Legislator Case Law & Legislation
d29cc411-d0ea-4b42-b312-80dec7cc9a2a AI generated

d29cc411-d0ea-4b42-b312-80dec7cc9a2a · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number d29cc411-d0ea-4b42-b312-80dec7cc9a2a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Irma Čuchraj                               Civilinė byla Nr. 2A-779-513/2014Teisėjas Marius Dobrovolskis                               Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02608-2013-3                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                               24.1; 24.4; 25.3; 30.1; 30.3; 99.3;                              114.9.1; 114.9.3; 114.11; 121.14; 121.21  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. birželio 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V.

Legislator headnote

AI generated

d29cc411-d0ea-4b42-b312-80dec7cc9a2a · Klaipėdos apygardos teismas: Nesant Å¡ių dokumentų projekte arba jiems negaliojant Statybos inspekcija pareikalaudavo juos pateikti. STR 1.07.01:1999 20.1 p. numatė, jog pateikiamas notariÅ¡kai patvirtintas bendraturčių sutikimas, jei patalpos priklauso dviem ar daugiau savininkų. Potvarkio Nr. 484 rengimo medžiagoje yra 1999-06-04 A. A. ir I. P. (buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių) notariÅ¡kai patvirtintas sutikimas, kad J. B. sujungtų jai priklausančias patalpas ir atskirtų jai priklausančiÄ buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį nuo A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Irma Čuchraj                               Civilinė byla Nr. 2A-779-513/2014Teisėjas Marius Dobrovolskis                               Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02608-2013-3                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                               24.1; 24.4; 25.3; 30.1; 30.3; 99.3;                              114.9.1; 114.9.3; 114.11; 121.14; 121.21  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. birželio 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atsakovams – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims I. D., N. D., J. B., A. B. dėl statybos leidimo, projektavimo sÄ lygų sÄ vado panaikinimo bei pripažinimo neteisėtai parengtu ir suderintu rekonstrukcijos projektu, n u s t a t ė : Ginčo esmė ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti neteisėtai iÅ¡duotu ir panaikinti 1999-12-17 statybos leidimÄ Nr. 295-R/99, koreguotÄ 2004 m., iÅ¡duotÄ buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad rekonstrukcijos projektas parengtas pažeidžiant 1999 m. birželio 14 d. Klaipėdos mero potvarkį Nr. 484, nes minėti dokumentai nenumatė teisės užsakovams prie buto prijungti bendrosios nuosavybės (rÅ«sio) patalpas, keičiant jų (rÅ«sio patalpų) paskirtį į gyvenamosios bei teisinį statusÄ . 2004 metais J. ir N. D., neturėdami statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimo, koregavo 1999 m. negaliojantį rekonstrukcijos projektÄ . Užsakovai turėjo turėti statinio (daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčių sutikimÄ , tačiau jo nebuvo, todėl užsakovams negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas ir statybos leidimas ar kiti administraciniai aktai, suteikiantys teisę atlikti bendrosios dalinės nuosavybės objekto rekonstravimÄ .

Be to, nebuvo jokio bendraturčių sutikimo dėl rÅ«sio patalpų padalijimo, todėl rÅ«sio patalpos buvo prijungtos nepagrįstai. Pateiktas bendraturčių susitarimas dėl rÅ«sio patalpų pasidalijimo (be datos) suklastotas, nes buto Nr. 4 savininko J. S. paraÅ¡as akivaizdžiai skiriasi nuo originalaus. Atsižvelgiant į tai, kad projektas neatitiko privalomų įstatymo reikalavimų, projektÄ nagrinėdama projektavimo taryba privalėjo nederinti projekto, nes nebuvo bendraturčių sutikimo. Ginčo buto rekonstrukcija be bendraturčių susitarimo (dėl rÅ«sio patalpų padalijimo) ir be sutikimo (dėl numatomos rekonstrukcijos) pažeidžia ne tik bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teises bet ir rekonstrukcijÄ reglamentuojančias Statybos įstatymo normas.Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 1999-12-17 iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 295-R/99. Tuo metu galiojusio 1964 metų CK 114 str. 8 d. numatė, kad „asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami dėl pastato (statinio) ar įrenginio statybos, turi teisę kreiptis į teismÄ â€œ. 1964 m. CK 84 str. l d. nustatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos (1964 m.

