d2a0ad28-e35d-495f-97c7-06c7a52a90c9 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-437-557/2013Teisėjas V. Gedeikis                     Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00804-2011-3                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                     1.2.26.2.1.; 1.2.26.2.2.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 19 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko,   sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, Redai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorams Vytautui Agintui, Snieguolei LukoÅ¡ienei,nuteistiesiems S. Å ., I. Å ., gynėjui I. M.,nukentėjusiosioms A. Å ., R. I., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų S. Å . ir I.

Å . apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. Å . nuteista pagal BK 284 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, I. Å . nuteistas pagal BK 284 str. 2 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:S. Å . ir I. Å . nuteisti už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. 2011 m. gruodžio 27 d. apie 08.30 val. vieÅ¡oje vietoje – Plungės m. Stoties g. daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) trečio aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriuje S. Å ., veikdama kartu su I.

Å ., įžūliu elgesiu ir veiksmais, pasireiÅ¡kusiais patyčiomis ir fizinio smurto pavartojimu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . S. Å . necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do A. Å ., ranka suėmusi už kaklo jÄ smaugė, taip padarydama nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kakle - nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tuo pačiu metu I. Å . necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do A. Å ., tokiu bÅ«du jie demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, sukėlė pasipiktinimÄ Ä¯vykį mačiusiai nukentėjusiajai R.

I.. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. Å . praÅ¡o nuosprendį dėl jos nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. panaikinti ir jÄ iÅ¡teisinti konstatavus, jog veika, turinti BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, nepadaryta. Nurodo, jog pripažindamas jÄ kalta teismas padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir netinkamai taikė minėtÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teismo iÅ¡vados dėl sužalojimo A. Å . padarymo aplinkybių, dėl jos veiksmų chuliganiÅ¡ko motyvo neatitinka bylos aplinkybių.

Byloje nėra paneigta, jog sužalojimÄ A. Å . patyrė kuomet ji pati gynėsi nuo A. Å . užpuolimo, Å¡iai pasipiktinus jos pasirodymu prie A. Å . ir jos sÅ«naus bendro buto. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji nuosekliai tvirtino, jog bÅ«tent A. Å . žinodama, kad sÅ«nus jÄ pakvietė pabÅ«ti kaip liudytoja konflikte, laukė jos prie savo buto durų, užpuolė jÄ ir pradėjo jos atžvilgiu naudoti smurtÄ , o ji gynėsi nuo jos užpuolimo. Teismas, paneigdamas jos parodymus ir aukščiau jų iÅ¡keldamas nukentėjusiosios A.

Å . parodymų vertingumÄ , turėjo atlikti iÅ¡samiÄ jos ir A. Å . parodymų analizę bylos duomenų visumos kontekste. Akivaizdu, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo prieÅ¡iÅ¡kuose santykiuose su jos sÅ«numi I. Å . ir turėjo į jÄ , kaip į I. Å . motinÄ , neigiamÄ požiÅ«rį, todėl jos parodymai gali bÅ«ti neobjektyvÅ«s. Pati nukentėjusioji A. Å . nurodo, kad sužinojusi, jog I. Å . į konflikto vietÄ pakvietė jÄ kaip liudytojÄ , pareiÅ¡kė jam, kad ji neateitų, kas rodo, jog nukentėjusioji buvo nusiteikusi prieÅ¡ jos atėjimÄ .

Vertinant, kas pradėjo naudoti smurtÄ , svarbi ir ta aplinkybė, kad prieÅ¡iÅ¡kai jos atžvilgiu nusiteikusi nukentėjusioji A. Å . sužinojusi, kad sÅ«nus I. Å . jÄ pakvietė ateiti, pati nuėjo prie laukųjų buto durų ir laukė jos ateinančios (b. l. 9). Pažymi, kad teismas nepagrįstai teisme rėmėsi mažamečio liudytojo A. Å . parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant jo motinai A. Å ., kadangi tokie duomenys, pirmiausia, buvo gauti pažeidžiant įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , antra, nebuvo patvirtinti, o prieÅ¡ingai, netgi paneigti teisme.

Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad pagarsinus A. Å . duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus: „Paskutinį kartÄ tėtis atėjo su močiute pas juos į namus, močiutė smaugė mamÄ , paėmusi rankomis už kaklo. Jis močiutei spyrė į kojÄ , o jo mama Å¡aukė ant tėčio ir močiutės”,- liudytojas iÅ¡ esmės jų nepaneigė, motyvavo juos pamiršęs. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. Å . yra Å¡iuo skundžiamu nuosprendžiu nuteisto I. Å . sÅ«nus, jos anÅ«kas.

Liudytojo A. Å . apklausos protokole nėra nurodyta, kad jam, kaip tėvo I. Å . ir senelės S. Å . artimam giminaičiui, bÅ«tų buvus iÅ¡aiÅ¡kinta jo teisė neduoti parodymų prieÅ¡ savo artimuosius giminaičius, kÄ numato BPK 82 str. 2 d. Nagrinėjant bylÄ teisme, mažamečio liudytojo A. Å . apklausos metu taip pat Å¡iam asmeniui nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta analogiÅ¡ka jo teisė neduoti parodymų prieÅ¡ kaltinamuosius - savo artimuosius giminaičius. Dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo mažamečio apklausų duomenis laikyti įrodymais BPK 20 str. prasme.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas nemotyvuotai ignoravo mažamečio liudytojo A. Å . parodymus, duotus teismui, kur jis teigia, jog: „kai ateidavo močiutė su tėčiu pas mus, mama pradėdavo pulti močiutę, ji pirma pradėdavo. Močiutė nesmaugė mamos. Pats močiutei nesu spyręs į kojÄ , tikrai atsimenu”,- nepagrįstai konstatuodamas, kad Å¡is liudytojas iÅ¡ esmės nepaneigė pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų. Spręsdamas, ar ji panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A.

Å . jos nurodytomis aplinkybėmis, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusioji A. Å . nei į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams, kurie su jais buvo iki pat kol I. Å . susirinko savo daiktus iÅ¡ kambario ir visi iÅ¡siskirstė, nei į įvykio vietÄ atėjusiai ir ilgÄ laikÄ joje buvusiai savo draugei R. I. net neminėjo apie tai, kad S. Å . bÅ«tų jÄ užpuolusi (policijos pareigÅ«no T. D. tarnybiniame praneÅ¡ime apie tai, kad 2011-12-27 buvo gautas praneÅ¡imas dėl to, kad buvęs vyras I.

Å . kelia triukÅ¡mÄ , nurodoma, kad konfliktas buvo be smurto, o nukentėjusioji R. I. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, jog A. Å . ar kas kitas jai bÅ«tų sakęs, kad S. Å . bÅ«tų smaugusi ar kaip kitaip smurtavusi A. Å . atžvilgiu). Nors teismas ir rėmėsi teismo medicinos specialisto iÅ¡vados konstatavimu, jog A. Å . odos nubrozdinimas kakle padarytas kietu buku bukabriauniu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti nagas, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau tokio sužalojimo buvimas net neprieÅ¡tarauja jos parodymams, nes sužaloti nukentėjusiÄ jÄ galėjo besigindama nuo jos užpuolimo.

Be to, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada kelia abejonių jos objektyvumu, kadangi iÅ¡vadoje teigiama, jog sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tačiau, kaip matyti iÅ¡ medicininių dokumentų, apraÅ¡ant gydymo įstaigoje odos nubrozdinimÄ pažymėta, jog yra pavirÅ¡inis odos nudrėskimas, tačiau net neapraÅ¡yta nudrėskimo spalva ar kiti jo bÅ«klę apibÅ«dinantys duomenys, kurie sudarytų sÄ lygas spręsti apie sužalojimo padarymo laikÄ . Teismas, siekdamas jos veiksmams suteikti didesnį kriminalinį atspalvį, nepagrįstai konstatavo, jog dėl jos neteisėtų veiksmų buvo iÅ¡kviesta policija.

Bylos aplinkybėmis yra nustatyta, kad A. Å . iÅ¡sikvietė policijÄ dar iki jos atėjimo pas jÄ Ä¯ namus, kÄ patvirtina tiek nukentėjusiosios A. Å . parodymai, tiek nuteistojo I. Å . parodymai, tiek byloje esantis policijos pareigÅ«no T. D. tarnybinis praneÅ¡imas apie tai, kad 2011-12-27 buvo gautas praneÅ¡imas dėl to, kad buvęs vyras I. Å . kelia triukÅ¡mÄ , teismo nuosprendžiu negali ateiti ir bÅ«ti pas pranešėjÄ nurodytu adresu (b. l. 5). Atkreipia dėmesį į tai, kad tame pačiame tarnybiniame praneÅ¡ime, eilutėje „Įvykio tipas” nurodoma:

„VieÅ¡osios tvarkos pažeidimai. TriukÅ¡mas, konfliktas be smurto”, taip pat nurodoma, kad: „vyriÅ¡kiui susirinkus daiktus paliko patalpas, skundų negauta”. Å ių aplinkybių visuma rodo, kad byloje nėra paneigta (o teisme duoti mažamečio liudytojo A. Å . parodymai netgi patvirtina), jog nukentėjusioji A. Å . pirmoji užpuolė jÄ panaudodama fizinį smurtÄ , o sužalojimÄ patyrė tuo metu, kai ji, neperžengdama bÅ«tinosios ginties ribų (kadangi nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas nekonstatuojamas - BK 28 str.) gynėsi nuo jos užpuolimo stumdama jÄ Å¡alin nuo savęs. Taip pat nėra neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymas yra jos veiksmų pasekmė.

