglobstį, tiek per apklausą sutapo, t. y. buvo nuoseklus ir neprieštaringas, pareiškėjas mintis dėstė sklandžiai. Jo pasakojime nėra esminių prieštaravimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pasakojimas nenuoseklus, neinformatyvus. Atsakovas tyrimo metu nesudarė pareiškėjui galimybės pateikti paaiškinimus dėl neva atsakovo nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų. Be to, pareiškėjas teigė atsakovui paaiškinęs, jog jis negavo jokio dokumento dėl jo sulaikymo, todėl negalėjo jo pateikti. Pareiškėjo teiginiai atitinka atsakovo turimus duomenis, kad yra pranešimų apie atvejus, kai žmonės buvo paleidžiami nesurašant protokolų, tokiu būdu nepradedant administracinio teisės pažeidimo procedūros ir nepaaiškinant jų sulaikymo priežasčių, todėl atsakovas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjas bando sumodeliuoti situaciją. Pasitvirtino ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie jam kilmės valstybėje iškeltą baudžiamąją bylą, o tai įrodo, kad pareiškėjas nuoširdžiai papasakojo atsakovui apie kylančias grėsmes kilmės valstybėje, jo persekiojimą politiniais pagrindais. Pažymėjo, kad organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje, kurioje skelbiami sulaikytųjų duomenys, informacija nėra išsami ir galutinė, todėl šis šaltinis negali būti laikomas patikimu įrodymu.

4. Pareiškėjo nuomone, Sprendime pateikti jį neigiamai charakterizuojantys argumentai tėra atsakovo hipotezės ir spėjimai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovas nustatė, kad kilmės valstybės įsiskolinimų pagal vykdomuosius dokumentus registre rasti įrašai apie 7 (istorines) vykdomąsias bylas, 5 iš jų susijusios su asmens nesumokėtomis administracinėmis baudomis, taip pat, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko kirsdamas sieną neleistinoje vietoje, bandė neteisėtai išvykti į Lenkiją, Vilniuje buvo sulaikytas dėl vagystės. Pareiškėjas pabrėžė, jog šie duomenys nepaneigė jo teisės gauti prieglobstį. Pareiškėjas paaiškino, jog jis gyvena Lietuvoje, savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jo judėjimas nėra suvaržytas, todėl jis turėjo galimybę išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tačiau to nedarė. Priešingai, jis savanoriškai laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų, o tai pagrindžia jo siekį gauti prieglobstį dėl kilmės valstybėje gresiančio persekiojimo. Atsakovas nepateikė nei pažymos, patvirtinančios pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės, visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, nei apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu dėl tariamos vagystės Vilniuje. Tai, kad pareiškėjas buvo sulaikytas, neturi reikšmės jo statusui ir charakteristikai, jei jis nebuvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsakovas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos ir dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisingą jo prašymo išnagrinėjimą, išankstinių nuostatų dėl bylos neturėjimą. Atsakovas taip pat nedetalizavo, dėl ko (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo paskirtos administracinės baudos (galbūt tai susiję su jo siekiu įgyvendinti taikių susirinkimų teisę), nenustatė, ar baustumas yra išnykęs (minima, kad vykdomosios bylos yra istorinės).