CK 86 str. l d.), t. y. teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . 1964 m. CK 87 str. numatė, jog asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino. Laikotarpiu nuo 1999-12-17 iki 2008-08-14 (kai vyko rekonstrukcijos darbai) buto (duomenys neskelbtini), savininke buvo B. V. S., ji 1999-12-17 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 295-R/99 neginčijo. Mano, kad apie ginčo rekonstrukcijÄ B. V. S. galėjo sužinoti dar 2000 metų pradžioje, t. y. pradėjus rekonstrukcijos darbus.

B. V. S. laikotarpiu nuo 1999-12-17 iki 2008-08-14 jokių pretenzijų dėl atliekamos rekonstrukcijos nereiÅ¡kė, todėl galima manyti, jog buvusi buto (duomenys neskelbtini), savininkė nemanė, jog yra pažeistos jos, kaip trečiojo asmens, gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, kurias ji turėjo iki statybos pradžios. IeÅ¡kinio senaties termino pradžia siÅ«lė laikyti statybos leidimo Nr. 295-R/99 iÅ¡davimo datÄ , kadangi buvusi buto (duomenys neskelbtini), savininkė B. V. S. leidimo teisėtumo nekvestionavo iki pat 2008-08-14.

Rėmėsi CK 87 str. ir prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija yra baigta ir įteisinta statybos užbaigimo aktu – 2009-11-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir Å¡is faktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kiniu skundžiamas statybos leidimas, tačiau nėra ginčijamas 2009-11-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-768-(14.7) ir nėra praÅ¡oma Å¡alinti pagal ginčijamÄ statybos leidimÄ kilusių padarinių.

Argumentavo Statybos įstatymo 6 str. 4 d., 23 str. 30 d., 24 str. 6 d., 281 str. 1 d. 1 p. ir teigė, kad įstatymas teikia prioritetÄ trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugai, o ieÅ¡kinyje nenurodoma, kokie ieÅ¡kovo interesai yra pažeisti. IeÅ¡kovui nenurodžius pagrįstų jo, kaip trečiojo asmens, interesų, kuriuos pažeidžia atliktos buto rekonstrukcijos rezultatas, ieÅ¡kinys laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ieÅ¡kovas nepiktnaudžiauja įstatymo jam suteikta teise, ypač atsižvelgiant į tai, jog tarp ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų buvo kilęs ginčas, nagrinėtas civiliniame procese Nr. 2-06-3-12867-2010-8.

Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiÅ«ros pavyzdinių taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309, 7 p. numatė, jog pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamÄ sias patalpas galima tik gavus miesto, rajono valdybos arba jos įgalioto asmens leidimÄ . J. B. – buvusi patalpų (duomenys neskelbtini), savininkė – Klaipėdos miesto mero 1999-06-14 potvarkiu Nr. 484 tokį leidimÄ gavo. Minėtosios taisyklės nuo 2001-08-11 neteko galios (pagal Vyriausybės 2001-08-06 nutarimÄ Nr. 967, dėl Å¡ios priežasties potvarkiu Nr. 484 nustatyti įpareigojimai neteko teisinės reikÅ¡mės. Projektavimo sÄ lygų sÄ vadas buvo iÅ¡duotas 1999-10-19, projektas suderintas laikotarpiu nuo 1999-10-20 iki 1999-12-16, t. y. pagal 1999-10-19 galiojusį statybos techninį reglamentÄ STR l.05.03:1997 „Statinių projektavimo sÄ lygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“, patvirtintÄ Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997-11-04 įsakymu Nr. 245 (Žin., 1997, Nr. 101-2559;

Nr. 119). Savivaldybės administracija, vadovaudamasi STR 1.05.03:1997, gavusi statytojos (J. B.) paraiÅ¡kÄ , inicijavo projektavimo sÄ lygų derinimo procedÅ«rÄ : gavusi projektavimo sÄ lygas, jas iÅ¡nagrinėjo, suderino tarpusavyje ir iÅ¡davė J. B. projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ . Su 1999 metais parengtu rekonstrukcijos projektu susipažino bei su juo sutiko: T. B. (l buto savininkė), A. A. (2 buto savininkas), I. P. (2a buto savininkė), t. y. savininkai patalpų, kurios ribojasi su rekonstruojamomis patalpomis.