Byloje nėra patikimų duomenų apie tai, jog ji bÅ«tų iÅ¡vadinusi A. Å . necenzÅ«riniais žodžiais. Nuosprendyje nukentėjusiajai A. Å . nepagrįstai priskirti parodymai: „kai atėjo R. I., bÅ«nant bendrame koridoriuje abu kaltinamieji Å¡aukė ant jos ir plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais”. IÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, jog nukentėjusioji nėra davusi tokių parodymų. Nukentėjusioji A. Å . parodė, kad S. Å . jÄ â€žkoliojo”, tačiau nenurodė, kad bÅ«tų vartojusi necenzÅ«rinius žodžius.

Nukentėjusioji R. I. parodė, kad ji girdėjo besibarant ir pavadinant A. Š. „psichine ligone”, „valkata”. Pavadinimas „psichine ligone” ar „valkata” nėra laikytinas necenzūrinių žodžių vartojimu, dėl to nėra aišku, kodėl teismas laikė, jog ji ištarė kokius nors (nuosprendyje nenurodytus) necenzūrinius žodžius. Dėl to darytina išvada, jog teismo išvada, kad ji patyčiomis, necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje išplūdo A.

Å ., yra neatitinkanti bylos aplinkybių. Nenustačius, jog ji tyčia nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis sužalojo A. Å ., net jei byloje ir bÅ«tų nustatyta, jog vieÅ¡oje vietoje bÅ«tų necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«dusi nukentėjusiÄ jÄ , tam, kad pripažinti tokius veiksmus nusikaltimu, reikalinga konstatuoti, kad veiksmai yra pavojingi ir nusikalstami. BK 284 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas vieÅ¡oje vietoje necenzÅ«riniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , o ATPK 174 str. numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiantis kibimas prie žmonių ar kiti panaÅ¡Å«s veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Taigi atsakomybė už necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje, pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, ne visais atvejais turi bÅ«ti baudžiamoji ir ne visais atvejais turi bÅ«ti laikoma nusikaltimu. Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kuriÄ apibÅ«dina pavojingumo pobÅ«dis ir laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį - kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo bÅ«das, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.

BK 12 str. baudžiamÄ jį nusižengimÄ apibrėžia taip pat kaip pavojingÄ ir baudžiamajame įstatyme uždraustÄ veikÄ , už kuriÄ numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, iÅ¡skyrus areÅ¡tÄ . Baudžiamieji nusižengimai atribojami nuo administracinių teisės pažeidimų taip pat pagal veikos pavojingumÄ . Tiek BK 284 str. 1 d., 2 d., tiek ATPK 174 str. dispozicijose numatytos veikos yra panaÅ¡ios savo pavojingumo pobÅ«džiu, nes kėsinamasi į vienÄ ir tÄ pačiÄ vertybę - vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu. Ä®statymų leidėjas, apraÅ¡ydamas vieÅ¡osios tvarkos trikdymo ir nedidelio chuliganizmo požymius, neiÅ¡skyrė griežtai apibrėžtų kiekybinių ar kokybinių kriterijų, leidžiančių atriboti Å¡ias dvi veikų rÅ«Å¡is bei įvertinti kiekvienos jų pavojingumÄ . Tokiomis sÄ lygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiÅ¡kinimu, bet ir ATPK 9 str. 2 d. nuostata, iÅ¡ kurios iÅ¡plaukia reikalavimas sprendžiant veikos priskyrimo baudžiamajam nusižengimui ar nusikaltimui klausimÄ atsižvelgti į konkrečios veikos pobÅ«dį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumÄ , trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, vieÅ¡osios vietos specifikÄ ir kt.

Jos atveju yra akivaizdu, jog konfliktas tarp A. Å ., jos ir jos sÅ«naus buvo A. Å . ir I. Å . ankstesnių konfliktų tÄ sa, o ji į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta sÅ«naus I. Å . dėl to, jog A. Å . iÅ¡laužė bendro jų buto kambario, kuriame buvo sÅ«naus asmeniniai daiktai ir dokumentai, duris, kad dalyvautų sÅ«nui pasiimant savo asmeninius daiktus kaip liudytoja. Taigi yra akivaizdu, jog konfliktas vyko asmeninių, Å¡eimyninių santykių aiÅ¡kinimosi aplinkybėmis, kas rodo chuliganiÅ¡kų motyvų, rodančių didesnį kaltininko pavojingumÄ , nebuvimÄ .

Jos ir nukentėjusiosios konfliktas nebuvo ilgalaikis, sužalojimas, jei toks buvo padarytas įvykio metu, padarytas ne tiesiogine tyčia, o besiginant. Policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ bylos duomenimis buvo iÅ¡kviesti ne dėl jos, o dėl I. Å . veiksmų. Be to, nukentėjusioji R. I. įvykio vietoje atsidÅ«rė jos draugės A. Å . praÅ¡ymu, t. y. nebuvo visiÅ¡kai paÅ¡alinis asmuo ir įvykio vietoje girdėjo žodžius, kurie nelaikytini necenzÅ«riniais ar itin įžeidžiančiais, girdėjo barantis visus tris konflikto dalyvius.

Visų Å¡ių aplinkybių visuma, net jei laikyti, jog ji iÅ¡sakė necenzÅ«rinius žodžius įvykio vietoje, rodo, kad veika nesiekia tokio pavojingumo, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Visų Å¡ių aplinkybių visuma rodo, kad teismas nuosprendyje padarė bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad jos veiksmai pagal savo pavojingumÄ gali bÅ«ti laikomi nusikaltimu, kas lėmė netinkamÄ BK 284 str. 1 d. normos taikymÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis I. Å . praÅ¡o nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 284 str. 2 d. panaikinti ir jį iÅ¡teisinti konstatavus, jog veika, turinti BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių, nepadaryta.

Nurodo, jog pripažindamas jį kaltu teismas padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir netinkamai taikė minėtÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teismas nuosprendyje nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes aprašė tokiu bÅ«du, jog iÅ¡ nuosprendžio tampa neaiÅ¡ku, kurie veiksmai kuriam iÅ¡ nuteistųjų priskirti ir už kÄ konkrečiai kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų yra pripažinti kaltais. Nors S. Å . tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 284 str. 1 d. (t. y. kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , nei jis), nuosprendyje teigiama, jog S. Å ., veikdama kartu su kaltinamuoju I.

Å ., įžūliu elgesiu ir veiksmais, pasireiÅ¡kusiais patyčiomis ir fizinio smurto pavartojimu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Taigi nuosprendžiu jam priskirti ir S. Å . inkriminuoti veiksmai (fizinio smurto pavartojimas) bei konstatuota, jog jis kartu su S. Å . sutrikdė visuomenės rimtį, nors jis buvo kaltinamas ir nuteistas tik dėl veikos, kuri neapima tokių veiksmų (BK 284 str. 2 d.). Nuosprendyje taip pat teigiama, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes vieÅ¡oje vietoje, kur buvo ir daugiau žmonių bei galėjo bet kada jų dar daugiau atsirasti, kaltinamasis I.

Å . necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinėjo nukentėjusiÄ jÄ A. Å ., trikdė žmonių rimtį, jo veika atitinka BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius. IÅ¡ minėtų nuosprendžio formuluočių, nuosprendžiu nustačius, jog fizinio smurto jis nukentėjusiosios atžvilgiu nepanaudojo, seka, jog BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvioji pusė jo veikoje buvo konstatuota dėl to, kad necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinėjo nukentėjusiÄ jÄ A.

Å . vieÅ¡oje vietoje, tuo trikdydamas vieÅ¡Ä jÄ rimtį. Teismo iÅ¡vados, jog jis necenzÅ«riniais žodžiais vieÅ¡oje vietoje įžeidinėjo A. Å ., yra prieÅ¡taraujančios bylos aplinkybėms. Byloje nėra jokių patikimų duomenų apie tai, jog jis bÅ«tų iÅ¡vadinęs A. Å . necenzÅ«riniais žodžiais, tuo labiau, vieÅ¡oje vietoje. Nuosprendyje nukentėjusiajai A. Å . nepagrįstai priskirti parodymai: „kai atėjo R. I., bÅ«nant bendrame koridoriuje abu kaltinamieji Å¡aukė ant jos ir plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais”.

IÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, jog nukentėjusioji nėra davusi tokių parodymų. Tokiu bÅ«du teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. Nr. 40 nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€ 3.1.4. p. reikalavimo nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. PrieÅ¡ingai, nei nurodė nuosprendyje teismas, nukentėjusioji A.

Å . teisme parodė, kad ji pati atrakino jam duris, o jis jÄ pavadino „psichine ligone”, kas jÄ Ä¯Å¾eidė, nes iki to momento dar nebuvo niekur gydyta. Ji taip pat parodė, kad: „pirmas mane už iÅ¡laužtas duris pradėjo kolioti I. Å ., o aÅ¡ jo nekeikiau”. Taigi iÅ¡ teisme duotų A. Å . parodymų seka, jog jis galėjo „koliotis” jau bÅ«damas bute, dėl to, kad pamatė iÅ¡laužtas kambario duris. Pavadinimas „psichine ligone” nėra laikytinas necenzÅ«rinių žodžių vartojimu, dėl to nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas laikė, jog jis iÅ¡tarė kokius nors (nuosprendyje nenurodytus) necenzÅ«rinius žodžius.

