d29ebe7e-ce23-4388-a2dc-88ca4e02e7e0 · Klaipėdos apygardos teismas

                                   Baudž. Byla Nr. 1-25-113/2013                         Teisminio proceso Nr. 1-10-1-70263-2006-9                        Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5. 2.;1.2.18.10.;1.2.14.7.2.;1.2.29.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 2 d.Klaipėda                 Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis,sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,gynėjams advokatams Aleksandrui Jokubauskui, Vitalijui Katėnui,              vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

              V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku, neteistas, kardomoji priemonė nepaskirta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., BK 184 str. 2 d., BK 300 str. 3 d., BK 182 str. 2d.,              R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡siskyręs, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tesnysis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis ūkininku (R.

L. Å«kininko veikla), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d., BK 184 str. 2 d., BK 24 str. 4 d. 300 str. 3 d.              IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , teismas  n u s t a t ė : V. G. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ :V. G., laikotarpiu nuo 2005-07-18 iki 2006-03-15, bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2005-07-12, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalimi „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį – „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį – „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio Ä®vykio metu arba jiems pasibaigus“, 12 straipsnio 4 dalį –„apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį – „ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 4 dalį – „apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d.

Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 30 punktÄ â€žÄ®monių vadovai atsako, kad jų Ä®monėse bÅ«tų laikomasi Å¡ių taisyklių“, laikotarpiu nuo 2005-07-18 iki 2006-03-15 tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ :V. G. veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal paslaugų sutartį tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , įgaliotÄ asmenį K. R., nepateikė jai apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 726803,97 Lt lėšų panaudojimÄ , dėl to Å¡i bÅ«dama suklaidinta ir nesuvokusi jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose Å«kinių operacijų 726803,97 Lt.

Dėl Å¡io pažeidimo negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros.        Be to, V. G. ir R. L. iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės svetimÄ turtÄ . V. G. laikotarpiu nuo       2005-07-18 iki 2006-03-15, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini), registruotos „(duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ ir pagal 2000 m. liepos 13 d.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalį, bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , disponuodamas bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, veikdamas grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu R. L., laikotarpiu nuo 2005-07-18 iki 2006-03-15 Klaipėdoje, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo R. L. nurodymus, atlikdamas mokėjimus, grynųjų pinigų perdavimus neiÅ¡raÅ¡ant buhalterinės apskaitos dokumentų, iÅ¡Å¡vaistė grupe su R.

L. jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį svetimÄ didelės vertės turtÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusius grynuosius pinigus 726 803, 97 Lt, padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 726 803, 97 Lt turtinę žalÄ .             Be to, V. G. suklastojo tikrÄ dokumentÄ , dėl to buvo padaryta didelė žala:V. G. nuo 2006-03-15 bÅ«damas nuÅ¡alintas nuo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2005-07-12, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigų, neturėdamas teisės pasiraÅ¡inėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose ir naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, 2006-04-14 tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, vykdydamas R.

L. žodinius nurodymus, suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2006-04-14 „Sutarties nutraukimo aktÄ â€“ dėl statomo buto, adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2006-04-06, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), akte pasiraÅ¡ydamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. G. ir padėdamas bendrovės antspaudÄ . Dėl Å¡io dokumento suklastojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko teisės į statomÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 302376 Lt, ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė žala.Be to, V.

G. apgaulės būdu įgijo didelės vertės turtinę teisę:V. G. nuo 2006-03-15 būdamas nušalintas nuo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2005-07-12, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigų, neturėdamas teisės pasirašinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose ir naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu bei nuo 2006-03-30 jau dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2006-04-06, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo R.

L. žodinius nurodymus, 2006-04-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡butis pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), siekiant įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę į statomÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 302376 Lt, V. G. panaudojo suklastotÄ dokumentÄ : 2006-04-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡butis administracijai pateikė suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ â€“ 2006-04-14 „Sutarties nutraukimo aktÄ â€œ, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako visų teisių ir pareigų į minėtÄ butÄ ir jas perleidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, V. G., vykdydamas R. L. nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su AB „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡butis sudarė naujÄ sutartį – „PreliminariÄ daugiabučio namo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 -54“, pagal kuriÄ visas teises ir pareigas į minėtÄ butÄ visiÅ¡kai perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios 100 proc. akcininkas buvo R. L.). Tokiu bÅ«du V. G., vykdydamas R. L. žodinius nurodymus, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ didelės vertės turtinę teisę – teisę į statomÄ 302376 Lt vertės butÄ (duomenys neskelbtini).

R. L. organizavo tikro dokumento suklastojimÄ , dėl to buvo padaryta didelė žala:R. L., bÅ«damas faktiniu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2005-07-12, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vadovu ir veikdamas per V. G., kuris nuo        2006-03-15 buvo nuÅ¡alintas nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir neturėjo teisės pasiraÅ¡inėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose ir naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, nurodė V.

G. suklastoti tikrÄ dokumentÄ . V. G., vykdydamas R. L. žodinius nurodymus, 2006-04-14 tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2006-04-14 „Sutarties nutraukimo aktÄ â€œ, dėl statomo buto, adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotai 2006-04-06, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iame akte pasiraÅ¡ydamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V.

G. ir patvirtindamas šį dokumentÄ bendrovės spaudu. Tokiu bÅ«du R. L. organizavo tikro dokumento suklastojimÄ , dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko teisės į statomÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 302376 Lt, ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė žala.Be to, R. L. organizavo didelės vertės turtinės teisės įgijimÄ apgaule:R. L., bÅ«damas faktiniu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2005-07-12, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vadovu ir veikdamas per V.

G., kuris nuo        2006-03-15 buvo nuÅ¡alintas nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, neturėjo teisės pasiraÅ¡inėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose ir naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, bei nuo 2006-03-30 jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2006-04-06, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nurodė V. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimÄ turtinę teisę perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tuo tikslu V. G., vykdydamas R. L. žodinius nurodymus, 2006-04-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡bučio pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę į statomÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 302376 Lt, panaudojo suklastotÄ dokumentÄ . Tai yra 2006-04-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡butis administracijai pateikė suklastotÄ 2006-04-14 „Sutarties nutraukimo aktÄ â€œ, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako visų teisių ir pareigų į minėtÄ butÄ ir jas perleidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, V. G., vykdydamas R. L. žodinius nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su AB „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡butis sudarė naujÄ sutartį – „PreliminariÄ daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-54“, pagal kuriÄ visas teises ir pareigas į minėtÄ butÄ visiÅ¡kai perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios 100 proc. akcininkas buvo R. L.). Tokiu bÅ«du R. L. organizavo, kad vykdytojas V. G. apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ didelės vertės turtinę teisę – teisę į statomÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 302376 Lt.Kaltinamasis V.

G. apklaustas teisme parodė, kad į Å¡iÄ veiklÄ pateko R. L. ir M. Č. dėka. PrieÅ¡ tai dirbo „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) dirbo barmenu, po to tapo vadybininku, prižiÅ«rėjo personalÄ , dirbo su užsakymais, jų kontrole. Finansinių reikalų „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 4 metus. R. L. su M. Č. nutarė atidaryti Klaipėdoje vieÅ¡ojo maitinimo įstaigÄ , po to veiklÄ plėsti visoje Lietuvoje. M. Č. ir R. L. pažadėjo nuolatinį darbÄ , gerÄ atlyginimÄ .

Tokiu būdu suviliojo jį tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Jam sutikus, buvo įkurta įmonė. Važiavo su M. Č. į Vilnių, susitiko su akcininku R. P. B.. Akcininkais turėjo tapti M. Č. ir R. P. B.. Dokumentai buvo sutvarkyti labai greitai. Darbo sutartį pasirašė Palangoje „(duomenys neskelbtini)“, kita sutarties šalis buvo M. Č.. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota Vilniuje, o buveinė R. L. nurodymu buvo Palangoje – „(duomenys neskelbtini)“.

Direktoriumi dirbo apie vienerius metus – 2006 m. balandžio mėnesį akcininkų nurodymu įgaliojimus perdavė V. J.. Tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ buvo pasamdyta įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Ji tvarkė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , jos filialas buvo Palangoje. Pinigų nebuvo, todėl teko važiuoti į Vilnių susitikti su R. P. B. ir M. Č.. IÅ¡ banko buvo gautas apie 1 mln. kreditas. Buvo pateikti verslo planai, buvo surastos ir iÅ¡nuomotos didelės patalpos „Arenoje“ ir „Akropolyje“.

„Arenoje“ buvo atidarytas klubas „(duomenys neskelbtini)“, „Akropolyje“ restoranas-picerija. Žinojo, kad akcininkai yra M. Č., R. P. B.. Jam buvo nurodyta visus klausimus derinti su R. L.. Pasirašydavo visus R. L. ir M. Č. pateikus finansinius dokumentus. Nors R. L. oficialiai nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, neklausė M. Č., kodėl turi vykdyti R. L. nurodymus, nes tuo metu jam atrodė, kad taip turi būti. M. Č. sakė, kad R. L. bus pagrindinis akcininkas ir kad visus klausimus turįs spręsti su R.

L.. IÅ¡ pradžių viskas klostėsi gerai. Statybos, įrengimų montavimo darbus organizavo, prižiÅ«rėjo R. L. ir M. Č.. Darbuotojų priėmimo į darbÄ klausimus taip pat sprendė R. L.. SÄ skaitas faktÅ«ras už atliktus darbus, darbų priėmimo aktus pasiraÅ¡yti jam pateikdavo R. L.. Nesuprato ir nežinojo dokumentų tvarkymo reikalavimų, tačiau akcininkai tuo nesidomėjo ir jam nepadėjo spręsti Å¡ių klausimų. Visi rangovai, tiekėjai, darbuotojai, bendraudavo su R. L. ir vykdė jo nurodymus.

Manęs, kad jo pareiga buvo pasiraÅ¡yti „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, vykdyti R. L. nurodymus ir už tai gauti atlyginimÄ . Kiti akcininkai pasirodydavo gana retai, jis jų pokalbiuose nedalyvaudavo, nes nebuvo kviečiamas. M. Č. pasirodydavo tik tada, kai norėdavo iÅ¡gerti alkoholinių gėrimų, pasilinksminti klube. Jis nesidomėjo bendrovės reikalais. Bendrovėje, įskaitant administracijÄ , buvo virÅ¡ 100 darbuotojų. Atrodė, kad verslas vystosi palankiai, buvo didelė pinigų apyvarta.