Suderinimas yra fiksuotas 1999 metų projekto paskutiniame lape. Laikotarpiu, kol buvo derinamos 1999 metų projektavimo sÄ lygos ir 1999 metų rekonstrukcijos projektas, Statybos įstatyme nebuvo nė vienos nuostatos, mininčios bendraturčius, o Å¡io įstatymo 18 str. 3 d. numatė, jog leidimÄ rekonstruoti Statybos inspekcija iÅ¡duoda, kai nustato, kad rekonstrukcija atitinka įstatymų bei įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus. 1999-10-09 įsigaliojusio STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarka“, patvirtinto aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316, 20 p. numatė, jog Statybos inspekcija patikrina, ar projektas suderintas nustatyta tvarka, taip pat ar projekte yra visi privalomi dokumentai.

Nesant Å¡ių dokumentų projekte arba jiems negaliojant Statybos inspekcija pareikalaudavo juos pateikti. STR 1.07.01:1999 20.1 p. numatė, jog pateikiamas notariÅ¡kai patvirtintas bendraturčių sutikimas, jei patalpos priklauso dviem ar daugiau savininkų. Potvarkio Nr. 484 rengimo medžiagoje yra 1999-06-04 A. A. ir I. P. (buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių) notariÅ¡kai patvirtintas sutikimas, kad J. B. sujungtų jai priklausančias patalpas ir atskirtų jai priklausančiÄ buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį nuo A.

A. ir I. P. priklausančios dalies (-ių). Pagal aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 26 p., statybos leidimas, iki STR 1.07.01:2002 įsigaliojimo iÅ¡duotas trumpesniam nei 10 metų terminui, gali bÅ«ti pratęstas iki 10 metų nuo leidimo iÅ¡davimo dienos. LeidimÄ pratęsia jį iÅ¡davęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris nagrinėjamuoju atveju yra Statybos inspekcija. Å i institucija 1999-12-17 statybos leidimo Nr. 295-R/99 galiojimÄ pratęsė iki 2009-12-17.

Atsižvelgiant į aptartas procedÅ«ras, turimus dokumentus, pagrįstai ir teisėtai buvo parengtas 1999-10-19 projektavimo sÄ lygų sÄ vadas, suderintas 1999 metų rekonstrukcijos projektas bei iÅ¡duotas ir pratęstas skundžiamas statybos leidimas. 1964 CK 127 str. l d. numatė, jog gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis Å¡io namo patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

Derinant 1999 metų rekonstrukcijos projektÄ namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuojanti UAB „Paslaugos bÅ«stui“ 1999-12-02 raÅ¡tais Nr. 284 ir Nr. 285 pateikė informacijÄ , jog gyvenamųjų patalpų savininkai yra susitarę dėl rÅ«sio patalpų pasidalijimo; J. B. yra sandėliukų, pažymėtų plane 0-6, 0-7, 0-8, 0-9 ir 04-2, savininkė. Byloje taip pat yra pateiktas rÅ«sio patalpų pasidalijimo planas, kurį yra pasirašę visi savininkai. Atkreipė dėmesį į tai, jog STR 1.07.01:1999 20.3 p. numatė, jog prijungti dalį bendrojo naudojimo patalpos prie pertvarkomų patalpų leidžiama tik turint bendraturčių, kurie gali Å¡ia patalpos dalimi naudotis (joje vaikščioti, naudotis natÅ«raliu apÅ¡vietimu, tenkinti kitus savo poreikius), sutikimus (notarinio patvirtinimo nereikalaujama).