5. Pareiškėjas pabrėžė, jog nėra ginčo, kad kilmės valstybėje jam iškelta baudžiamoji byla. Atsakovas nepaneigė, kad minėta byla nėra susijusi su politiniu persekiojimu ir inicijuota fiktyviai, t. y. dėl to, kad pareiškėjas dalyvavo mitinguose po (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas, tačiau net ir po sulaikymo ištikimai ir atkakliai laikėsi savo įsitikinimų, dalyvavo proteste / mitinge. Taigi, byloje yra pakankamai rimtų nuorodų į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu inicijuotas baudžiamasis persekiojimas yra politiškai motyvuotas, susijęs su konvencinėmis priežastimis, dėl kurių asmeniui suteiktinas prieglobstis (dėl politinių įsitikinimų). Sprendime atsakovas tik paviršutiniškai apžvelgė pareiškėjo baustumo kilmės valstybėje istoriją, tačiau šios aplinkybės nepaneigė pareiškėjo persekiojimo dėl politinių priežasčių. Aplinkybė, kad pareiškėjas praeityje galėjo turėti vykdomųjų bylų ar kokių nors administracinių nuobaudą, savaime nepaneigia, jog jis negali patirti politinio persekiojimo. Pareiškėjas tvirtino, jog atsakovas neįvykdė pareigos surinkti išsamią informaciją apie jo kilmės valstybę. Atsakovo surinkta informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) labai kukli, selektyvi, neišsami, neatspindinti faktinės situacijos, pagrįsta nepatikimais šaltiniais. Sprendime nėra detaliai pasisakyta dėl baudžiamojo persekiojimo iniciavimo ir įstatymų taikymo, nors pareiškėjas aiškiai nurodė, kad bijo baudžiamojo persekiojimo, režimo taikomų represijų. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2020 m. gruodžio 10 d. pranešime nurodė, jog, įvertinus iš Departamento gautą informaciją bei susiklosčiusią vidinę situaciją (duomenys neskelbtini), darytina prielaida, kad pareiškėjui gali grėsti pavojus dėl režimo taikomų represijų, tačiau atsakovas šio šaltinio neįvertino. Tinkamam ir išsamiam pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui atsakovas privalėjo parengti pažymą apie padėtį jo kilmės valstybėje, tačiau neįvykdė šios pareigos.

6. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

7. Atsakovas apžvelgė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pažymėjo, kad atliekant apklausas 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. sausio 22 d. pareiškėjas buvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, jam buvo sudarytos tinkamas sąlygos pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti. Manė, kad pareiškėjo istorija, kuria jis grindė savo prašymą, nebuvo patvirtinta aktualiais ir patikimais įrodymais, todėl jo pasakojimas buvo įvertintas kaip pramanytas bei nepagrindžiantis tariamos persekiojimo grėsmės tikimybės. Atsakovas taip pat nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gresia kankinimai arba mirties bausmė, todėl jam nesuteikta ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nekonkretizavo nei kur, nei kada jis prisijungė prie (duomenys neskelbtini) protestuotojų, kokia kryptimi, kokiomis gatvėmis judėjo, kur ir kada buvo sulaikytas, jo pateikta informacija nebuvo suderinama su atsakovo surinkta informacija. (duomenys neskelbtini) procedūros atliekamos laikantis formalios nustatytos tvarkos, imituojant legitimumą ir laikantis oficialios pozicijos, jog sulaikomi yra teisės pažeidėjai ir nusikaltėliai (o ne politiniai oponentai ir jų rėmėjai), teisėsauga surašo protokolus, kaltinamuosius aktus, kitus procesinius dokumentus, o teismai priima formalius rašytinius sprendimus.

Mažai tikėtina, jog nesankcionuoto mitingo metu sulaikytas asmuo būtų pristatomas į vieną įstaigą ((duomenys neskelbtini)), po to perkeliamas į kitą įstaigą (IVS), po to laikomas sulaikyme Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytą laiką (15 parų), ir visa tai – neatliekant jo atžvilgiu formalių procesinių veiksmų. Šiame kontekste pareiškėjo negebėjimas pateikti su sulaikymu susijusių dokumentų sukėlė pagrįstų abejonių dėl jo istorijos tikrumo, o jo teikiami paaiškinimai („nieko man nepateikė, mane tiesiog sumušė ir aš praleidau 15 parų ten“), ypač atsižvelgus į kitus jo pasakojimo trūkumus, nepripažintini įtikinamais.

Be to, nors pareiškėjas teigė, kad jį sulaikant 2020 m. (duomenys neskelbtini) buvo sudaužytas jo mobilusis telefonas, tačiau 2020 m. (duomenys neskelbtini) jis rašė komentarus socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, kas, beveik neabejotinai, būtų neįmanoma pagal jo papasakotą situaciją.