„(duomenys neskelbtini)“ abiejuose baruose turėjo po du kasos aparatus. Barų darbo laikas buvo nuo 8 iki 6 val. ryto. Seifas buvo (duomenys neskelbtini) esančiame bare ir visus piniginius reikalus tvarkė (duomenys neskelbtini). Jis buvo R. L. ir M. Č. geras draugas. Visus pinigus atveždavo (duomenys neskelbtini), paimti pinigus važiuodavo administratorė arba pati buhalterė. Paimti pinigai buvo pagrindžiami kasos pajamų orderiais. Visi pinigai buvo paimami pagal kasos aparatų „Z“ ataskaitas. Kasos aparatų duomenų jis netikrindavo, tik pasiraÅ¡ydavo kasos pajamų orderius, mano, kad galėjo bÅ«ti neatitikimų. Gautus pinigus suskaičiuodavo. Jei dienos metu atsiskaitymams pritrÅ«kdavo pinigų, administratorė atlikdavo pinigų išėmimÄ iÅ¡ kasos ir sumokėdavo kreditoriams pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Grynųjų pinigų patekimÄ Ä¯ kasÄ tvarkė jis ir buhalterė. Atsiradus skoloms, kilo įtampa, nes rangovai reikalavo pinigų už atliktus darbus. Tik tada akcininkai pradėjo domėtis „(duomenys neskelbtini)“ finansine padėtimi. Vidinę „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ tvarkė priimta į darbÄ (duomenys neskelbtini). Ji pateikdavo finansinius dokumentus „(duomenys neskelbtini)“, kartais suruoÅ¡tus dokumentus veždavo jis. Nesupranta, kodėl akcininkai jį kaltina dėl pinigų pasisavinimo ar iÅ¡Å¡vaistymo, nes jis tokių pinigų nėra matęs. Niekas neaiÅ¡kino jo atleidimo priežasčių. KitÄ darbÄ parÅ«pino R.

L.. Buvo sukurta įmonė „(duomenys neskelbtini)“, jam buvo pasiÅ«lyta direktoriauti. BÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pasirašė buto perdavimo sutartį kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Dokumentus į ligoninę atvežė R. L.. Sutartį dėl „(duomenys neskelbtini)“ buto pasirašė su ja nesusipažinęs. Už butÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėjusi 30000 litų avansÄ . Sudarius sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 30000 litų buvo grÄ Å¾inta „(duomenys neskelbtini)“.

Tuo metu sirgo depresija, vartojo stiprius vaistus. Depresija atsirado po nušalinimo nuo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų. Jį pakeitė kita direktorė, jis nežinojo, kad tas butas buvo įformintas R. L. draugės vardu. Tuo metu nesuvokė, kad pasirašyti ant sutarties nebeturėjo įgaliojimų. Jam vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. L. vardu buvo pirktas „Audi“ markės automobilis. Buvo sudaryta „Hansa lizingo“ sutartis, sutartį pasirašė kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.

Automobiliu naudojosi R. L.. Dėl automobilio pirkimo akcininkų neinformavo. Ä®monė tuo metu turėjo pakankamai pinigų. Klausė R. L., ar be akcininkų sutikimo gali pirkti automobilį. Jis paaiÅ¡kino, kad tokiems pirkiniams akcininkų sutikimas nereikalingas. Akcininkai matydavo R. L. važinėjantį tuo automobiliu, tačiau jokių klausimų dėl automobilio jam nebuvo užduota. Užsakymus įrengimams ir medžiagoms darydavo R. L.. Matė tik iÅ¡ankstines R. L. atvežtas sÄ skaitas arba jas gaudavo faksu.

SÄ skaitos buvo apmokamos iÅ¡ kredito gautais pinigais. PasiraÅ¡ydavo ir prekes atvežusių vadybininkų sÄ skaitas. R. L. pasikviesdavo, kada reikėdavo pasiraÅ¡yti dokumentus, nes R. L. vadovavo klubo statybai ir įrengimų montavimui. Jis pinigų nepasisavino ir jokio turto neįgijo. Kasos iÅ¡laidų orderius didelėms sumoms iÅ¡rašė ne jis. Dalis Å¡ios sumos grindžiama suklastotais dokumentais. Pinigus iÅ¡ kasos galėdavo paimti jis, administratorė ir buhalterė. Toks buvo žodinis nurodymas.

Gavęs iÅ¡ administratorių grynuosius pinigus, perduodavo juos buhalterei. Jos iÅ¡raÅ¡ytus kasos pajamų orderius pasiraÅ¡ydavo. Visus nurodymus buhalterijai pateikdavo R. L.. Ä®galiojimÄ paimti pinigus iÅ¡ banko turėjo tik jis. PriėjimÄ prie internetinės bankininkystės turėjo ir buhalterė. Pinigus iÅ¡ bankinės sÄ skaitos imdavo pagal čekių knygelę. Tie pinigai buvo naudojami atlyginimų mokėjimui, atsiskaitymams už gautas prekes. Paimtus iÅ¡ sÄ skaitos pinigus atiduodavo buhalterei ir R.

L.. Buhalterės iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos iÅ¡laidų orderį pasiraÅ¡ydavo. R. L. už gautus pinigus niekur nepasiraÅ¡inėdavo, pateikdavo neaiÅ¡kias sÄ skaitas faktÅ«ras, jas atiduodavo buhalterei. R. L. yra perdavęs apie 50000 litų. Visus kasos iÅ¡laidų, pajamų orderius, sÄ skaitas faktÅ«ras įformindavo buhalterė, nes ji buvo R. L. žmogus. Ji vienu metu buhaltere dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Visas ataskaitas dėl piniginių įplaukų atiduodavo R.

L., apie tai informuodavo buhalterę, žodžiu praneÅ¡davo, kokiÄ pinigų sumÄ atidavė R. L.. Pinigus iÅ¡ kitų darbuotojų R. L. galėdavo paimti bet kada. Nebuvo nurodyta, kiek galima laikyti grynųjų pinigų. Prireikus tiekėjams daryti pavedimÄ pinigus įneÅ¡davau į sÄ skaitÄ ir buhalterė sumokėdavo už prekes, padarydavo pavedimus. Balanso nekontroliavo. Seifo raktÄ turėjo jis, buhalterė ir R. L.. IÅ¡ viso buvo trys raktai, vienas raktas bÅ«davo paliekamas kabinete stalčiuje. Atsakingas už seife esančius pinigus buvo jis ir buhalterė.

Naktinės programos vykdavo tik „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre. „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo jis. Meninėse programose dirbo samdomi darbuotojai pagal autorines teises. Sutartis pasirašydavo VšĮ (duomenys neskelbtini) su „(duomenys neskelbtini)“. Už menines programas buvo mokami pinigai. „(duomenys neskelbtini)“ prekiaudavo bilietais, o bilietai priklausė (duomenys neskelbtini). Dalis pinigų tekdavo „(duomenys neskelbtini)“, dalis (duomenys neskelbtini). Visus pinigus užpajamuodavo ant lapelio, jokių apskaitos dokumentų nebuvo.

Per savaitgalį bÅ«davo surenkama iki 15000 litų. Tai buvo pinigai už apsilankymÄ , įplaukos iÅ¡ su Å¡iuo renginiu susijusių aukcionų. Renginiai vykdavo kiekvienÄ dienÄ . Per mėnesį buvo gaunama 60 000–70 000 litų pajamų. Jis užsiraÅ¡ydavo gautų pinigų už bilietus sumÄ , pinigus atiduodavo R. L.. Jis jokių dokumentų nepasiraÅ¡inėjo. Pinigai iÅ¡ meninės veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje apskaitoje nebuvo rodomi, tai buvo „juodi“ pinigai.

„Juodi“ pinigai su kitais pinigais maiÅ¡omi nebuvo, jie buvo laikomi tame pačiame seife, tačiau atskirose lentynėlėse. Pagal darbo sutartį gaudavo „popierinį“ 1200 Lt atlyginimÄ , papildomai gaudavo 100 litų už darbo dienÄ . Dirbdavo 24 dienas per mėnesį. Papildomi pinigai buvo mokami iÅ¡ programų lentynėlės. Taip pat atlyginimas buvo mokamas ir kitiems darbuotojams. TokiÄ mokėjimo tvarkÄ sugalvojo ne jis, o R. L.. AtlyginimÄ mokėjo buhalterė ir ji žinojo Å¡ių seifo lentynėlių paskirtį.

Perduodamas įgaliojimus naujai paskirtai direktorei, perdavė antspaudÄ , čekių knygelę, priėjimo prie banko duomenis, buhalterinius dokumentus. Perdavimo aktas buvo atspausdintas kompiuteriu. Perdavimo aktÄ pasirašė. Perdavimo metu nebuvo fiksuojamas įmonės turtas, grynieji pinigai tuo metu nebuvo skaičiuojami. Nežinojo, kad kasoje yra didelis pinigų trÅ«kumas. Kasos knygos nematė ir nežino, ar ji buvo ir ar ji buvo kaip nors vedama ir tvarkoma. Akcininkas R. P. B. apie pinigų kasoje trÅ«kumÄ taip pat nieko jam nesakė.

PaaiÅ¡kino, kad Å¡iame darbe jam trÅ«ksta patirties, todėl bus paskirtas kitas direktorius – mergina ir kad jai reikės perduoti visus įgaliojimus. Naujoji direktorė buvo akcininko R. P. B. patikėtinė, ji reikalavo pateikti „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Juos perdavė pasiraÅ¡ydamas dokumentų perdavimo aktÄ , dalis dokumentų buvo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau akte tai nebuvo fiksuojama. Perduoti inventoriaus nespėjo, nes susirgo, buvo gydomas ligoninėje apie mėnesį laiko.

Apie blogÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį nieko nežinojo, pretenzijų dėl to jam nereiÅ¡kė ir bendrovės akcininkai.              Kaltinamasis R. L. apklaustas teisme dėl pareikÅ¡tų kaltinimų kaltu neprisipažino. Jis parodė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkÅ«rimo jis niekuo neprisidėjo. IÅ¡ M. Č. pasakojimo žinojo, kad tokia bendrovė buvo įkurta Vilniuje ir tai buvo M. Č. bei R. B. sprendimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės akcininkai iÅ¡sigalvoja, kad jis priėmė į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V.

G. ir buhalterę L. T.. Neneigia, kad seniai pažįsta V. G., bet tai nereiÅ¡kia, jog skyrė jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 2005 m. rugpjūčio mėnesį, o (duomenys neskelbtini) parodė, jog ji pati kreipėsi pagal skelbimÄ dėl darbo bendrovėje buhaltere ir dirbti pradėjo tik 2006 m. sausio mėnesio pabaigoje, o jo iki to laiko nepažinojo. Ilgai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Å ios bendrovės savininkas O.

K. yra ir Palangoje veikiančio naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Å iame bare lankydavosi ir jis. V. G. yra dirbęs „(duomenys neskelbtini)“. M. Č. ten taip pat labai dažnai lankydavosi. Mano, kad čia jie susipažino ir vienas kitÄ gerai pažinojo ir be jo tarpininkavimo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijęs tik tiek, kad patarinėjo akcininkams visuomeninio maitinimo verslo plėtojimo klausimais – kaip planuoti ir įrengti patalpas, kokiÄ Ä¯rangÄ Ä¯gyti, kaip organizuoti visuomeninio maitinimo ir pramogų veiklÄ .