Aplinkybę, jog jis vieÅ¡oje vietoje nevartojo necenzÅ«rinių keiksmažodžių, patvirtina ir nukentėjusiosios R. I. parodymai, duoti nagrinėjant bylÄ teisme. R. I. parodė, kad kuomet ji atėjo pas A. Å ., jis buvo kambaryje. Nuvedusi jų vaikus į darželį, R. I. grįžo pas A. Å .. Grįžus: „tada jie buvo fojė, visi trys barėsi, girdėjau jÄ vadinant „psichine ligone”, kai atėjau, vyko konfliktas tarp A. ir jos uoÅ¡vienės. Kai grįžau nuvežusi vaikus, irgi buvo A. atžvilgiu iÅ¡sakyti žodžiai „psichinė ligonė“, „valkata”.

Taigi net nukentėjusioji R. I. nenurodė nei vieno necenzūrinio žodžio, juo labiau, iš jos parodymų seka, kad ji girdėjo S. Š., o ne jo žodžius. Dėl to darytina išvada, jog teismas, konstatuodamas, jog jis necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje išplūdo A. Š., yra neatitinkanti bylos aplinkybių, dėl ko yra nepagrįstai pripažintas kaltu. Net jei byloje ir būtų nustatyta, jog viešoje vietoje būtų necenzūriniais veiksmais išplūdęs A. Š., tam, kad pripažinti tokius veiksmus baudžiamuoju nusižengimu, nepakanka vien tik nustatyti, jog buvo trikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Teismas, pasisakydamas dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str. 2 d. pažymėjo, kad tiek nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., tiek baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 str. 2 d., objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų :

a) įžūliais veiksmais;

b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Toks teismo aiškinimas yra klaidingas, kadangi BK 284 str. 2 d. numato du būdus, kuriais gali būti padaroma veika - a) necenzūriniais žodžiais;

b) nepadoriu elgesiu. Kaip minėta, buvo pripažintas kaltu dėl nuosprendyje ir kaltinamajame akte nenurodytų necenzÅ«rinių žodžių vartojimo, tuo trikdant visuomenės rimtį. ATPK 174 str. numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiantis kibimas prie žmonių ar kiti panaÅ¡Å«s veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Taigi, atsakomybė už necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje, pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį ne visais atvejais turi bÅ«ti baudžiamoji.

BK 12 str. baudžiamÄ jį nusižengimÄ apibrėžia kaip pavojingÄ ir baudžiamajame įstatyme uždraustÄ veikÄ , už kuriÄ numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, iÅ¡skyrus areÅ¡tÄ . Å iame BK straipsnyje įtvirtinti baudžiamojo nusižengimo požymiai. Baudžiamieji nusižengimai atribojami nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vienÄ iÅ¡ baudžiamojo nusižengimo požymių - veikos pavojingumÄ . Tiek BK 284 str. 2 d., tiek ATPK 174 str. dispozicijose numatytos veikos yra panaÅ¡ios savo pavojingumo pobÅ«džiu, nes kėsinamasi į vienÄ ir tÄ pačiÄ vertybę - vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu. Ä®statymų leidėjas, apraÅ¡ydamas vieÅ¡osios tvarkos trikdymo ir nedidelio chuliganizmo požymius, neiÅ¡skyrė griežtai apibrėžtų kiekybinių ar kokybinių kriterijų, leidžiančių atriboti Å¡ias dvi veikų rÅ«Å¡is bei įvertinti kiekvienos jų pavojingumÄ . Tokiomis sÄ lygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiÅ¡kinimu, bet ir ATPK 9 str. 2 d. nuostata, iÅ¡ kurios iÅ¡plaukia reikalavimas sprendžiant veikos priskyrimo baudžiamajam nusižengimui klausimÄ atsižvelgti į konkrečios veikos pobÅ«dį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumÄ , trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, vieÅ¡osios vietos specifikÄ ir kt.

Jo atveju yra akivaizdu, jog jo ir nukentėjusiosios A. Å . tarpusavio santykiai dėl prasidėjusio skyrybų proceso buvo įtempti, o konfliktas kilo dėl to, jog A. Å . iÅ¡laužė bendro jų buto kambario, kuriame buvo jo asmeniniai daiktai ir dokumentai, duris, t. y. buvo objektyvios priežastys asmeninio pobÅ«džio konfliktui kilti ir nebuvo chuliganiÅ¡kų paskatų, rodančių didesnį kaltininko pavojingumÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, jis neturėjo tikslo veltis į konfliktÄ , atėjo į savo butÄ pasiimti savo daiktų ir dokumentų tokiu metu, kai A.

Å . veda vaikus į vaikų darželį, t. y. tokiu bÅ«du siekdamas jos net nesutikti. Kaip minėta, nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo gauta duomenų apie tai, jog jis bÅ«tų keikęsis vieÅ¡oje vietoje, todėl negali bÅ«ti ir nėra duomenų ir apie neteisėtų veiksmų intensyvumÄ bei trukmę. Visų Å¡ių aplinkybių visuma rodo, kad teismas nuosprendyje padarė bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad jo veiksmai pagal savo pavojingumÄ gali bÅ«ti laikomi baudžiamuoju nusižengimu, kas lėmė netinkamÄ BK 284 str. 2 d. normos taikymÄ .

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusioji A. Å . prašė apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusioji R. I. prašė byloje priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Nuteistosios S. Å . apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo I. Å . apeliacinis skundas tenkintinas. Dėl nuteistosios S. Å . apeliacinio skundo argumentų S. Å . skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad kaltinime nurodytu laiku daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo koridoriuje, veikdama kartu su I.

Å ., įžūliu elgesiu ir veiksmais, pasireiÅ¡kusiais patyčiomis (necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do A. Å .) ir fizinio smurto pavartojimu (ranka suėmusi už kaklo smaugė A. Å ., taip padarydama nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kakle - nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Nuteistoji S. Å . su jos nuteisimu ir jos veiksmų kvalifikavimu nesutinka, anot jos, jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėties, kadangi ji nukentėjusiosios A.

Å . atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, pastaroji sužalojimÄ patyrė, kuomet S. Å . gynėsi nuo nukentėjusiosios A. Å . užpuolimo, neigia tyčiojusis iÅ¡ A. Å . ir plÅ«dusi jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Anot nuteistosios S. Å ., net jei ir bÅ«tų nustatyta, jog ji plÅ«do A. Å . necenzÅ«riniais žodžiais, jos veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas motyvuotai atsakyti į nuteistosios S. Å . apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimÄ .

Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti nuteistieji S. Å . ir I. Å ., nukentėjusiosios A. Å . ir R. I., liudytojas policijos pareigÅ«nas T. D. bei ekspertas D. V., o taip pat buvo iÅ¡tirta baudžiamosios bylos medžiaga, kuria buvo remtasi priimant skundžiamÄ nuosprendį, tačiau kuri nustatyta tvarka nebuvo iÅ¡tirta teisiamojo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimÄ bei įvertinęs iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistoji S. Å . padarė jai inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. 1 d. kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 284 str. 1 d. prasme vieÅ¡oji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.

Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2013). BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais. Įžūlus elgesys (kuris nagrinėjamu atveju inkriminuotas nuteistajai S. Å .) reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.

Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Patyčios (kurios nagrinėjamu atveju taip pat inkriminuotos nuteistajai S. Š.) – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.).

Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, kilo sumaiÅ¡tis, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2013). Neigdama savo kaltę padarius BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , teisiamojo posėdžio metu (b. l. 122) nuteistoji S. Å . parodė, jog jai atėjus A. Å . pradėjo jÄ kolioti, stumdyti, ko pasekoje ji buvo sužalota. Ji A. Å . nesmaugė, tik stÅ«mė jÄ nuo savęs. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 183) nuteistoji S. Å . taip pat parodė, kad A.

Å . jÄ pamačiusi ėmė rėkti, o ji jai nieko nesakė. Kai A. Å . nurimo, paklausė, kÄ ji jai padarė. Tada A. Å . metė vaikÄ ant grindų ir puolė ant jos, griebė už gerklės. Ji buvo sužalota. Ji A. Å . niekaip nevadino, jai nieko nesakė. Tačiau nors nuteistoji S. Å . neigia nukentėjusiÄ jÄ A. Å . vadinusi necenzÅ«riniais žodžiais, be to, neigia nukentėjusiosios A. Å . atžvilgiu naudojusi fizinį smurtÄ , iÅ¡kėlė versijÄ , kad A. Å . sužalojimÄ patyrė, kuomet ji pati gynėsi nuo nukentėjusiosios A.

Å . užpuolimo, tokia nuteistosios S. Å . versija ir parodymai paneigti nukentėjusiųjų A. Å . ir R. I. parodymais, specialisto iÅ¡vada, eksperto D. V. paaiÅ¡kinimais.Nukentėjusioji A. Å . nuosekliai viso proceso metu, t. y. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje kategoriÅ¡kai tvirtino, kad sužalojimÄ kakle jai padarė nuteistoji S. Å ., ir kad pastaroji jÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Ikiteisminio tyrimo metu (b. l.