8. Atsakovo nuomone, Sprendime pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės pagrįstos objektyviais duomenimis. (duomenys neskelbtini) ieško pareiškėjo dėl įvykdyto nusikaltimo, numatyto (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį (tyčinis lengvas kūno sužalojimas). Nenustatyta svaraus pagrindo prielaidai, jog pareiškėjo paieška kilmės valstybėje yra diskriminacinio pobūdžio bei vykdoma dėl „konvencinių“ priežasčių, suponuojančių tarptautinės apsaugos poreikį. Atlikus paiešką pagal pareiškėjo pavardę ir asmens kodą (duomenys neskelbtini) įsiskolinimų pagal vykdomuosius dokumentus registre (atviros prieigos duomenys), rasti įrašai apie 7 (istorines) vykdomąsias bylas, 5 iš kurių yra susijusios su asmens nesumokėtomis administracinėmis baudomis. Be to, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas bandė neteisėtai išvykti į Lenkiją, taip pat buvo sulaikytas Vilniuje dėl vagystės. Pareiškėjas nepateikė įtikinamų paaiškinimų dėl jo atvykimo į Lietuvą motyvų ir tikslų, todėl neatmestina tikimybė, jog jo išvykimo iš kilmės valstybės tikslas buvo būtent pasislėpti nuo teisėsaugos pareigūnų bei tokiu būdu išvengti atsakomybės.

9. Atsakovas tvirtino, kad jis surinko išsamią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Sprendime aiškiai nurodyta, jog Departamentas 2020 m. spalio 19 d. parengė informacinę pažymą Nr. (15/6-6) 0007 apie padėtį (duomenys neskelbtini) ir ja vadovavosi priimdamas Sprendimą. Ginčo atveju atsakovas sprendė prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, t. y. ar persekiojimas gali būti sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, politinių įsitikinimų ar priklausymo socialinei grupei. Priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, vertinimas būtų atliekamas prieš priimant sprendimą grąžinti ar išsiųsti pareiškėją. Atsakovas pabrėžė, kad būtent jis atlieka vertinimą dėl prieglobsčio suteikimo, o Užsienio reikalų ministerija neturėjo informacijos apie pareiškėją, 2020 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. (20.71E) 3-6003 pateikta prielaida apie užsieniečiui gresiantį pavojų dėl režimo taikomų represijų buvo padaryta vadovaujantis Departamento pateikta informacija (t. y. paties pareiškėjo teiginiais), todėl minėtas raštas neturi reikšmės vertinant individualų pareiškėjo atvejį.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Y. K. skundą.

11. Teismas nustatė, kad pasienio užkardos pareigūnai 2020 m. lapkričio 5 d. aptiko galbūt kelių asmenų paliktą avalynės pėdsakų takelį bei, iniciavę paiešką, surado tris neteisėtai valstybės sieną perėjusius (duomenys neskelbtini) piliečius, tarp jų ir pareiškėją. Pareiškėjas tą pačią dieną pateikė prašymą suteikti jam politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad kilmės valstybėje dėl dalyvavimo taikiose protesto akcijose buvo sumuštas, grasinta nužudyti. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. pirminėje apklausoje nurodė, kad jis, kaip ir kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai, nesutikdamas su (duomenys neskelbtini) rezultatais, dalyvaudavo protesto akcijose – 2020 m. (duomenys neskelbtini) dalyvavo prasidėjusioje taikioje protesto akcijoje ir buvo sulaikytas pareigūnų. Sulaikymo metu jį mušė guminėmis lazdomis, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Pareigūnų mašina nuvežė jį į skyrių, ten jį vėl mušė, įžeidinėjo, sudaužė mobilųjį telefoną. Po to pareiškėją patalpino į kamerą, maitino vieną kartą per dieną, patikrinimų metu pareigūnai jį mušdavo, įžeidinėdavo. Sulaikymo kameroje laikytas 15 parų, t. y. iki 2020 m. (duomenys neskelbtini). Prieš paleidžiant iš kameros, pareigūnai davė pareiškėjui pasirašyti raštelį, kad apie jo sulaikymą niekam nepasakos, jokių dokumentų, jog buvo sulaikytas, jam nedavė. Paleistas iš sulaikymo pareiškėjas nuvyko į darbą, bet darbdavys jį atleido, nes jis negalėjo pateikti sulaikymą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas po dviejų dienų vėl dalyvavo taikioje protesto akcijoje, joje pareigūnai jam papurškė ašarinių dujų, tuomet jis kartu su kitais protestuotojais pradėjo kažkur bėgti, o kai po maždaug pusantros valandos grįžo prie savo namų, jis buvo sulaikytas neuniformuotų pareigūnų, kurie pasakė, kad jeigu dar dalyvaus protesto akcijose – pasodins į kalėjimą. Po šių įvykių pareiškėjas nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini) ir prašyti prieglobsčio Europoje. Pareiškėjas taip pat prašė neišsiųsti jo į (duomenys neskelbtini) iki nepasikeis dabartinė valdžia. Pareiškėjas 2021 m. sausio 22 d. apklausoje išdėstė iš esmės analogiškas aplinkybes; papildomai nurodė, kad iš savo mamos sužinojo, jog jam iškelta baudžiamoji byla pagal 149 straipsnį.