Dažniau bendravo su M. Č.. Su juo buvo sutarę, kad iÅ¡plėtojus šį verslÄ ir barams pradėjus normaliai funkcionuoti, M. Č. jam perraÅ¡ys 10 procentų akcijų, o tapus jų verslo dalininku, jam nuo gauto pelno bus mokami dividendai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ barai „(duomenys neskelbtini)“ buvo įrenginėjami Klaipėdos „Arenoje“ ir „Akropolyje“. Nuo 2002 iki 2008 metų dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, Å¡i bendrovė turėjo savo statybininkų brigadÄ . 2005 m. rudenį, spalio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O.

K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. G. sudarė statybos darbų rangos sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti konkrečius statybos darbus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti darbus ir už juos sumokėti. Kadangi dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, tai apie šiÄ sutartį ir darbus žinojo bei pats kontroliavo darbų eigÄ Â â€“ ne kartÄ lankėsi objektuose. Sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų atlikimo kaina buvo apie 50–60 tÅ«kstančių litų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. pabaigoje matė tarp O. K. ir V. G. pasiraÅ¡ytÄ atliktų darbų priėmimo– perdavimo aktÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 000 ar 60 000 litų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo už atliktus darbus. Jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui, V. G. pinigus perdavė pristatymui į Å¡iÄ bendrovę. Nuo 2006 metų įvykių praėjo jau daug laiko, todėl V. G., teigdamas, kad R. L. iÅ¡ jo gavo apie 50 tÅ«kstančių litų bendrovės pinigų, savaip traktuoja šias aplinkybes.

Jokio susitarimo su V. G. ar kitu asmeniu dėl pinigų pasisavinimo nebuvo. Jokių reikalavimų V. G. dėl pinigų perdavimo jam taip pat nebuvo. Jam pateiktas kaltinimas suraÅ¡ytas neįsigilinus į bylos medžiagÄ , o kaltinime suraÅ¡ytos aplinkybės iÅ¡ viso neegzistuoja, nes naktinis klubas „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo tik 2005 m. gruodžio 30 d., o kaltinime nurodyta, kad pinigai buvo užvaldyti naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pradedant 2005 m. liepos 18 d.

Nesupranta, kaip galima nurodyti nusikaltimo padarymo vietÄ , kurios dar net nebuvo. Be to, virÅ¡ 700 tÅ«kstančių litų pinigų pasisavinimu kartu su V. G. yra kaltinamas pagal suklastotus kasos pajamų orderius. Ekspertizė patvirtino, jog jie suklastoti ne jo ir ne V. G.. Pasisavintų pinigų suma inkriminuojama pagal įraÅ¡us dėl grynųjų pinigų kiekio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos suvestinėse už laikotarpį nuo bendrovės įkÅ«rimo iki 2006 m. kovo 16 d. Kasos suvestinės, kurios yra net nepasiraÅ¡ytos, neįrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje tokie pinigai buvo ir jie buvo pasisavinti.

V. G. ir jo žmona parodė, jog jis iÅ¡ jų buvo pasiskolinęs 15 tÅ«kstančių litų. Tiksliai nepamena sumos, bet tikrai iÅ¡ V. G., o ne iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasiskolinęs pinigus, bet tai neturi nieko bendro su jam reiÅ¡kiamu kaltinimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasisavinimo. Savo kaltės nepripažįsta.             Dėl kaltinimo, kad organizavo ir kartu su V. G. suklastojo tikrÄ dokumentÄ Â Â Â Â Â Â 2006-04-14 „Sutarties nutraukimo aktÄ â€œ dėl statomo buto, adresu (duomenys neskelbtini), tuo padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę žalÄ ; bei organizavo ir kartu su V.

G. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ didelės vertės turtinę teisę – teisę į statomÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė  302 376 Lt, kaltu taip pat neprisipažįsta, nes jokia didelė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡iuo „Sutarties nutraukimo aktu“ nebuvo padaryta. Nurodytas butas 2006 m. balandžio 14 d. dar nebuvo pastatytas, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. daikto, kurio vertė  302 376 Lt, realiai nebuvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių pinigų už statomÄ butÄ nebuvo sumokėjusi.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įneÅ¡usi 30 000 Lt avansÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukdama sutartį atgavo pagal preliminariÄ nepastatyto daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutartį įmokėtÄ avansÄ â€“30 000 Lt. V. J. tuoj pat Å¡iuos pinigus iÅ¡ kasos paėmė bei panaudojo atlyginimams iÅ¡mokėti. Tai konstatuota vyriausiosios specialistės  J. D. 2007 m. lapkričio 26 d. iÅ¡vadoje Nr. 5-3/106 bei prie Å¡ios iÅ¡vados pateiktuose dokumentuose (žr. tomas 8, b. l. 16–17, 31–32, 142–152).

Preliminarios sutarties nutraukimo metu nepastatytas butas (duomenys neskelbtini), nebuvo kažkoks vienetinis daiktas, kurį bet kam bÅ«tų sunku įsigyti. Ä® bylÄ yra pateikęs AB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tÄ , kuriuo konstatuota, jog bendrovė, adresu (duomenys neskelbtini), pardavinėjo 75 butus, iki 2006 m. balandžio 14 d. buvo sudarytos 56 preliminarios daugiabučio namo butų pirkimo–pardavimo sutartys ir 2006 m. balandžio 14 dienÄ 19 butų dar buvo pardavinėjami.

Taigi nurodytu metu, sumokėjus AB „(duomenys neskelbtini)“ 30 000 Lt avansÄ , teisę į naujai statomÄ butÄ galėjo įgyti bet kas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokio reikalingumo perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į butÄ , nes dar net 19 butų buvo laisvai pardavinėjami. Iniciatyva dėl 2006 m. balandžio 14 d. sutarties sudarymo buvo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, konkrečiai iÅ¡ M. Č., pusės. 2011 m. birželio 1 d. kaltinamajame akte cituojami M.

Č., V. J., R. B. parodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedęs 30 000 litų avanso už perkamÄ butÄ . Specialistės (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2006 m. balandžio 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ grÄ Å¾ino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30000 Lt avansÄ ir jau kitÄ dienÄ V. J. Å¡iuos pinigus panaudojo iÅ¡mokėdama bendrovės darbuotojams atlyginimus (t. 8, b. l. 16–17, 149–152). 2006 m. pavasarį UAB (duomenys neskelbtini) susidÅ«rus su finansinėmis problemomis bÅ«tent M.

Č. ieÅ¡kojo, kas galėtų perimt bendrovės įsipareigojimus dėl nepastatyto buto pirkimo ir tokiu bÅ«du atsiimti iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokėtus 30 000 Lt. M. Č. teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buto pirkimui neturi pinigų, todėl turės savo iniciatyva nutraukti sutartį, tačiau taip nutraukus sutartį nėra grÄ Å¾inamas įmokėtas avansas. Todėl M. Č. kreipėsi į jį praÅ¡ydamas surasti, kas galėtų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimti įsipareigojimus dėl buto pirkimo. 2006 m. balandžio 14 d.

„Sutarties nutraukimo akte“ konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ perima iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas teises ir pareigas pagal sudarytÄ daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. I-54. Tai leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgauti sumokėtÄ avansÄ . Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakius pirkti butÄ bei atgavus avansÄ , sutartį dėl Å¡io buto pirkimo pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir sumokėjo pinigus.

M. Č. pageidavo kuo skubiau atgauti UAB (duomenys neskelbtini) avansu sumokėtus 30 tūkstančių litų ir pats organizavo, kad 2006 m. balandžio 14 d. dokumentus pasirašytų V. G.. Minėjo, kad V. J. sutarties pasirašyti negali, nes Nekilnojamojo turto registre dar nepatvirtinti duomenys ir jos parašo pavyzdys dėl teisės V. J. sudaryti sandorius. Kad tokia aplinkybė egzistavo, patvirtinama tuo, jog tik 2006 m. balandžio 26 d. Registrų centrui pateiktas V. J., kaip asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius, parašo pavyzdys (notariškai patvirtintas) (t. 2, b. l. 128–131). 2006 m. balandžio 14 d. sutarties nutraukimo akto jis neklastojo bei šio dokumento klastojimo neorganizavo.

Nurodytu dokumentu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokia žala nepadaryta, atvirkščiai, Å¡io dokumento pagrindu bendrovė atgavo įmokėtÄ avansÄ â€“ 30 000 Lt. Kaltinime nurodyta nepastatyto ir neapmokėto buto kaina – 302 376 Lt – neparemta faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl yra nepagrįstai kaltinamas, jog organizavo, kad V. G. apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ didelės vertės turtinę teisę, teisę į statomÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 302 376 litų.

PraÅ¡o pagal pateiktus kaltinimus iÅ¡teisinti, nes kaltinimai yra nepagrįsti. Liudytojas R. P. B. apklaustas teisme parodė, kad su M. Č. susipažino prieÅ¡ keletÄ metų iki įkuriant „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę, o investuoti į verslÄ prikalbino (duomenys neskelbtini). Supažindino su projektu ir jo esme, įtikino, kad naktinis klubas bus geroje vietoje, kad tai gera investicija ir geros pajamos. Jis buvo kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, o M. Č. kaip fizinis asmuo. 50 procentų „(duomenys neskelbtini)“ akcijų priklausė M.

Č. ir 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. L. jam buvo pristatytas kaip paslėptas akcininkas, turintis dalį M. Č. akcijų ir kad jis yra viso Å¡ito projekto vadovas, turintis Å¡iame versle didelę patirtį. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo bÅ«ti kaip „(duomenys neskelbtini)“ tęsinys. R. L. sutiko viskÄ tvarkyti ir vadovauti Å¡iam verslui. R. L. pristatė V. G. kaip savo žmogų, kuris savarankiÅ¡kai nespręs jokių klausimų. Jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, su juo buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis. Jo, kaip akcininko, užduotis Å¡iame verslo projekte buvo sutvarkyti bankinius dokumentus, gauti paskolas, užtikrinti garantijas.

R. L. turėjo rÅ«pintis viskuo, kas reikalinga Å¡iam verslui. Bankas sutiko ir davė paskolÄ . Verslo santykių UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, tik finansavo kai kuriuos „(duomenys neskelbtini)“ projektus. Kol vyko statybos, jokių problemų nekilo. Visus klausimus derino ir tarėsi su R. L.. Žinojo, kad R. L. tvarko visas sutartis su rangovais ir tiekėjais bei viskam vadovauja. Vėliau buvo pareikÅ¡ta, kad reikia pinigų dar vieno taÅ¡ko įrengimui.

Atvykęs į KlaipėdÄ , įsitikino, kad yra gaunamos geros pajamos, nes buvo pateikta informacija, kad darbo dienomis gaunama         5 000 Lt, o savaitgaliais 15 000 litų pajamų. Buvo nutarta paimti ir antrÄ kredito dalį. Baldų įsigijimui panaudojo dalį savo įmonės pinigų. Po dviejų mėnesių nutarė patikrinti buhalterinius dokumentus, bet jam R. L. pasakė, kad viskas gerai. Finansinių dokumentų niekas neparodė. Vėliau pasakė, kad visi finansiniai dokumentai vežami į „(duomenys neskelbtini)“.

