d29cc411-d0ea-4b42-b312-80dec7cc9a2a · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äja Irma Äuchraj                               CivilinÄ byla Nr. 2A-779-513/2014TeisÄjas Marius Dobrovolskis                               Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02608-2013-3                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                               24.1; 24.4; 25.3; 30.1; 30.3; 99.3;                              114.9.1; 114.9.3; 114.11; 121.14; 121.21  KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. birželio 11 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos teisÄjos Irmos Äuchraj, kolegijos teisÄjų Jolantos GaileviÄienÄs ir Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovo V.
Legislator headnote
AI generatedd29cc411-d0ea-4b42-b312-80dec7cc9a2a · KlaipÄdos apygardos teismas: Nesant Å¡ių dokumentų projekte arba jiems negaliojant Statybos inspekcija pareikalaudavo juos pateikti. STR 1.07.01:1999 20.1 p. numatÄ, jog pateikiamas notariÅ¡kai patvirtintas bendraturÄių sutikimas, jei patalpos priklauso dviem ar daugiau savininkų. Potvarkio Nr. 484 rengimo medžiagoje yra 1999-06-04 A. A. ir I. P. (buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturÄių) notariÅ¡kai patvirtintas sutikimas, kad J. B. sujungtų jai priklausanÄias patalpas ir atskirtų jai priklausanÄiÄ buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį nuo A.
Full text
PraneÅ¡Äja Irma Äuchraj                               CivilinÄ byla Nr. 2A-779-513/2014TeisÄjas Marius Dobrovolskis                               Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02608-2013-3                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                               24.1; 24.4; 25.3; 30.1; 30.3; 99.3;                              114.9.1; 114.9.3; 114.11; 121.14; 121.21  KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. birželio 11 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos teisÄjos Irmos Äuchraj, kolegijos teisÄjų Jolantos GaileviÄienÄs ir Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovo V.
S. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2013-12-30 sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atsakovams â KlaipÄdos miesto savivaldybÄs administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims I. D., N. D., J. B., A. B. dÄl statybos leidimo, projektavimo sÄ lygų sÄ vado panaikinimo bei pripažinimo neteisÄtai parengtu ir suderintu rekonstrukcijos projektu, n u s t a tÂ Ä : GinÄo esmÄ ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡Ä pripažinti neteisÄtai iÅ¡duotu ir panaikinti 1999-12-17 statybos leidimÄ Nr. 295-R/99, koreguotÄ 2004 m., iÅ¡duotÄ buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad rekonstrukcijos projektas parengtas pažeidžiant 1999 m. birželio 14 d. KlaipÄdos mero potvarkį Nr. 484, nes minÄti dokumentai nenumatÄ teisÄs užsakovams prie buto prijungti bendrosios nuosavybÄs (rÅ«sio) patalpas, keiÄiant jų (rÅ«sio patalpų) paskirtį į gyvenamosios bei teisinį statusÄ . 2004 metais J. ir N. D., neturÄdami statinio bendrosios nuosavybÄs bendraturÄių sutikimo, koregavo 1999 m. negaliojantį rekonstrukcijos projektÄ . Užsakovai turÄjo turÄti statinio (daugiabuÄio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturÄių sutikimÄ , taÄiau jo nebuvo, todÄl užsakovams negalÄjo bÅ«ti iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas ir statybos leidimas ar kiti administraciniai aktai, suteikiantys teisÄ atlikti bendrosios dalinÄs nuosavybÄs objekto rekonstravimÄ .
Be to, nebuvo jokio bendraturÄių sutikimo dÄl rÅ«sio patalpų padalijimo, todÄl rÅ«sio patalpos buvo prijungtos nepagrįstai. Pateiktas bendraturÄių susitarimas dÄl rÅ«sio patalpų pasidalijimo (be datos) suklastotas, nes buto Nr. 4 savininko J. S. paraÅ¡as akivaizdžiai skiriasi nuo originalaus. Atsižvelgiant į tai, kad projektas neatitiko privalomų įstatymo reikalavimų, projektÄ nagrinÄdama projektavimo taryba privalÄjo nederinti projekto, nes nebuvo bendraturÄių sutikimo. GinÄo buto rekonstrukcija be bendraturÄių susitarimo (dÄl rÅ«sio patalpų padalijimo) ir be sutikimo (dÄl numatomos rekonstrukcijos) pažeidžia ne tik bendraturÄių bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teises bet ir rekonstrukcijÄ reglamentuojanÄias Statybos įstatymo normas.AtsakovÄ KlaipÄdos miesto savivaldybÄ su ieÅ¡kiniu nesutiko.
NurodÄ, kad KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko administracijos ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 1999-12-17 iÅ¡davÄ statybos leidimÄ Nr. 295-R/99. Tuo metu galiojusio 1964 metų CK 114 str. 8 d. numatÄ, kad âasmenys, kurių teisÄs ir interesai yra pažeidžiami dÄl pastato (statinio) ar įrenginio statybos, turi teisÄ kreiptis į teismÄ â. 1964 m. CK 84 str. l d. nustatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio eiga prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos (1964 m.