12. Departamentas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 5 d. nuteistas už neteisėtą Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą, o 2020 m. gruodžio 4 d. bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką, bet buvo sulaikytas. Apklausoje pareiškėjas paaiškino, kad ketino keliauti į Vokietiją, nes ši valstybė yra ekonomiškai labai išsivysčiusi. Pareiškėjas Lietuvoje taip pat buvo sulaikytas dėl vagystės. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra paskelbusi pareiškėjo paiešką dėl nusikaltimo pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį (tyčinis lengvas kūno sužalojimas), taip pat (duomenys neskelbtini) į duomenų bazę 2020 m. birželio 22 d. yra įvedęs perspėjimą dėl pareiškėjo. Departamentas nenustatė aplinkybių, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl ginčijamu 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 12PR-77 nesuteikė jam nei pabėgėlio statuso, nei papildomos apsaugos.

13. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Pažymėjo, kad teismas nėra pabėgėlio statuso suteikimo procedūros dalis ir (ar) tęsinys. Teismas Sprendimą nagrinėja pareiškėjo pateikto skundo ribose, t. y. tikrinamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti Sprendimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių Sprendimas turėtų būti panaikintas. Vertindamas Sprendimą teismas taip pat vertina dokumentus bei įrodymus, kurie buvo pateikti Departamentui, t. y. įrodymus, kuriuos atsakovas turėjo bei vertino.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nurodė dalyvavęs nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) vykusiose protesto akcijose, tačiau nenurodė jokių konkrečių detalių. Pasakodamas apie dalyvavimą 2020 m. (duomenys neskelbtini) vykusiame mitinge, kurio metu jis tariamai buvo sulaikytas, taip pat nenurodė jokių konkrečių įvykių, vietos, laiko, išskyrus pradžios laiką – 18.00 val. Atsakovas atsižvelgė į surinktą informaciją apie 2020 m. (duomenys neskelbtini) apie 12:20 val. prasidėjusius žmonių susirinkimus į kolonas skirtingose (duomenys neskelbtini) vietose (minimi 6 taškai) bei jų judėjimą link miesto centro, į (duomenys neskelbtini) aikštę, apie 13.30 val. pasirodžiusius pranešimus apie sulaikymus ir apie tai, kad (duomenys neskelbtini) naudojo ašarines dujas, maždaug 14.30 val. žmonėms pavyko pasiekti (duomenys neskelbtini) aikštę. (duomenys neskelbtini) juos apsupo, tačiau nesulaikinėjo. Protestuotojų kolona judėjo per miestą, prie universalinės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jie atsirėmė į (duomenys neskelbtini) pareigūnų sieną. Apie 17 val. prie „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo masiniai sulaikymai. Apie 18 val. dalis žmonių išsivaikščiojo, dalis liko prie mini-turgaus, (duomenys neskelbtini) išvažiavo, (duomenys neskelbtini) paragino likusius žmones nepažeidinėti tvarkos. Apie 18.15 val. žmonės išsivaikščiojo. Žmogaus teisių gynėjai pranešė, kad 2020 m. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta keliasdešimt žmonių. Teismas konstatavo, kad, lyginant atsakovo surinktą informaciją su ta, kurią pateikė pareiškėjas, matyti, kad pareiškėjo pateikti duomenys yra abstraktūs, jis nepaaiškino nei kur, nei kada prisijungė prie protestuotojų, kokia kryptimi, kokiomis gatvėmis judėjo, kur ir kada buvo sulaikytas, pareiškėjo teiginiai apie protesto akcijos pradžią nesuderinami su atsakovo surinkta informacija.