Ä®vertinusi aplinkybę, jog rÅ«sio patalpas savininkai buvo pasidaliję ir prisiskyrę konkretiems butams, manė, kad akivaizdu, jog niekas kitas negalėjo naudotis Å¡iomis patalpomis kaip tik jų savininkas (naudotojas). Byloje esančiose butų pirkimo–pardavimo sutartyse yra minimos gyvenamosios patalpos su rÅ«siais. N. D. savivaldybės administracijai 2004-05-10 pateikė praÅ¡ymÄ projektavimo sÄ lygoms gauti, jame nurodė, jog sÄ lygas praÅ¡oma iÅ¡duoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto korektÅ«rai, t. y. planuojama veranda esamos terasos vietoje, virÅ¡ garažo.

Kartu su praÅ¡ymu pateikė garažo (pusrÅ«sio) savininkės, I. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), sutikimÄ , kad virÅ¡ Å¡io garažo pareiÅ¡kėjai įsirengtų gyvenamÄ sias patalpas. Pagal tuo metu ir net dabar galiojantį Statybos įstatymÄ , prioritetas yra teikiamas trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugai. Atsižvelgiant į tai, jog verandÄ planuota statyti virÅ¡ I. P. nuosavybės teise valdomo garažo, buvo pateiktas bÅ«tent jos sutikimas. Ä®vertinus visas aplinkybes dėl poveikio kitų trečiųjų asmenų pagrįstiems interesams, projektavimo sÄ lygų sÄ vadas buvo iÅ¡duotas.Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nepagrįstais laikė ieÅ¡kovo teiginius, jog skundžiamas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas nesant bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių sutikimo, kadangi leidimu buvo suteikta teisė prie rekonstruojamų butų prijungti ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias rÅ«sio patalpas, keičiant jų paskirtį (iÅ¡ sandėliavimo į gyvenamosios) ir teisinį statusÄ (iÅ¡ bendrosios nuosavybės į asmeninę), todėl toks bendraturčių sutikimas buvo bÅ«tinas. Pažymėjo, kad Å¡ios konkrečios bylos atveju ieÅ¡kovo įsitikinimas dėl reikalavimo turėti statinio bendraturčių sutikimÄ nėra pagrįstas.

Argumentavo organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sÄ lygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1999 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245, 12.11.2 p. ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepateikė argumentų, jog dėl atliktos rekonstrukcijos pasikeitė jo iki atliktų statybos darbų buvusios gyvenimo sÄ lygos ir kokie ieÅ¡kovo, kaip bendraturčio, interesai Å¡iuo atveju buvo pažeisti.

Aplinkybę apie ieÅ¡kovo teisių ir interesų pažeidimo nebuvimÄ patvirtina ir tai, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojai buvo sudarę susitarimÄ dėl rÅ«sio patalpų naudojimo ir raÅ¡tu pasidaliję kiekvienam tenkančiÄ Å¡ių patalpų dalį pagal inventorinės bylos duomenis. J. S. raÅ¡tu patvirtino, kad jis sutinka su rÅ«sio pasidalijimu, pagal kurį butui Nr. 4 priklauso rÅ«sio patalpa, žymima inventoriniu Nr. 0-3. Tuo tarpu ankstesnė butų Nr. 2 ir 2A savininkė J. B. pagal tÄ patį susitarimÄ patvirtino jai tenkančių rÅ«sio patalpų Nr. 04-2, 0-9, 0-6, 0-7, 0-8 dalį.

Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo Å¡io susitarimo buvimo butams Nr. 2 ir 2A priklausančios rÅ«sio patalpos Nr. 04-2, 0-9, 0-6, 0-7, 0-8 dar iki ginčijamos rekonstrukcijos buvo įtrauktos į Å¡ių butų inventorizavimo bylas kaip jiems priklausanti dalis. Todėl nagrinėjamu atveju nėra tiek svarbu, ar ieÅ¡kovas pripažįsta sudarytÄ susitarimÄ dėl rÅ«sio patalpų, ar ne. Sudarant sandorius dėl butų Nr. 2 ir 2A perleidimo kartu buvo perleidžiami ir butams priklausantys rÅ«siai – ankstesnė butų Nr. 2 ir 2A savininkė J.

