d29a69ea-2ee2-4388-9e48-38f8ffa14ae8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I1-1480-860/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03726-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis

žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. patikslintÄ skundÄ atsakovui Vilniaus pataisos namams (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas) dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas D. S. kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu, kuriame praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (teisių perėmėjas - Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde (patikslintame) nurodo, kad į Vilniaus PN atvyko 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 18 val. Atvykęs buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje be tualeto, maisto, miego ir asmeninių daiktų iki 2020 m. rugsėjo 9 d. 00.40 val. Apie 1 val. nakties Vilniaus PN pareigÅ«nai atliko kratÄ ir liepė pareiÅ¡kėjui laikytis atokiau nuo savo daiktų, – tik kartais buvo leista iÅ¡imti daiktus iÅ¡ krepÅ¡ių. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad daiktai buvo tikrinami per rentgenÄ , o tada glamžomi rankomis ir grÅ«dami atgal į krepÅ¡ius. PareigÅ«nai elgėsi neadekvačiai, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pikti. PareiÅ¡kėjui nematant buvo paimti jam priklausantys daiktai: 11 SIM kortelių, tarp vienkartinių nosinaičių buvo Wi-Fi adapteris, 4 vaistų tabletės. Dėl paimtų daiktų buvo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis, prieÅ¡ kratos atlikimÄ , turėjo bÅ«ti supažindintas su daiktų sÄ raÅ¡u, kuriame nurodoma, kokių daiktų turėti negalima. Taip pat pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti pasiÅ«lyta draudžiamus turėti daiktus pasidėti saugojimui arba grÄ Å¾inti neleistinus turėti daiktus artimiesiems. Nors pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta, kad jis su taisyklėmis jau yra supažindintas, tačiau, jam bÅ«nant Vilniaus PN, su taisyklėmis buvo supažindintas dar kartÄ . Teigia, kad atvykęs į Vilniaus PN, nebuvo pamaitintas ir taip kankinamas prabuvo iki 00.40 val., kol buvo iÅ¡vestas į kratÄ . Dėl pareigÅ«nų elgesio su daiktais pareiÅ¡kėjas jautėsi pažemintas, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, iki Å¡iol jaučia psichologinę įtampÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN pareigÅ«nai pažeidė Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), II skyriaus 5 dalį, nes iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo atimta teisė perduoti saugojimui daiktus, kurių Vilniaus PN negalima turėti.

2. Atsakovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su skundu, praÅ¡o patikslintÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad kratos atliekamos įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus PN pareigÅ«nai, atlikdami kratas, neturi iÅ¡ankstinio ar asmeninio nusistatymo nei prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , nei prieÅ¡ bet kurį kitÄ nuteistÄ jį ir savo pareigas atlieka atsakingai. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad jam nebuvo žinoma, kokių daiktų negalima turėti Vilniaus PN, pažymi, jog pareiÅ¡kėjui, prieÅ¡ atvykstant į Vilniaus PN, jis laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo kitose pataisos įstaigose – PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), Alytaus pataisos namuose, todėl pataisos įstaigos tvarka jam yra gerai žinoma. Be to, už telefoninius sukčiavimus Alytaus pataisos namuose pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, kurioje pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ . Taigi, nėra abejonių, kad jo žinioje esančios 11 SIM kortelių ir Wi-Fi adapteris yra tie daiktai, kurių turėti negalima, o kratos metu kaip tik Å¡ie daiktai ir buvo paimti. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas, atvykęs į Vilniaus PN, buvo laikomas tokiomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintos jo sÄ lygos, įstaigoje nebuvo. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsakovo atstovas nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.