9) nukentėjusioji A. Å . parodė, kad jai stovint ant slenksčio atidarius buto duris į koridorių, pamatė koridoriumi link jos pareinančiÄ uoÅ¡vienę S. Å .. Priėjusi prie jos, S. Å . griebė rankomis jai už kaklo ir pradėjo jÄ smaugti. Gindamasi nuo jos ji taip pat S. Å . suėmė už kaklo. Smaugdama S. Å . Å¡aukė ant jos, kad ji yra „psichinė ligonė“, „paleistuvė“. Jai paėmus S. Å . už kaklo, S. Å . staiga jÄ paleido ir įėjo į jos butÄ . BÅ«dama bute ji garsiai Å¡Å«kavo, o I. Å . liepė jai ramintis, pasakė, jog ji buvo kviesta kaip liudininkė, o ne „prisidirbti“. Po to ji su vaikais ir I. Å . su S. Å . išėjo į koridoriaus fojė. Tuo metu atėjo jos draugė R. I., ir jai girdint tiek S. Å ., tiek I. Å . garsiai Å¡aukdami pradėjo jÄ vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. O atvažiavus policijos pareigÅ«nams, S. Å . jiems pradėjo nurodyti melagingas įvykio aplinkybes. Akistatos su nuteistÄ ja S. Å . metu (b. l.

38) nukentėjusioji A. Å . parodė, jog pamačiusi S. Å . jai pasakė, kad jai tokių liudininkių nereikia. Po tokio jos pasakymo uoÅ¡vienė rankomis griebė jai už kaklo, koliojo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais „kurva“, „kekšė“ ir t. t., žemino jÄ , kad ji „psichinė ligonė“, „labdarinė“ ir t. t. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 123-124) nukentėjusioji A. Å . parodė, kad atėjusi S. Å . iÅ¡ karto jÄ pradėjo smaugti, iÅ¡koliojo jÄ . Jai buvo nubrozdinimai ant kaklo.

I. Å . smurto prieÅ¡ jÄ nenaudojo, tik S. Å .. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 194-195) nukentėjusioji A. Å . parodė, kad policijai dar neatvažiavus atėjo uoÅ¡vienė. Ji tuo metu buvo tarpduryje su vaikais, maÅ¾Ä jį laikė ant rankų, o didysis vaikas stovėjo Å¡alia. UoÅ¡vienė pradėjo ant jos pulti ir vadinti visokiais negražiais žodžiais. S. Å . paėmusi jÄ už gerklės pradėjo smaugti. UoÅ¡vienė jai suėmė už gerklės ir viskas. Viskas vyko greitai, netikėtai.

Pirmoji už kaklo griebė uoÅ¡vienė ir jai buvo įbrėžta. Ji padėjusi vaikÄ ant žemės pradėjo gintis, stumtelėjo S. Å ., nes pastaroji jai buvo paėmusi už gerklės. S. Å . paleido jÄ tada, kai ji pradėjo gintis. Jei ji bÅ«tų uoÅ¡vienę smaugusi, tai S. Å . nebÅ«tų taip palikusi ir bÅ«tų ėjusi pas daktarus. Po to S. Å . fojė laukė policijos ir tame koridoriuje vadino jÄ visokiais žodžiais, kad iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , vadino „šlykÅ¡tyne“. Nukentėjusioji A.

Å . patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l.

9) teisingi, vyras ir uoÅ¡vienė vadino jÄ visokiais žodžiais: „psichine ligone“, „paleistuve“, „kurva“, „vadala“. Taigi iÅ¡ aukščiau aptartų nukentėjusiosios A. Å . parodymų matyti, jog ji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jai stovint tarpduryje ant slenksčio (savo buto duris atidarius į koridorių), atėjusi nuteistoji S. Å . iÅ¡ karto jai griebė už kaklo, o po to sekė jos gynybiniai veiksmai nuteistosios S. Å . atžvilgiu.Nukentėjusiosios A.

Å . parodymus, kad sužalojimas ant kaklo jai buvo padarytas sugriebiant už kaklo, patvirtina specialisto iÅ¡vada (b. l. 16), kurioje konstatuota, kad A. Å . odos nubrozdinimas kakle padarytas kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti nagas. Sužalojimas galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku (t. y. 2011-12-27 apie 09 val.), tam neprieÅ¡tarauja įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 181-182) ekspertas D. V. paaiÅ¡kino, kad specialistas, duodamas iÅ¡vadÄ , vadovavosi jam pateikta asmens sveikatos istorija.

IÅ¡ sveikatos istorijos įrašų matyti, kad A. Å . kreipėsi kitÄ dienÄ po nagrinėjamo įvykio – 2011-12-28 11.15 val. ir jÄ apžiÅ«rėjo chirurgas. Nukentėjusioji chirurgui nurodė, kad gruodžio 27 d. apie 09 val. namuose smaugė uoÅ¡vienė S. Å ., yra odos nubrozdinimai. ApžiÅ«rėjęs chirurgas rado deÅ¡inėje kaklo pusėje 3,0 x 0,1 cm pavirÅ¡inį odos nudrėskimÄ . Pažymėta, kad pulpuojant skausminga deÅ¡inė kaklo sritis. Diagnozė - deÅ¡inės kaklo pusės pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas.

Ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. Å . odos nubrozdinimas kakle padarytas kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti nagas. Nubrozdinimas galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku, tam neprieÅ¡tarauja medicininiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės. Chirurgai, apraÅ¡ydami tokius sužalojimus, labai retai nurodo nubrozdinimo pavirÅ¡ių. Pirmomis valandomis bÅ«na paraudimas, po to paraudimas iÅ¡nyksta, po 12 valandų nubrozdinimas jau bÅ«na sausas, apdžiÅ«vęs. Ä® antrÄ parÄ nubrozdinimo pavirÅ¡ius po truputį kyla ir pasidengia Å¡aÅ¡u.

Priklausomai nuo gylio, įdrėskimas per savaitę ir užgyja. Toks įdrėskimas, koks yra nurodytas, praėjus maždaug parai po įvykio galėjo būti. Tokie įdrėskimai dažniausiai ir gaunasi nago poveikyje. Nagams daugiau būdinga puslankio formos įdrėskimas. Jeigu mechanizmas yra smaugimas, tai dažniausiai būna keletas įdrėskimų, nudrėskimų. Jie būna vienas šalia kito ir panašios krypties. Tikėtina, kad sužalojimas atsirado nuo nykščio. 3 cm - tai ne tiek spaudimas, kiek dinaminis kontaktas.

Nuo kaklo spaudimo būna kraujosruvos. Įdrėskimas galėjo gautis sugriebus už kaklo. Objektyvių duomenų, kad sužalojimas padarytas smaugiant, nėra. Toks sužalojimas, koks yra, galėjo gautis įvairiomis aplinkybėmis. Gautis atsistumiant ranka už kaklo nelabai galėjo, kadangi dažniausiai atsistumiama už krūtinės. Kad būtų sužalojimas ant kaklo, turi būti kažkoks tai griebimas. Sužalojimas labiau būdingas ne stūmimui, o griebimui. Nebūdinga, kad toks nudrėskimas būtų atsiradęs atsistumiant.

Kaklas yra vieta, kuri nėra patogi atsistūmimui. Grumtynių metu ir griebiama už kaklo. Ekspertas D. V. taip pat paaiškino, jog pagal medicininius dokumentus chirurgui abejonių nekilo dėl sužalojimo atsiradimo laiko, o jei sužalojimas būtų buvęs senas, chirurgas būtų į tai atkreipęs dėmesį. Atsižvelgiant į tai abejoti, kaip to prašoma nuteistosios S. Š. apeliaciniame skunde, tyrimui atlikti pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių duomenų apie A. Š. padarytus odos nubrozdinimus bei šių duomenų pagrindu pateiktos specialisto išvados objektyvumu ir patikimumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Aukščiau aptarti eksperto D. V. paaiÅ¡kinimai paneigia nuteistosios S. Å . versijÄ , kad sužalojimas A. Å . ant kaklo buvo padarytas jai ginantis nuo A. Å ., t. y. A. Å . atstumiant. Kaip paaiÅ¡kino ekspertas, tokio pobÅ«džio sužalojimas, koks buvo padarytas nukentėjusiajai A. Å ., nebÅ«dingas atstÅ«mimui, toks sužalojimas padaromas sugriebiant už kaklo. Tokie eksperto D. V. paaiÅ¡kinimai patvirtina nukentėjusiosios A. Å . parodymus, kad nuteistoji S. Å . griebė jai už kaklo. Nors ekspertas taip pat paaiÅ¡kino, kad esant smaugimo mechanizmui dažniausiai ant kaklo bÅ«na kraujosruvos, keletas įdrėskimų vienas Å¡alia kito (tuo tarpu nukentėjusiajai A.

Š. ant kaklo buvo nustatytas tik vienas 3,0x0,1 cm dydžio paviršinis nubrozdinimas) ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad sužalojimas padarytas smaugiant, šalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad S. Š. ranka suėmusi už kaklo smaugė A. Š. nėra pagrindo, kadangi smaugimas gali pasireikšti įvairiais būdais ir intensyvumu – kaip kaklo apėmimas plaštaka ir staigus skausmingas spustelėjimas, kaip grubus spaudimas ar pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistoji S. Š. griebė nukentėjusiajai A.