CK 86 str. l d.), t. y. teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . 1964 m. CK 87 str. numatÄ, jog asmenų pasikeitimas nepakeiÄia ieÅ¡kinio senaties termino. Laikotarpiu nuo 1999-12-17 iki 2008-08-14 (kai vyko rekonstrukcijos darbai) buto (duomenys neskelbtini), savininke buvo B. V. S., ji 1999-12-17 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 295-R/99 neginÄijo. Mano, kad apie ginÄo rekonstrukcijÄ B. V. S. galÄjo sužinoti dar 2000 metų pradžioje, t. y. pradÄjus rekonstrukcijos darbus.
B. V. S. laikotarpiu nuo 1999-12-17 iki 2008-08-14 jokių pretenzijų dÄl atliekamos rekonstrukcijos nereiÅ¡kÄ, todÄl galima manyti, jog buvusi buto (duomenys neskelbtini), savininkÄ nemanÄ, jog yra pažeistos jos, kaip treÄiojo asmens, gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, kurias ji turÄjo iki statybos pradžios. IeÅ¡kinio senaties termino pradžia siÅ«lÄ laikyti statybos leidimo Nr. 295-R/99 iÅ¡davimo datÄ , kadangi buvusi buto (duomenys neskelbtini), savininkÄ B. V. S. leidimo teisÄtumo nekvestionavo iki pat 2008-08-14.
RÄmÄsi CK 87 str. ir praÅ¡Ä teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį. NurodÄ, kad buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija yra baigta ir įteisinta statybos užbaigimo aktu â 2009-11-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir Å¡is faktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kiniu skundžiamas statybos leidimas, taÄiau nÄra ginÄijamas 2009-11-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-768-(14.7) ir nÄra praÅ¡oma Å¡alinti pagal ginÄijamÄ statybos leidimÄ kilusių padarinių.
Argumentavo Statybos įstatymo 6 str. 4 d., 23 str. 30 d., 24 str. 6 d., 281 str. 1 d. 1 p. ir teigÄ, kad įstatymas teikia prioritetÄ treÄiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugai, o ieÅ¡kinyje nenurodoma, kokie ieÅ¡kovo interesai yra pažeisti. IeÅ¡kovui nenurodžius pagrįstų jo, kaip treÄiojo asmens, interesų, kuriuos pažeidžia atliktos buto rekonstrukcijos rezultatas, ieÅ¡kinys laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ieÅ¡kovas nepiktnaudžiauja įstatymo jam suteikta teise, ypaÄ atsižvelgiant į tai, jog tarp ieÅ¡kovo ir treÄiųjų asmenų buvo kilÄs ginÄas, nagrinÄtas civiliniame procese Nr. 2-06-3-12867-2010-8.
Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiÅ«ros pavyzdinių taisyklių, patvirtintų VyriausybÄs 1991-07-31 nutarimu Nr. 309, 7 p. numatÄ, jog pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamÄ sias patalpas galima tik gavus miesto, rajono valdybos arba jos įgalioto asmens leidimÄ . J. B. â buvusi patalpų (duomenys neskelbtini), savininkÄ â KlaipÄdos miesto mero 1999-06-14 potvarkiu Nr. 484 tokį leidimÄ gavo. MinÄtosios taisyklÄs nuo 2001-08-11 neteko galios (pagal VyriausybÄs 2001-08-06 nutarimÄ Nr. 967, dÄl Å¡ios priežasties potvarkiu Nr. 484 nustatyti įpareigojimai neteko teisinÄs reikÅ¡mÄs. Projektavimo sÄ lygų sÄ vadas buvo iÅ¡duotas 1999-10-19, projektas suderintas laikotarpiu nuo 1999-10-20 iki 1999-12-16, t. y. pagal 1999-10-19 galiojusį statybos techninį reglamentÄ STR l.05.03:1997 âStatinių projektavimo sÄ lygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarkaâ, patvirtintÄ Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997-11-04 įsakymu Nr. 245 (Žin., 1997, Nr. 101-2559;
Nr. 119). SavivaldybÄs administracija, vadovaudamasi STR 1.05.03:1997, gavusi statytojos (J. B.) paraiÅ¡kÄ , inicijavo projektavimo sÄ lygų derinimo procedÅ«rÄ : gavusi projektavimo sÄ lygas, jas iÅ¡nagrinÄjo, suderino tarpusavyje ir iÅ¡davÄ J. B. projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ . Su 1999 metais parengtu rekonstrukcijos projektu susipažino bei su juo sutiko: T. B. (l buto savininkÄ), A. A. (2 buto savininkas), I. P. (2a buto savininkÄ), t. y. savininkai patalpų, kurios ribojasi su rekonstruojamomis patalpomis.