3. Atsakovas 2022 m. spalio 20 d. raÅ¡tu Nr. 9-6543 ,,Dėl duomenų pateikimo“ pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose paaiÅ¡kino, kad Vilniaus PN savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi Taisyklėmis pagal kurias visais atvejais prieÅ¡ atliekant nuteistųjų (suimtųjų) kratÄ nuteistajam (suimtajam) žodžiu pasiÅ«loma turimus asmeninius daiktus, kurių neleidžiama turėti pataisos įstaigoje, atiduoti pataisos įstaigos administracijai saugoti, sunaikinti arba perduoti jo nurodytam asmeniui, tad ir šįkart pareiÅ¡kėjui, kaip ir visiems kitiems nuteistiesiems, prieÅ¡ atliekant visuminę bei daiktų kratÄ pareigÅ«nai žodžiu pasiÅ«lė atiduoti Vilniaus PN administracijai neleistinus turėti daiktus.

Dėl vaizdo medžiagos, susijusios su pareiÅ¡kėjui atlikta krata, kuriÄ teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti, nurodė, jog neturi galimybės pateikti praÅ¡omos vaizdo medžiagos, nes vadovaujantis Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 3-22 „Dėl Vilniaus pataisos namų vaizdo stebėjimo sistemų bei mobiliųjų vaizdo ir garso įraÅ¡ymo priemonių naudojimo bei Å¡ių sistemų bei priemonių įrašų saugojimo“ 5.2 papunkčiu, Vilniaus PN vaizdo stebėjimo sistemoje esantys vaizdo įraÅ¡ai saugomi 15 kalendorinių dienų, o mobiliųjų vaizdo registratorių ir garsÄ fiksuojančių priemonių įraÅ¡ai – 5 kalendorines dienas.

Atsižvelgdamas į teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartyje nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ pateikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus apie laikino sulaikymo kameroje, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvusias sÄ lygas (ypač susijusias su miegu ir tualetu), informavo, kad pačiose Vilniaus PN laikino sulaikymo kamerose nėra įrengta tualetų, tačiau jie yra įrengti atskiroje patalpoje, esančioje greta minėtų kamerų, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes pasinaudoti tualetu. Atkreipė dėmesį, kad dėl maisto suteikimo pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2020 m. spalio 9 d.

Vilniaus PN raÅ¡tu Nr. 42-1683 „Dėl maitinimo“. Taip pat, kad nuteistieji laikino sulaikymo kamerose yra laikomi trumpÄ laiko tarpÄ , jose nėra įrengta miegamųjų vietų, tačiau reikalui esant bei gavus nuteistojo praÅ¡ymÄ lovas atgabenti į Å¡ias kameras yra galimybė.

4. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ patenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Nurodė, kad laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas be maisto, geriamo vandens, jam nebuvo sudaryta galimybė patekti į tualetÄ . Taip pat, kad pareigÅ«nai, atlikdami kratÄ , nesilaikė nustatytų vidaus taisyklių, nesupažindino su taisyklėmis, neleido iÅ¡reikÅ¡ti norÄ perduoti neleistinus laikyti daiktus. Teigė, kad jis po kratos atlikimo kreipėsi į administracijÄ su skundu, prašė iÅ¡saugoti vaizdo įraÅ¡us, vėliau pateikė skundÄ ir teismui, administracija, kuriai buvo apie tai buvo žinoma, įrašų neiÅ¡saugojo, galimai siekdama panaikinti įrodymus apie nustatytos tvarkos nesilaikymÄ ir apsunkinti pareiÅ¡kėjo galimybes apginti savo pažeistas teises.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje, apie kurio datÄ , laikÄ ir vietÄ buvo tinkamai praneÅ¡ta, nedalyvavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. 18 val. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. 00.40 val., atlyginimo.

Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu yra įvykusi atsakovo atstovo - Vilniaus PN, reorganizacija; šiuo metu tai yra Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinys, t. y. Vilniaus kalėjimas. Tad šioje byloje tinkamas atsakovo Lietuvos valstybės atstovas yra Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas, kuris yra Vilniaus PN teisų ir pareigų perėmėjas.

6. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

Pagal administracinių teismų praktikÄ , neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga, todėl Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).