15. Teismas iš asmens bylos nustatė, kad 2020 m. lapkričio 9 d. buvo atlikta pirminė pareiškėjo apklausa, 2021 m. sausio 22 d. taip pat atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu jis buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis, įskaitant teisę (pareigą) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Taigi, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti visą jo turimą informaciją ir kitus įrodymus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti. Pareiškėjas nei skunde teismui, nei teismo posėdyje nenurodė jokios informacijos, kuri leistų paneigti atsakovo išvadą dėl informacijos nenuoseklumo ir prieštaringumo.

16. Teismas akcentavo, kad atsakovas Sprendime atsižvelgė į (duomenys neskelbtini) opozicijos, nepriklausomos žiniasklaidos, žmogaus teisių gynėjų, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų plačiai ir iki smulkiausių detalių pateiktą informaciją apie įvykius (duomenys neskelbtini), politiškai motyvuotus sulaikymus, įkalinimus ir kitokio pobūdžio persekiojimą, kada nesankcionuotų mitingų, eitynių, kitų protesto akcijų sulaikytiems dalyviams pateikiami formalūs kaltinimai (dėl riaušių, grasinimų pareigūnams, pasipriešinimo ir pan.) bei skiriamos už šiuos pažeidimus teisės aktuose numatytos bausmės ir pažymėjo, kad procedūros atliekamos laikantis formalios nustatytos tvarkos.

Imituodami legitimumą ir laikydamiesi oficialios pozicijos, jog sulaikomi yra teisės pažeidėjai ir nusikaltėliai (o ne politiniai oponentai ir jų rėmėjai), teisėsauga surašo protokolus, kaltinamuosius aktus, kitus procesinius dokumentus, o teismai priima formalius rašytinius sprendimus. Įvertinęs tai, atsakovas sprendė esant mažai tikėtina, kad nesankcionuotame mitinge sulaikytas asmuo buvo pristatytas į vieną įstaigą ((duomenys neskelbtini)), po to perkeltas kitą įstaigą (IVS), laikomas sulaikyme Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytą laiką (15 parų) nesilaikant formalumų, nesurašant atitinkamų protokolų ir nepriimant atitinkamų formalių sprendimų.

Dėl šių priežasčių teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjo neturėjimas su jo sulaikymu susijusių dokumentų kelia pagrįstų abejonių dėl jo istorijos tikrumo, o jo teikiami paaiškinimai („nieko man nepateikė, mane tiesiog sumušė ir aš praleidau 15 parų ten“), siejant juos su kitais pasakojimo trūkumais, nebuvo įtikinami. Be to, teismas pastebėjo, kad pareiškėjo sulaikymo 2020 m. (duomenys neskelbtini) faktu verčia abejoti jo kitą dieną – 2020 m. (duomenys neskelbtini) – rašyti komentarai socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, kas, beveik neabejotina, būtų neįmanoma jo aprašytoje situacijoje, tuo labiau pareiškėjui teigiant, kad jį sulaikant buvo sudaužytas jo mobilus telefonas.

Atsakovas patikrino ir kituose šaltiniuose esančią informaciją, t. y. nerado informacijos apie pareiškėjo sulaikymą (tiek jo nurodytą dieną, tiek per visą aktualų laikotarpį) visuomeninės žmogaus teisių organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje, kuriame skelbiami sulaikytųjų duomenys.