Atvykęs pas auditorius, pakankamos informacijos negavo, tačiau suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis yra bloga. Jam skambino tiekėjai, aiÅ¡kino, kad su jais neatsiskaitoma, nors jo žiniomis pinigai turėjo bÅ«ti sumokėti. Jis bendravo tik su R. L.. V. G. matė tik vienÄ kartÄ , kai buvo atvažiavęs sudaryti sutarties. Paskambinus R. L. jis nieko konkretaus nepasakė. Nutarė atleisti V. G. ir direktore skirti jo surastÄ V. J.. Ji buvo pristatyta R. L. ir visiems darbuotojams kaip naujoji direktorė.

Buvo nurodyta suteikti jai visÄ informacijÄ . Atvažiavusi V. J. paaiÅ¡kino, kad susidÅ«rė su keista padėtimi, nes kasoje nėra pinigų ir niekada nebuvo vykdoma inkasacija. Pradėjus domėtis kasa ir kur dingo pinigai, įsitikino, kad pinigų nėra, darbuotojai nenorėjo iÅ¡eiti į darbÄ , nes nebuvo pinigų atlyginimams iÅ¡mokėti. Klausimas dėl buto pirkimo su juo derintas nebuvo ir nieko apie tai nežinojo. Jis taip pat nežinojo, kad R. L. iÅ¡ bendrovės lėšų įsigijo automobilį.

Jo apie tai niekas neinformavo. IÅ¡siaiÅ¡kinus tikrÄ jÄ padėtį, R. L. pradėjo vengti susitikimų ir susigrÄ Å¾inti buto nepavyko. Tikėdamiesi iÅ¡gelbėti verslÄ , padidino įstatyminį kapitalÄ , paėmė paskolÄ , tačiau tai nepadėjo, buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Liudytojas M. Č. apklaustas teisme parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turėjo 50 procentų akcijų, kitÄ akcijų dalį turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamuosius pažįsta.

Nuo 2004 m. dirbo Klaipėdoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbas buvo susijęs su vieÅ¡ojo maitinimo įstaigomis. R. L. pažinojo apie 5 metus. Jis prisistatydavo kaip „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Ar tai buvo tiesa, jis nesidomėjo. 2005 m. R. L. pasiÅ«lė atidaryti vieÅ¡ojo maitinimo įstaigas tuo metu Klaipėdoje jau pradėjusiuose veikti prekybos centruose „Arena“ ir „Akropolis“. Jis pasiÅ«lė atidaryti kavinę ir naktinį klubÄ bei verslo įgyvendinimui įsteigti įmonę, pasakė, kad tai įmonei turi direktorių ir buhalterę.

Tada buvo ekonominis pakilimas ir R. L. tvirtino, kad žmonės iÅ¡leis daug pinigų baruose. Ä®monė buvo įkurta 2005 m. vasarÄ . (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lė įmonės pavadinimÄ , tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ pirmųjų raidžių darinys - „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė buvo pavadinta „(duomenys neskelbtini)“. Vilniuje, pasiraÅ¡ydamas bendrovės įstatus, sužinojo, kad direktorius bus V. G.. Kitas akcininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Å ios įmonės vardas buvo žinomas bankuose ir buvo gautos paskolos.

Pagal pirmÄ paskolÄ buvo paimta apie milijonas litų. Paskola buvo imta tikslinė ir paskolÄ valdė bankas, o visa organizacinė veikla buvo patikėta R. L.. Su R. L. nebuvo jokių susitarimų, nieko jam nežadėjo, taip pat ir akcijų.    R. L. nepasirašė nei laidavimo, nei kredito sutarties, bet jis dalyvavo visuose susitikimuose, reiÅ¡kė savo nuomonę. R. L. vadovavo visiems darbams. Jis bendravo su statybininkais, patalpų valdytojais, baldininkais, teikėjais. Pasitikėjo R. L. ir jo nekontroliavo.

Baras „Arenoje“ pradėjo veiklÄ 2005 m. gruodžio mėnesį, „Akropolyje“ vasario mėnesio viduryje, pajamos buvo didelės. Su direktoriumi V. G. bendravo mažai, daugiausia bendravo su (duomenys neskelbtini). Ä®tarimas, kad bendrovėje netinkamai tvarkomi finansai, kilo po to, kai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pranešė, kad įmonė neatsiskaito už gautas prekes, kad yra labai didelė skola. Direktorius V. G. apie skolas nieko neaiÅ¡kino, teigdamas, kad apie tai nieko nežino, ir siÅ«lė tai aiÅ¡kintis su R.

L.. Jis paaiÅ¡kino, kad viskas yra tvarkoje. Buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad R. L. ir V. G. slėpė informacijÄ apie tikrÄ jÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį. Pamatę tikrÄ jÄ padėtį, akcininkų susirinkime sustabdė V. G. įgaliojimus ir direktore paskyrė P. B. pasiÅ«lytÄ V. J.. V. G. buvo įpareigotas perduoti visÄ turtÄ ir dokumentus. KitÄ dienÄ direktorė   V. J. pareiÅ¡kė, kad pagal buhalterinius apskaitos duomenis yra didžiulis kasos trÅ«kumas, kad nei banko sÄ skaitose, nei grynųjų pinigų nėra, buvo nustatytas virÅ¡ 700 000 litų trÅ«kumas.

Tikrinant finansinius bendrovės dokumentus pamatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ be akcininkų žinios buvo įsigijęs butÄ nepastatytame name. Sutartyje buvo nurodytas 30 000 litų avansinis mokėjimas. IÅ¡aiÅ¡kėjo, kad butas buvo perraÅ¡ytas kitai įmonei – R. L. įkurtai įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Sutartį už „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė V. G., nors jis iÅ¡ direktoriaus pareigų jau buvo atleistas. Buvo rasta ir lizingo sutartis automobiliui „Audi A6“.

Juo naudojosi R. L.. Lizingo iÅ¡laidas apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie automobilio pirkimÄ akcininkai nebuvo informuoti. V. G. negalėjo paaiÅ¡kinti ir atsakyti, kur dingo pinigai. Mano, kad R. L., turėdamas didelę įtakÄ V. G., naudojosi bendrovės finansais savo nuožiÅ«ra, o V. G., bÅ«damas  R. L. statytiniu, dengė jo veiksmus, sÄ moningai neinformavo bendrovės akcininkų apie R. L. neteisėtÄ naudojimÄ si bendrovės pinigais. Mano, kad R. L. įgyvendino sumanytÄ planÄ pasisavinti bendrovės pinigus pasinaudodamas V.

G., kuris visiÅ¡kai neiÅ¡manė finansinių reikalų tvarkymo. R. L., vengdamas paaiÅ¡kinimų apie faktinę bendrovės finansinę padėtį, siÅ«lė skelbti įmonės bankrotÄ , įsteigti kitÄ Ä¯monę ir su nauja įmone tęsti biznį. Akcininkai bandė įmonę gelbėti, bet tai padaryti nepavyko, buvo paskelbtas bankrotas. PareiÅ¡kimÄ policijai parašė, kai naujoji direktorė paaiÅ¡kino, kad kasoje yra didelis pinigų trÅ«kumas. Tai buvo 2006 metų pavasarį. Liudytoja L.

T., apklausta teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti pasikalbėjusi su R. L., jis paaiÅ¡kino darbo pobÅ«dį, paaiÅ¡kino darbo „(duomenys neskelbtini)“ specifikÄ . R. L. jai buvo žinomas, nes dirbo pas jį „(duomenys neskelbtini)“. R. L. pasakė, kad jai mokės 1800 Lt atlyginimÄ . Toks atlyginimas ir buvo mokomas už atliekamÄ darbÄ . Darbo sutartyje buvo nurodytas 800 litų atlyginimas, o su priedu gaudavo kas mėnesį 1800 Lt. Paskirtu laiku atėjusi pas direktorių V.

G. į restoranÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, pasakė, kad dėl darbo su ja kalbėjosi R. L., pasirašė darbo sutartį. Jai buvo suteiktas apskaitininkės darbas, finansiniai dokumentai nebuvo pateikti. Buvo pasakyta, kad reikės dirbti su pirminiais dokumentais, surinkti ir nuvežti juos į „(duomenys neskelbtini)“, tvarkyti personalo įdarbinimo ir atleidimo dokumentus, mokėti atlyginimÄ . Buhalterinę apskaitÄ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal aktÄ jokie dokumentai jai nebuvo perduoti.Bendrovė veiklÄ pradėjo rudenį.

Dirbo su pirminiais apskaitos dokumentais, darbo metu daugiausia bendravo su V. G.. Jos pareigybė nebuvo apibrėžta. Pinigus iÅ¡ kasos aparatų ir pagal „Zet“ ataskaitÄ surinkdavo ir atneÅ¡davo administratorės, pinigus perduodavo direktoriui. Kartais bÅ«davo, kad iÅ¡ kasos aparatų pinigų negaudavo, buvo pateikiamas pateisinamas dokumentas, kad tais pinigais buvo apmokėtos pateiktos sÄ skaitos. Grynieji pinigai bÅ«davo iÅ¡mokami ir R. L.. Kam ir kiek sumokėti, nurodydavo direktorius. Kokį iÅ¡laidas pateisinantį dokumentÄ suraÅ¡ydavo, pasakyti negali.

Jai bÅ«davo pateikiamas paprastas lapas su nurodymais, kam ir kiek duoti pinigų. BÅ«davo, kad pinigus paduodavo direktoriui, o jis pateikdavo dokumentus, patvirtinančius mokėjimus pagal pateiktas sÄ skaitas. R. L. pinigus iÅ¡mokėdavo direktoriaus nurodymu. Apie menines programas nieko nežinojo ir už jas gautų pajamų apskaitos nevedė. Buvo priimta dar viena buhalterė, užtekdavo direktoriaus nurodymo ir buvo atliekamos finansinės operacijos be dokumentų. Pinigai bÅ«davo užpajamuojami pagal administratorių pateiktus pajamų orderius.

Registracijos žurnalai buvo. Kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai buvo patvirtinami direktoriaus paraÅ¡u. Kasos knygos su „Zet“ ataskaitomis ilgÄ laikÄ nebuvo pildomos. Administratorių atneÅ¡ti pinigai buvo laikomi administracijos kabinete, užrakinamame stalčiuje. Raktus turėjo direktorius ir ji. Nemano, kad R. L. taip pat turėjo raktÄ . Vėliau buvo nupirktas seifas, jo raktÄ turėjo direktorius. Seife buvo laikomi pinigai. Didelių sumų nelaikydavo, seife bÅ«davo 5–6 tÅ«kstančiai. Negali pasakyti, ar tie pinigai buvo įtraukti į apskaitÄ .