7. Kaip ir minėta, pareiškėjas nurodo, kad jam 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 18 val. atvykus į Vilniaus PN iki 2020 m. rugsėjo 9 d. 00.40 val. jis buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, negavo maisto ir vandens, neturėjo su savimi asmeninių daiktų, kameroje nebuvo tualeto, nebuvo kur atsigulti ir pan.

8. Vadovaujantis Taisyklių (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d.) 4 punkto nuostatomis, nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigÄ (tardymo izoliatorių) patikrinama jo asmens tapatybė, ar gauti visi bausmei (suėmimui) vykdyti bÅ«tini dokumentai, atliekama jo asmens krata, patikrinami turimi asmeniniai daiktai, atliekama medicininė apžiÅ«ra, esant poreikiui jis higieniÅ¡kai Å¡varinamas, jam suteikiama galimybė nusiprausti duÅ¡e, dezinfekuojami jo rÅ«bai (Taisyklių 4.1-4.4 papunkčiai). Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad atliekant Taisyklių 4 punkte nustatytus veiksmus nuteistieji (suimtieji) laikinai, bet ne ilgiau kaip penkioms valandoms gali bÅ«ti uždaromi į laikino sulaikymo kameras. Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad atlikus Taisyklių 4 punkte nurodytus veiksmus, nuteistieji, kol bus suskirstyti į gyvenamÄ sias patalpas (kameras), bet ne ilgiau kaip iki 5 darbo dienų gali bÅ«ti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 ,,Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 6 punkte nustatyta, kad ,,tardymo izoliatorių administraciniuose pastatuose įrengiamos <...> patalpos su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) suimtiesiems laikyti, atskiros patalpos jų kratai ir daiktų apžiūrai atlikti <...>“.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (teisės akto redakcija galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.), 11.2 papunktyje, apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. rugsėjo 8 d. planiniu konvojumi iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK atvyko į Vilniaus PN. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad į Vilniaus PN atvyko apie 18 val., byloje esančiame Vilniaus PN 2020 m. spalio 9 d. raÅ¡te Nr. 42-1683 ,,Dėl maitinimo“ yra nurodyta, jog į Vilniaus PN pareiÅ¡kėjas buvo atvežtas 19 val. 30 min. Kol buvo atliekami Taisyklių 4 punkte nurodyti veiksmai, pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerÄ . Kaip matyti iÅ¡ nurodytų teisės aktų nuostatų, laikino sulaikymo kameros yra skirtos tik laikinam nuteistųjų laikymui, t. y. kol jie bus suskirstyti į gyvenamojo tipo kameras ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės laikino sulaikymo patalpų įrengimo nereglamentuoja. Atsakovas 2022 m. spalio 20 d. raÅ¡te Nr. 9-6543 ,,Dėl duomenų pateikimo“ informavo, kad pačiose Vilniaus PN laikino sulaikymo kamerose nėra įrengta tualetų, tačiau jie yra įrengti atskiroje patalpoje ir pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes jais pasinaudoti. Pateikė Vilniaus PN esančių laikino sulaikymo kamerų ir Å¡alia esančio sanitarinio mazgo nuotraukas.

Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pasinaudoti tualetu, bet jam nebuvo leista juo pasinaudoti. Tačiau, pažymėtina, kad pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos Å¡alių taisyklę, kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 31 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A575-662/2011; 2016 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-832-492/2016). Atsižvelgiant į ribotas kalinamų asmenų galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; 2017 m. sausio 24 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-28-602/2017). PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu užsiminė, kad Å¡alia laikymo sulaikymo kamerų nestovi joks pareigÅ«nas, todėl formaliai kaip ir galima pasinaudoti tualetu, tačiau praktiÅ¡kai, kai Å¡alia nėra pareigÅ«no ir nėra galimybių jį pakvieti, pasinaudoti tualetu yra neįmanoma (laikino sulaikymo kameroje nebuvo ir iÅ¡kvietimo mygtuko). Atsakovas nors ir paaiÅ¡kino apie galimybę pasinaudoti tualetu, tačiau nenurodė jokių konkrečių detalių, susijusių su nagrinėjamu atveju, nepaaiÅ¡kino kaip į Vilniaus PN atvežtiems nuteistiesiems užtikrinama galimybė pasinaudoti tualetu, t. y. ar laikino sulaikymo kamerose yra iÅ¡kvietimo mygtukai, ar prie durų stovi pareigÅ«nas, ar galbÅ«t tam tikrais intervalais pareigÅ«nai ten vaikÅ¡to ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo skundo argumento, jog jam faktiÅ¡kai nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu, taigi Å¡iuo aspektu veikė netinkamai, dėl ko pareiÅ¡kėjas galėjo patirti nepatogumų.

10. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 ,,Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, 34 punktu, kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimÄ pagal įstaigose patvirtintÄ dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ne ilgiau kaip vienÄ parÄ sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietÄ , patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.Â

Kaip ir minėta, pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad laikotarpiu kol buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje negavo nei geriamo vandens nei maisto. Vilniaus PN 2020 m. spalio 9 d. raÅ¡te Nr. 42-1683 ,,Dėl maitinimo“, kuris pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas atsakant į jo teiktÄ skundÄ , paaiÅ¡kinta, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN buvo atvežtas 19 val. 30 min., o Vilniaus PN direktoriaus įsakymu nustatytas vakarienės laikas yra nuo 18 val. 40 min. iki 20 val., todėl visiems naujai į įstaigÄ atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo pasiÅ«lytas maisto davinys.

Nagrinėjamu atveju, nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad negavo jokio maisto ar vandens, tačiau nepateikė jokių nurodytÄ aplinkybę apie maisto negavimÄ Vilniaus PN patvirtinančių duomenų ar dokumentų, o atsakovo pateikti įrodymai iÅ¡ esmės paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus. Remiantis atstovo pateiktais duomenimis, pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN bÅ«tų pažeidusi minėtų teisės aktų reikalavimus nėra. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus PN, nebÅ«tų užtikrinusi pareiÅ¡kėjo maitinimo pagal įstaigoje patvirtintÄ darbotvarkę, kaip tai numatyta Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 34 punkte. PrieÅ¡ingai, remiantis Vilniaus PN 2020 m. spalio 9 d. raÅ¡te Nr. 42-1683 ,,Dėl maitinimo“ nurodyta informacija, visiems naujai į įstaigÄ atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo pasiÅ«lytas maisto davinys. Netikėti Å¡iuo oficialiu institucijos raÅ¡tu, nesant jame nurodomas aplinkybes paneigiančių objektyvių argumentų, nėra pagrindo. Be to, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės nėra nuoseklios, skunde teismui pareiÅ¡kėjas nurodė, kad trumpalaikio sulaikymo kameroje jis buvo laikomas 6 valandas, nuo apytiksliai 18 val. iki 00 val. 40 min., o remiantis minėtame raÅ¡te nurodytais duomenimis, realiai pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN buvo atvežtas 19 val. 30 min.

11. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumento, kad laikinojo sulaikymo kameroje nebuvo lovų, todėl nebuvo galimybės atsigulti, teismas pažymi, jog kaip ir buvo minėta, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės laikino sulaikymo patalpų įrengimo nereglamentuoja. Laikinojo sulaikymo kameros yra skirtos trumpalaikiam suimtųjų ir nuteistųjų asmenų laikymui, todėl jos nėra panaÅ¡ios į gyvenamojo tipo kameras ir nepritaikytos suimtųjų ar nuteistųjų ilgesniam laikymui. Kaip ir nurodė atsakovas, reikalui esant bei gavus nuteistojo praÅ¡ymÄ lovas atgabenti į Å¡ias kameras yra galimybė. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ dėl lovos, tačiau lovÄ pastatyti laikinojo sulaikymo kameroje buvo atsisakyta, byloje pateikta nebuvo.

12. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad atliekant kratÄ pareigÅ«nai elgėsi nepagarbiai, laikė pareiÅ¡kėjÄ atokiau nuo jo daiktų, jam nematant, naudodamiesi tuo, jog pareiÅ¡kėjas nėra susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, pasisavino jam priklausančius daiktus: 11 SIM kortelių, tarp vienkartinių nosinaičių buvusį WiFi adapterį, 4 vaistų tabletės. PrieÅ¡ atlikdami kratÄ nesupažindino su daiktų sÄ raÅ¡u, kuriame nurodoma, kokių daiktų turėti negalima, taip pat, nepasiÅ«lė draudžiamus turėti daiktus pasidėti saugojimui arba grÄ Å¾inti neleistinus turėti daiktus artimiesiems.

13. Taisyklių 4.3 punkte nustatyta, kad nuteistajam atvykus į pataisos įstaigÄ atliekama jo asmens krata, patikrinami jo turimi asmeniniai daiktai, o nuteistojo terminuota laisvės atėmimo bausme, laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos ir suimtojo turimi asmeniniai daiktai pasveriami. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ atliekant Taisyklių 4.3 papunktyje nurodytus veiksmus, nuteistasis (suimtasis) supažindinamas su asmeninių daiktų, kurių leidžiama nuteistiesiems (suimtiesiems) turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje), sÄ raÅ¡u ir reikalavimu dėl asmeninių daiktų bendro svorio, taip pat nuteistajam (suimtajam) pasiÅ«loma turimus asmeninius daiktus, kurių neleidžiama turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) ar kurių svoris virÅ¡ija nustatytÄ leistinÄ asmeninių daiktų svorį, ir maisto produktus, kurių galiojimo terminas pasibaigęs, atiduoti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracijai saugoti, sunaikinti arba perduoti jo nurodytam asmeniui.

Pagal Taisyklių 6 punktÄ , nuteistojo (suimtojo) savanoriÅ¡kai atiduoti asmeniniai daiktai (iÅ¡skyrus maisto produktus ir pinigus) saugomi pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) arba nuteistojo (suimtojo) praÅ¡ymu perduodami jo nurodytam asmeniui. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad nuteistojo (suimtojo) savanoriÅ¡kai atiduotų saugoti asmeninių daiktų bendra masė neturi virÅ¡yti 20 kilogramų (toliau – kg) ir jie nuteistojo (suimtojo) praÅ¡ymu gali bÅ«ti grÄ Å¾inti nuteistajam (suimtajam), jei tų daiktų leidžiama turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) ir nebus virÅ¡yta leidžiamų turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) asmeninių daiktų bendra masė. Jei nuteistojo (suimtojo) atiduotų saugoti asmeninių daiktų bendra masė virÅ¡ija 20 kg, jam pasiÅ«loma asmeninius daiktus, kurių svoris virÅ¡ija nustatytÄ masę, per tris mėnesius perduoti kitam asmeniui. Nuteistajam (suimtajam) per tris mėnesius neperdavus saugomų asmeninių daiktų, kurių svoris virÅ¡ija leidžiamÄ bendrÄ masę, kitam asmeniui, Å¡ie daiktai sunaikinami.

Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad per nuteistojo (suimtojo) asmens kratÄ ir asmeninių daiktų patikrinimÄ rasti daiktai, kurių neleidžiama nuteistiesiems (suimtiesiems) turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje), maisto produktai, kurių galiojimo terminas pasibaigęs, taip pat asmeniniai daiktai, kurių svoris virÅ¡ija nustatytÄ bendrÄ daiktų svorį, paimami. Paimti nuteistojo asmeniniai daiktai, jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas arba administracinė teisena, perduodami sunaikinti, rasti nuteistojo pinigai ir vertingi asmeniniai daiktai perduodami į socialinės paramos nuteistiesiems fondÄ , o rasti suimtojo pinigai ir asmeniniai daiktai, jeigu jie nepridedami prie ikiteisminio tyrimo medžiagos arba baudžiamosios bylos, Taisyklių 6 ir 7 punktuose nustatyta tvarka įraÅ¡omi į jo asmeninę sÄ skaitÄ tardymo izoliatoriuje, saugomi ar perduodami suimtojo nurodytam asmeniui.