B. Å¡iuos butus kartu su rÅ«siu nusipirko 1994 m. gruodžio 22 d. ir 1997 m. gruodžio 17 d. iÅ¡ V. K. ir A. A., o 2003 m. gegužės 3 d. parduodama juos N. D. taip pat perleido ir rÅ«sio patalpas. Pagal 1999 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 295-R/99 atlikti statybos darbai dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini), perplanavimo kaip tik apėmė tik tas rÅ«sio patalpas, kurios buvo priskirtos Å¡iems butams, ir tai negalėjo turėti jokios įtakos ieÅ¡kovo turimo turto teisinei padėčiai, juolab kad ieÅ¡kovo turima rÅ«sio patalpa Nr. 0-3 yra kitoje rÅ«sio dalyje negu tos, kuriose buvo atlikti statybos darbai.

IeÅ¡kovui ginčijant statybos leidimÄ nepakanka vien nurodyti, kad statybos leidimas ir kiti jį lydintys dokumentai buvo iÅ¡duoti galimai neturint daugiabučio namo bendraturčių sutikimo statybos darbams, tačiau taip pat bÅ«tina pagrįsti, kaip konkrečiai ginčijamu aktu pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės ir įstatymų saugomi interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė, kad sprendžiant ginÄÄ tarp bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bendraturčiai gali ginčyti ne pačiÄ kito bendraturčio teisę, bet tik jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, kurios pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-06-06 byla Nr. 3K-3-267/2012; 2012-08-14 byla Nr. 3K-3-390/2012 ir kt.).

Bendraturčių interesus pažeidžia ne pats sutikimo buvimo ar nebuvimo faktas, o konkretÅ«s įrodyti faktai ir aplinkybės, trukdančios bendraturčiui, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo sutikimo atliktiems statybos darbams nebuvimas negali bÅ«ti vertinamas pats savaime kaip jo teisių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju statybos darbai pagal ginčijamÄ statybos leidimÄ jau yra baigti, todėl ieÅ¡kovas, kaip ir kiti nagrinėjamoje teritorijoje esančio namo gyventojai, galėjo ir gali realiai įvertinti atliktų statybos darbų poveikį jų teisėms ir pareigoms.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad bendraturčių sutikimui gauti dar turėtų bÅ«ti teikiami projektiniai pasiÅ«lymai, apibÅ«dinantys konkrečius statybos darbus. IeÅ¡kovas, net ir turėdamas galimybę vertinti jau užbaigtus statybos darbus, nepateikė įrodymų, kad Å¡ie darbai pažeidžia jo teises ir interesus ir kaip juos pažeidžia. Pagal minėtÄ statybos leidimÄ atliktų statybos darbų užbaigimÄ patvirtina Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2009 m. sausio 7 d.

įsakymu Nr. 4-53-(1.3) sudarytos komisijos 2009 m. lapkričio 2 d. suraÅ¡ytas pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-768-14.7, kuriuo rekonstruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti. BÅ«tent Å¡io akto pagrindu atlikta rekonstruoto buto registracija Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovas Å¡io administracinio akto neginčija, todėl abejotina, ar vien statybos leidimo panaikinimas galėtų apginti ieÅ¡kovo teises tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieÅ¡kinį. Be to, vien administracinių aktų, sÄ lygojusių statybos darbų atlikimÄ ir įteisinimÄ , panaikinimas, nesiekiant Å¡iais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių paÅ¡alinimo (buvusios padėties atkÅ«rimo), taipogi savaime neleistų apginti jokių teisių.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas į teismÄ dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo kreipėsi praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio l dalyje nustatytÄ vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminÄ . Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėju byloje buvęs V. S. pripažino, kad apie statybos leidimÄ jis sužinojo po bendraturčių I. D. ir N. D. kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl atsisakymo pasiraÅ¡yti 2009 m. lapkričio 19 d. susitarimÄ dėl rÅ«sio patalpų pasidalijimo.