Suderinimas yra fiksuotas 1999 metų projekto paskutiniame lape. Laikotarpiu, kol buvo derinamos 1999 metų projektavimo sÄ lygos ir 1999 metų rekonstrukcijos projektas, Statybos įstatyme nebuvo nÄ vienos nuostatos, mininÄios bendraturÄius, o Å¡io įstatymo 18 str. 3 d. numatÄ, jog leidimÄ rekonstruoti Statybos inspekcija iÅ¡duoda, kai nustato, kad rekonstrukcija atitinka įstatymų bei įstatymų įgyvendinamųjų teisÄs aktų reikalavimus. 1999-10-09 įsigaliojusio STR 1.07.01:1999 âLeidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarkaâ, patvirtinto aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316, 20 p. numatÄ, jog Statybos inspekcija patikrina, ar projektas suderintas nustatyta tvarka, taip pat ar projekte yra visi privalomi dokumentai.
Nesant Å¡ių dokumentų projekte arba jiems negaliojant Statybos inspekcija pareikalaudavo juos pateikti. STR 1.07.01:1999 20.1 p. numatÄ, jog pateikiamas notariÅ¡kai patvirtintas bendraturÄių sutikimas, jei patalpos priklauso dviem ar daugiau savininkų. Potvarkio Nr. 484 rengimo medžiagoje yra 1999-06-04 A. A. ir I. P. (buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturÄių) notariÅ¡kai patvirtintas sutikimas, kad J. B. sujungtų jai priklausanÄias patalpas ir atskirtų jai priklausanÄiÄ buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį nuo A.
A. ir I. P. priklausanÄios dalies (-ių). Pagal aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto STR 1.07.01:2002 âStatybos leidimasâ 26 p., statybos leidimas, iki STR 1.07.01:2002 įsigaliojimo iÅ¡duotas trumpesniam nei 10 metų terminui, gali bÅ«ti pratÄstas iki 10 metų nuo leidimo iÅ¡davimo dienos. LeidimÄ pratÄsia jį iÅ¡davÄs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris nagrinÄjamuoju atveju yra Statybos inspekcija. Å i institucija 1999-12-17 statybos leidimo Nr. 295-R/99 galiojimÄ pratÄsÄ iki 2009-12-17.
Atsižvelgiant į aptartas procedÅ«ras, turimus dokumentus, pagrįstai ir teisÄtai buvo parengtas 1999-10-19 projektavimo sÄ lygų sÄ vadas, suderintas 1999 metų rekonstrukcijos projektas bei iÅ¡duotas ir pratÄstas skundžiamas statybos leidimas. 1964 CK 127 str. l d. numatÄ, jog gyvenamojo namo bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs dalyviai turi teisÄ tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis Å¡io namo patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄmis.
Derinant 1999 metų rekonstrukcijos projektÄ namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuojanti UAB âPaslaugos bÅ«stuiâ 1999-12-02 raÅ¡tais Nr. 284 ir Nr. 285 pateikÄ informacijÄ , jog gyvenamųjų patalpų savininkai yra susitarÄ dÄl rÅ«sio patalpų pasidalijimo; J. B. yra sandÄliukų, pažymÄtų plane 0-6, 0-7, 0-8, 0-9 ir 04-2, savininkÄ. Byloje taip pat yra pateiktas rÅ«sio patalpų pasidalijimo planas, kurį yra pasiraÅ¡Ä visi savininkai. AtkreipÄ dÄmesį į tai, jog STR 1.07.01:1999 20.3 p. numatÄ, jog prijungti dalį bendrojo naudojimo patalpos prie pertvarkomų patalpų leidžiama tik turint bendraturÄių, kurie gali Å¡ia patalpos dalimi naudotis (joje vaikÅ¡Äioti, naudotis natÅ«raliu apÅ¡vietimu, tenkinti kitus savo poreikius), sutikimus (notarinio patvirtinimo nereikalaujama).
Ä®vertinusi aplinkybÄ, jog rÅ«sio patalpas savininkai buvo pasidalijÄ ir prisiskyrÄ konkretiems butams, manÄ, kad akivaizdu, jog niekas kitas negalÄjo naudotis Å¡iomis patalpomis kaip tik jų savininkas (naudotojas). Byloje esanÄiose butų pirkimoâpardavimo sutartyse yra minimos gyvenamosios patalpos su rÅ«siais. N. D. savivaldybÄs administracijai 2004-05-10 pateikÄ praÅ¡ymÄ projektavimo sÄ lygoms gauti, jame nurodÄ, jog sÄ lygas praÅ¡oma iÅ¡duoti buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto korektÅ«rai, t. y. planuojama veranda esamos terasos vietoje, virÅ¡ garažo.