14. Nors pareiÅ¡kėjas ir nurodo, kad prieÅ¡ atliekant kratÄ , jis nebuvo supažindintas su asmeninių daiktų, kurių leidžiama nuteistiesiems (suimtiesiems) turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje), sÄ raÅ¡u, pažymėtina, jog Å¡iuo aspektu teismas Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmuose (neveikime) neteisėtumo nenustatė. IÅ¡ byloje pateikto Vilniaus PN 2020 m. spalio 22 d. atsakymo Nr. 42-1789 (į pareiÅ¡kėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. skundÄ ) matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. rugsėjo 8 d. į Vilniaus PN iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK buvo perkeltas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio (nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmės) nuostatomis. IÅ¡ į bylÄ pateikto Vilniaus PN 2020 m. spalio 19 d. atsakymo Nr. 42-1762 (į pareiÅ¡kėjo 2020 m. rugsėjo 14 d. skundÄ ) turinio nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su Taisyklėmis ir kitais jį dominančiais teisės aktais pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas 2020 m. sausio 24 d., pokalbio su PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ojo sektoriaus specialistu metu. Å iame kontekste taip pat paminėtina, kad byloje yra pateiktas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu dėl nusikaltimo – telefoninio sukčiavimo, padaryto jam kalint Alytaus pataisos namuose. Minėtas nusikaltimas padarytas naudojant pataisos namuose draudžiamus turėti daiktus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai su Taisyklėmis buvo supažindintas dar 2020 m. sausio 24 d., o Taisyklės reglamentuoja visų Å¡alyje esančių pataisos įstaigų tvarkÄ , t. y. tos pačios taisyklės galioja visose pataisos įstaigose, nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai, nesupažindindami pareiÅ¡kėjo su Taisyklėmis, padarė pažeidimÄ .

15. Kaip ir minėta, atliekant Taisyklių 4.3 papunktyje nurodytus veiksmus, nuteistajam (suimtajam) pasiÅ«loma turimus asmeninius daiktus, kurių neleidžiama turėti pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) ar kurių svoris virÅ¡ija nustatytÄ leistinÄ asmeninių daiktų svorį, ir maisto produktus, kurių galiojimo terminas pasibaigęs, atiduoti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracijai saugoti, sunaikinti arba perduoti jo nurodytam asmeniui.

Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 ,,Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), 144.1 papunktyje taip pat nurodyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į įstaigÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos, privalomai atliekama suimtojo (nuteistojo) visuminė krata. Instrukcijos 145 punkte nurodyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sÄ raÅ¡uose.

16. PareiÅ¡kėjas laikosi pozicijos, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai atlikdami kratÄ pažeidė teisės aktų reikalavimus, kadangi prieÅ¡ paimdami neleistinus turėti daiktus nepasiÅ«lė turimus asmeninius daiktus, kurių neleidžiama turėti pataisos įstaigoje atiduoti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracijai saugoti, sunaikinti arba perduoti jo nurodytam asmeniui. Vilniaus PN teismui pateiktame 2020 m. spalio 10 d. raÅ¡te Nr. 9-6543 ,,Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad pareiÅ¡kėjui, kaip ir visiems kitiems nuteistiesiems, prieÅ¡ atliekant visuminę bei daiktų kratÄ pareigÅ«nai žodžiu pasiÅ«lė atiduoti Vilniaus PN administracijai neleistinus turėti daiktus. Pažymėjo, kad vaizdo įraÅ¡o, patvirtinančio minėtas aplinkybes, pateikti negali, kadangi Vilniaus PN vaizdo stebėjimo sistemoje esantys vaizdo įraÅ¡ai saugomi 15 kalendorinių dienų, o mobiliųjų vaizdo registratorių ir garsÄ fiksuojančių priemonių įraÅ¡ai – 5 kalendorines dienas.