Priedai buvo mokami vokeliais, dalis jų buvo mokama „juodais“ pinigais. AtlyginimÄ mokėjo iÅ¡ kasoje buvusių pinigų. Buvo mokami priedai, jie įtraukti į apskaitÄ nebuvo. Tokia buvo nustatyta tvarka. Mokėjimo žiniaraÅ¡tį pateikdavo direktorius. ŽiniaraÅ¡tyje buvo nurodyti „juodi“ pinigai. „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimÄ priskaitydavo atskirai. Ä® „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dažniausiai veždavo ji. Kartais juos nuveždavo Ž. N. ar V. G.. Buhalterinę apskaitÄ tvarkė „(duomenys neskelbtini)“.

Ataskaitas Mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ pateikdavo „(duomenys neskelbtini)“, apie susidariusį trÅ«kumÄ jos niekas neinformavo ir jai tai nebuvo žinoma.Kad pasikeitė direktoriai, sužinojo tik tada, kai buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini). Dalyvavo ilgalaikio turto patikrinime kartu su V. G. ir (duomenys neskelbtini). Patikrinimas vyko kelias dienas, buvo suraÅ¡yti patikrinimo dokumentai. Apie trÅ«kumus nebuvo jokio pokalbio. Apie trÅ«kumus sužinojo tyrėjo apklausiama kaip liudytoja.           Apklausta teisme kaip liudytoja K.

R. parodė, kad dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. 2006 m. buvo pavesta tvarkyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ . Buvo sudaryta sutartis, jÄ pasirašė įmonės direktorius V. G., daugiau jo niekada nematė. Finansinius dokumentus pateikdavo buhalterė L. T.. BÅ«davo pavėluotai pateikiamas didelis kiekis dokumentų. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bÅ«davo pateikiamos kas savaitę. KasÄ suvesdavo, kai bendrovė pateikdavo visus kasos dokumentus. Registrai buvo suvedami pagal pateiktus dokumentus – kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius.

Registrai buvo spausdinami ir perduodami bendrovei. RegistrÄ pasiraÅ¡ydavo ji. Ant registrų galėjo pasiraÅ¡yti ir direktorė. To, kuris veda registrÄ , paraÅ¡ai bÅ«tini. Registras buvo sudaromas pagal „(duomenys neskelbtini)“ naudojamÄ programÄ . Tokios programos gali bÅ«ti naudojamos ir kitose įmonėse. RegistrÄ spausdino pagal programÄ . Jei dokumentai nebuvo pateikti laiku, registras nebÅ«davo spausdinamas. Kasos dokumentus iÅ¡raÅ¡o pati įmonė. Vėliau pristatyti dokumentai buvo įtraukiami į registrus.

Dokumentai į registrÄ patenka pagal datas, vėliau pristatyti dokumentai į tÄ pačiÄ sekÄ patekti negali. Dėl kasos knygos vedimo negali nieko pasakyti, nes už tai nebuvo atsakinga. Kasos operacijų žurnalÄ , suvedus registrus, turėjo pildyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos darbuotojai. Suvesti grynųjų pinigų kiekius ir jų judėjimÄ kiekvienÄ dienÄ negalėjo. Duomenis apie grynųjų pinigų likučius galėjo pateikti tik pasibaigus mėnesiui. Jei nebuvo pateikti kasos operacijų žurnalai, kasos pajamų orderiai, tai nebuvo jokios galimybės pateikti duomenų apie kasos likutį.

Koks buvo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinis kasos likutis, nepamena. Keičiantis direktoriams buvo praÅ¡ymas nustatyti kasos likutį. Kasos likutis buvo nustatytas tik pagal turimus pateiktus duomenis. Kasos dokumentus pateikdavo buhalterė L. T.. Sudaryti   2006 m. kovo mėnesio registrÄ Â galėjo pasibaigus mėnesiui, kada buvo pateikti kasos žurnalai. Akcininkai dėl nesklandumų įmonės buhalterijoje į jÄ nesikreipė. Su nauja direktore buvo atvykęs vienas iÅ¡ akcininkų. Apie trÅ«kumus nieko nežinojo, jiems pateikė atspausdintus duomenis iÅ¡ didžiosios kasos knygos.

Koks buvo kasos likutis, neprisimena.Liudytoja K. B. apklausta teisme parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 3 mėn. Dirbo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratore „Arenos“ prekybos centre. Jos pareiga buvo prižiÅ«rėti padavėjų-barmenų pamainÄ , tvarkyti kasos dokumentus ir atsiskaityti buhalterijai. R. L. pažįsta. Jį kaip pagrindinį „(duomenys neskelbtini)“ akcininkÄ pristatė kolega. R. L. lankydavosi klube kiekvienÄ savaitę. V. G. buvo generalinis direktorius, su juo nekontaktavo, tiesioginių nurodymų iÅ¡ jo negaudavo.

Buvo tiesiogiai pavaldi klubo vadovui. Žinojo, kad R. L. bendrovėje buvo svarbesnis asmuo už V. G.. Apyvartos pinigus pamainos pabaigoje įtraukdavo į apskaitÄ pagal kasos aparato ataskaitÄ . Surinktus pinigus dėdavo į seifÄ be apskaitos dokumentų arba pristatydavo buhalterei. Už pateiktus pinigus buhalterei pasiraÅ¡ydavo kasos knygoje. Tuo metu buhaltere dirbo L. T., vėliau buvo priimta ir antra buhalterė. Kas rÅ«pinosi bendra apskaita, nežino. Tuo metu administracijos patalpų nebuvo, direktorius savo patalpos taip pat neturėjo.

R. L. atvykęs bendraudavo su V. G., klubo vadovu (duomenys neskelbtini). Su atlikėjais atsiskaitydavo iÅ¡ apyvartinių lėšų grynaisiais pinigais be kasos dokumentų. Paimtų pinigų sumas atlikėjams užraÅ¡ydavo ant lapelio. IÅ¡laidų orderiai atlikėjams nebuvo iÅ¡raÅ¡omi. Pasikeitus direktorei, reikalavimai buvo griežtesni. V. J. tiesiogiai kontroliavo klubo darbÄ , nurodė tinkamai tvarkyti apskaitÄ . Iki balandžio mėnesio klubo pajamos buvo solidžios, tačiau paskutinį mėnesį atlyginimo negavo, nes buvo pasakyta, kad įmonė bankrutavo ir pinigų nėra.

Ji atlyginimÄ gaudavo grynaisiais pinigais, jį iÅ¡mokėdavo buhalterė. R. L. siÅ«lė kitÄ darbÄ Palangoje.Liudytoja V. G. ((duomenys neskelbtini)) apklausta teisme parodė, kad dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo 2006 m. kovo 15 d. Dirbti pakvietė akcininkas M. Č.. PrieÅ¡ tai dirbo „(duomenys neskelbtini)“ tinkle. V. G. tuo metu dirbo ir buvo pristatytas kaip direktorius. Buvo užduotis pakeisti šį direktorių ir nurodyta, kada perduoti pareigas, atlikti inventorizacijÄ . Pareigų perdavimas turėjo bÅ«ti vykdomas iÅ¡ karto.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo du barai – „Arenoje“ ir „Akropolyje“. Abu barai funkcionavo normaliai. Pradėjusi dirbÄ pamatė, kad apskaitoje yra netvarka. „(duomenys neskelbtini)“ pajamuodavo sÄ skaitas, iÅ¡laidų orderius. Sutartis buvo sudaryta su jais ir ten buvo vežami buhalterijos dokumentai. Ji gavo pastabų dėl nepateiktų dokumentų, stengėsi paÅ¡alinti trÅ«kumus. Kad bendrovėje yra didelės skolos, ir jai, ir M. Č. buvo didelė naujiena. Auditas atskleidė, kad yra daug skolų, tiekėjai neteikė prekių.

Skolos buvo didžiulės, todėl buvo reiÅ¡kiamos pretenzijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykusi į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su direktore, vardu (duomenys neskelbtini). Jai buvo pateikti atspausdinti buhalterinės apskaitos registro duomenys. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis kasoje turėjo bÅ«ti apie 700000 litų. Kreipėsi į akcininkus. Jie sprendė klausimÄ dėl tolimesnių bendrovės veiksmų.

Pokalbyje su akcininkais dėl pinigų trÅ«kumo, kaip ir visur prieÅ¡ tai, dalyvavo R. L.. V. G. įgaliojimai buvo sustabdyti. Jis atleistas nebuvo, nes nebuvo atlikta inventorizacija. Kada jis buvo atleistas, nepamena. Direktorės pareigas pradėjo eiti kovo 15 d. Jai buvo suteikti įgaliojimai, perduoti visi registracijos dokumentai. Bendrovės antspaudas tÄ pačiÄ dienÄ dėl jai nežinomų priežasčių perduotas nebuvo. Be jos žinios rekvizitais niekas negalėjo naudotis. Jai susidarė nuomonė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo R.

L.. Ji, kaip ir visi kiti, manė, kad R. L. yra svarbiausias akcininkas. R. L. buvo M. Č. pažįstamas. R. L. nurodymai buvo vykdomi besÄ lygiÅ¡kai. Jai pradėjus dirbti, R. L. reikalavo pinigų, tačiau ji pinigų nedavė ir pasiuntė R. L. pas akcininkus. Akcininkas P. B. suteikė jam paskolÄ . Girdėjo iÅ¡ kitų darbuotojų, kad R. L. imdavo pinigus iÅ¡ kasos, bet jai direktoriaujant to nebuvo. Neprisimena, kuo, jai iÅ¡einant iÅ¡ darbo, dirbo V. G.. Akcininkai aiÅ¡kinosi ir dėl „(duomenys neskelbtini)“ buto perdavimo kitai bendrovei aplinkybių, tačiau ji į jas nesigilino. Ji direktore dirbo 3 mėnesius iki birželio 15 d.

Išėjo iš darbo pati, nes laukėsi. Liudytojas A. P. (t. 1, b. l.

23) apklaustas teisme parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis, teikiama statybos paslauga. Tuo metu turėjo įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip jo subrangovas atliko darbus prekybos centruose „Arena“ ir „Akropolis“. Visus klausimus derino tik su R. L.. Neprisimena, ar su V. G. teko spręsti kokius nors klausimus. R. L. prisistatydavo kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir tik jis priimdavo sprendimus, tačiau ant dokumentų nepasirašydavo.

Jis paimdavo darbų priėmimo aktus ir sÄ skaitas faktÅ«ras už atliktus darbus, jas ir pasiraÅ¡ytas, grÄ Å¾indavo. Visus dokumentus atiduodavo R. L., o pasiraÅ¡ydavo juos V. G.. Atsiskaityta buvo tik vienÄ kartÄ pagal kasos pajamų orderius. Vėliau buvo tik patikinimai, kad pinigai bus sumokėti, bet jų negavo. Nemokumo problemos atsirado 2006 m. pradžioje. Kai jo įmonė nutraukė darbus, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar dirbo tiesiogiai su „(duomenys neskelbtini)“. Dėl įsiskolinimų kalbėjo su R.