IeÅ¡kovas neatskleidė, kada tiksliai ir kokioje byloje jam Å¡ios aplinkybės paaiÅ¡kėjo, nors teismas priimdamas jo skundÄ buvo įpareigojęs Å¡ias aplinkybes nurodyti. Tai leidžia manyti, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai neteikia Å¡ių duomenų.Tretieji asmenys I. D. ir N. D. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad ginčo rekonstrukcijos metu kitiems asmenims priklausančios patalpos nebuvo liečiamos. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota jų nuosavybės teisė į 76,83 kv. m ploto butÄ Nr. 2A.

IeÅ¡kovas nepraÅ¡o panaikinti teisinės registracijos ar akto, kuriuo statyba buvo pripažinta baigta. Projektas buvo suderintas su patalpų, kurios ribojasi su rekonstruojamomis patalpomis, savininkais, ieÅ¡kovas nenurodo, kokie jo interesai buvo pažeisti ir kaip rekonstrukcija pakeitė jo gyvenimo sÄ lygas. 2004 metais koreguojant rekonstrukcijos projektÄ , jis taip pat buvo suderintas su I. P., kadangi virÅ¡ jai priklausančio garažo buvo planuojama statyti verandÄ . Namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai buvo susitarę dėl rÅ«sio padalijimo, šį susitarimÄ buvo pasirašęs ir tuometinis buto Nr. 4 savininkas.

Ankstesni buto Nr. 4 savininkai nuo 1999 m. iki 2003 metų, t. y. kai rūsio patalpos jau buvo prijungtos prie buto Nr. 2A ir egzistavo kaip vieningas objektas, jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovas 2009 m. gruodžio 6 d. raštu patvirtino, kad sutinka, jog I. Ir N. D. įregistruotų nuosavybės teise prie buto Nr. 2A rūsius P6–P10. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį, atsižvelgiant į rekonstrukcijos pradžioje 1999 m. galiojusio CK 84 str. 1 d. nuostatas.Teismo posėdžio metu bylos proceso dalyviai (jų atstovai) palaikė jų procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai teismo posėdžio metu prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-30 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. IÅ¡ ieÅ¡kovo trečiojo asmens I. D. naudai priteisė 2 000 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o valstybei – 20,25 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas argumentavo, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Rėmėsi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Nustatęs, kad ieÅ¡kovo skundžiamas statybos leidimas iÅ¡duotas 1999-12-17, koreguotas 2004 m., rekonstruotas butas pripažintas tinkamu naudoti 2009-11-02 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. STN-768-(14.7), jog ieÅ¡kovas nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 2008-09-02 pagal 2008-08-14 paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimÄ , jog nuo 1993-01-19 iki 2007-08-20 butas priklausė pareiÅ¡kėjo tėvams B.

V. S. ir J. S. ir nuo 2007-08-20 iki 2008-09-02 priklausė B. V. S., sprendė, jog nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, jog apie galimai pažeistas jo teises jis sužinojo tik 2013-08-01. Nurodė, kad pridėtos civilinės bylos Nr.2-6693-793/2012 medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2009-12-06 davė sutikimÄ I. D. ir N. D. įregistruoti nuosavybės teise prie buto Nr. 2A buto rÅ«sius: P-6, P-7, P-8, P-9, P-10, P11, taip pat jų buvo pasiraÅ¡ytas „Garantinis raÅ¡tas“, pagal kurio turinį ieÅ¡kovas suprato, kad rÅ«sio patalpos yra pasidalytos neproporcingai. 2011-08-05 teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-184-794/2011, kurį ieÅ¡kovas gavo 2012-08-05 asmeniÅ¡kai, buvo nurodyta, kad prie buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos metu buvo prijungtos rÅ«sio patalpos P-6, P-7, P-8, P-9, P-10 ir P-11.