Byloje pateiktame Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. protokole Nr. 51-1466(1) ,,Dėl nuteistojo D. S. asmens kratos“ nurodyta, kad į Vilniaus PN atvykusiam pareiÅ¡kėjui 23 val. 10 min., vadovaujantis Instrukcijos 139 punkto nuostatomis, buvo atlikta visuminė asmens ir daiktų krata. Kratos metu buvo rasti Å¡ie nuteistiesiems neleidžiami turėti daiktai: Å¡ortuose padarytoje slėptuvėje buvo aptikta 11 vnt. iÅ¡ankstinio apmokėjimo SIM kortelių (6 vnt. ,,PILDYK“ ir 5 vnt. ,,EŽYS“), vienkartinių nosinaičių pakuotėje buvo aptikta WIFI antena, indų plovimo kempinėlėje buvo paslėptos galimai receptinės keturios geltonos spalvos tabletės, taip pat, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paimta sidabrinė grandinėlė (925 prabos). Minėti daiktai paimti ir saugomi 1-ajame saugumo valdybos skyriuje. Apie tai, jog pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta atiduoti neleistinus turėti daiktus ar kad jis iÅ¡reiÅ¡kė ar neiÅ¡reiÅ¡kė noro savanoriÅ¡kai atiduoti minėtus daiktus saugoti, protokole duomenų nėra. Byloje taip pat pateiktas Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 43-451(1) ,,Dėl nuteistojo D. S. drausmės pažeidimo“, kuriame nurodoma, kokie daiktai atlikus pareiÅ¡kėjo kratÄ buvo rasti bei kad savo veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė BVK 112 straipsnio 4 dalį ir Taisyklių III skyriaus nuostatas, dėl nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su kratos atlikimu yra prieÅ¡taringi. Viena vertus pareiÅ¡kėjas teigia, kad nedalyvavo kratoje, kita vertus, tiek skunde, tiek ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ nurodo, jog kartais jam buvo leista iÅ¡ krepÅ¡ių iÅ¡imti daiktus, juos perdėti į dėžes, taip pat, kad jis vardijo kokie daiktai kurioje vietoje sudėti, kas turi bÅ«ti perduota į daiktų saugojimo sandėlį. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad jam nebuvo pasiÅ«lyta atiduoti Vilniaus PN administracijai neleistinus turėti daiktus, Vilniaus PN 2020 m. spalio 10 d. raÅ¡te Nr. 9-6543 ,,Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui, kaip ir visiems kitiems nuteistiesiems, prieÅ¡ atliekant visuminę bei daiktų kratÄ pareigÅ«nai žodžiu pasiÅ«lė atiduoti Vilniaus PN administracijai neleistinus turėti daiktus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklėse nėra nurodyta ar pasiūlymas atiduoti daiktus turi būti žodinis ar raštiškas, todėl laikytina, kad Vilniaus PN pareigūnams žodžiu pasiūlius pareiškėjui atiduoti neleistinus turėti daiktus, nebuvo padarytas teisės aktų pažeidimas. Byloje nėra nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu ar siektų jam pakenkti. Nei skunde, nei teismo posėdyje pareiškėjas taip pat nenurodė suinteresuotumo priežasčių.