Kartu su praÅ¡ymu pateikÄ garažo (pusrÅ«sio) savininkÄs, I. P., gyvenanÄios (duomenys neskelbtini), sutikimÄ , kad virÅ¡ Å¡io garažo pareiÅ¡kÄjai įsirengtų gyvenamÄ sias patalpas. Pagal tuo metu ir net dabar galiojantį Statybos įstatymÄ , prioritetas yra teikiamas treÄiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugai. Atsižvelgiant į tai, jog verandÄ planuota statyti virÅ¡ I. P. nuosavybÄs teise valdomo garažo, buvo pateiktas bÅ«tent jos sutikimas. Ä®vertinus visas aplinkybes dÄl poveikio kitų treÄiųjų asmenų pagrįstiems interesams, projektavimo sÄ lygų sÄ vadas buvo iÅ¡duotas.AtsakovÄ ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko.
Nepagrįstais laikÄ ieÅ¡kovo teiginius, jog skundžiamas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas nesant bendrosios dalinÄs nuosavybÄs bendraturÄių sutikimo, kadangi leidimu buvo suteikta teisÄ prie rekonstruojamų butų prijungti ir bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄias rÅ«sio patalpas, keiÄiant jų paskirtį (iÅ¡ sandÄliavimo į gyvenamosios) ir teisinį statusÄ (iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs į asmeninÄ), todÄl toks bendraturÄių sutikimas buvo bÅ«tinas. PažymÄjo, kad Å¡ios konkreÄios bylos atveju ieÅ¡kovo įsitikinimas dÄl reikalavimo turÄti statinio bendraturÄių sutikimÄ nÄra pagrįstas.
Argumentavo organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 âStatinių projektavimo sÄ lygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarkaâ, patvirtinto Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1999 m. lapkriÄio 4 d. įsakymu Nr. 245, 12.11.2 p. ir padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepateikÄ argumentų, jog dÄl atliktos rekonstrukcijos pasikeitÄ jo iki atliktų statybos darbų buvusios gyvenimo sÄ lygos ir kokie ieÅ¡kovo, kaip bendraturÄio, interesai Å¡iuo atveju buvo pažeisti.
AplinkybÄ apie ieÅ¡kovo teisių ir interesų pažeidimo nebuvimÄ patvirtina ir tai, kad daugiabuÄio namo (duomenys neskelbtini), gyventojai buvo sudarÄ susitarimÄ dÄl rÅ«sio patalpų naudojimo ir raÅ¡tu pasidalijÄ kiekvienam tenkanÄiÄ Å¡ių patalpų dalį pagal inventorinÄs bylos duomenis. J. S. raÅ¡tu patvirtino, kad jis sutinka su rÅ«sio pasidalijimu, pagal kurį butui Nr. 4 priklauso rÅ«sio patalpa, žymima inventoriniu Nr. 0-3. Tuo tarpu ankstesnÄ butų Nr. 2 ir 2A savininkÄ J. B. pagal tÄ patį susitarimÄ patvirtino jai tenkanÄių rÅ«sio patalpų Nr. 04-2, 0-9, 0-6, 0-7, 0-8 dalį.
PažymÄjo, kad nepriklausomai nuo Å¡io susitarimo buvimo butams Nr. 2 ir 2A priklausanÄios rÅ«sio patalpos Nr. 04-2, 0-9, 0-6, 0-7, 0-8 dar iki ginÄijamos rekonstrukcijos buvo įtrauktos į Å¡ių butų inventorizavimo bylas kaip jiems priklausanti dalis. TodÄl nagrinÄjamu atveju nÄra tiek svarbu, ar ieÅ¡kovas pripažįsta sudarytÄ susitarimÄ dÄl rÅ«sio patalpų, ar ne. Sudarant sandorius dÄl butų Nr. 2 ir 2A perleidimo kartu buvo perleidžiami ir butams priklausantys rÅ«siai â ankstesnÄ butų Nr. 2 ir 2A savininkÄ J.
B. Å¡iuos butus kartu su rÅ«siu nusipirko 1994 m. gruodžio 22 d. ir 1997 m. gruodžio 17 d. iÅ¡ V. K. ir A. A., o 2003 m. gegužÄs 3 d. parduodama juos N. D. taip pat perleido ir rÅ«sio patalpas. Pagal 1999 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 295-R/99 atlikti statybos darbai dÄl butų, esanÄių (duomenys neskelbtini), perplanavimo kaip tik apÄmÄ tik tas rÅ«sio patalpas, kurios buvo priskirtos Å¡iems butams, ir tai negalÄjo turÄti jokios įtakos ieÅ¡kovo turimo turto teisinei padÄÄiai, juolab kad ieÅ¡kovo turima rÅ«sio patalpa Nr. 0-3 yra kitoje rÅ«sio dalyje negu tos, kuriose buvo atlikti statybos darbai.