IeÅ¡kovas 2012-07-25 gavo patikslintÄ ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-6693-793/2012, kurioje buvo kalbama apie atliktÄ buto sujungimÄ su rÅ«sio patalpomis, 2009-11-09 aktÄ Nr. STN-768-(147), kuriuo rekonstruotas butas buvo pripažintas tinkamu naudoti, 2012-08-14 jis teikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, 2012-08-16 gavo VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodyta, kad 2009-11-02 pripažinimo tinkamu naudotis aktas yra pakankamas pagrindas atliktai rekonstrukcijai įregistruoti.

SkundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ieÅ¡kovas pateikė tik 2012-11-12, taigi ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, praleido ABTÄ® 33 str. 1 d. numatytÄ senaties terminÄ skųsti tiek statybos leidimÄ Nr. 295-R/99, tiek 2004 metais atliktÄ jo korektÅ«rÄ , tiek 2009-11-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. STN-768-(14.7). IeÅ¡kovas termino atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ neprašė, teismas nenustatė svarbių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio senaties praleidimo priežasčių, todėl ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Pažymėjo, kad pagal Statybų įstatymo 23 str. 30 d. nuostatas kreiptis į teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodo, kuo skundžiamas statybos leidimas, 2004 metais atlikta jo korektÅ«ra, Å¡ių iÅ¡duotų dokumentų pagrindu atlikta rekonstrukcija bei 2009-11-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-768-(14.7) pažeidė ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus.

Pagal 1997-12-17 ir 1994-12-22 sutartis J. B. įsigijo butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), su rÅ«sio patalpomis 0-6, 0-7, 0-8, 0-9, 0-10, o tretieji asmenys D. pagal 2004 m. koreguotÄ statybos leidimÄ virÅ¡ I. P. garažo (pusrÅ«sio), esant jos sutikimui, įsirengė gyvenamÄ sias patalpas. Taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kovas rÅ«sio patalpomis, kurios buvo prijungtos prie tretiesiems asmenims priklausančio buto, nesinaudojo, ieÅ¡kovas nesinaudojo ir garažu, virÅ¡ kurio buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, todėl neaiÅ¡ku, kaip tai pažeidė ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. Teigia, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančius teisės aktus. Mano, kad ginčo atveju taikytinas CK 1.125 str. 1 d. reglamentuotas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikytinas ir ginčams dėl nuosavybės teisės pažeidimo (gynimo).

Be to, statybos leidimas ginčo atveju net nebuvo iÅ¡duotas, todėl neįmanoma praleisti termino tokiam aktui, kurio nėra, apskųsti. Atsakovai nurodydami, kad statybos leidimo neturėjo, o statybos leidimu laiko žymÄ ant brėžinio, nepagrindė Å¡ios aplinkybės teisės normomis. Teismas Å¡iÄ aplinkybę ignoravo, nes be jokio pagrindo konstatavo, kad statybos leidimas buvo ir 2004 buvo koreguotas. Taigi, rekonstrukcija be statybos leidimo pažeidžia imperatyvias Statybos įstatymo nuostatas ir tokia statyba CK 4.103 str. 1 d. pagrindu kvalifikuotina kaip neteisėta.

Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir teigia, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju neturi įrodinėti, kokius neigiamus padarinius jam sukelia neteisėta rekonstrukcija, nes vien teisės aktų pažeidimas reiÅ¡kia ir ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ . Argumentuoja, kad atsakovai yra pažeidę tuomet aktualaus STR Nr. 1.07.01:1997 „Statybos leidimas“ 4.2.6 p., 4.5.2 p., STR Nr. 1-07-01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 p., 15.10 p., 26 p., 28 p. ir kt.

Byloje paaiÅ¡kėjus, jog rekonstrukcija vykdyta be statybos leidimo, taikytinos CK 4.103 str. 3 d. nustatytos sankcijos.Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nesutinka su apelianto argumentais ir savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais ir aplinkybėmis, kuriomis rėmėsi atsiliepime į ieÅ¡kinį. Papildomai paaiÅ¡kino, kad kol statybos leidimo galiojimas nėra panaikintas, egzistuoja teisinė situacija, kad statybos vyko pagal sankcionuotÄ elgesio modelį ir statybos negali bÅ«ti pripažintos neteisėtomis, kol to nėra konstatavęs teismas ir panaikinęs statybos leidimÄ (Statybos įstatymo 23 str. 29 d. 1 p.).