Taisyklių III skyriuje (20-36 punktai) nurodyti nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, bei jų bendra masė. Šiame skyriuje nėra nustatyta tarp leidžiamų daiktų išankstinio apmokėjimo SIM kortelės, WIFI antenos ar ne tam skirtose įpakavimo dėžutėse esantys vaistiniai preparatai. Nors pareiškėjas teigia, kad kratos metu, jam nematant pareigūnai pasisavino jo daiktus, iš pateiktos dokumentinės medžiagos matyti, kad Vilniaus PN administracija, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, neleistinus turėti daiktus paėmė ir perdavė saugoti Vilniaus PN 1-ajame Saugumo valdybos skyriuje, kaip tai nustatyta Taisyklių 9 punkte.

Nors pareiÅ¡kėjas ne kartÄ pabrėžė, kad atsakovas galimai tyčia nepateikė vaizdo įrašų, taip apsunkindamas pareiÅ¡kėjo galimybes pagrįsti savo argumentus, atkreiptinas dėmesys, jog kaip ir nurodė atsakovas, jis neturi galimybės pateikti praÅ¡omos vaizdo medžiagos, nes vadovaujantis Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 3-22 „Dėl Vilniaus pataisos namų vaizdo stebėjimo sistemų bei mobiliųjų vaizdo ir garso įraÅ¡ymo priemonių naudojimo bei Å¡ių sistemų bei priemonių įrašų saugojimo“ 5.2 papunkčiu, Vilniaus PN vaizdo stebėjimo sistemoje esantys vaizdo įraÅ¡ai saugomi 15 kalendorinių dienų, o mobiliųjų vaizdo registratorių ir garsÄ fiksuojančių priemonių įraÅ¡ai – 5 kalendorines dienas.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes ir duomenis, Vilniaus PN užfiksuotus raÅ¡ytine forma, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus PN veiksmai buvo teisėti bei pagrįsti, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog atliekant kratÄ Vilniaus PN buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

17. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog neleidžiamus laikyti daiktus buvo palikęs saugoti PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai; perkeliant jį į Vilniaus PN, neleidžiami laikyti daiktai buvo grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2022 m. spalio raÅ¡tu pateiktų duomenų (pagal teismo įpareigojimÄ ), pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje aptariamus draudžiamus laikyti daiktus – 11 SIM kortelių, Wi-Fi adapterį, 4 vaistų tabletes ir pan., nebuvo palikęs saugoti PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai ir perkeliant jį į Vilniaus PN jų nepasiėmė. Tad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir klaidinantys teismÄ .

18. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. 18 val. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. 00.40 val., kuomet jis atvyko į Vilniaus PN ir buvo atliekama paties pareiÅ¡kėjo ir daiktų krata, patyrė stiprius psichologinius iÅ¡gyvenimus. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis iÅ¡gyveno emociÅ¡kai ir dvasiÅ¡kai, dėl nepagarbaus pareigÅ«nų elgesio jautėsi pažemintas, iki Å¡iol jaučia psichologinę įtampÄ ir stresÄ , nepatogumus, dėl ko suprastėjo savijauta ir sveikata.

19. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens pažeminimas, fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

20. Ä®vertinęs aplinkybę, jog byloje buvo nustatyta tik Vilniaus PN pareigÅ«nų netinkami veiksmai, susiję su galimybės pareiÅ¡kėjui patekti į tualetÄ nesudarymu, byloje nesant įrodymų apie Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, kad pareiÅ¡kėjas realiai tuo metu norėjo ar prašėsi į tualetÄ , be to, tai truko pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Galimybės pareiÅ¡kėjui patekti į tualetÄ nesudarymas galėjo sukelti tik trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas, bÅ«tent dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo skundo aspekto, yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

21. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas patenkinamas iÅ¡ dalies, t. y. pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjo teisė buvo pažeistÄ , tačiau ji nepasiekė tokio lygio ir intensyvumo, kad bÅ«tų pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinę žalÄ pinigais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132–133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sÄ lygas pareiÅ¡kėjÄ laikant laikino sulaikymo kameroje Vilniaus pataisos namuose (nesudarant galimybės pasinaudoti tualetu).

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Saulius Jakaitis