IeÅ¡kovui ginÄijant statybos leidimÄ nepakanka vien nurodyti, kad statybos leidimas ir kiti jį lydintys dokumentai buvo iÅ¡duoti galimai neturint daugiabuÄio namo bendraturÄių sutikimo statybos darbams, taÄiau taip pat bÅ«tina pagrįsti, kaip konkreÄiai ginÄijamu aktu pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisÄs ir įstatymų saugomi interesai. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje suformuluota teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklÄ, kad sprendžiant ginÄÄ tarp bendraturÄių dÄl bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo, bendraturÄiai gali ginÄyti ne paÄiÄ kito bendraturÄio teisÄ, bet tik jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, kurios pažeidžia jų teises ar teisÄtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-06-06 byla Nr. 3K-3-267/2012; 2012-08-14 byla Nr. 3K-3-390/2012 ir kt.).
BendraturÄių interesus pažeidžia ne pats sutikimo buvimo ar nebuvimo faktas, o konkretÅ«s įrodyti faktai ir aplinkybÄs, trukdanÄios bendraturÄiui, todÄl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo sutikimo atliktiems statybos darbams nebuvimas negali bÅ«ti vertinamas pats savaime kaip jo teisių pažeidimas. NagrinÄjamu atveju statybos darbai pagal ginÄijamÄ statybos leidimÄ jau yra baigti, todÄl ieÅ¡kovas, kaip ir kiti nagrinÄjamoje teritorijoje esanÄio namo gyventojai, galÄjo ir gali realiai įvertinti atliktų statybos darbų poveikį jų teisÄms ir pareigoms.
Esant tokioms aplinkybÄms, nÄra jokio pagrindo teigti, kad bendraturÄių sutikimui gauti dar turÄtų bÅ«ti teikiami projektiniai pasiÅ«lymai, apibÅ«dinantys konkreÄius statybos darbus. IeÅ¡kovas, net ir turÄdamas galimybÄ vertinti jau užbaigtus statybos darbus, nepateikÄ Ä¯rodymų, kad Å¡ie darbai pažeidžia jo teises ir interesus ir kaip juos pažeidžia. Pagal minÄtÄ statybos leidimÄ atliktų statybos darbų užbaigimÄ patvirtina KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko 2009 m. sausio 7 d.
įsakymu Nr. 4-53-(1.3) sudarytos komisijos 2009 m. lapkriÄio 2 d. suraÅ¡ytas pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-768-14.7, kuriuo rekonstruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti. BÅ«tent Å¡io akto pagrindu atlikta rekonstruoto buto registracija Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovas Å¡io administracinio akto neginÄija, todÄl abejotina, ar vien statybos leidimo panaikinimas galÄtų apginti ieÅ¡kovo teises tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieÅ¡kinį. Be to, vien administracinių aktų, sÄ lygojusių statybos darbų atlikimÄ ir įteisinimÄ , panaikinimas, nesiekiant Å¡iais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių paÅ¡alinimo (buvusios padÄties atkÅ«rimo), taipogi savaime neleistų apginti jokių teisių.
Pažymi, kad ieÅ¡kovas į teismÄ dÄl ginÄijamo statybos leidimo panaikinimo kreipÄsi praleidÄs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio l dalyje nustatytÄ vieno mÄnesio administracinių aktų apskundimo terminÄ . KlaipÄdos apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kÄju byloje buvÄs V. S. pripažino, kad apie statybos leidimÄ jis sužinojo po bendraturÄių I. D. ir N. D. kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dÄl atsisakymo pasiraÅ¡yti 2009 m. lapkriÄio 19 d. susitarimÄ dÄl rÅ«sio patalpų pasidalijimo.
IeÅ¡kovas neatskleidÄ, kada tiksliai ir kokioje byloje jam Å¡ios aplinkybÄs paaiÅ¡kÄjo, nors teismas priimdamas jo skundÄ buvo įpareigojÄs Å¡ias aplinkybes nurodyti. Tai leidžia manyti, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai neteikia Å¡ių duomenų.Tretieji asmenys I. D. ir N. D. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad ginÄo rekonstrukcijos metu kitiems asmenims priklausanÄios patalpos nebuvo lieÄiamos. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota jų nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 76,83 kv. m ploto butÄ Nr. 2A.
IeÅ¡kovas nepraÅ¡o panaikinti teisinÄs registracijos ar akto, kuriuo statyba buvo pripažinta baigta. Projektas buvo suderintas su patalpų, kurios ribojasi su rekonstruojamomis patalpomis, savininkais, ieÅ¡kovas nenurodo, kokie jo interesai buvo pažeisti ir kaip rekonstrukcija pakeitÄ jo gyvenimo sÄ lygas. 2004 metais koreguojant rekonstrukcijos projektÄ , jis taip pat buvo suderintas su I. P., kadangi virÅ¡ jai priklausanÄio garažo buvo planuojama statyti verandÄ . Namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), gyventojai buvo susitarÄ dÄl rÅ«sio padalijimo, šį susitarimÄ buvo pasiraÅ¡Äs ir tuometinis buto Nr. 4 savininkas.