L., bet jis siÅ«lė kreiptis į akcininkus ir su jais spręsti iÅ¡kilusias problemas. AiÅ¡kinosi ir su bendrovės akcininkais Vilniuje. Jie planavo paimti kreditÄ ir atsiskaityti. Turėjo tik informacinio pobÅ«džio dokumentÄ iÅ¡ banko, kad bus iÅ¡duotas kreditas. Tiek R. L., tiek akcininkai savo pažadų nevykdė. Vėliau suprato, kad įmonė buvo įkurta tam, kad bankrutuotų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo bankrutavusioms bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga apie 850000 Lt.Liudytoja V.

G. apklausta teisme parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 2006 m. lapkričio 20 d. iki 2007 m. lapkričio 20 d. Vyras taip pat tuo metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kaip pramoginių renginių organizatorius. Nors (duomenys neskelbtini) buvo „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, visus klausimus sprendė R. L.. Ä® darbÄ jÄ priėmė taip pat R. L.. (duomenys neskelbtini) padavė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) paraÅ¡u. (duomenys neskelbtini) niekada nematė ir su juo dėl darbo nekalbėjo.

Jokio atlyginimo už darbÄ negaudavo. Ji iÅ¡ esmės buvo popierinė direktorė, nes nevykdė jokių direktorės funkcijų. VasarÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo bilietus. „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo R. L. ir (duomenys neskelbtini). Dėl vyro darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, nes vyras apie darbÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ jai nieko nesakė. Jis minėjo, kad turi finansinių problemų, kad R. L. yra jam skolingas. Vyras su R. L. dirbo seniai ir juo pasitikėjo.Liudytojas R.

A.. Apklaustas teisme parodė, kad anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo rudenį. Iš pradžių kaip subrangovas dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrenginėjo barus “Arenoje“ ir „Akropolyje“. Tiesioginę sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ sudarė vėliau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo statybomis, bet neatlikinėjo specializuotų darbų. Darbus „Arenoje“ ir „Akropolyje“ atlikinėjo ir kitos įmonės. Ar be statybos darbų siejo ir kitos sutartys, neprisimena.

Buvo mokama už reklamÄ , nes buvo sudaryta ir reklamos sutartis. Visas sutartis pasiraÅ¡inėjo direktorius V. G.. Už reklamÄ buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Sutartį dėl grynųjų pinigų mokėjimo pasirašė su V. G.. Buvo ne vienkartinis mokėjimas. Tikslios sumos nepamena, bet iÅ¡ viso buvo sumokėta apie 100000 Lt. Kai gaudavo pinigus, atgal atiduodavo direktoriui. Už reklamÄ mokėdavau direktoriui V. G.. Jų įmonė tuo laikotarpiu už reklamÄ buvo pajėgi mokėti. Buvo pateikiama sÄ skaita faktÅ«ra už atliktus darbus, o „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už reklamÄ .

Buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Grynuosius pinigus grÄ Å¾indavo pagal kvitÄ . GavimÄ taip pat įformindavo pagal kvitÄ . Tai buvo daroma siekiant iÅ¡vengti grynųjų pinigų įneÅ¡imo į bankÄ , t. y. gautus grynuosius pinigus iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ jai ir grÄ Å¾indavo. Neprisimena, kas sugalvojo tokį atsiskaitymo bÅ«dÄ .  Finansinius dokumentus pasiraÅ¡ydavo pats kaip direktorius. Pinigus atveždavo ir atsiskaitydavo direktorius V. G.. Bare buvo įrengta rÅ«binė ir ten buvo atsiskaitoma.

Kiti asmenys pinigų neatveždavo. R. L. matė arenoje. Kas jis, V. G. nesakė, o jis nesidomėjo. Jis nedirbo, tik vadovavo. Suprato, kad Å¡is asmuo vadovavo statybai, nes su juo derindavo visus statybos darbus. ParuoÅ¡tus dokumentus pateikdavo direktoriui V. G., jis juos pasiraÅ¡ydavo. Jis tik pasakydavo, kokie darbai atlikti. Nežino, ar direktorius tikrindavo, ar tie darbai buvo atlikti. Jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nebuvo. Vėliau atsiskaitymai už atliktus darbus nebebuvo vykdomi. Buvo bandymai spręsti atsiskaitymo klausimus su naujÄ ja direktore, tačiau tai padaryti nepavyko, todėl bendrovė buvo priversta kreiptis į teismÄ .

Visi dokumentai, susiję su „(duomenys neskelbtini)“, buvo pateikti bankroto administratoriui.Liudytoja J. A. apklausta teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere. Kaltinamųjų nepažįsta. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ jai žinomos pagal dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ atliko apdailos darbus „Arenoje“ ir „Akropolyje“. Objektuose būti neteko.

Į objektus važiuodavo direktorius ir parveždavo pinigus už atliktus darbus. Pinigus užpajamuodavo kasos pajamų orderiu. Išlaidoms išrašydavo kasos išlaidų orderius ir direktorius su pinigais juos nuveždavo. Atsiskaitoma su „(duomenys neskelbtini)“ buvo grynaisiais pinigais. Tada buvo leidžiama atsiskaityti grynaisiais. Taip buvo atsiskaitoma ir sumokant mokesčius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo vedama tvarkingai. Buhalterinės apskaitos pažeidimų 2005–2006 metais nustatyta nebuvo.

Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta reklamos sutartis, konkrečių sÄ lygų nepamena. 2006 m. sausio 13 d. ant kasos pajamų orderio yra jos vyro paraÅ¡as. Pinigai pagal šį dokumentÄ buvo perduoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ skolinga nebuvo. Bandydami atgauti skolas kreipėsi į teismÄ . Nebuvo atsiskaityta už atliktus darbus, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui.

Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų susirinkime 2005 07 04 V. G. paskirtas bendrovės direktoriumi (b. l. 56, t. 10), o 2005 07 15 su juo buvo sudaryta darbo sutartis (b. l. 60–61, t. 10). 2006 03 15 visuotino akcininkų susirinkimo nutarimu V. G. atleistas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarime Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 30 punktas nustatyta, kad už Å¡ių taisyklių laikymÄ si atsako įmonių vadovai. FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities specialistė, atlikusi Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , 2007 11 26 Nr. 5-3/106 iÅ¡vadoje (b. l. 8–41, t.

8) konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. G. apskaitos dokumentais nepagrindė piniginių lėšų – 726 803,97 Lt panaudojimo per laikotarpį nuo          2005 07 18 iki 2006 03 15. Tas pačias aplinkybes specialistė konstatavo ir savo 2008-04-30,    2008-10-24, 2008-12-18, 2009-05-06, 2009-06-25 paaiškinimuose dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo (b. l. 17–39, t.10).                  V.

G., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ Â bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , laikotarpiu nuo     2005 07 18 iki 2006 03 15 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vyko Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, įstatymo reikalavimų nevykdė ir Å¡ių finansinių operacijų į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius     V. G. pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000-02-17 Nutarimo 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 30 p., bÅ«damas atsakingas už kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių įforminimÄ bei priimtų pinigų saugumÄ , laikotarpiu nuo       2005-07-18 iki 2006-03-15 nepagrindė apskaitos dokumentais 726 803,97 Lt piniginių lėšų panaudojimo. Tiriamuoju laikotarpiu nebuvo pildomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto bei sÄ naudų apskaitos registrai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ barus „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neorganizavo ir neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto inventorizacijos 2005–2006 metais, todėl nebuvo galima įvertinti, kiek lėšų iÅ¡ 2005-12-19 kreditavimo sutartimi Nr. 6117-05IV gauto 952982,30 Lt kredito buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ barų „(duomenys neskelbtini)“ įrengimui.

Apklausta teisme kaip liudytoja specialistė J. D. paaiÅ¡kino, kad ji atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2007-01-30 Tuo laikotarpiu (2005-07-18–2006-03-15) už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, Å«kinių dokumentų tikrumÄ , operacijų teisėtumÄ , kasos pajamų iÅ¡laidų orderių įforminimÄ bei priimtų pinigų saugumÄ buvo atsakingas V. G.. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygÄ 2006 m. kovo 15 dienÄ buvo užregistruotas dokumentinis pinigų likutis 726 803,97 litai.

Bendrovėje buvo atliktas ir įformintas aktu pinigų patikrinimas. Jame buvo nurodyta, kad kasoje pinigų – 726 803,97 litų nebuvo. Tiriamojo laikotarpio dokumentinis likutis buvo išvestas remiantis kasos knygoje užregistruotais visais tiriamojo laikotarpio kasos pajamų ir išlaidų orderiais. Nebuvo galima nustatyti, kam buvo panaudotos piniginės lėšos. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. G. laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 18 d. iki 2006 m. kovo 15 d. apskaitos dokumentais nepagrindė 726 803,97 litų piniginių lėšų panaudojimo, Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-07-18–2006-03-15 veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

             BK 222 straipsnio 1 dalyje, be kitų atvejų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ . Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus. Byloje nustatyta, kad nuosprendyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu kaltinamasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y.

Å«kio subjekto vadovu. Kaltinamasis V. G. suvokė, kad pažeidžia Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Pažeidimai padaryti sÄ moningai, sukėlė 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus padarinius, padariniai byloje yra nustatyti specialisto iÅ¡vada, kurioje nustatyta, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 07 18–2003 03 15 veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros.

Kaltinamasis V. G. yra Å¡io nusikaltimo subjektas. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) atsako tas, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.Teismų praktikoje (Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-47/ 2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009), laikoma, kad sÄ Å¾iningas ir protingas įmonės vadovo pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , laikymÄ si.

Tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar kitas tam įgaliotas administracijos darbuotojas bendrovės pinigus panaudoja nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių reikalavimų ir nepateikdamas išlaidas pagrindžiančių finansinių dokumentų, tai jo veiksmai vertinami kaip patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas ar jo iššvaistymas.Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo kaltinamojo, kaip bendrovės direktoriaus, žinioje.

Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai asmuo, dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl Å¡io turto panaudojimo. Svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jo žinioje esantį turtÄ neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Taigi labai svarbus turto iÅ¡Å¡vaistymo požymis yra atliktų veiksmų neteisėtumas, kuris reiÅ¡kiasi tuo, kad kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais.

Nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo V. G. teiginiais, kad veikos padarymo metu, neiÅ¡manydamas buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų, nepateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ turėtas iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų, tačiau bendrovės turto nepasisavino ir jo neiÅ¡Å¡vaistė, nes bendrovės pinigai buvo panaudoti barų „(duomenys neskelbtini)“ įrengimui. Byloje esantys duomenys paneigia Å¡iuos kaltinamojo V. G. teiginius. Atlikus bendrovės Å«kinės finansinės veiklos patikrinimÄ , nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus.

Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį nuo         2005 11 29 iki 2006 02 13 nesumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 109421,79 Lt pagal 44 –ias sÄ skaitas faktÅ«ras už gautas prekes, 42 sÄ skaitas pasirašė V. G., 2 sÄ skaitas pasirašė direktoriaus pavaduotojas Ž. N. (b. l. 36–37, t. 8). Ūkinės finansinės veiklos patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal apskaitos dokumentus 2006 05 31 turėjo 699824,94 Lt įsiskolinimÄ Â UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas ir prekes pagal 2005 11 24–2006 02 10 laikotarpio PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad Å¡ios bendrovės pateiktų atliktų darbų priėmimo aktus ir pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. G.. Aplinkybes, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus ir pateiktas prekes buvo skolinga Å¡ioms bendrovėms, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai – bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ savininkas A. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbusios kaip „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bendrovių subrangovas, direktorius R.