Trečiasis asmuo I. D. atsiliepimu su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Mano, kad teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , o apelianto argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo teisiÅ¡kai nepagrįsti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).

CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, analizuojant jį ieÅ¡kovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu.Apibendrinus pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, iÅ¡vadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktinius duomenis, tinkamai nustatė ir kvalifikavo bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo situacijos ir bylos faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis. Dėl ieškinio senaties Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota terminų taikymo taisyklė, jog kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006, 2008 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti statybos leidimÄ yra iÅ¡ esmės administracinio teisinio pobÅ«džio. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013-02-26 nutartimi konstatavo, jog byla pagal apelianto skundÄ teisminga bendrosios kompetencijos teismui, ir perdavė bylÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka (žr. civilinė byla Nr. 4316/2013, t. 1, b. l. 134–135).

Taigi, pirmosios instancijos teismas ginčo atveju pagrįstai ir teisėtai taikė CK 1.125 str. 2 d. ir ABTÄ® 33 str. 1 d. normas bei nustatęs, kad ieÅ¡kovas neprašė atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.  Dėl ieÅ¡kovo (bendraturčio) teisių (ne) pažeidimo Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiÅ¡kia savininko teisę savo nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktÄ , juo naudotis ir disponuoti.

Kai nuosavybės teisė į daiktÄ priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Ä®statyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡koti priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita.

Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamÄ Ä¯gyvendinti ar apginti įstatymo suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č.

V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo Vilniaus g. 123 savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009; kt.).Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog jam nereikia (nereikėjo) pagrįsti, kaip ginčo situacijoje yra (buvo) pažeistos jo teisės, nes vien norminių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nereiÅ¡kia ir jo teisių pažeidimÄ .

Be to, ginčo rekonstrukcijos darbai jau yra baigti ir ieškovas teismui neskundė ir neskundžia administracinio akto – 2009-11-09 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-768-(14.7), kuriuo statinys po rekonstrukcijos pripažintas tinkamu naudoti ir kurio pagrindu tretiesiems asmenims I. D. ir N. D. įregistruotos nuosavybės teisės dalys Nekilnojamojo turto registre (žr. pridėta civilinė byla Nr. 2-6693-793/2012, t. 3, b. l. 105–106). Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. lapkričio 4 d.

įsakymu Nr. 245 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sÄ lygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 101-2559) 12.11.2 p. nustatė, kad iki pateikiant projektÄ derinti savivaldybės padaliniui projektuotojas privalo suderinti sumanyto statyti statinio (ir jo statybos sklypo) projekto sprendinius su trečiaisiais (juridiniais ir fiziniais) asmenimis – statinių ir statybos sklypų savininkais ar naudotojais, jei tie sprendiniai pakeičia iki statinio statybos pradžios susiklosčiusias tų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygas, nurodytas Statybos įstatymo 4 straipsnio ketvirtojoje dalyje.

Projekto sprendiniai derinami tik tuo atveju, kai, pakeitus tas sÄ lygas, nukrypstama nuo statybos techninių reglamentų ir statybos specialiųjų reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatų (derinimas su trečiaisiais asmenimis neatleidžia projektuotojo nuo prievolės suderinti tuos nukrypimus Å¡io reglamento 12.11.1 punkto nustatyta tvarka). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nenurodė ir / ar nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog ginčo rekonstrukcija pakeitė (ar Å¡iuo metu pakeičia) iki rekonstrukcijos pradžios susiklosčiusias (ar Å¡iuo metu turimas) jo gyvenimo ir veiklos sÄ lygas.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl teisėjų kolegija priimtam sprendimui pritaria ir jį palieka nepakeistÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkė                                                                   Irma Čuchraj Kolegijos teisėjai                                                                  Jolanta Gailevičienė  Alvydas Žerlauskas