Ankstesni buto Nr. 4 savininkai nuo 1999 m. iki 2003 metų, t. y. kai rÅ«sio patalpos jau buvo prijungtos prie buto Nr. 2A ir egzistavo kaip vieningas objektas, jokių pretenzijų nereiÅ¡kÄ. IeÅ¡kovas 2009 m. gruodžio 6 d. raÅ¡tu patvirtino, kad sutinka, jog I. Ir N. D. įregistruotų nuosavybÄs teise prie buto Nr. 2A rÅ«sius P6âP10. PraÅ¡Ä taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį, atsižvelgiant į rekonstrukcijos pradžioje 1999 m. galiojusio CK 84 str. 1 d. nuostatas.Teismo posÄdžio metu bylos proceso dalyviai (jų atstovai) palaikÄ jų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstytas pozicijas.
Atsakovių KlaipÄdos miesto savivaldybÄs ir ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senatį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas 2013-12-30 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetÄ. IÅ¡ ieÅ¡kovo treÄiojo asmens I. D. naudai priteisÄ 2 000 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti, o valstybei â 20,25 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas argumentavo, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisÄs pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turÄjimu sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisÄ ginti savo pažeistÄ teisÄ tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.
RÄmÄsi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybÄ garantuoja pažeistos teisÄs gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinÄs teisÄs realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentÄjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisÄs pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisÄs negalÄs bÅ«ti ginÄijamos.
Jeigu asmuo, žinodamas arba turÄdamas žinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisÄ pagrįstai tikÄtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisÄs, arba nemano, jog jo teisÄ yra pažeista. NustatÄs, kad ieÅ¡kovo skundžiamas statybos leidimas iÅ¡duotas 1999-12-17, koreguotas 2004 m., rekonstruotas butas pripažintas tinkamu naudoti 2009-11-02 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. STN-768-(14.7), jog ieÅ¡kovas nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 2008-09-02 pagal 2008-08-14 paveldÄjimo pagal testamentÄ liudijimÄ , jog nuo 1993-01-19 iki 2007-08-20 butas priklausÄ pareiÅ¡kÄjo tÄvams B.
V. S. ir J. S. ir nuo 2007-08-20 iki 2008-09-02 priklausÄ B. V. S., sprendÄ, jog nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, jog apie galimai pažeistas jo teises jis sužinojo tik 2013-08-01. NurodÄ, kad pridÄtos civilinÄs bylos Nr.2-6693-793/2012 medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2009-12-06 davÄ sutikimÄ I. D. ir N. D. įregistruoti nuosavybÄs teise prie buto Nr. 2A buto rÅ«sius: P-6, P-7, P-8, P-9, P-10, P11, taip pat jų buvo pasiraÅ¡ytas âGarantinis raÅ¡tasâ, pagal kurio turinį ieÅ¡kovas suprato, kad rÅ«sio patalpos yra pasidalytos neproporcingai. 2011-08-05 teismo sprendime civilinÄje byloje Nr. 2-184-794/2011, kurį ieÅ¡kovas gavo 2012-08-05 asmeniÅ¡kai, buvo nurodyta, kad prie buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos metu buvo prijungtos rÅ«sio patalpos P-6, P-7, P-8, P-9, P-10 ir P-11.
IeÅ¡kovas 2012-07-25 gavo patikslintÄ ieÅ¡kinį civilinÄje byloje Nr. 2-6693-793/2012, kurioje buvo kalbama apie atliktÄ buto sujungimÄ su rÅ«sio patalpomis, 2009-11-09 aktÄ Nr. STN-768-(147), kuriuo rekonstruotas butas buvo pripažintas tinkamu naudoti, 2012-08-14 jis teikÄ atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, 2012-08-16 gavo VÄ® Registrų centro KlaipÄdos filialo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodyta, kad 2009-11-02 pripažinimo tinkamu naudotis aktas yra pakankamas pagrindas atliktai rekonstrukcijai įregistruoti.
SkundÄ KlaipÄdos apygardos administraciniam teismui ieÅ¡kovas pateikÄ tik 2012-11-12, taigi ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ dÄl pažeistų teisių gynimo, praleido ABTÄ® 33 str. 1 d. numatytÄ senaties terminÄ skųsti tiek statybos leidimÄ Nr. 295-R/99, tiek 2004 metais atliktÄ jo korektÅ«rÄ , tiek 2009-11-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. STN-768-(14.7). IeÅ¡kovas termino atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nepraÅ¡Ä, teismas nenustatÄ svarbių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio senaties praleidimo priežasÄių, todÄl ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.