A.. Jis taip pat patvirtino, kad su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, vengiant bankinių pavedimų. V. G. pateikdavo sÄ skaitas faktÅ«ras už reklamÄ , o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktas paslaugas. Už reklamÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. G. perdavė apie 100 000 Lt grynųjų pinigų. Grynieji pinigai V. G. buvo perduodami pagal kvitÄ . Taigi Å¡ie nustatyti duomenys paneigia kaltinamojo V. G. teiginius, kad visi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pinigai buvo panaudoti apmokėjimui už atliktus darbus „(duomenys neskelbtini)“ baruose.Visi be iÅ¡imties byloje apklausti liudytojai parodė, kad faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo ne V.

G., o R. L.. Jis buvo pristatomas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, jis priimdavo svarbiausius sprendimus, derino visus statybos darbus su bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ vadovais. Kaltinamasis V. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad besÄ lygiÅ¡kai vykdė visus R. L. nurodymus. Apklausti teisme kaip liudytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai M. Č. ir R. P. B. parodė, kad visus steigiamos ir pradėjusios veiklÄ Â UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalus tvarkė R.

L., kad jis surado bendrovei tinkamus direktorių ir buhalterį. Jis taip pat dalyvavo visuose pasitarimuose sprendžiant bendrovės veiklos klausimus. Liudytojas R. P. B. parodė, kad direktorių V. G. matė tik vienÄ kartÄ â€“ pasiraÅ¡ant darbo sutartį Vilniuje. Visus klausimus derino tik su R. L. kaip Å¡io projekto vadovu ir didelę patirtį Å¡ioje verslo srityje turinčiu asmeniu. Atvykęs į KlaipėdÄ , įsitikino, kad, pradėjus veikti „(duomenys neskelbtini)“ barams, yra gaunamos geros pajamos, nes buvo pateikta informacija, kad darbo dienomis gaunama     5000 Lt, o savaitgaliais 15000 litų pelno, todėl buvo nutarta paimti ir antrÄ kredito dalį.

Liudytojas M. Č. parodė, kad su direktoriumi V. G. bendravo mažai, daugiausia bendravo su   R. L., juo pasitikėjo. Įtarimas, kad bendrovėje netinkamai tvarkomi finansai, atsirado „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pranešus, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaito už gautas prekes, kad yra labai didelė skola. Direktorius V. G. apie skolas nieko neaiškino, teigdamas, kad apie tai nieko nežino, ir siūlė tai aiškintis su R. L.. Tas pačias aplinkybes šie liudytojai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiÅ¡kai vadovavo ir bendrovės piniginėmis lėšomis disponavo kaltinamasis R. L., patvirtino ir liudytoja V. G. ((duomenys neskelbtini)). Ji apklausta teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas pradėjo eiti 2006 m. kovo 15 d. Jai susidarė įspÅ«dis, kad Å¡ioje bendrovėje viskam vadovauja R. L., jÄ nustebino R. L. elgesys, kai jis atvykęs pareikalavo visų kasoje esančių pinigų. Liudytoja L. T., apklausta teisme, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti pasikalbėjusi su R.

L., anksčiau dirbo pas jį „(duomenys neskelbtini)“. Jai buvo mokamas R. L. pažadėtas 1800 Lt atlyginimas. Darbo sutartyje buvo nurodytas 800 litų atlyginimas, o su priedu gaudavo kas mėnesį 1800 Lt. Darbo sutartį su V. G. pasirašė po pokalbio su R. L.. Dirbo su pirminiais apskaitos dokumentais. Darbo metu daugiausia bendravo su V. G.. IÅ¡ kasos aparatų ir pagal „Zet“ ataskaitÄ administratorių surinktus pinigus perduodavo direktoriui. Kam ir kiek iÅ¡duoti grynųjų pinigų, nurodydavo direktorius.

Jai bÅ«davo pateikiamas paprastas lapas su nurodymais, kam ir kiek duoti pinigų, jame bÅ«davo ir R. L. pavardė. Grynuosius pinigai iÅ¡duodavo ir tiesiogiai R. L., juos R. L. perduodavo ir pats V. G.. V. G. neaiÅ¡kindavo, kokiam tikslui pinigai turėdavo bÅ«ti perduodami R. L.. Tokias aplinkybes liudytoja nurodė ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.16, b. l. 178–180).Anksčiau nuosprendyje nurodyti kaltinamojo ir liudytojų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis R. L., nebÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ar Å¡ios bendrovės administracijos darbuotoju, disponavo bendrovės lėšomis ir tai paneigia jo teiginius, kad jis niekada nesinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais, o V.

G. ir liudytojai jį apkalba.  R. L. teiginys, kad jis tik vienÄ kartÄ 2005 metų pabaigoje iÅ¡ V. G. yra gavęs 50 000 ar            60 000 Lt kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose pagal Å¡ių bendrovių sutartį ir kad jis Å¡iuos pinigus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui, nepatvirtina jokie bylos duomenys ir teismas neturi pagrindo juo tikėti.

Neigdamas bet kokį dalyvavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigime ir vadovavimÄ jos veiklai, kaltinamasis R. L. prieÅ¡tarauja pats sau, nes duodamas parodymus teisme, R. L. paaiÅ¡kino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijęs tik tiek, kad patarinėjo akcininkams visuomeninio maitinimo verslo plėtojimo klausimais – kaip planuoti ir įrengti patalpas, kokiÄ Ä¯rangÄ Ä¯gyti, kaip organizuoti visuomeninio maitinimo ir pramogų veiklÄ , o M. Č. pagal susitarimÄ už tai jam turėjo perraÅ¡yti 10 procentų savo akcijų ir nuo gauto pelno mokėti dividendus.

Nei M. Č., nei akcininkas R. P. B. tokių R. L. teiginių nepatvirtino, todėl akivaizdu, kad R. L. pateikia tokiÄ versijÄ , siekdamas kažkaip pateisinti savo faktinį vadovavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį, kaip jau nuosprendyje minėta, patvirtina visi byloje apklausti liudytojai ir kaltinamasis V. G.. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo R. L. teiginiu, kad jis neatliko jokių neteisėtų svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo veiksmų. BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi pripažįstama, kad bÅ«tinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas.

Atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos patikrinimÄ specialistė konstatavo, kad V. G., bÅ«damas atsakingas už kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių įforminimÄ , priimtų pinigų saugumÄ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir 6 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 02 17 Nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 30 p. reikalavimų, nepagrindė piniginių lėšų – 726 803,97 Lt – panaudojimo už 2005 07 18–2006 03 15 laikotarpį, t. y. padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtinę žalÄ .

Savo iÅ¡vadas specialistė patvirtino ir apklausta teisme. Nors byloje nustatyta, kad 2006 m. sausio 14, 15, 16, 22, 23, 28, 29, 30 dienos, vasario 4, 5, 6, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 25, 26, 27 dienos, kovo 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14 dienos kasos pajamų orderius pasirašė ne V. G., tačiau jie patvirtina pačių Å«kinių operacijų buvimÄ ir jos užfiksuotos kasos pajamų orderiuose. Tuo metu abu barai savo veiklÄ sėkmingai vykdė, buvo gaunamos pajamos. Jos buvo fiksuojamos kasos registruose. Nors jie nebuvo pasiraÅ¡yti, tačiau ji jais vadovavosi atlikdama patikrinimÄ .

Specialistė konstatavo, kad piniginių įplaukų buvimÄ patvirtina pirminiai apskaitos dokumentai-pirkimo kvitai, dienos ataskaitos, piniginių lėšų kontrolės juostos. Å ie duomenys patvirtina kasos įplaukų buvimÄ kaltinime nurodytos 726 803,97 Lt sumos. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad bendrovės pinigai buvo panaudoti nesilaikant buhalterinės apskaitos taisyklių reikalavimų ir nepateikiant iÅ¡laidas pagrindžiančių finansinių dokumentų, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo iÅ¡Å¡vaistytas.

Turto iÅ¡Å¡vaistymas gali bÅ«ti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamieji svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ iÅ¡Å¡vaistė tiesiogine tyčia. Bylos duomenys ir paties V. G. pripažinimas, kad bendrovės direktoriaus pareigas atliko neturėdamas patirties turto valdymo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo srityse, nekontroliavo jam pavaldžių darbuotojų veiklos, vykdė veiklÄ veikiamas R. L.. Tačiau, nepateikdamas iÅ¡laidas pagrindžiančių finansinių dokumentų, aiÅ¡kiai suvokė, kad veikė nesilaikydamas Buhalterinės apskaitos įstatymo bei kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, ir prieÅ¡ingai bendrovės interesams, nors to nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido žalai atsirasti.

BK 184 straipsnyje nustatyti specialaus subjekto požymiai: už svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymÄ atsako tik toks asmuo, kuriam svetimas turtas yra patikėtas arba yra jo žinioje. V. G. žinioje buvo svetimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir jis buvo atsakingas už tinkamÄ bendrovės turto tvarkymÄ . Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad R. L., skirtingai negu V. G., nėra specialus subjektas, nes oficialiai jam nebuvo suteikti įgaliojimai, tačiau iÅ¡ jau minėtų kaltinamojo V. G., liudytojų parodymų matyti, kad V.

G. ir R. L. bendrininkavo naudodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas savo nuožiÅ«ra kaip bendravykdžiai, nes abu kaltinamieji atliko veiksmus, vykdydami objektyviÄ jÄ bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę. V. G. ir R. L. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 184 str. 2 d., nes buvo iÅ¡Å¡vaistytas didelės vertės svetimas turtas. Dėl dokumento suklastojimo            Kaltinamasis V. G. apklausiamas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ dėl buto įsigijimo statomame pastate (duomenys neskelbtini). Po nuÅ¡alinimo nuo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ kitÄ darbÄ jam pasiÅ«lė R.

L.. Jam buvo pasiÅ«lyta direktoriauti R. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. BÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pasirašė buto perdavimo sutartį kaip (duomenys neskelbtini) direktorius. Dokumentus į ligoninę atvežė R. L.. Sutartį pasirašė su ja nesusipažinęs. Už butÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėjusi 30 000 litų avansÄ . Sudarius sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 30000 litų buvo grÄ Å¾inta „(duomenys neskelbtini)“.

Tuo metu sirgo depresija, vartojo stiprius vaistus. Depresija atsirado po nuÅ¡alinimo nuo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų. Jį pakeitė kita direktorė, jis nežinojo, kad tas butas buvo įformintas R. L. draugės vardu. Tuo metu nesuvokė, kad pasiraÅ¡yti ant sutarties nebeturėjo įgaliojimų.Byloje nustatyta, kad 2006 04 14 buvo pasiraÅ¡ytas sutarties nutraukimo aktas. Å iuo aktu buvo nutraukta 2005 09 13 preliminari daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-54 tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsisakyta visų „(duomenys neskelbtini)“ teisių į perkamÄ butÄ ir perleidžia sutartyje numatytas teises bei pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25, t. 12).

IÅ¡ Å¡io akto matyti, kad ir už AB „(duomenys neskelbtini)“, ir už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip direktorius pasirašė V. G., uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudÄ . Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo 2006 03 15 protokolas Nr. 04 patvirtina, kad V. G. nuo  2006 03 15 atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų ir nuo Å¡ios datos direktore paskirta V. J.. Å iame susirinkime V. G. įpareigotas visus dokumentus ir turtÄ perduoti iki 2006 04 01(b. l. 16, t. 2).

Taigi akivaizdu, kad V. G. 2006 04 14 neturėjo jokių įgaliojimų valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , pasiraÅ¡yti su jo valdymu susijusius dokumentus. IÅ¡ VÄ® Klaipėdos apskrities ligoninės Psichiatrijos filialo pažymos (b. l. 126, t.

13) matyti, kad V. G. šioje gydymo įstaigoje gydėsi nuo 2006 04 07 iki 2006 05 12 ir nuo 2006 04 12 naudojosi laisvu režimu, lankytojai nebuvo registruojami. Nustatytos aplinkybės paneigia kaltinamojo R. L. teiginius, kad jis neorganizavo dokumento suklastojimo, nes M. Č. prašė surasti asmenį, galintį perimti įsipareigojimus dėl buto pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pats organizavo, kad 2006 m. balandžio 14 d. dokumentus pasirašytų V. G., teigdamas, jog V. J. sutarties pasirašyti negali, nes dar nepatvirtintas jos parašo pavyzdys dėl teisės sudaryti sandorius.

Tokių R. L. teiginių M. Č. nepatvirtino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teise. PrieÅ¡ingai R. L. aiÅ¡kinimui,  M. Č., apklausiamas dėl Å¡ių aplinkybių, nurodė, kad apie tai, jog buvo nutraukta 2005 09 13 preliminari daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutartis Nr.1-54 tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atsisakyta visų „(duomenys neskelbtini)“ teisių į perkamÄ butÄ ir jos perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo iÅ¡ direktorės V.

J.. Faktinės bylos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinimas R. L. dėl dokumento suklastojimo organizavimo yra pagrįstas. Bylos duomenys leidžia teigti, kad R. L. buvo žinoma, jog V. G. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų buvo atleistas 2006 03 15, todėl aiÅ¡kiai suvokė, jog jis neturi jokių įgaliojimų pasiraÅ¡yti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Akivaizdu ir tai, kad V. G. 2006 04 14 sutarties nutraukimo aktÄ pasirašė jau bÅ«damas paskirtas R.

L. įsteigtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Taigi R. L. suprato ir žinojo, jog V. G. Å¡io dokumento kaip abiejų Å¡alių direktorius pasiraÅ¡yti neturėjo teisės. R. L. atneÅ¡tas sutarties nutraukimo aktas pasiraÅ¡ytas 2006 04 14, t. y. tuo metu, kai V. G. buvo gydomas gydymo įstaigoje ir jo lankymas nebuvo ribojamas. Pats V. G. parodė, kad šį dokumentÄ pasirašė R. L. praÅ¡omas, į jo turinį nesigilino.Baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu numatyta BK 300 str.

Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiÅ¡ko dokumento formÄ ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir siekdamas paleisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip tikrÄ , bet ir tada, kai kaltininkas neteisėtai savo vardu suraÅ¡o, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentÄ , jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , arba kito asmens į dokumentÄ Ä¯trauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina paraÅ¡u, antspaudu arba kitokiu bÅ«du, siekdamas paleisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip tikrÄ .

Baudžiamoji atsakomybė už Å¡iuos veiksmus nustatyta siekiant apsaugoti dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumÄ ir patikimumÄ . Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ Å¡iame BK straipsnyje numatytų veikų.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad R. L., siekdamas savo tikslų, žinodamas, kad V. G. nebeturi jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimų atstovauti bendrovei teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis, atneÅ¡damas V. G. dokumentÄ (sutarties nutraukimo aktÄ ) į gydymo įstaigÄ , organizavo Å¡io dokumento suklastojimÄ , o V. G. jį suklastojo – pasirašė jį ir uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudÄ neturėdamas tam įgaliojimų. BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl Å¡is nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai toks dokumentas patenka trečiojo asmens žinion.

Taigi akivaizdu, kad kaltinamieji R. L. ir V. G. siekdami teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, realizavo suklastotÄ dokumentÄ ir norėjo taip veikti, t. y. jų kaltė pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo V. G. veika kvalifikuotina pagal BK 300 str. 3 d., kaltinamojo R. L. pagal BK 24 str,. 4 d. 300 str. 3 d., nes realizavus suklastotÄ dokumentÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė žala. Dėl didelės vertės turtinės teisės įgijimo apgauleByloje esantys duomenys (b. l. 56–59, t.12) patvirtina, kad 2006 04 14 buvo sudaryta preliminari daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutartis Nr.1-54 dėl 2-jų kambarių buto, esančio statomame name (duomenys neskelbtini).

Å iÄ sutartį kaip pardavėjas pasirašė AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. G.. IÅ¡ 2006 m. kovo 30 d. (b. l. 37, t.12) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio steigėjo sprendimo matyti, kad R. L. kaip Å¡ios bendrovės steigėjas direktoriumi paskyrė V. G.. IÅ¡ Juridinių asmenų registro pažymėjimo (b. l. 42, t.12) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2006 m. balandžio 6 d.

Sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teises ir pareigas į butÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo pateiktų duomenų (b. l. 80, t.12) matyti, kad Å¡io buto vidutinė rinkos vertė 2006 m balandžio 14 d. buvo 160 385 Lt. Preliminarioje buto pirkimo– pardavimo sutartyje Nr.1-54 nurodyta buto kaina yra 301 279 Lt. Apklausta teisme liudytoja I. V. parodė, kad už šį butÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo apie 300 000 Lt.

Kas buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neprisimena, buto kainÄ derino su R. L., jis jos buvo pažįstamas, nes anksčiau dirbo Palangoje „(duomenys neskelbtini)“. Su R. L. santykiai buvo draugiÅ¡ki, kartu poilsiavo Egipte, tačiau kartu negyveno, dabar su juo nebendrauja ir kÄ jis veikia, nesidomėjo. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę.

SukčiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statyme apibÅ«dina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant įgyti (užvaldyti) svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengti turtinės prievolės arba jÄ panaikinti.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad R. L., atneÅ¡damas į gydymo įstaigÄ pasiraÅ¡yti sutarties nutraukimo aktÄ dėl 2005 09 13 preliminarios daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr.1-54 tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsisakymo visų „(duomenys neskelbtini)“ teisių į perkamÄ butÄ ir sutartyje numatytų teisių perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o V. G., žinodamas, kad neturi tam teisės, pasiraÅ¡ydamas dokumentus, apgaulę naudojo kaip teisės į turtÄ Ä¯gijimo bÅ«dÄ .

Apgaulės bÅ«du buvo įgyta teisė į didelės vertės turtÄ . Ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo grÄ Å¾intas 30 000 Lt avansas, neturi reikÅ¡mės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Kaltinamojo R. L. veika kaip organizatoriaus kvalifikuotina pagal BK 24 str. 4 d 182 str. 2 d., V. G. veika kvalifikuotina pagal BK 182 str. 2 d.                Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Kaltinamasis V.

G. padarė 4 nusikaltimus - du sunkius ir du apysunkius nusikaltimus. R. L. padarė tris nusikaltimus - vienÄ sunkų ir du apysunkius nusikaltimus.                 Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas padariusį R. L.. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad nusikalstami veiksmai Å¡ioje byloje padaryti esant akivaizdžiai kaltinamojo R.

L. įtakai, kai jis, suvokdamas V. G. nepatyrimÄ buhalterinės apskaitos tvarkyme ir bendrovės turto valdyme, neturėdamas tam įgaliojimų, naudojo svetimÄ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ savo nuožiÅ«ra taip iÅ¡Å¡vaistydamas turtÄ , bei klastodamas dokumentus įgijo teisę į didelės vertės turtÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog V. G. nusikalstamas veikas padarė daugiau nei prieÅ¡ septynerius metus, po jų padarymo nebuvo baustas administracine ar baudžiamÄ ja tvarka. IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (b.l. 145-146 t.

19) matyti, kad kaltinamasis V. G. susirgo, jam buvo diagnozuota sunki depresija, kuri pasireiškia visišku savęs nuvertinimu, nereikalingumu ir kaltės jausmu. Nors ekspertizės akte konstatuota, kad gydymosi laikotarpiu neužfiksuoti mastymo, emocijų ir valios sutrikimai trukdę suprasti savo veiksmų esmę ir trukdę juos valdyti, V. G. konstatuota adaptacijos sutrikimo diagnozė, o tai leidžia teigti, kad padarytos nusikalstamos veikos dėl kurių V. G. nuoširdžiai gailisi turėjo įtakos jo sveikatos pablogėjimui.

Teismas, siekdamas ne tik nubausti nuteistÄ jį V. G. už padarytas nusikalstamas veikas, bet ir vertindamas kitus bausmės paskirties aspektus, mano, kad sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å i baudžiamojo įstatymo įtvirtinta galimybė paskirti Å¡velnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis) Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas taip pat numatytas kaip vienas bausmės tikslų.

                 Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau nėra padaręs nusikaltimų, teisiamas pirmÄ kartÄ . Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai kad padaryti ir sunkÅ«s nusikaltimai, kaltinamajam R. L. skirtina terminuota laivės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta kaltinamojo R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtinos bausmės mažesnės negu sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti bausmės vidurkiai.                      Byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra pagristas ir tenkintinas.

Jis priteistinas iÅ¡ abiejų kaltinamųjų solidariai.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str.., 303 str., 304 str., 308 str., n u s p r e n d ž i a : V. G. pripažinti kaltu ir taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas paskirti bausmes: pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. 1 metus ir 6 mėnesius laisvės apribojimo,pagal BK 184 str. 2 d. 1 metus ir 6 mėnesius laisvės apribojimo,pagal BK 222 str. 1 d. 1 metus laisvės apribojimo,pagal BK 300 str. 3 d. 1 metus laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ 2 metų laisvės apribojimo bausmę.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.Ä®pareigoti V. G. per bausmės atlikimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 200 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

R. L. pripažinti kaltu ir nubausti laisvės atėmimu;pagal BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. 2 metams,pagal BK 184 str. 2 d. 2 metams ir 6 mėnesiams,pagal BK 24 str. 4 d. 300 str. 3 d. 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.            KardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir registracijÄ policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .           IÅ¡ R.

L. ir V. G. priteisti solidariai 726803,97 Lt BUAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                                             Valentinas Janonis        Â