17. Teismas pažymėjo atsakovo nustatytas, objektyviais duomenimis pagrįstas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) ieško pareiškėjo dėl įvykdyto nusikaltimo, numatyto (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje (tyčinis lengvas kūno sužalojimas), (duomenys neskelbtini) įsiskolinimų pagal vykdomuosius dokumentus registre (atviros prieigos duomenys) rado įrašus apie 7 (istorines) vykdomąsias bylas, 5 iš kurių yra susijusios su asmens nesumokėtomis administracinėmis baudomis. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu bandė neteisėtai išvykti į Lenkiją, taip pat buvo sulaikytas Vilniuje dėl vagystės. Teismo vertinimu, faktinės aplinkybės leido atsakovui padaryti išvadą, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, neatmetant tikimybės, jog pareiškėjo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) tikslas buvo būtent pasislėpti nuo teisėsaugos pareigūnų bei tokiu būdu išvengti atsakomybės.

18. Teismas akcentavo, kad atsakovas vadovavosi 2020 m. spalio 19 d. parengta informacine pažyma apie padėtį (duomenys neskelbtini) Nr. (15/6-6) 0007 – tai nurodyta pačiame Sprendime. Teismo vidiniu įsitikinimu, atsakovas pagrįstai nenustatė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, ir kad jo paieška (duomenys neskelbtini) yra diskriminacinio pobūdžio bei vykdoma dėl „konvencinių“ priežasčių, suponuojančių tarptautinės apsaugos poreikį. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai, mirties bausmė.

19. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, atliko išsamų tyrimą visų turėtų dokumentų kontekste ir iš jam pateiktų duomenų pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nėra persekiojamas dėl priklausymo socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Taigi, pareiškėjas neatitinka Konvencijos 1 straipsnio A dalyje ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog teisėsaugos institucijų veiksmai ar motyvai galėtų būti siejami su pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba jo politiniais įsitikinimais, taip pat jog bet kokie pareiškėjo veiksmai, kurie tariamai išprovokavo suinteresuotus asmenis, buvo minėtų individualių savybių, saugomų Konvencijos, išraiška. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka „pabėgėlio“ apibrėžimo bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl nėra Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų papildomai apsaugai suteikti. Teismas Sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu, nenustatė teisinio pagrindo jį panaikinti.

III. 20. Pareiškėjas Y. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, formaliai išnagrinėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Pareiškėjas teigia, jog teismas neįvertino jo argumentų, kad pareiškėjas koncentravosi į patį mitingą, jo prasmę, todėl natūralu, jog jis skyrė mažiau dėmesio gatvių pavadinimams, prisijungimo prie mitingo laikui ir pan. Teismas nepagrįstai neanalizavo subjektyviosios faktinių aplinkybių ir pareiškėjo supratimo pusės, neatsižvelgė į tai, kad sulaikymo momentas sukėlė pareiškėjui stresą, įvyko didelėje sumaištyje.

Pareiškėjas teigia, kad teismas neištyrė atsakovo veikimo (neveikimo) nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, t. y. kiek pareiškėjas buvo įtrauktas į duomenų tikrinimo procesą, o papildomos informacijos nurodymas ar nenurodymas skunde ir teismo posėdyje nešalina atsakovo padarytų proceso trūkumų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad informacija apie kilmės valstybę patvirtina, jog kai kuriais atvejais žmonės buvo paleidžiami nesurašant protokolų, tokiu būdu nepradedant administracinio teisės pažeidimo procedūros ir nepaaiškinant jų sulaikymo priežasčių, taigi, pareiškėjas dėl objektyvių aplinkybių galėjo nepateikti jo pasakojimą patvirtinančių įrodymų, o atsakovui ir teismui dėl to neturėjo kilti abejonių dėl jo pasakojimo.

Pareiškėjas pakartoja, kad organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje skelbiama informacija apie sulaikytuosius nėra išsami ir galutinė, o teismas neargumentavo, dėl kokių priežasčių atsakovo surinkta informacija yra nekvestionuojama. Pareiškėjas tvirtina, jog egzistuoja pagrindas suteikti jam prieglobstį, vadovaujantis „konvencine“ priežastimi“, – politinių įsitikinimų pagrindu, kadangi pareiškėjas dalyvavo mitinguose, kurie buvo politiškai motyvuoti, nukreipti prieš kilmės valstybės valdžią (politinis pasipriešinimas), o mitinguose dalyvavę asmenys (įskaitant patį pareiškėją) susilaukė įvairių represijų iš pareigūnų, gali ir ateityje susidurti su žmogaus teisių pažeidimais.