PažymÄjo, kad pagal Statybų įstatymo 23 str. 30 d. nuostatas kreiptis į teismÄ dÄl statybÄ leidžianÄio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisÄ asmenys, kurių teisÄs ir teisÄti interesai yra pažeidžiami. IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodo, kuo skundžiamas statybos leidimas, 2004 metais atlikta jo korektÅ«ra, Å¡ių iÅ¡duotų dokumentų pagrindu atlikta rekonstrukcija bei 2009-11-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-768-(14.7) pažeidÄ ieÅ¡kovo teises ir teisÄtus interesus.
Pagal 1997-12-17 ir 1994-12-22 sutartis J. B. įsigijo butus, esanÄius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), su rÅ«sio patalpomis 0-6, 0-7, 0-8, 0-9, 0-10, o tretieji asmenys D. pagal 2004 m. koreguotÄ statybos leidimÄ virÅ¡ I. P. garažo (pusrÅ«sio), esant jos sutikimui, įsirengÄ gyvenamÄ sias patalpas. Taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kovas rÅ«sio patalpomis, kurios buvo prijungtos prie tretiesiems asmenims priklausanÄio buto, nesinaudojo, ieÅ¡kovas nesinaudojo ir garažu, virÅ¡ kurio buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, todÄl neaiÅ¡ku, kaip tai pažeidÄ ieÅ¡kovo teises ir teisÄtus interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2013-12-30 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. Teigia, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisÄtas. Teismas netinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄius teisÄs aktus. Mano, kad ginÄo atveju taikytinas CK 1.125 str. 1 d. reglamentuotas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikytinas ir ginÄams dÄl nuosavybÄs teisÄs pažeidimo (gynimo).
Be to, statybos leidimas ginÄo atveju net nebuvo iÅ¡duotas, todÄl neįmanoma praleisti termino tokiam aktui, kurio nÄra, apskųsti. Atsakovai nurodydami, kad statybos leidimo neturÄjo, o statybos leidimu laiko žymÄ ant brÄžinio, nepagrindÄ Å¡ios aplinkybÄs teisÄs normomis. Teismas Å¡iÄ aplinkybÄ ignoravo, nes be jokio pagrindo konstatavo, kad statybos leidimas buvo ir 2004 buvo koreguotas. Taigi, rekonstrukcija be statybos leidimo pažeidžia imperatyvias Statybos įstatymo nuostatas ir tokia statyba CK 4.103 str. 1 d. pagrindu kvalifikuotina kaip neteisÄta.
Remiasi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartimi civilinÄje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir teigia, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju neturi įrodinÄti, kokius neigiamus padarinius jam sukelia neteisÄta rekonstrukcija, nes vien teisÄs aktų pažeidimas reiÅ¡kia ir ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ . Argumentuoja, kad atsakovai yra pažeidÄ tuomet aktualaus STR Nr. 1.07.01:1997 âStatybos leidimasâ 4.2.6 p., 4.5.2 p., STR Nr. 1-07-01:2002 âStatybos leidimasâ 15.3 p., 15.10 p., 26 p., 28 p. ir kt.
Byloje paaiÅ¡kÄjus, jog rekonstrukcija vykdyta be statybos leidimo, taikytinos CK 4.103 str. 3 d. nustatytos sankcijos.AtsakovÄ ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nesutinka su apelianto argumentais ir savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmÄs tais paÄiais argumentais ir aplinkybÄmis, kuriomis rÄmÄsi atsiliepime į ieÅ¡kinį. Papildomai paaiÅ¡kino, kad kol statybos leidimo galiojimas nÄra panaikintas, egzistuoja teisinÄ situacija, kad statybos vyko pagal sankcionuotÄ elgesio modelį ir statybos negali bÅ«ti pripažintos neteisÄtomis, kol to nÄra konstatavÄs teismas ir panaikinÄs statybos leidimÄ (Statybos įstatymo 23 str. 29 d. 1 p.).
TreÄiasis asmuo I. D. atsiliepimu su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Mano, kad teismas priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ , o apelianto argumentai dÄl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo teisiÅ¡kai nepagrįsti. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir motyvai ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).
CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinÄjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turÄjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrÄ bei įvertino, ar nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklių ir priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ , kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, analizuojant jį ieÅ¡kovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu.Apibendrinus pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dÄstytas aplinkybes, iÅ¡vadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktinius duomenis, tinkamai nustatÄ ir kvalifikavo bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino materialinÄs bei procesinÄs teisÄs normas ir priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais nÄra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p.).
Atmesdamas skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gegužÄs 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
ApeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡ esmÄs sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginÄo situacijos ir bylos faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis iÅ¡vadomis. DÄl ieÅ¡kinio senaties Atkreiptinas apelianto dÄmesys į tai, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje suformuota terminų taikymo taisyklÄ, jog kai civilinÄje byloje nagrinÄjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti â administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2002 m. gegužÄs 7 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-380/2006, 2008 m. vasario 25 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-134/2008 ir kt.). NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti statybos leidimÄ yra iÅ¡ esmÄs administracinio teisinio pobÅ«džio. Specialioji teisÄjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams sprÄsti 2013-02-26 nutartimi konstatavo, jog byla pagal apelianto skundÄ teisminga bendrosios kompetencijos teismui, ir perdavÄ bylÄ KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismui nagrinÄti įstatymų nustatyta tvarka (žr. civilinÄ byla Nr. 4316/2013, t. 1, b. l. 134â135).
Taigi, pirmosios instancijos teismas ginÄo atveju pagrįstai ir teisÄtai taikÄ CK 1.125 str. 2 d. ir ABTÄ® 33 str. 1 d. normas bei nustatÄs, kad ieÅ¡kovas nepraÅ¡Ä atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.  DÄl ieÅ¡kovo (bendraturÄio) teisių (ne) pažeidimo Daikto savininko turima nuosavybÄs teisÄ reiÅ¡kia savininko teisÄ savo nuožiÅ«ra, taÄiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų, valdyti daiktÄ , juo naudotis ir disponuoti.
Kai nuosavybÄs teisÄ Ä¯ daiktÄ priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturÄių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). SusitarimÄ dÄl bendrosios nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo bendraturÄiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Ä®statyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturÄius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡koti priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturÄių teisių sÄ skaita.
BendraturÄiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasÄių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturÄių ieÅ¡kinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturÄių ginÄÄ dÄl bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturÄiai gali ginÄyti ne bendraturÄio siekiamÄ Ä¯gyvendinti ar apginti įstatymo suteiktÄ teisÄ, susijusiÄ su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinÄti, kad besikreipusio į teismÄ teisminÄs gynybos bendraturÄio pasirinktas teisÄs įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisÄtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2003 m. lapkriÄio 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Ä.
V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkriÄio 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âSenasis dvarasâ v. DaugiabuÄio namo Vilniaus g. 123 savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009; kt.).Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta anksÄiau, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog jam nereikia (nereikÄjo) pagrįsti, kaip ginÄo situacijoje yra (buvo) pažeistos jo teisÄs, nes vien norminių teisÄs aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nereiÅ¡kia ir jo teisių pažeidimÄ .
Be to, ginÄo rekonstrukcijos darbai jau yra baigti ir ieÅ¡kovas teismui neskundÄ ir neskundžia administracinio akto â 2009-11-09 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-768-(14.7), kuriuo statinys po rekonstrukcijos pripažintas tinkamu naudoti ir kurio pagrindu tretiesiems asmenims I. D. ir N. D. įregistruotos nuosavybÄs teisÄs dalys Nekilnojamojo turto registre (žr. pridÄta civilinÄ byla Nr. 2-6693-793/2012, t. 3, b. l. 105â106). GinÄijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusio Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. lapkriÄio 4 d.
įsakymu Nr. 245 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 âStatinių projektavimo sÄ lygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarkaâ (Žin., 1997, Nr. 101-2559) 12.11.2 p. nustatÄ, kad iki pateikiant projektÄ derinti savivaldybÄs padaliniui projektuotojas privalo suderinti sumanyto statyti statinio (ir jo statybos sklypo) projekto sprendinius su treÄiaisiais (juridiniais ir fiziniais) asmenimis â statinių ir statybos sklypų savininkais ar naudotojais, jei tie sprendiniai pakeiÄia iki statinio statybos pradžios susiklosÄiusias tų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygas, nurodytas Statybos įstatymo 4 straipsnio ketvirtojoje dalyje.
Projekto sprendiniai derinami tik tuo atveju, kai, pakeitus tas sÄ lygas, nukrypstama nuo statybos techninių reglamentų ir statybos specialiųjų reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatų (derinimas su treÄiaisiais asmenimis neatleidžia projektuotojo nuo prievolÄs suderinti tuos nukrypimus Å¡io reglamento 12.11.1 punkto nustatyta tvarka). NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas nenurodÄ ir / ar nepateikÄ jokių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybÄ, jog ginÄo rekonstrukcija pakeitÄ (ar Å¡iuo metu pakeiÄia) iki rekonstrukcijos pradžios susiklosÄiusias (ar Å¡iuo metu turimas) jo gyvenimo ir veiklos sÄ lygas.
Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkÄs teismas iÅ¡ esmÄs tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todÄl teisÄjų kolegija priimtam sprendimui pritaria ir jį palieka nepakeistÄ . DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todÄl jis neturi teisÄs į bylinÄjimosi iÅ¡laidų, turÄtų apeliacinÄs instancijos teisme, atlyginimo priteisimÄ (CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326â331 straipsniais, teisÄjų kolegija n u t a r i a :              KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Irma Äuchraj Kolegijos teisÄjai                                                                  Jolanta GaileviÄienÄ Â Alvydas Žerlauskas