Å . už kaklo, ko pasekoje buvo padarytas nubrozdinimas. Kadangi griebiant nukentėjusiajai už kaklo toje srityje buvo padarytas nubrozdinimas, darytina iÅ¡vada, kad pats sugriebimas buvo pakankamai stiprus, dėl ko nukentėjusioji A. Å . pajuto smaugimÄ . Apylinkės teismas, pripažindamas įrodytu, kad nuteistoji S. Å . griebė nukentėjusiajai A. Å . už kaklo, rėmėsi ir mažamečio liudytojo A. Å . ikiteisminio tyrimo metu (b. l.

18) tyrėjai duotais parodymais, nors jis teisiamojo posėdžio metu (b. l. 140) nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes, o pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teigė truputį viskÄ pamiršęs. Kad bÅ«tų galima mažamečio liudytojo A. Å . parodymus laikyti įrodymais BPK 20 str. prasme, jie turi bÅ«ti gauti įstatymų nustatyta tvarka. Apklausiant asmenį liudytoju, be kita ko, turi bÅ«ti taikomos BPK 82 str. 2 d. nuostatos – įtariamojo ar kaltinamojo Å¡eimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateikus klausimus. Pagal BPK 15 str., BK 248 str. 1 d. senelė yra laikoma artimu giminaičiu. IÅ¡ nepilnamečio liudytojo apklausos protokolo (b. l.

18) matyti, jog ši teisė protokole šabloniškai įrašyta, tačiau po visų liudytojų teisių ir pareigų išvardijimo nėra mažamečio liudytojo A. Š. interesus atstovaujančio asmens parašo, kad mažamečiui A. Š. ir jo interesus atstovaujančiam asmeniui buvo išaiškinta, jog A. Š. gali neduoti parodymų prieš savo močiutę S. Š. arba gali neatsakyti į kai kuriuos klausimus. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 140) mažamečiui liudytojui A. Š. ir jo interesus atstovaujančiam asmeniui tokia teisė taip pat nebuvo išaiškinta.

Todėl teisėjų kolegija laiko, kad mažametis liudytojas A. Å . buvo apklaustas pažeidžiant įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , dėl ko nei jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaltinančiais nuteistÄ jÄ S. Å ., nei teismo posėdyje duotais parodymais, kurie teisina nuteistÄ jÄ S. Å . ir kuriais ji praÅ¡o remtis, apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja. Nesivadovauti liudytojo mažamečio A. Å . parodymais duoda pagrindo ir ta aplinkybė, kad iki galo nebuvo paneigta tėvų – nukentėjusiosios A.

Å . ir nuteistojo I. Å . - įtaka mažamečio liudytojo A. Å . parodymams. Bylos medžiaga nustatyta, jog apklausos pas tyrėjÄ metu 2012-01-03 mažametis A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), tebuvo 6 metų, jis tuo metu gyveno su mama A. Å ., ir, kaip matyti iÅ¡ jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 18), parodymai naudingi nuteistuosius kaltinančiai pusei, t. y. nukentėjusiajai A. Å .. Tuo tarpu kai mažametis A. Å . buvo apklausiamas teisme 2013-02-01, jis tuo metu gyveno su tėvu I. Å ., ir, kaip matyti, jo parodymai (b. l. 140) buvo naudingi nuteistiesiems.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip matyti iš nuteistojo I. Š. ir nukentėjusiosios A. Š. paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 182-183, 194-195), po nagrinėjamo įvykio A. Š. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio sūnaus A. Š. sužalojimo (ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas susitaikius). Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad mažametis A. Š. paklūsta tam iš tėvų, su kuriuo tuo metu gyvena, o norėdamas įtikti duoda kartu su juo gyvenančiam tėvui/mamai naudingus parodymus.

BPK 186 str. 2 d. inter alia nustatyta, jog jaunesnis kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojas ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiamas ne daugiau kaip vienÄ kartÄ . Jaunesnis kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojas į teisiamÄ jį posėdį kviečiamas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Taigi nepilnamečių liudytojų apklausa turi bÅ«ti atliekama itin kruopščiai ir kvalifikuotai, siekiant, kad toks liudytojas bÅ«tų apklausinėjamas kuo mažiau kartų, tokiu bÅ«du apsaugant jo interesus ir iÅ¡vengiant psichologinio traumavimo.

Å iuo atveju mažametis A. Å . buvo apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėjÄ , ir teisiamojo posėdžio metu. Dėl neaiÅ¡kių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pasinaudota BPK 184 str., 186 str. 1 d. numatyta galimybe apklausti mažametį A. Å . pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant jo papildomo apklausinėjimo, kartu ir psichologinio traumavimo bylos nagrinėjimo teisme metu. Teisėjų kolegijos nuomone, dar kartÄ mažametį A. Å . apklausinėti apeliacinės instancijos teisme, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus jo parodymuose, netikslinga, nes vaikas vėl bÅ«tų traumuojamas psichologiÅ¡kai, verčiamas prisiminti jam artimų asmenų - tėvų ir senelės konflikto aplinkybes, juo labiau atsižvelgiant dar ir į tai, kad mažametis A.

Å . yra patyręs fizinį smurtÄ nuo Å¡eimos nario. Todėl apeliacinės instancijos teismas byloje duotais mažamečio liudytojo A. Å . parodymais nesiremia. Nors kiti proceso dalyviai – nuteistasis I. Å ., nukentėjusioji R. I. bei liudytojas policijos pareigÅ«nas T. D. nepatvirtino matę sužalojimus ant nukentėjusiosios A. Å . kaklo, aukščiau aptartas objektyvus įrodymas – specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajai A. Å . įvykio metu buvo padarytas sužalojimas kaklo srityje, o objektyvÅ«s eksperto D.

V. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad tas sužalojimas buvo padarytas sugriebiant nukentėjusiajai A. Å . už kaklo, tuo patvirtinant nukentėjusiosios A. Å . versijÄ , kad už kaklo jai griebė nuteistoji S. Å .. Kartu pažymėtina, jog nei nukentėjusiosios R. I., nei liudytojo T. D. fizinio smurto panaudojimo momentu įvykio vietoje nebuvo, jie atvyko jau po fizinio smurto panaudojimo, todėl jie ir negalėjo nurodyti kokių tai smurto nukentėjusiosios A. Å . atžvilgiu panaudojimo aplinkybių, jei nukentėjusioji A.

Š. jiems apie tai nieko neužsiminė. Tuo tarpu nuteistasis I. Š. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 122-123) nurodė, kad buvo kambaryje ir nematė, kas vyko koridoriuje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 182-183) jis taip pat nurodė nematęs, kaip A. Š. apsistumdė su S. Š.. Kaip matyti, nuteistasis I. Š. nepaneigė, kad fizinis kontaktas tarp nuteistosios S. Š. ir nukentėjusiosios A. Š. visgi buvo, tačiau jis motyvuoja jo nematęs, kita vertus, galimai kaip nuteistosios S. Š. sūnus jis atsisako nurodyti jam žinomas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų (nukentėjusiosios A. Å . parodymų, specialisto iÅ¡vados bei eksperto D. V. paaiÅ¡kinimų) visiÅ¡kai pakanka abejonių nekeliančiai iÅ¡vadai padaryti, kad nuteistoji S. Å . nukentėjusiosios A. Å . atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ - ranka sugriebė jai už kaklo ir padarė odos nubrozdinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai A. Å . nustatytas sveikatos sutrikdymas yra tyčinių nuteistosios S. Å . veiksmų pasekmė.

Kaip aukščiau aptarta, nukentėjusioji A. Å . nuosekliai viso proceso metu teigė, jog nuteistoji S. Å . jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais, įžeidžiančiais žodžiais. Ikiteisminio tyrimo metu (b. l.

9) ji nurodė, kad smaugdama S. Å . Å¡aukė ant jos, kad ji yra „psichinė ligonė“, „paleistuvė“. Po to, ji su vaikais ir I. Å . su S. Å . išėjo į koridoriaus fojė. Tuo metu atėjo jos draugė R. I., ir jai girdint tiek S. Å ., tiek I. Å . garsiai Å¡aukdami pradėjo jÄ vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Akistatos su nuteistÄ ja S. Å . metu (b. l.

38) nukentėjusioji A. Å . parodė, jog uoÅ¡vienė rankomis griebė jai už kaklo, koliojo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais „kurva“, „kekšė“ ir t. t., žemino jÄ , kad ji „psichinė ligonė“, „labdarinė“ ir t. t. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 123-124) nukentėjusioji A. Å . parodė, kad atėjusi S. Å . iÅ¡ karto jÄ pradėjo smaugti, iÅ¡koliojo jÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 194-195) nukentėjusioji A. Å . parodė, kad atėjusi uoÅ¡vienė pradėjo ant jos pulti ir vadinti visokiais negražiais žodžiais. Po to S. Å . fojė laukė policijos ir tame koridoriuje vadino jÄ visokiais žodžiais, kad iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , vadino „šlykÅ¡tyne“. Patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l.

9) teisingi, vyras ir uoÅ¡vienė vadino jÄ visokiais žodžiais: „psichine ligone“, „paleistuve“, „kurva“, „vadala“. Nuteistoji S. Å . teisingai apeliaciniame skunde pastebėjo, jog nuosprendyje apraÅ¡ant nukentėjusiosios A. Å . teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus teismas nurodė, kad A. Å . parodė: <...> „kai atėjo R. I., bÅ«nant bendrame koridoriuje, abu kaltinamieji Å¡aukė ant jos ir plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais”, tačiau, kad tokius parodymus nukentėjusioji A.

Å . bÅ«tų davusi teisme, teisiamojo posėdžio protokole (b. l. 123-124) neužfiksuota. Bet, kaip matyti iÅ¡ A. Å . pirminės apklausos protokolo (b. l. 9), tokius parodymus ji davė ikiteisminio tyrimo metu („po to <...> išėjome į koridoriaus fojė. Tuo metu, kai mes bendravome, atėjo mano draugė R. I.. Girdint mano draugei R. tiek S. Å ., tiek I. Å . garsiai Å¡aukdami mane pradėjo vadinti necenzÅ«riniais žodžiais“). Darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, rėmėsi ir nukentėjusiosios A.

Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nors apylinkės teismas šiais parodymais rėmėsi neištyręs jų įstatymo nustatyta tvarka, šis pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažedimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo ištaisytas, parodymai buvo perskaityti, o nukentėjusioji A. Š. patvirtino, kad jie yra teisingi (b. l. 167, 194-195). Nukentėjusiosios A. Š. parodymus apie tai, kad ji bendro naudojimo koridoriuje nuteistosios S. Š. buvo išvadinta necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, patvirtina nukentėjusiosios R.

I. parodymai, kuri apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l.

19) parodė, jog stovėdama koridoriuje girdėjo, kaip I. Å . mama garsiai Å¡aukė, A. Å . vadino necenzÅ«riniais žodžiais. BÅ«nant koridoriaus fojė ir laukiant policijos I. Å . mama pradėjo garsiai Å¡aukti ant A. Å ., vadindama jÄ â€žkurva“, „valkata“, „ubage“, „psichine ligone“, neprižiÅ«rinčia vaikų. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 124-125) nukentėjusioji R. I. pavirtino, jog jai atėjus tarp A. Å . ir jos uoÅ¡vienės vyko konfliktas, o grįžusi po to, kai nuvežė vaikus į darželį, girdėjo, kaip A.

Š. fojė buvo vadinama „psichine ligone“, „valkata“. Tokiu elgesiu ji pasipiktino. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 194) nukentėjusioji R. I. taip pat parodė, kad eidama pas A. Š. girdėjo visokius keiksmus, po to, jai grįžus iš vaikų darželio, fojė – bendro naudojimo koridoriuje I. Š. ir S. Š. keiksnojo A. Š. negražiais žodžiais. Tokie žodžiai: „kurva“, „valkata“, „ubagė“, „psichinė ligonė“, kad neprižiūri vaikų - buvo pasakyti.

Netikėti nukentėjusiosios R. I. parodymais apie tai, kad nuteistoji S. Å . vartojo necenzÅ«rinius ir įžeidžiančius žodžius nukentėjusiosios A. Å . atžvilgiu, teisėjų kolegija neturi pagrindo, nors ji ir yra nukentėjusiosios A. Å . draugė, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nukentėjusioji R. I. bÅ«tų suinteresuota melagingai apkaltinti nuteistÄ jÄ S. Å .. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 194) apie įvykio aplinkybes - necenzÅ«rinių žodžių nukentėjusiosios A.

Å . atžvilgiu vieÅ¡oje vietoje vartojimÄ - taip pat buvo apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas T. D., kuris pagal A. Å . iÅ¡kvietimÄ buvo atvykęs į įvykio vietÄ . Tačiau jis nurodė nepamenantis, ar buvo grasinimų ir keiksmažodžių nukentėjusiosios atžvilgiu, pamena tik tai, kad didžiausias pretenzijas reiÅ¡kė ir keiksmažodžius vartojo pati nukentėjusioji A. Å ., ji įžeidinėjo S. Å .. Nors liudytojas policijos pareigÅ«nas T. D. ir nepatvirtino girdėjęs nukentėjusiosios A.

Š. atžvilgiu vartojamus necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, pažymėtina, jog jo parodymai nepaneigia nukentėjusiųjų A. Š. ir R. I. parodymų, kad nukentėjusioji A. Š. necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais nuteistosios S. Š. buvo išvadinta dar iki policijos pareigūnų atvykimo. Pastebėtina, jog atvykus policijos pareigūnams kaltininkas gali imti elgtis priešingai, pasirinkti jam palankų elgesio modelį, gali įvykio aplinkybes nupasakoti visai kitokias, negu buvo iš tikrųjų, tokiu būdu siekdamas nuslėpti savo ankstesnį elgesį ir išvengti neigiamų pasekmių.

Kas šiuo atveju, anot nukentėjusiosios A. Š. (b. l. 9), ir buvo - atvažiavus policijos pareigūnams, nuteistoji S. Š. jiems pradėjo nurodyti melagingas įvykio aplinkybes. Iš aukščiau aptartų nukentėjusiųjų A. Š. ir R. I. parodymų matyti, jog abi nukentėjusiosios nurodė, kad A. Š. nuteistosios S. Š. buvo vadinama „kurva“. Teisėjų kolegijos nuomone, žodis „kurva“ laikytinas necenzūriniu (nepadoriu, nemoraliu, netinkamu viešai sakyti) žodžiu. Taip pat tiek nukentėjusioji A.

Š., tiek nukentėjusioji R. I. nurodė, kad A. Š. nuteistosios S. Š. buvo vadinama „psichine ligone“, „valkata/vadala“. R. I. taip pat nurodė girdėjusi, kad A. Š. buvo vadinama „ubage“, o A. Š. nurodė, kad buvo išvadinta „kekše“, „paleistuve“, „šlykštyne“, „labdarine“. Šie nukentėjusiųjų nurodyti žodžiai, kuriais buvo vadinama nukentėjusioji A. Š., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytini žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais.

O ciniÅ¡kas asmens iÅ¡vadinimas vieÅ¡oje vietoje žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais laikytinas patyčiomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistoji S. Å . vieÅ¡oje vietoje (tarpduryje – tarpe tarp nukentėjusiosios A. Å . buto ir bendro naudojimo koridoriaus) nukentėjusiosios A. Å . atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ - ranka griebė jai už kaklo, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kas laikytina įžūliu, moralės požiÅ«riu nepriimtinu elgesiu, bei vieÅ¡oje vietoje (tarpduryje – tarpe tarp nukentėjusiosios A.

Å . buto ir bendro naudojimo koridoriaus, o vėliau ir bendro naudojimo koridoriuje) plÅ«do nukentėjusiÄ jÄ A. Å . necenzÅ«riniais bei įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais, kas laikytina patyčiomis, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad neteisėti nuteistosios S. Å . veiksmai tęsėsi pakankamai ilgai (po fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios A. Å . atžvilgiu ji neapsiramino, nors, kaip nurodė nukentėjusiosios, ir buvo raminama savo sÅ«naus I. Å ., toliau intensyviai vieÅ¡oje vietoje ji vartojo necenzÅ«rinius ir įžeidžiančius žodžius), sprendžia, kad tokie nuteistosios S. Å . veiksmai akivaizdžiai virÅ¡ija administracinio teisės pažeidimo numatyto, ATPK 174 str., sudėtį ir turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip nusikaltimas pagal BK 284 str. 1 d., nes nuteistosios S. Å . nusikalstami veiksmai pasireiÅ¡kė ne tik necenzÅ«rinių, įžeidžiančių ir žeminančių žodžių vartojimu, bet ir fiziniu smurtu, kurį panaudojus buvo pažeistas nukentėjusiosios A.

Å . kÅ«no neliečiamumas. Kadangi nuteistosios S. Å . nusikalstamus veiksmus stebėjo ir paÅ¡alinis asmuo - nukentėjusioji R. I., kuri, kaip pati nurodė, dėl tokių veiksmų buvo labai pasipiktinusi, be to, įvykio vietoje buvo ir nuteistosios S. Å . nusikalstamus veiksmus stebėjo du mažamečiai nukentėjusiosios A. Å . bei nuteistojo I. Å . sÅ«nÅ«s, kurie, kÄ patvirtino abi nukentėjusiosios, dėl tokių nuteistosios S. Å . veiksmų labai iÅ¡sigando, pradėjo verkti, neabejotinai, tokio elgesio buvo Å¡okiruoti, pasijuto nesaugiai, laikytina kad S. Å . nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis (kaip aukščiau buvo pažymėta, visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan.).

O Å¡ių padarinių – visuomenės rimties sutrikdymo konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama nuteistosios S. Å . veika peržengė privataus konflikto ribas ir buvo pavojinga ne tik konflikto dalyviams, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Kaltinime inkriminuota, kad nuteistosios S. Å . neteisėtais veiksmais taip pat buvo sutrikdyta visuomeninė tvarka. Kaip aukščiau aptarta, visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, kilo sumaiÅ¡tis, sustabdytas eismas ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės S. Å . teiginiu, kad policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ buvo kviečiami ne dėl jos neteisėtų veiksmų. Bylos medžiaga (b. l. 5, 38, 122-123) nustatyta, kad nukentėjusioji A. Å . policijos pareigÅ«nus iÅ¡kvietė ne dėl neteisėtų nuteistosios S. Å . veiksmų, jie buvo iÅ¡kviesti dar iki pastarosios atėjimo pas A. Å ., A. Å . policijos pareigÅ«nus iÅ¡kvietė, nes I. Å ., bÅ«damas teismo įpareigotas gyventi skyrium, atėjo pas A.

Å . pasiimti savo asmeninių daiktų. Kadangi policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ buvo kviečiami ne dėl nuteistosios S. Å . nusikalstamų veiksmų, ir nenustačius, kad dėl S. Å . nusikalstamų veiksmų bÅ«tų nutrauktas kitų žmonių poilsis ar darbas, kilusi sumaiÅ¡tis ir pan., nelaikytina, kad jos veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, todėl Å¡i aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo. Apylinkės teismas nuteistosios S. Å . veiksmus – fizinio smurto panaudojimÄ nukentėjusiosios A.

Å . atžvilgiu - vertino kaip padarytus dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kadangi, kaip nurodė teismas, nenustatyta jokia netinkama nukentėjusiosios A. Å . veika S. Å . atžvilgiu. Anot nuteistosios S. Å ., konfliktas vyko dėl asmeninių, Å¡eimyninių santykių aiÅ¡kinimosi, kas rodo chuliganiÅ¡kų motyvų jos veiksmuose nebuvimÄ . Tačiau pažymėtina, jog BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nenurodytas veikos motyvas, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį, veikos padarymo motyvai neturi reikÅ¡mės – jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, ir asmeniniai.

Kartu pažymėtina, jog kaltinime S. Å . nebuvo inkriminuotos nei chuliganiÅ¡kos, nei asmeninės paskatos, teismas apie jas užsiminė tik motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje. Bylos medžiaga nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu tarp A. Å . ir I. Å . vyko skyrybų procesas, tuo metu I. Å . gyveno pas savo mamÄ S. Å ., nes teismo buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo A. Å .. S. Å . buvo žinomi nesutarimai tarp sÅ«naus I. Å . ir A. Å .. I. Å . S. Å . į įvykio vietÄ iÅ¡sikvietė dėl sugadinto turto – iÅ¡laužtų kambario durų, Å¡is turtas įvykio metu dar priklausė ir nuteistajam I.

Å .. Akivaizdu, kad konfliktas įvyko dėl Å¡eimoje vykstančių nesutarimų, S. Å . paskatos elgtis neteisėtai A. Å . atžvilgiu buvo asmeninio pobÅ«džio, tačiau asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia jos veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai. Taip pat nenustatyta, kad nuteistoji S. Å . bÅ«tų veikusi kartu su nuteistuoju I. Å .. Nuteistasis I. Å . pas nukentėjusiÄ jÄ A. Å . atėjo vienas, pradžioje kartu su juo jo mamos S. Å . nebuvo. Tiek iÅ¡ nukentėjusiosios A. Å ., tiek iÅ¡ nukentėjusiosios R.

I. parodymų (b. l. 9, 19) matyti, kad nuteistasis I. Å . vėliau atėjusiÄ nuteistÄ jÄ S. Å ., Å¡iai pradėjus elgtis neteisėtai, ramino. Nenustatyta, kad nuteistasis I. Å . su S. Å . bÅ«tų taręsis dėl fizinio smurto nukentėjusios A. Å . atžvilgiu panaudojimo ar bÅ«tų pritaręs tokiems nuteistosios S. Å . veiksmams, netgi prieÅ¡ingai, jis bandė jÄ nuraminti, todėl iÅ¡ kaltinimo taip pat Å¡alintina aplinkybė, kad nuteistoji S. Å . vėikė kartu su nuteistuoju I. Å .. Apeliacinės instancijos teismas laiko nustatytu, kad S. Å . 2011 m. gruodžio 27 d. apie 08.30 val. vieÅ¡oje vietoje – Plungės m.

Stoties g. daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) trečio aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriuje įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu fizinio smurto pavartojimu, ir patyčiomis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams - S. Å . necenzÅ«riniais ir įžeidžiančiais žodžiais iÅ¡plÅ«do A. Å ., sukeldama pasipiktinimÄ Ä¯vykį mačiusiai nukentėjusiajai R. I., ranka suėmusi A. Å . už kaklo jÄ smaugė, taip padarydama nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kakle - nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį.

IÅ¡ nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistoji S. Å . vieÅ¡oje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo koridoriuje nukentėjusiosios A. Å . atžvilgiu pavartodama fizinį smurtÄ bei plÅ«sdama jÄ necenzÅ«riniais, įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir norėjo taip elgtis. Toks nuteistosios S. Å . veiksmų demonstratyvumas, akivaizdus savęs prieÅ¡pastatymas rodo jÄ veikus tiesiogine tyčia.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nuteistoji S. Å . pavartojo nukentėjusiosios A. Å . atžvilgiu fizinį smurtÄ , plÅ«do jÄ keiksmažodžiais, vadino įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais, pagrįstai sprendė, kad tokie nuteistosios S. Å . veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip nusikaltimas pagal BK 284 str. 1 d.Nors Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintos kai kurios aplinkybės, tačiau tai nesudaro pagrindo iÅ¡ naujo spręsti bausmės, nuteistajai S. Å . paskirtos už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ , rÅ«Å¡ies ir dydžio klausimÄ , kadangi nuteistajai S. Å . skundžiamu nuosprendžiu buvo skirta viena iÅ¡ Å¡velniausių bausmių - bauda, o dydis nustatytas ženkliai mažesnis už Å¡ios bausmės vidurkį, numatytÄ BK 47 str. 3 d. 2 p. (už nesunkų nusikaltimÄ numatytas baudos vidurkis yra 250 MGL, o nuteistajai S. Å . skirta 15 MGL dydžio bauda).

Dėl nuteistojo I. Å . apeliacinio skundo argumentų Skundžiamu nuosprendžiu I. Å . nuteistas pagal BK 284 str. 2 d. už tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do A. Å ., tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, sukėlė pasipiktinimÄ Ä¯vykį mačiusiai nukentėjusiajai R. I.. Nuteistasis I. Å . su jo nuteisimu ir jo veiksmų kvalifikavimu nesutinka, anot jo, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 2 d., sudėties, kadangi jis nukentėjusiosios A.

Å . atžvilgiu jokių necenzÅ«rinių žodžių nevartojo. Anot nuteistojo I. Å ., net jei ir bÅ«tų nustatyta, jog jis vieÅ¡oje vietoje necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do A. Å ., jo veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimÄ bei įvertinęs iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistojo I.

Å . veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 str. 2 d., sudėties. Apeliaciniame skunde teisingai pastebėta, kad teisiamojo posėdžio protokole (b. l. 123-124) nėra užfiksuota, jog nukentėjusioji A. Å . teisiamojo posėdžio metu bÅ«tų sakiusi, jog „kai atėjo R. I., bÅ«nant bendrame koridoriuje abu kaltinamieji Å¡aukė ant jos ir plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais”, tačiau, kaip jau aptarta aukščiau, tokius parodymus nukentėjusioji A. Å . buvo davusi apklausiant jÄ ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 9), ir ji savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 194-195) patvirtino kaip teisingus.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l.

9) nukentėjusioji A. Å . parodė, kad 2011-12-27 apie 08.30 val. kartu su mažamečiais vaikais išėjusi iÅ¡ buto koridoriaus fojė pamatė stovintį savo vyrÄ I. Å .. Eidama pro Å¡alį jo paklausė: „kÄ Äia veiki, ko čia stovi?“. Po jos užduotų klausimų vyras pakeltu tonu jai pradėjo sakyti, kad ji jam neaiÅ¡kintų, kad butas priklauso abiems. Pradėjo jÄ vadinti necenzÅ«riniais žodžiais: „kurva“, „kekÅ¡e“, „paleistuve“, „psichine ligone“, „vadala“, „debile“.

Atrakinusi buto duris liepė eiti pasiimti ko jam reikia. I. Å . įėjęs į butÄ ir pamatęs, kad ji yra iÅ¡laužusi vaikų kambario duris, pradėjo ant jos Å¡aukti vadindamas necenzÅ«riniais žodžiais. I. Å . pasiėmęs mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ pradėjo skambinti. IÅ¡ jo pokalbio ji suprato, kad skambina savo mamai, jis kvietė jÄ ateiti ir pabÅ«ti liudininke. Tai iÅ¡girdusi ji jam pasakė, kad jo mama neitų. Tuo metu ji paskambino savo draugei R. I.. Praėjus apie 5 min., atėjo S. Å . <...> BÅ«dama bute S. Å . garsiai Å¡Å«kavo, o I.

Å . liepė jai ramintis ir pasakė, kad ji buvo kviesta kaip liudininkė, o ne „prisidirbti“. Po to ji su vaikais ir S. Å . bei I. Å . išėjo į koridoriaus fojė. Tuo metu atėjo R. I.. Girdint R. I. tiek S. Å ., tiek I. Å . garsiai Å¡aukdami pradėjo jÄ vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu (b. l. 123-124) nukentėjusioji A. Å . parodė, kad tÄ dienÄ pasakiusi I. Å ., ko jis nori, pati atrakino buto duris. Jis jÄ pavadino „psichine ligone“. Tai jÄ Ä¯Å¾eidė, nes iki tol ji niekur nebuvo gydyta.

Pamatęs iÅ¡laužtas duris, I. Å . dar labiau pradėjo keiktis. Už iÅ¡laužtas duris pirmasis jÄ pradėjo kolioti I. Å .. JÄ iÅ¡keikė visokiais žodžiais. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 194-195) A. Å . parodė, kad apie 08.30 val. vedė vaikus į darželį ir sutiko fojė I. Å .. Jis atrodė kaip iÅ¡gėręs ir ji jam pasakė, kad į kambarį neis, nes tada jam buvo apribojimai ir negalėjo lankytis namuose. Jis norėjo patekti į namus pasiimti savo daiktų.