Pareiškėjas taip pat pakartoja, jog jo neigiamas charakterizavimas yra grindžiamas tik prielaidomis. Paaiškina, jog jis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tada, kai sutiko pareigūnus, kas laikytina racionaliu elgesiu. Pareiškėjas nėra nuteistas dėl tariamos vagystės Vilniuje; kita vertus, tai nėra tiesiogiai susiję su jo prašymu suteikti prieglobstį. Pareiškėjas teigia, kad taip pat egzistuoja pagrindas suteikti jam papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d.), ir pabrėžia, jog tokia apsauga suteikiama dėl daugiau aplinkybių nei kankinimas ar mirties bausmė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jau buvo sulaikytas, prieš jį panaudotas smurtas, jam iškelta baudžiamoji byla, kuri galbūt yra politiškai motyvuota, todėl pareiškėjas gali susidurti su baudimu, žmogaus teisių pažeidimais. Susirūpinimą dėl protestuotojų ir (duomenys neskelbtini) yra išreiškęs ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras. Pareiškėjas tvirtina ir tai, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl būtinumo surinkti naujausią ir aktualiausią informaciją apie kilmės valstybę, kadangi, atsakovui priimant Sprendimą, nepakako vadovautis tik 2020 m. (duomenys neskelbtini) mėn. duomenimis, padėtis (duomenys neskelbtini) sparčiai kito.

Teismas neįsigilino į atsakovo pasirinktų šaltinių apimtį, naujumą.

22. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

23. Atsakovas pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Departamento 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 12PR-77 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą teisėtumo bei pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas, jį atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

28. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

29. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

30. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

31. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes.

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje surinktos medžiagos pagrindu, neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą mitinguose nepasižymėjo informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūko konkrečių detalių, tikslumo, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjo pateikti duomenys yra abstraktūs ir nesuderinami su kilmės valstybės informacija. Pažymėtina, kad nors pasakodamas apie 2020 m. (duomenys neskelbtini) mitingą pareiškėjas ir pateikė šiek tiek daugiau informacijos apie jo galbūt buvusį sulaikymą, tačiau jo pasakojime apie šį epizodą taip pat trūksta esminių detalių (laiko, vietos aplinkybių, konkrečių įvykių), o vienintelė nurodyta konkreti detalė, t. y. kad jis prie mitingo prisijungė 18 val., nesuderinama su surinkta informacija apie mitingo trukmę ir laiką. Be kita ko, visuomeninės žmogaus teisių organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje esanti informacija taip pat nepatvirtino pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl jo sulaikymo. Taigi nustatytų faktinių aplinkybių visuma, kaip teisingai nustatė Departamentas, nepagrindė prielaidos, jog tariamas persekiotojas ((duomenys neskelbtini) teisėsauga) identifikuoja pareiškėją kaip grėsmę valdančiajam (duomenys neskelbtini) režimui ir dėl to ieško prieglobsčio prašytojo, siekia jį sulaikyti ir nubausti. Pastebėtina, kad grindžiant prašymą suteikti prieglobstį motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nepagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009)

37. Byloje taip pat nustatyta, kad į Lietuvos Respubliką prieglobsčio prašytojas atvyko neteisėtai, (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas bandė neteisėtai išvykti į Lenkiją, taip pat buvo sulaikytas Vilniuje dėl vagystės. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo neteisėto sienos kirtimo bei vagystės yra grindžiamos prielaidomis, laikytini nepagrįstais.

38. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytu aktualiu nagrinėjamam atvejui teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo priima Departamentas, jis atlieka tyrimą ir įvertina konkrečią pareiškėjo situaciją kilmės šalyje, taigi priimant sprendimą vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo pateikta informacija.

39. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. ne taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. K. (Y. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė