d29fc5c9-0b30-4a4e-a052-5817d285bb5e · RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-98-620/2012(Proceso Nr.2-37-3-01666-2011-8)Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.4.2.;116.4.(N) ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 23 d.Rokiškis                                       Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei, dalyvaujant ieškovei M. K., jos atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui, atsakovei J.

K., jos atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Â pagal ieÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovė J. K., tretieji asmenys Valstybės įmonė registrų centras, RokiÅ¡kio rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. V.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,                          nustatė:                     IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir ji bei jos atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad gyvena su atsakove J.

K., kuri yra jos duktė, tame pačiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šį namÄ statė kartu su jau mirusiu buvusiu sutuoktiniu, jame užaugo jų vaikai. Po sutuoktinio mirties, paveldėjimo pagrindu, tapo visos namų valdos savininke ir gyveno kartu su dukra J. bei sÅ«numi G. Prie gyvenamojo namo yra jos lėšomis pastatytas priestatas, turintis atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ . Abi namo dalys yra apÅ¡ildomos kieto kuro katilu, kuris yra dukros (atsakovės) valdomose patalpose, į jas įeiti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų Å¡iuo metu negali, todėl gyveno neÅ¡ildomose patalpose ir be geriamo vandens iki 2012 m. sausio 13 d.1998 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutartimi (registro Nr. IVVR - 2039) namų valdÄ , kuriÄ sudaro 0,0655 ha bendro ploto sklypas ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantis gyvenamasis namas 1 A2/p, R, la2p, 2a2p (bendras naudingas plotas 207,49 kv. m), Å«kio pastatas 3Jlp(l)l/p, Å¡iltnamis 2 l/g bei Å¡eÅ¡i kiemo įrenginiai padovanojo atsakovei (dukrai) J.

K. (tuo metu jos pavardė buvo K.). Sudaryti dovanojimo sutartį įkalbėjo dukra su žentu (Å¡iuo metu jų santuoka yra nutraukta), motyvuodami tuo, kad namui reikalinga renovacija, kuriÄ duktė su žentu buvo pasiryžę organizuoti ir įgyvendinti, norėjo, kad namas priklausytų jiems. Norėjo iÅ¡ pradžių paraÅ¡yti testamentÄ , tačiau dukra su žentu paaiÅ¡kino, kad reikės mokėti už jo sudarymÄ didelius pinigus, todėl sudarė dovanojimo sandorį. Jai buvo pasakyta, kad galės ir toliau name gyventi iki gyvos galvos.

Kadangi jos amžiaus (sudarant dovanojimo sutartį buvo 64 metai) žmogui organizuoti ir įgyvendinti tokio pobÅ«džio darbus sudėtinga, ji patikėjo, kad padovanojus namÄ galės jame gyventi iki gyvos galvos. Visi namo pagerinimo darbai buvo atliekami jos lėšomis, nes tuo metu atsakovės Å¡eima pinigų neturėjo, augino tris vaikus. Jos vyras dirbo gerÄ darbÄ , gaudavo po 600-800 rublių, ji gaudavo 150 rublių, taip pat augino žvėrelius kailiukams, turėjo didelį Å¡iltnamį, pardavinėjo gėles, siuvo pirÅ¡tines ir kt.Po dovanojimo sutarties sudarymo, apie pusę metų, ji su dukros Å¡eima gyveno ir naudojosi visomis name esančiomis patalpomis bendrai.

Po to persikėlė gyventi į priestatÄ , kuris buvo pastatytas jos lėšomis, o dukters Å¡eima gyveno pagrindinėje namo dalyje.Iki dovanojimo sutarties sudarymo, deÅ¡imt metų už visus komunalinius patarnavimus sÄ skaitas apmokėdavo ji, nors kartu gyveno ir atsakovės Å¡eima. Kol buvo žentas, kuru rÅ«pinosi abu iki 2005 m., vėliau kuru rÅ«pinosi kartu su dukra, tik paskutiniais metais nieko nepirko. 1998 m. sudarius dovanojimo sutartį, visos sutartys su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis buvo sudarytos atsakovės vardu, tačiau iki 2011 metų gegužės mėnesio atsiskaitymo knygelės buvo pas jÄ , kurias ji užpildydavo ir apmokėdavo sÄ skaitas.

Atskirai užraÅ¡ydavo kiek turi mokėti dukra, o kiek ji. Å iuo laikotarpiu dalies mokesčių už komunalines paslaugas padengimui pinigų duodavo atsakovė. Dukra jai jokio iÅ¡laikymo iki Å¡iol neteikė, iÅ¡skyrus tÄ dalį komunalinių mokesčių. 2011 m. metų gegužės mėnesį dukra pasiėmė atsiskaitymo knygeles, o 2011 m. gegužės 5 d. per antstolį įteikė jai pareiÅ¡kimÄ dėl panaudos sutarties nutraukimo, ir nenurodydama jokių motyvų pareikalavo iki 2011 m. liepos 11 d. iÅ¡sikraustyti iÅ¡ gyvenamojo namo. 2011 07 12 dukra kreipėsi į RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame praÅ¡o jÄ iÅ¡keldinti, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.Iki 2011 metų balandžio mėnesio nebuvo jokios kalbos, kad ji turi iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namų, santykiai buvo geri.

PrieÅ¡ tai dukrai nepagailėjo karčių žodžių, kai sužinojo, kaip dukra elgiasi su savo sÅ«numis. IÅ¡irus dukros antrai santuokai, labai pablogėjo dukters santykiai su sÅ«numi P. Dukra jam vis sakydavo, kad kai baigs mokyklÄ iÅ¡varys iÅ¡ namų, tarp jų kildavo ginčų, o vienÄ savaitgalį, kai jis pradėjo studijuoti ir grįžo į namus, jo lova buvo iÅ¡ardyta ir iÅ¡mesta, jis neįleistas į namus, tada anÅ«kas P. apsistojo pas jÄ . Å iuo metu savaitgaliais bei atostogų metu bÅ«na pas jÄ , net parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, nors ji ir prieÅ¡taravo.2010 metais baigė studijas ir vyriausiasis atsakovės sÅ«nus J. ir grįžo namo, o vieno konflikto su motina metu, anÅ«kas atėjo pas jÄ ir pasakė, jog motina pareiÅ¡kusi, kad galvotų kur jam toliau gyventi.

Jis tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡važiavo pas senelius ir iÅ¡sikraustė į senelių butÄ , kur dabar ir gyvena.Atsakovės veiksmai, pateikiant ultimatyvų reikalavimÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ jos su vyru statyto namo, kuriame pati yra užaugusi ir kuris jai turi istorinę, Å¡eimos bei paveldimosios dvasinės reikÅ¡mės, nes yra susijęs su žymiu jos gyvenimo tarpsniu bei sutuoktiniu, su kuriuo kartu tÄ namÄ statė ir jame gyveno, ieÅ¡kovės nuomone, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja geros moralės principams ir vaikų pareigoms rÅ«pintis nusenusiais tėvais, įtvirtintomis LR Konstitucijos 38 str.- gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ .

Santaupų, kurios leistų įsigyti ar nuomoti kitÄ gyvenamÄ jį plotÄ neturi. Visas per gyvenimÄ sukauptas turtas buvo Å¡is kartu su vyru statytas namas, kurį padovanojo dukrai, tikėdamasi jame pragyventi iki gyvos galvos. Ji visÄ savo gyvenimÄ skyrė Å¡eimai, rÅ«pinosi vaikais, o po to anÅ«kais, kuriais rÅ«pinasi iki Å¡iol. IeÅ¡kovei 1989 08 08 visam laikui buvo pripažinta trečia invalidumo grupė, o vienintelis pragyvenimo Å¡altinis yra gaunama pensija, kurios žymi dalis yra iÅ¡leidžiama vaistams.

Atsakovė ne tik pareikalavo iÅ¡sikelti iÅ¡ namo, tačiau nutraukė namo dalies, kurioje gyvena Å¡ildymÄ ir patalpos buvo neÅ¡ildomos iki 2012 m. sausio 13 d., kas sudarė nepakeliamas gyvenimo sÄ lygas bei blogino patalpų, kuriose gyvena, bÅ«klę. Å ios aplinkybės yra konstatuotos antstolės I. B. 2011 10 24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 115 - 11 - 3 , 2011 11 17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 115 - 11-4 ir 2012 m. sausio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.115-12-2.

Be to, geriamo vandens kranas yra atsakovės užimamose patalpose, į kurias nuo 2011 m. gegužės mėn. ieÅ¡kovei neleidžiama patekti, nors iki to laiko tokia galimybė buvo suteikta. GeriamÄ vandenį perka parduotuvėje. Dėl tokių atsakovės (dukros) veiksmų buvo Å¡okiruota, labai iÅ¡sigando, nes suprato, jog liks be gyvenamojo bÅ«sto ir to pasekoje labai pablogėjo gyvenimo kokybė, kas ženkliai įtakoja sveikatos bÅ«klę. Tokiu bÅ«du, atsakovė jos atžvilgiu atlieka tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu ir yra CK 6.472 str. 1 d. nurodytas pagrindas pripažinti 1998 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutartį (registro Nr. IVVR- 2039) negaliojančia.Pagrindas kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo sutarties panaikinimo atsirado 2011 m. gegužės 5 d., kai atsakovė per notarę jai įteikė reikalavimÄ iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jos dukrai padovanoto namo.

IeÅ¡kovės nuomone, ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 2011 m. gegužės 6 d. ir ieÅ¡kinys yra teikiamas nepraleidus įstatymo nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., LR CK 1.5 str., 6.472 str., CPK 5,135 praÅ¡o teismo:Panaikinti 1998 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutartį (registro Nr. IVVR - 2039) dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kuriÄ sudaro 0,0655 ha bendro ploto sklypas ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantis gyvenamasis namas lA2/p, R, la2p, 2a2p (bendras naudingas plotas 207,49 kv. m), Å«kio pastatas 3Jlp(l)l/p, Å¡iltnamis 2Å l/g bei Å¡eÅ¡i kiemo įrenginiai dovanojimo atsakovei (dukrai) J.

K. bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė ir pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b.l.36-39), praÅ¡ydama ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta su sÄ lyga, kad ieÅ¡kovė galės gyventi name iki gyvos galvos. Dovanojimo sutartis (CK 6.465 str.) visais atvejais yra neatlygintinė, nes dovanotojas už savo pareigų įvykdymÄ (turto perdavimÄ ) iÅ¡ apdovanotojo negauna jokio prieÅ¡prieÅ¡inio patenkinimo .Dovanotojas turi teisę dovanojimo sutartyje nustatyti apdovanotojam tam tikrus įpareigojimus trečiajam asmeniui arba net sau (CK 6.467 str.).

IÅ¡ 1998- m. gegužės 19 d. dovanojimo sutarties turinio matyti, kad ieÅ¡kovė dovanodama jai namų valdÄ su jame esančiais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) sutartyje nenurodė jokių sÄ lygų. Be to ji nebÅ«tų priėmusi dovanojimo turto su sÄ lyga, jei ieÅ¡kovei bÅ«tų leista gyventi name iki gyvos galvos.             Sutartyje buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji ieÅ¡kovės valia, nes ji turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , visÄ gyvenimÄ dirbo vadovaujamÄ darbÄ , sutarties sudarymo metu buvo 64 metų amžiaus, todėl puikiai suprato sudaromos sutarties pasekmes ir jų norėjo.

Dovanojimo sutarčiai bÅ«dingas negražintinumas ir bet koks dovanojimo sutarties Å¡alių santykių pablogėjimas negali bÅ«ti pagrindas panaikinti Å¡iÄ sutartį. Mano, kad sudarančiais pagrindÄ panaikinti dovanojimÄ gali bÅ«ti pripažįstami tokie veiksmai, kurie įvertinus visus teisės normoje iÅ¡vardintus kriterijus (dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiÅ«riu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas.             IeÅ¡kovė sudarydama dovanojimo sandorį ir perleisdama atsakovei nuosavybės teise priklausiusį turtÄ suprato tokio sandorio pasekmes ir jų norėjo.

Turėdama didelį namÄ , ieÅ¡kovė neturėjo motyvacijos jį didinti, kad jis taptų dar sunkiau iÅ¡laikomas .IeÅ¡kovė visÄ laikÄ buvo linkusi vadovauti ir kiÅ¡tis į kitų gyvenimus, todėl norėdama atsiskirti nuo jos, atsakovė nusprendė statytis priestatÄ . Norint tai atlikti jos vardu, bÅ«tų reikėję pasidalinti namÄ , daryti atskirus projektus. Priestato statymo metu (1991 m.) ieÅ¡kovė buvo namo savininkė ir tereikėjo prie seno namo prijungti priestatÄ , todėl jis ir statytas ieÅ¡kovės vardu, tačiau už atsakovės lėšas.

Prie statybos darbų ieÅ¡kovė niekaip neprisidėjo, o naujame priestate keletÄ metų gyveno jos Å¡eima. IeÅ¡kovės užimamoms patalpoms buvo reikalingas kapitalinis remontas (gyvenant nuo 1979 m. jis niekada nebuvo remontuojamas), ieÅ¡kovė pasiÅ«lė kraustytis į pagrindinę namo dalį, kuri yra didesnė, o ji pasisiÅ«lė eiti gyventi į priestatÄ .Atsakovė sutiko. Persikėlus į pagrindinį namÄ ji atliko remonto darbus: pakeitė stogÄ , langus, atliko vidaus apdailos darbus, apÅ¡iltino sienas, įrengė du automatinius garažų vartus, kiemÄ iÅ¡klojo trinkelėmis, sutvarkė namo aplinkÄ , įrengė automatinius metalinius vartus.

Išsikraustydama priestate paliko savo virtuvės baldus, du svetainės komplektus, kuriais ieškovė naudojasi. Nuo to laiko kai buvo pastatytas priestatas, jame nebuvo darytas remontas. Kiekvienais metais nuo sausio mėnesio iki vasaros, ieškovė visame priestate pasistato medinius pastolius, ant kurių sudeda dėžes su daiginamomis ir auginamomis gėlėmis bei daržovėmis, šitaip dar labiau blogindama patalpų būklę, nes nuo drėgmės viskas pelija.             Iki 2011 metų kovo mėnesio atsiskaitymo knygeles už įvairias paslaugas buvo pildomos ieškovės, nes ji daug dirbo ir dėl didelio užimtumo knygelės ir atsiskaitymai už jas buvo patikėtos ieškovei.

Užpildžiusi knygeles ieÅ¡kovė pasakydavo sumÄ , kuriÄ ji pati arba jos vaikai perduodavo jai. Kilus abejonėms, kad pinigų sumos pernelyg didelės, 2011 m. vasario mėnesį ji paprašė mokesčių už elektrÄ , vandenį ir atliekų tvarkymÄ knygeles duoti jai, nes norėjo įsitikinti, jog viskas gerai apskaičiuojama. Atgavusi knygeles pamatė, kad visÄ laikÄ visÄ mokesčių sumÄ mokėjo ji viena, todėl nuo 2011 m. kovo mėnesio pati pildo knygeles ir toliau moka mokesčius viena.             IeÅ¡kovė neprisidėdavo ir prie kuro pirkimo.

Namo kartu su priestatu Å¡ildymui mėnesiui sunaudoja 2,5 paletės briketų (1250 Lt), pirko briketų už 2000 Lt, vėliau (2012-02-06) už 3000 Lt, kas dvi savaites kviečia kaminkrėtį, kuris valo kÅ«renimo katilÄ ir kas du mėnesius valo kaminÄ , už Å¡ias paslaugas sumoka 100 Lt. Taip pat viena moka už vandens filtrų priemones, kurios per mėnesį kainuoja 40 Lt, TEO LT paslaugos per mėnesį kainuoja 135 Lt.             Nuo 1998 m. gegužės 19 d. iÅ¡ esmės pasikeitė dovanoto turto vertė, kuri padidėjo ženkliai dėl jos atliktų turto pagerinimo darbų bei sumokėtų mokesčių, todėl dovanojimo sutarties panaikinimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų jos teisėtiems lÅ«kesčiams .

Atsakovė nurodė, kad Å¡iuo metu jos finansinė padėtis nėra gera, jog galėtų namo iÅ¡laikymui skirti daug lėšų, iÅ¡laikyti ne tik save, bet ir mokėti už ieÅ¡kovę, kuri prie namo iÅ¡laikymo visai neprisideda, todėl pranešė ieÅ¡kovei apie jos iÅ¡keldinimÄ , nori namÄ parduoti. Jos brolis turi tokiÄ pat pareigÄ rÅ«pintis nusenusiais tėvais, kaip ir ji, nes kai jos turtinė padėtis buvo geresnė, ji ne kartÄ rėmė savo brolį, duodavo motinai pinigus, kuri perduodavo broliui, nes jis turėjo finansinių problemų.

IeÅ¡kovės sÅ«nus gyvena keturių kambarių bute, todėl turi sÄ lygas priimti motinÄ gyventi kartu, o sutarties, sudarytos prieÅ¡ trylika metų nutraukimas prieÅ¡tarautų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams.             Atsakovė taip pat praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, nes pagrindas dėl kurio ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti dovanojimo sutartį buvo nuo pat sutarties sudarymo pradžios, nes sudarydama sutartį ieÅ¡kovė nenurodė jokios sÄ lygos (t.y. gyventi iki gyvos galvos) ir jai buvo žinoma, jog teise naudotis dalimi dovanoto namo (pagal žodinę panaudos sutartį) jai suteikta neterminuotai, taip pat žinojo, kad esant reikalui ji gali dovanotÄ namÄ parduoti.             Atsakovė nepateikė ieÅ¡kinio dėl dovanojimo sutarties papildymo (t.y. dėl sÄ lygos iÅ¡laikyti iki gyvos galvos), todėl dar ir dėl to ieÅ¡kinys neturėtų bÅ«ti tenkinamas.             Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laikÄ ir vietÄ jam yra praneÅ¡ta tinkamai, byloje pateiktas praÅ¡ymas nagrinėti nedalyvaujant centro atstovui bei pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį, kuriame ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį siÅ«lė teismui spręsti savo nuožiÅ«ra (b.l.59-60).Trečiasis asmuo RokiÅ¡kio rajono 3-iojo notarų biuro notarė V.

V. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Notarė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad 1998 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutartį, registras IVVR-2039 , ji patvirtino Å¡alims pateikus reikiamus dokumentus ir iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ -M. K. iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ -dovanoti turtÄ dukrai, o dukrai J. K. (dabartinė pavardė K.)- iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ priimti dovanojamÄ turtÄ . Sutarties sudarymo aplinkybių nebeprisimena, bet jeigu bÅ«tų pateiktas notarui M.

K. praÅ¡ymas apie tai, kad jai bÅ«tų leista gyventi name iki gyvos galvos, ji tai bÅ«tų įraÅ¡iusi dovanojimo sutartyje ir Å¡is faktas įregistruotas VÄ® Registrų centre. Mano, kad Å¡io fakto Å¡alys neprašė įraÅ¡yti, nes matyt motina pasitikėjo savo dukra ir apie tai, kad dukra neleis gyventi net ir negalėjo numatyti. Paliko ieÅ¡kinį spręsti teismo nuožiÅ«ra (b.l.63-64). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.             LR CPK 12 straipsnis numato, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.             IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 1998 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis pagal kuriÄ ieÅ¡kovė M.

K. dovanojo dukrai J. K. žemės sklypÄ , turintį 0,0635 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) ir jame esančius pastatus: gyvenamÄ jį namÄ 1A2/p,R,1a2/p,2a2/p, turintį 207,49 kv.m. bendro naudingo ploto, Å«kio pastatÄ 3J1/p (1J1/p), Å¡iltnamį 2Å 1/g ir Å¡eÅ¡is kiemo įrenginius. Atsakovė dovanojamÄ Å¾emės sklypÄ ir jame esančius pastatus priėmė. Dovanojimo sutartis buvo patvirtinta RokiÅ¡kio rajono 1-o notarų biuro notarės V. V. (b.l.7).Sutartis buvo įregistruota Valstybės įmonėje Registrų centras (b.l.14-15).

IeÅ¡kovės M. K. deklaruota gyvenamoji vieta (deklaravimo data-1989-02-09) adresu: (duomenys neskelbtini). (b.l.16).Dovanojimo sutarties samprata pateikta CK 6.465 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Taigi dovanojimas kaip sandoris yra dviÅ¡alis, jam sudaryti bÅ«tina dviejų Å¡alių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis), t. y. dovanotojas iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) padovanoti (neatlygintinai perduoti), o apdovanotasis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ dovanÄ priimti.

CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiÅ¡kia, kad civilinių santykių subjektai patys sprendžia sutartį sudaryti ar jos nesudaryti.             CK 6.472 straipsnio 1 dalis numato, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Reikalauti panaikinti dovanojimÄ Å¡iuo pagrindu dovanotojas gali per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojamÄ pagal CK 6.472 straipsnio 4 dalies taisykles. Pagrindas kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo sutarties panaikinimo minėtu pagrindu ieÅ¡kovei atsirado 2011 m. gegužės mėnesį, kai atsakovė jai per notarę įteikė reikalavimÄ iÅ¡sikraustyti iÅ¡ padovanoto namo (b.l.8, kÄ ieÅ¡kovė laiko kaip smerktinÄ geros moralės požiÅ«riu), todėl ieÅ¡kinys buvo pateiktas nepraleidus įstatymu numatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino.

CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai dovanojimui panaikinti, kai apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu, gali bÅ«ti nustatomi visais CPK 177 straipsnyje iÅ¡vardytais įrodymais. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus bei kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra; tie duomenys nustatomi Å¡iomis įrodinėjimo priemonėmis:

Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais ir ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis ir kt. įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartyje J. G. v. S. M. byloje Nr. 3K-3-504/2008 dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėta, kad Å¡ioje teisės normoje įtvirtinto dovanojimo panaikinimo pagrindo taikymÄ kiekvienu atveju lemia konkrečios situacijos aplinkybės, reikÅ¡mingi iÅ¡tirti bylos duomenys dėl ginčo objektu esančio turto, dovanojimo sutarties Å¡alių tarpusavio santykių raidos ir Å¡alių elgesio kilus ginčui.

IeÅ¡kinio pagrindu ieÅ¡kovė (dovanotoja) nurodė apdovanotojo veiksmus, kuriuos ji įvardija kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiÅ«riu, t. y. kad apdovanotasis (atsakovė) jÄ praÅ¡o iÅ¡sikelti iÅ¡ namo, kuriame buvo žodžiu sutarta, kad ji gyvens iki gyvos galvos, iÅ¡ namo, kuris buvo visas jos su vyru per gyvenimÄ sukauptas turtas, kuriame gyvena jau daug metų, kai ji neturi kito turto, santaupų, kurios leistų įsigyti ar iÅ¡sinuomoti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nes jai nuo 1989 m. rugpjūčio 08 d. visam laikui buvo pripažinta trečia invalidumo grupė ir vienintelis pragyvenimo Å¡altinis yra gaunama pensija, kurios žymi dalis iÅ¡leidžiama vaistams.

Atsakovė pareikalavo iÅ¡sikelti iÅ¡ patalpų, kuriose jas dovanojant buvo sutarta leisti jai gyventi iki gyvos galvos ir jose faktiÅ¡kai gyveno ir po dovanojimo sutarties sudarymo, t.y. 1998 m. gegužės 19 d., taip pat buvo nutraukusi patalpų, kuriose ji gyvena Å¡ildymÄ (t.y. nuo 2011 m. Å¡ildymo sezono pradžios iki 2012 m. sausio 13 d.), tuo sudarė nepakeliamas gyvenimo sÄ lygas, kėlė pavojų jos sveikatai ir gyvybei, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra jos dukra ir turėtų pasirÅ«pinti savo motina, kuri sulaukė garbaus amžiaus, o ne kreiptis į teismÄ dėl jos iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Ä®statyme, taip pat ir CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kurie veiksmai apdovanotojo laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-305/2011 yra pažymėjęs, kad geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Ä®statymų leidėjas CK 6.472 str. dovanojimo sutarties panaikinimÄ Ä¯tvirtino kaip iÅ¡imtinę priemonę, susiedamas jos taikymÄ su atitinkamais teisiniais pagrindais-apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas.

Tokie veiksmai įstatyme apibÅ«dinti pabrėžiant jų iÅ¡skirtinį-neabejotinai griežtÄ -smerkimÄ . AiÅ¡kinat , kokio pobÅ«džio veiksmai gali bÅ«ti vertinami, atsižvelgtina į alternatyvų pagrindÄ dovanojimui panaikinti, nustatytÄ CK 6.472 str.1d.Tai-pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinio sunkaus kÅ«no sužalojimo faktas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudarančiais pagrindÄ panaikinti dovanojimÄ gali bÅ«ti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje iÅ¡vardytus reikÅ¡mingus kriterijus (dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiÅ«riu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas.

Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 str.1d. prasmę gali bÅ«ti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį praÅ¡oma panaikinti, yra sudarytas tarp motinos ir dukters. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė, sudarydama dovanojimo sutartį, nesuvokė savo veiksmų ar nesuprato, kad nuosavybė į nekilnojamÄ jį turtÄ neatlygintinai pereina jos dukrai J. Apklausta teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad suvokė sandorio sudarymo pasekmes (b.l.107), t.y. sudarydama dovanojimo sutartį laisvai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ .

Nurodė, kad iÅ¡ pradžių norėjo sudaryti testamentÄ , tačiau jai pasakė, kad dideli mokesčiai, todėl nutarė , kad namÄ dukrai padovanos. Dovanojimo sutartyje jokių sÄ lygų dėl dovanotojos galimybės gyventi padovanotame name iki gyvos galvos nenurodyta (CK 6.467 str.1d.), o notarė atsiliepime nurodė, jog jeigu toks praÅ¡ymas bÅ«tų pateiktas notarui, tai apie tai ji bÅ«tų įraÅ¡iusi dovanojimo sutartyje ir Å¡is juridinis faktas bÅ«tų įregistruotas VÄ® Registrų centre (b.l.63-64).IeÅ¡kovė nurodė, kad pasitikėjo dukra ir jos duotu pažadu leisti jai gyventi iki gyvos galvos, santykiai buvo geri, ir nemanė, kad į sutartį bÅ«tina įtraukti Å¡iÄ sÄ lygÄ (b.l.104-106).             Byloje turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama dovanojimo sutartis, nes tarp jÄ sudariusių Å¡alių kilo ginčas dėl jos sÄ lygų turinio, Å¡alių teisių bei pareigų apimties.

Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai; pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu; jeigu Å¡alių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sÄ vokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ , reikÅ¡mė; kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai; taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir pan.Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ , kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis , bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt. civilinėse bylose).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.).Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas).

Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, tačiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.).Be to nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodo, neabejotinai yra svarbÅ«s visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiÅ¡kinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiÅ¡kinant konkrečiÄ sutartį, bÅ«tina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių visetÄ .             IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės paaiÅ¡kinimų teismuose (b.l.104-109) ir liudytojų parodymų (b.l.109-112) nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo pat dovanojimo sutarties sudarymo nuolat gyveno ir gyvena Å¡iame name iki Å¡iol.

IeÅ¡kovė suprato, kad dovanodama su vyru pastatytÄ namÄ dukrai, jokio kito turto neturi, todėl tiek ieÅ¡kovė, tiek ir byloje apklausti liudytojai nurodė, kad Å¡alys faktiÅ¡kai sutarė, jog padovanotame name gyvens iki gyvos galvos, jai buvo leista persikelti į namo priestatÄ , kur ieÅ¡kovė gyvena iki dabar, moka dalį komunalinių mokesčių už telefonÄ , internetÄ bei suteiktas televizijos paslaugas,(b.l.120-122) ,mokesčių knygeles iki 2011 m. gegužės mėnesio pildydavo ji, kitoje lapo pusėje užpildydavo kiek turi mokėti ji, o kiek atsakovė ,(b.l.117,111), namo dalį, kurioje gyvena, prižiÅ«ri, tvarko aplinkÄ , byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad jÄ ardo, gadina, niokoja ar kitaip netinkamai elgiasi.

Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad po dovanojimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovė bÅ«tų gyvenusi kitur, ar atsakovė ėmusi veiksmų, kad ieÅ¡kovę iÅ¡keldintų iÅ¡ padovanoto namo.Atsakovė 2011 m. gegužės 5 d. pareiÅ¡kimu informavo ieÅ¡kovę, kad pakartotinai praneÅ¡a (žodžiu apie panaudos sutarties nutraukimÄ pranešė 2011 m. balandžio 11 d.), jog nutraukia tarp jų sudarytÄ Å¾odinę panaudos sutartį, ir pakartotinai, vadovaujantis LR CK 6.642 str.1d. praÅ¡o per tris mėnesius nuo pirminio praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ dienos, t.y. iki 2011 m. liepos 11 d. iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jai priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovė pareiÅ¡kime taip pat nurodė, kad M. K. neiÅ¡sikėlus iÅ¡ jai priklausančio gyvenamojo namo per nustatytÄ terminÄ , bus kreiptasi į teismÄ dėl priverstinio jos iÅ¡keldinimo (b.l.8).             IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų ir duomenų teismo informacinės sistemos „LITEKO“ bazėje (CPK 179 str.3d.) matyti, kad atsakovė J. K. kreipėsi į teismÄ pateikdama ieÅ¡kinį dėl M. K. iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos (b.l.90,91).

Å iuo metu RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinė byla Nr.2-17-504/2011 yra sustabdyta, kol bus iÅ¡spręsta civilinė byla dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Apklausti byloje liudytojai nurodė, kad ieÅ¡kovė svajojo turėti nuosavÄ bÅ«stÄ , dirbo įvairiuose versluose ir su vyru pasistatė namÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė yra nuoÅ¡irdus, mylintis savo Å¡eimÄ Å¾mogus. NamÄ statė savo jėgomis, padėjo giminės, viskÄ darė, kad vaikai: sÅ«nus ir dukra įgytų aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ .

Vaikai baigę mokslus ir sukÅ«rę Å¡eimas gyveno pas juos. IeÅ¡kovė padėjo atsakovei užauginti jos vaikus ir dabar suaugusius studentus dar remia, anÅ«kas P. grįžęs iÅ¡ studijų net gyvena pas močiutę, pas motinÄ neina. PriestatÄ statė, nes ieÅ¡kovė sakė, jog auga anÅ«kai, taip bus patogiau gyventi. IeÅ¡kovė buvo ne tik mama , bet ir atsakovės draugė, jos visur abi kartu, padėjo dukrai kiek tik galėjo. IeÅ¡kovė sakiusi dovanojusi dukrai namÄ , nes jos vyras buvo nagingas, norėjo suremontuoti namÄ pagal savo norÄ , todėl namus padovanojo, kad jie galėtų tvarkytis kaip nori.

M. K. yra sakiusi, kad norėjo paraÅ¡yti testamentÄ , bet buvo pasakyta, kad dideli mokesčiai, tai ji namÄ dukrai padovanojo, o su dukra ir J. vyru sutarė, kad name gyvens iki gyvenimo pabaigos. J. elgesys, kai motinos buvo papraÅ¡yta iÅ¡sikelti iÅ¡ jos gyvenamosios patalpos, pribloÅ¡kė M. K., pablogėjo jos sveikata, be to dukra 2011 m. pabaigoje Å¡ildymo sezonu metu neÅ¡ildė priestato, kuriame gyvena ieÅ¡kovė (b.l.109-111).Liudytoja Z. Z. nurodė, kad ji ateidavo pas ieÅ¡kovę kelis kartus per savaitę ir visada pas ieÅ¡kovę bÅ«davo Å¡alta, ji bÅ«davo įsijungusi Å¡ildytuvÄ , o kambaryje buvo tik 14 laipsnių Å¡ilumos.

TÄ patį nurodė ir liudytojas G. K., kuris nurodė, kad iÅ¡ atsakovės patalpos bÅ«davo galima reguliuoti Å¡ilumos tiekimÄ Ä¯ M. K. patalpas. Jis atvažiuodavo 2011 m. žiemÄ kiekvienÄ dienÄ ir pas motinÄ bÅ«davo Å¡alta, du radiatoriai yra reguliuojami, o kiti ne ir jie bÅ«davo nustatyti ant didžiausios padėties. Tai tęsėsi iki 2012 m. sausio 13 d. Kai bÅ«davo įjungtas Å¡ildymas normaliai, pas motinÄ kambariuose temperatÅ«ra pakildavo apie 17-18 laipsnių. Jis atvežė motinai Å¡ildytuvus, kad žiemÄ neÅ¡altų (b.l.109-112).IÅ¡ antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo 2011 m. spalio 24 d. protokolo Nr.115-11-3 (b.l.9) matyti, kad 2011 m. spalio 24 d.8.40 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) į M.

K. gyvenamas patalpas nustatyta, kad patalpos neÅ¡ildomos, radiatoriai Å¡alti, kambaryje termometras rodo 14 C.ApžiÅ«rint gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ lauko matyti, kad įrengtas tik vienas kaminas, iÅ¡ kurio rÅ«ksta dÅ«mai. IÅ¡ antstolės 2011 m. lapkričio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.115-11-4 matyti, kad 2001 m. lapkričio 17 d. 19.30 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rėtos M. K. patalpos- vonia, virtuvė, gyvenamosios patalpos, nustatyta, kad patalpos neÅ¡ildomos, radiatoriai Å¡alti, kambario termometras rodo 12 C.ApžiÅ«rėtose patalpose Å¡ilumos gamybos įrenginio nėra.

Vonios, virtuvės ir kambario sienose matyti įeinantys ir iÅ¡einantys vamzdžiai, kurie jungia patalpose esančius Å¡ildymo prietaisus (radiatorius). ApžiÅ«ros metu vamzdžiai ir radiatoriai yra Å¡alti. Ä® gyvenamÄ jį namÄ adresu (duomenys neskelbtini) yra du atskiri įėjimai (b.l.10). Pagal antstolės I. B. 2012 m. sausio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr.115-12-2 buvo konstatuota, kad 2012 m. sausio 4 d. 10.30 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) buvo apžiÅ«rėtos M. K. gyvenamos patalpos ir nustatyta, kad virtuvėje termometras rodo 12 laipsnių C, rankiniu bÅ«du reguliuojamo termostato padėtis prie radiatoriaus apžiÅ«ros metu yra ties skaičiumi 5;koridoriuje termometras rodo 9 laipsnius C, reguliuojamo termostato prie radiatoriaus nėra, radiatorius Å¡altas; kambaryje termometras rodo 14 laipsnių C, rankiniu bÅ«du reguliuojamo termostato padėtis prie radiatoriaus apžiÅ«ros metu yra ties skaičiumi 5;koridoriuje lubų tinkas įskilęs, lubos apipeliję; keičiamų durų, kuriomis patenkama į M.

K. naudojamas patalpas, užraktas (b.l.41).Pagal 2011 m. gruodžio 28 d. UAB „Livensta“ raÅ¡tÄ ( civilinė byla Nr.2-73-233/2012, b.l.50) buvo apžiÅ«rėta Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo sistema J. K. priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo sistema yra tvarkinga, namo Å¡ildymo sistema yra vientisa ir neturi galimybės atjungti pastato aukÅ¡tÄ ar atskirus kambarius, Å¡ildymo katilas veikia nepertraukiamu režimu.RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. priimta nutarties dalis , įpareigojanti atsakovę J.

K. atlikti veiksmus, užkertančius keliÄ Å¾alai atsirasti ar padidėti: nedelsiant atstatyti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriomis naudojasi M. K. Å¡ildymÄ bei sudaryti galimybes ieÅ¡kovei M. K. apsirÅ«pinti geriamu vandeniu iÅ¡ krano, esančio atsakovės J. K. užimamose patalpose, buvo panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2012-02-14 nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-83-212/2012). Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad Å¡i ieÅ¡kovės M. K. praÅ¡oma laikinosios apsaugos priemonė nėra tiesiogiai susijusi su galimai ieÅ¡kovei palankaus bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymu, o aplinkybės, kad nesiėmus Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės, ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, nenustatytos, todėl minėtÄ nutarties dalį panaikino.

Kadangi teismas pripažino, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai ir jas panaikino, poveikio priemonių skyrimo už minėtų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymÄ klausimas spręstas RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-73-233/2012 taip pat tapo nebeaktualus, todėl 2012 m. kovo 22 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-174-425/2012 m. buvo palikta galioti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis, tenkinanti pareiÅ¡kėjos J.

K. skundÄ ir pripažinusi negaliojančiu antstolės I. B. 2011 12 07 Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ , priimtÄ vykdomojoje byloje Nr.0115/11/02649, o antstolės I. B. pareiÅ¡kimo dėl Civilinio proceso kodekso 771 str. 5 d. numatytų poveikio priemonių taikymo J. K., netenkinimÄ (RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr.2-73-233/2012).Civilinėje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės gyvenamosiose patalpose paskutinio Å¡ildymo sezono metu (iki 2012-01-13) buvo mažesnė temperatÅ«ra nei buvo gyvenant iki tol, ji turėjo papildomai jas Å¡ildyti, patyrė nepatogumų, radiatoriai bÅ«davo Å¡alti net viduržiemį, tačiau nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad ieÅ¡kovės gyvenamosios patalpos buvo neÅ¡ildomos dėl atsakovės kaltės, o konstatuojant faktines aplinkybes nebuvo pasitelktas specialistas, kuris bÅ«tų nustatęs ar reikiama temperatÅ«ra M.

K. patalpose buvo nepasiekta dėl atsakovės, ar nuo jos nepriklausančių priežasčių. Taip pat byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė neturi galimybių apsirÅ«pinti geriamu vandeniu dėl atsakovės kaltės.Liudytojas G. K. nurodė, kad jis yra ieÅ¡kovės sÅ«nus ir atsakovės brolis, mama visÄ gyvenimÄ jais rÅ«pinosi, jis ir jos sesuo su Å¡eima gyvena motinai priklausančiame name, vėliau įsigijęs butÄ iÅ¡sikėlė. Mama jam sakė, kad namÄ padovanojo seseriai, paaiÅ¡kino, kad vis tiek name lieka gyventi, jog jÄ prižiÅ«rės, laikys.

Mama leido dukrai gyventi name, o pati išėjo į priestatÄ ir nėra buvę tokios kalbos, kad mamai reikia iÅ¡eiti gyventi kitur, iki tol, kol mama pasakė jog gavo kažkokius raÅ¡tus jog reikia iÅ¡sikelti, gyveno ramiai. Jis negirdėjo jokių konfliktų tarp mamos ir sesers, nebent koks nedidelis. Dabar su seserimi nebendrauja, nes negali bendrauti su žmogumi, kuris nori iÅ¡keldinti mamÄ . Pykčio ant tėvų, kad namÄ padovanojo seseriai jis neturėjo, tai buvo mamos sprendimas (b.l.111-112).Liudytojus žodžius patvirtina ir faktinės aplinkybės, nes ir pati atsakovė neneigė, kad ieÅ¡kovė gyvena padovanotame jai name nuo pat sandorio sudarymo pradžios, niekur kitur ji nebuvo iÅ¡sikėlusi gyventi.Teismas laiko, kad atsakovė yra nesÄ Å¾ininga, nes tiek ir atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek ir apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad jos motina neprisidėjo prie namo remonto, tvarkėsi ir remontavo jos lėšomis, priestatÄ statė už jos lėšas, nemokėjo mokesčių (b.l.107-109).

Tuo tarpu RokiÅ¡kio rajono apylinkės teisme 2004-2005 metais nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. N2-36-620/2005 m. dėl atsakovės santuokos nutraukimo, turto padalijimo atsakovė teigė, kad“ mama mokėdavo visus mokesčius... PriestatÄ statė mano mama.... tuo metu name gyveno trys Å¡eimos, tai yra mama, jos Å¡eima ir brolio Å¡eima. Mama norėjo ramybės, buvo likusių medžiagų nuo namo statybos ir priestato statybai panaudojome likusiais statybines medžiagas ir mamos lėšas.... visos lėšos buvo mamos, nes mes pinigų neturėjome.... priestate gyvena mama.

Dėdė... įdėjo duris už mano mamos pinigus. Vandens surinkimo latakai buvo įrengti mano tėvų lėšomis, jie keisti nebuvo. Dėdė užmÅ«rijo tris langus už mamos pinigus...Virtuvė įrengta irgi mamos... Poilsio kambarys buvo sutvarkytas irgi mamos lėšomis, kiliminė danga irgi mamos...Mama pasodino gyvatvorę“. J. K. nurodė, kad jos tėvai gyveno pasiturinčiai, tėvelis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, jis gaudavo 800-900 rublių per mėnesį, mama gaudavo 200 rublių, jos tėvai dar užsiimdavo verslu, pirÅ¡tinių sukirpimu, papildomai užsidirbdavo 500 rublių, mama viskÄ finansavo (RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr.N2-36-620/2005,2t., b.l.10-11).Tai patvirtina ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir teismo posėdžio metu.

Atsakovė 2012 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu paklausta kada sako tiesÄ , nurodė, kad ji visada sako tiesÄ (b.l.108).Nors ir atsakovė apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada nebuvo jokios kalbos, kad namas buvo dovanojimas su sÄ lyga leisti jos motinai gyventi iki gyvos galvos, nes su tokia sÄ lyga ji nebÅ«tų sutikusi priimti turto, tačiau tai paneigia jos parodymai duoti nagrinėjant santuokos nutraukimo bylÄ 2005 m., kur ji nurodė, jog“ mama padovanojo turtÄ , nes girdėjo kalbas, kad jei paliks testamentu , tai reikės daugiau lėšų.

Mama dovanojo ne Å¡eimai, o man“ (RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr.N2-36-620/2005,2t., b.l.11). Tai patvirtina ieÅ¡kovės teiginius, kad jai iÅ¡ pradžių norėjo turtÄ palikti testamentu, tačiau sužinojus, kad reikės daugiau mokėti sudarė dovanojimo sandorį. TÄ patį ieÅ¡kovė nurodė ir apklausta kaip liudytoja nagrinėjant jos dukters santuokos nutraukimo bylÄ (RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr.N2-36-620/2005,2t., b.l.15).

Apie mamos norÄ paraÅ¡yti ir turtÄ palikti testamentu jos dukrai nurodė, ir liudytojas G. K., bet „..pinigai dideli buvo, pigiau iÅ¡eina sudaryti dovanojimo sutartį “(b.l.111-112).M. K. 2005 m. nurodė, kad dukra jos iÅ¡ namų nevijo, ji pasistatė priestatÄ , visas pagerinimas buvo daromas iÅ¡ jos lėšų , ji ir pati skolinosi pinigų, buvo pateikta ir paskolos sutartis 10000 Lt sumai (RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr.N2-36-620/2005,1t., b.l.92,2t.,b.l.16).Atsižvelgtina taip pat į P. K. liudijimÄ byloje (b.l.93), kuriame jis nurodo jog nuo 2009 m. mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniam skyriuje.

Grįžęs vienÄ savaitgalį į namus, rado iÅ¡ardytÄ savo lovÄ ir motina J. K. iÅ¡varė jį iÅ¡ namų, nes dar mokantis mokykloje nekartÄ grasino tai padaryti. Jį priėmė gyventi močiutė M. K. Nuo to laiko, kai grįžta atostogų ar savaitgaliais jis gyvena pas močiutę priestate. Mama jo neremia finansiÅ¡kai, pilnai iÅ¡laiko tėtis ir dalinai močiutė. Tai patvirtina ir ieÅ¡kovės teiginius, jog ji priekaiÅ¡tavo dukrai dėl sÅ«naus iÅ¡varymo, taip pat , kad ji rÅ«pinasi anÅ«ku, jį pagal galimybes remia.

Tikėtina, kad toks atsakovės elgesys su savo sÅ«numi galėjo bÅ«ti ir konflikto su dukterimi priežastimi. Atsižvelgtina, kad ieÅ¡kovė tikroji valia buvo palikti turtÄ testamentu, tačiau gavus pažadÄ jai leisti iki gyvos galvos jos su vyru statytame name ir Å¡iuo pažadu neleidus suabejoti beveik keturiolika metų, kai ji netrukdomai gyveno dukrai padovanotame name (priestate), tarpusavio santykiai su dukra buvo geri, kÄ patvirtino byloje apklausti liudytojai, tarp jų nebuvo konfliktų ir Å¡iuo metu, kai jos amžius yra garbus, nes yra sulaukusi 77 metų amžiaus, didelę Å¡ildymo sezono dalį nesprendusi tinkamo motinos gyvenamųjų patalpų Å¡ildymo klausimo (nes apie tai jau buvo informuota 2011 m. gruodžio 01 d., b.l.34, t.y. gavusi ieÅ¡kinį), dukrai nematant pareigos pasirÅ«pinti savo motina, kuri turi ir trečiÄ neįgalumo grupę (b.l.18-20),visada padėjusiai ir prižiÅ«rėjusiai ne tik dukrÄ , bet ir jos vaikus ir Å¡iuo metu jiems padedančia, dovanojusiai vienintelį savo turtÄ , prisidėjusiai prie turto pagerinimo, taip pat nepateikus įrodymų apie galimybę įsigyti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ ar turint kito turto dukros reikalavimas iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovės su vyru statyto namo (nors ir laikantis įstatymų nustatytos tvarkos), kuris yra susijęs su dideliu jos gyvenimo tarpsniu, su jos sutuoktiniu, darbu, jo priežiÅ«ra ,iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ ir kreipusis į teismÄ dėl motinos iÅ¡keldinimo iÅ¡ jos vienintelio bÅ«sto, nesuteikiant jai kitos patalpos, paliekant mamÄ be gyvenamojo bÅ«sto, galėtų bÅ«ti vertintinas kaip demonstruojantis ypatingÄ nedėkingumÄ dovanotojui, nepateisinamu pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas, kaip prieÅ¡taraujantis geros moralės principams ir vaikų pareiga rÅ«pintis nusenusiais tėvais.

Tačiau atsižvelgiant į ieÅ¡kovės parodymus, byloje apklaustus liudytojų parodymus matyti, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog sudarant dovanojimo sutartį ,į jÄ nebuvo įraÅ¡yta sÄ lyga, t.y. leidimas jame gyventi iki gyvos galvos, o ieÅ¡kinyje nurodė materialiÄ sias teisės normas, kurias, jos nuomone, reikėtų taikyti ginčo santykiui, kvalifikavo faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, iÅ¡dėstė teisinius argumentus, kurie jos nuomone, tai pagrindžia ir pan. Bet , kaip ne kartÄ savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-338/2008,2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, bylos Nr.3K-3-457/2011; kt.).

Todėl, kai ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , klaidingai nurodo materialiosios teisės normÄ , teismas turi pritaikyti normÄ , atitinkančiÄ iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Å is teismo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. vasario 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.).Kasacinio teismo ne kartÄ nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa.

Pirma, Å¡is institutas skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymo nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ . Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Be to, taikant sandorių negaliojimo institutÄ , bÅ«tina ieÅ¡koti ir sandorio Å¡alių teisių, protingos interesų pusiausvyros.Teismo nuomone, dovanojimo sutarties panaikinimas sukeltų neproporcingas pasekmes tiek ieÅ¡kovei, tiek ir atsakovei.

Atsakovei su Å¡eima dovanotas namas yra vienintelis bÅ«stas, namÄ ji savo lėšomis taip pat remontavo: pakeitė stogÄ , langus, atliko vidaus apdailos darbus, apÅ¡iltino sienas, įrengė du automatinius garažų vartus, kiemÄ iÅ¡klojo trinkelėmis, sutvarkė namo aplinkÄ , įrengė automatinius metalinius vartus, perka kurÄ namui Å¡ildyti (b.l.40-53,118-119), turtas dovanotas beveik prieÅ¡ keturiolika metų, be to panaikinus sandorį, tai pažeistų ir susiklosčiusius ilgalaikius civilinius santykius, bÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumo principas, o ieÅ¡kovei vėl iÅ¡kiltų restitucijos-turto grÄ Å¾inimo ir kompensavimo už jo pagerinimo klausimas.

Nustačius, jog faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės valia ir buvo sudaryti dovanojimo sandorį, tačiau su sÄ lyga, kad padovanotame name ji galėtų gyventi iki gyvos galvos, tokia yra ir tarp Å¡alių kilusio ginčo esmė, todėl vadovaujantis iÅ¡dėstytu bei teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir tarp ieÅ¡kovės M. K. ir atsakovės J. K. (tuo metu K.) 1998 m. gegužės 19 d. sudaryta dovanojimo sutartis (registro Nr. IVVR - 2039) dėl žemės sklypo, turinčio 0,0655 ha bendro ploto ( kadastrinis Nr. 7375/0021:63), esančio(duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų: gyvenamojo namo lA2/p, R, la2p, 2a2p (bendras naudingas plotas 207,49 kv. m), Å«kio pastato 3Jlp(lJl/p), Å¡iltnamio 2Å l/g ir Å¡eÅ¡ių kiemo įrenginių padovanojimo papildytina sÄ lyga, t.y. leisti ieÅ¡kovei M.

K., a.k(duomenys neskelbtini) gyventi padovanotame gyvenamajame name ir naudotis namu, kitais pastatais ir žemės sklypu iki gyvos galvos (CK 6.467 str.). Dovanojimo sutarties sÄ lyga įregistruotina Valstybės įmonėje Registrų centras.             Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2011 m. lapkričio 25 d. teismo nutartimi (b.l.23-24 ) (CPK 150 straipsnio 4 dalis).         Pagal byloje esančius dokumentus ieÅ¡kovė M. K. turėjo 4600 Lt (4500 Lt už advokato paslaugas ir 100 Lt žyminis mokestis), o atsakovė J.

K. – 1000 Lt ( advokato paslaugos) atstovavimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų ( b. l. 5,94-95,58). IÅ¡laidų apskaičiavimo tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovė nėra pateikusi kaip tai numato CPK 98 str., todėl dalyje priteistinų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant nustatytus Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius (Žin.,2004,54-1845), kurių 8.2 punktas numato, kad ieÅ¡kinį arba atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį maksimalus dydis yra 3 (MMA),o 8.18 punktas numato, kad už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ numatytas maksimalus dydis yra lygus 0,15 nuo MMA, kas sudaro 120 Lt už vienÄ atstovavimo valandÄ .

SugaiÅ¡to laiko dydis posėdžiuose apvalintinas iki 6 valandų, maksimalus atstovavimo iÅ¡laidų dydis sudaro 720 Lt. Atsižvelgiant, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, todėl proporcingai priteistina iÅ¡ atsakovės 1660 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti apskaičiuotos ir mažintinos atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, nes yra ženkliai didesnės, taip pat priteistina dalis sumokėto žyminio mokesčio-100 Lt) ieÅ¡kovės naudai (CPK 93 str.2d.,98 str.) ; 177,90 Lt (150 Lt žyminis mokestis nuo kurio sumokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, atsižvelgiant, kad ieÅ¡kovė buvo sumokėjusi 100 Lt bei 27,90 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai (CPK 88 str.1d.3p.,92,93str.), o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (už advokato pagalbÄ , kurių dydis yra ženkliai mažesnis už nustatytus maksimalius dydžius) (CPK 93 str.2d.,98 str.) bei 27,90 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (CPK 88 str.1d.3p.,92,93str.).

       Vadovaudamasis LR CPK 263-265,270 str., teismas              nusprendė:              IeÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.             Papildyti tarp ieÅ¡kovės M. K.,a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. K. a.k(duomenys neskelbtini), (tuo metu K.) 1998 m. gegužės 19 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį (registro Nr. IVVR - 2039) dėl žemės sklypo, turinčio 0,0655 ha bendro ploto ( kadastrinis Nr. 7375/0021:63), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų: gyvenamojo namo lA2/p, R, la2p, 2a2p (bendras naudingas plotas 207,49 kv. m), Å«kio pastato 3Jlp(lJl/p), Å¡iltnamio 2Å l/g ir Å¡eÅ¡ių kiemo įrenginių padovanojimo sÄ lyga-leisti ieÅ¡kovei M.

K., a.k(duomenys neskelbtini) gyventi padovanotame gyvenamajame name ir naudotis namu, kitais pastatais ir žemės sklypu iki gyvos galvos.         Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones- 0,0635 ha dydžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių (kiemo aikÅ¡telės, tvoros), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) areÅ¡tÄ , uždraudžiant šį turtÄ atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, iÅ¡nuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtÄ sutartimi apsunkinti; taikytÄ 2011 m. lapkričio 25 d. teismo nutartimi.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės M.

K. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei J. K., a.k(duomenys neskelbtini),500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 27,90 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai.                   Priteisti iÅ¡ atsakovės J. K., a.k(duomenys neskelbtini), 1660 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės M. K. a.k(duomenys neskelbtini) naudai bei 177,90 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. PriteistÄ valstybei sumÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ( gavėjo kodas 188659752) sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini),  “Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660,o mokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti į RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo raÅ¡tinę (Respublikos 82,RokiÅ¡kio m.).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį rajono apylinkės teismÄ .                                       Teisėja                                                     Loreta Kukelkienė