Ji atrakino duris, paliko duris atviras, pati pasiliko stovėti tarpduryje, o I. Å . įėjo į kambarį. Jis buvo užrakinęs vaikų kambarį ir vaikai negalėjo eiti į savo kambarį. Ji buvo iÅ¡laužiusi tas kambario duris. I. Å . tai pamatęs pasiuto. Koridoriuje pradėjo jÄ vadinti visokiais žodžiais, paskambino savo mamai, kad ateitų. Policijai dar neatvažiavus atėjo uoÅ¡vienė <...>. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l.

9) teisingi, vyras ir uoÅ¡vienė jÄ vadino visokiais žodžiais: „psichine ligone“, „paleistuve“, „kurva“, „vadala“. I. Å . necenzÅ«rinius žodžius vartojo ir bute, ir koridoriuje. NecenzÅ«rinius žodžius girdėjo R. I.. Nukentėjusiosios A. Å . parodymus, kad nuteistasis I. Å . jos atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, patvirtino nukentėjusioji R. I., kuri apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l.

19) parodė, kad bÅ«nant koridoriaus fojė I. Å . mama pradėjo garsiai Å¡aukti ant A. Å .. I. Å . tuo metu vis ramino mamÄ sakydamas, kad baigtų. Po to, girdėjo, kaip I. Å . Å¡aukdamas pradėjo A. Å . vadinti „suskina“, „kekÅ¡e“. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 124-125) nukentėjusioji R. I. parodė, kad bÅ«dami fojė visi trys barėsi, girdėjo A. Å . vadinant „psichine ligone“. Jai grįžus po to, kai nuvežė vaikus, A. Å . atžvilgiu buvo iÅ¡sakyti žodžiai „psichinė ligonė“, „valkata“.

Ji tokiu kaltinamųjų elgesiu pasitiktino (kaip matyti, R. I. teisiamojo posėdžio metu įvardijo, kad tokius žodžius vartojo abu nuteistieji, priešingai negu teigiama nuteistojo I. Š. apeliaciniame skunde, ji šių žodžių nepriskiria vien nuteistajai S. Š.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 194) nukentėjusioji R. I. parodė, kad jau eidama iki A. Š. namų girdėjo visokius keiksmus, girdėjo barnį ir balsus. Parėjusi iš darželio vėl užsuko pas A. Š.. I. Š. ir S. Š. buvo fojė ir keiksnojo A.

Å . žodžiais. Žodžiai buvo negražūs. I. Å . Å¡aukdamas A. Å . vadino „suskina“ ir „kekÅ¡e“.Tuo tarpu nuteistasis I. Å . neigia nukentėjusiosios A. Å . atžvilgiu vartojęs kokius kitus įžeidžiančius žodžius, pripažįsta jÄ vadinęs tik „psichine ligone“. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 122-123) nuteistasis I. Å . pripažino nukentėjusiÄ jÄ A. Å . pavadinęs „psichine ligone“. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 182-183) nuteistasis I.

Å . taip pat pripažino konflikto metu A. Å . atžvilgiu pasakęs, kad ji yra „psichinis ligonis“. Nurodė, kad tie žodžiai tikrai buvo, tačiau „ubage“ jis jos nevadino. Be žodžių „psichinė ligonė“, daugiau nieko nesakė. Kai pavadino „psichine ligone“, buvo laiptinėje, koridoriuje. IÅ¡ aukščiau aptartų nuteistojo I. Å . ir nukentėjusiųjų A. Å . bei R. I. parodymų matyti, jog nuteistasis I. Å . pripažįsta vadinęs nukentėjusiÄ jÄ A.

Å . tik „psichine ligone“, tuo tarpu A. Å . teigia, kad I. Å . jÄ iÅ¡vadino „kurva“, „kekÅ¡e“, „paleistuve“, „psichine ligone“, „vadala“, „debile“, o nukentėjusioji R. I. nurodė girdėjusi, kad I. Å . A. Å . vadino „suskina“, „kekÅ¡e“, „psichine ligone“, „valkata“. Nors ir nepaneigti nukentėjusiųjų parodymai, kad nuteistasis I. Å . nukentėjusiÄ jÄ A. Å . vadino ne tik įžeidžiančiai „psichine ligone“, bet ir kitais žeminančiais žodžiais, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nuteistojo I.

Å . veiksmai – nukentėjusiosios A. Å . iÅ¡vadinimas vieÅ¡oje vietoje įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais nebuvo tiek pavojingi, kad užtrauktų jam baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Teismų praktika atskleidžia, kad baudžiamosiose bylose, kuriose asmuo kaltinamas padaręs BK 284 str. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismams tenka spręsti atribojimo klausimus tarp BK 284 str. ir ATPK 174 str. numatytų veikų. Baudžiamasis įstatymas nenubrėžia aiÅ¡kios ribos tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , dėl to iÅ¡kyla Å¡ių dviejų teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ių atribojimo problema.

Ä®statymų leidėjas, apraÅ¡ydamas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir nedidelio chuliganizmo požymius, neiÅ¡skyrė griežtai apibrėžtų kiekybinių ar kokybinių kriterijų, leidžiančių atriboti Å¡ias dvi veikų rÅ«Å¡is bei įvertinti kiekvienos jų pavojingumÄ . Tokiomis sÄ lygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiÅ¡kinimu, bet ir ATPK 9 str. 2 d. nuostata, iÅ¡ kurios iÅ¡plaukia reikalavimas sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimÄ atsižvelgti į konkrečios veikos pobÅ«dį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumÄ , trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, vieÅ¡osios vietos specifikÄ (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai bÅ«na griežtesni oficialių iÅ¡kilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibÅ«rimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2013).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog teismas privalo nurodyti iÅ¡samius motyvus, labai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai paaiÅ¡kinančius teismo iÅ¡vadÄ dėl veikos, kurios padarymu kaltininkas pripažįstamas kaltu, atitikties BK nustatytiems nusikalstamos veikos požymiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai nemotyvavo, kodėl nuteistojo I. Å . veiksmai užtraukia jam baudžiamÄ jÄ , o ne administracinę atsakomybę.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis I. Å . pas nukentėjusiÄ jÄ A. Å . nuvyko siekdamas pasiimti savo asmeninius daiktus, kadangi teismo sprendimu jis buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo A. Å .. Taip pat nustatyta, jog jis daiktų pasiimti vyko ryte apie 08.30 val., t. y. tuo metu, kai A. Å . turėjo nebÅ«ti namuose, tokiu metu paprastai ji iÅ¡vesdavo vaikus į vaikų darželį, todėl I. Å . tikėjosi jos nesusitikti, galimai numatydamas, kad susitikus nukentėjusiÄ jÄ A. Å . gali kilti barnis, ko jis siekė iÅ¡vengti.

Susitikus su A. Å . tarp jų prasidėjo konfliktas, neabejotina, kad I. Å . veiksmams – įžeidžiančių žodžių pasakymui - tiesioginės įtakos turėjo ir rastos iÅ¡laužtos kambario durys. Kita vertus, I. Å . A. Å . fiziÅ¡kai neužsipuolė, o siekdamas užfiksuoti, kad buvo sugadintas ir jam priklausantis turtas, kaip liudininkę iÅ¡sikvietė savo mamÄ S. Å ., kuriai atėjus ir kilo didžiausias konfliktas su nukentėjusiÄ ja A. Å ., kurio metu buvo pavartotas fizinis smurtas. Nukentėjusiųjų A.

Å . ir R. I. parodymais taip pat nustatyta, jog nuteistasis I. Å . ne kurstė, o ramindamas S. Å . siekė numalÅ¡inti prasidėjusį konfliktÄ . Laukiant policijos pareigÅ«nų, nukentėjusiosios A. Å . atžvilgiu I. Å . dar kartÄ iÅ¡sakė įžeidžiančius žodžius. Nustatyta, jog neteisėtas nuteistojo I. Å . elgesys nebuvo intensyvus, jis nukentėjusiÄ jÄ A. Å . įžeidžiančiais žodžiais iÅ¡vadino atėjęs pas jÄ , o vėliau belaukiant policijos pareigÅ«nų. Akivaizdu, kad tokį nuteistojo I.

Å . elgesį įtakojo ir pačios nukentėjusiosios A. Å . veiksmai – pretenzijų dėl atėjimo į butÄ reiÅ¡kimas, bendro turto sugadinimas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad I. Å . neteisėtas elgesys – įžeidžiančių ir žeminančių žodžių iÅ¡sakymas - pagal savo pavojingumo laipsnį (žodžiai buvo iÅ¡sakomi periodiÅ¡kai, trumpai, jo veiksmai nebuvo intensyvÅ«s,) nesiekė tokio pavojingumo, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę, ir gali duoti pagrindÄ vertinti jo veiksmus kaip administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 174 str.

Kadangi nuteistojo I. Å . veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 str. 2 d., sudėties, jis dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 2 d. iÅ¡teisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 p., 331 str., n u s p r e n d ž i a:Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendį dalyje dėl I. Å . nuteisimo pagal BK 284 str. 2 d. panaikinti, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – I. Å . dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 2 d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io baudžiamojo nusižengimo požymių.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistosios S. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                     Dalius Jocys                                                                                               Savinijus Katauskas