d299c63d-9b5d-4631-a347-6fbd9372affe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4022-629/2011(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02172-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. U. skundÄ atsakovui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui–kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja V. U. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo už 2007 m. – 3 639,74 Lt, už 2008 m. – 8 147,45 Lt (iÅ¡ viso: 11 787,19 Lt) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 23 str. 1 ir 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.

Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 23 str. 2 d. (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä , tačiau priedų ir priemokų ribojimas iÅ¡liko. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2009 m. gruodžio 11 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame pripažino, kad VTÄ® VI skyrius „Darbo užmokestis“ tiek, kiek jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 str. 1 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Konstitucijos 48 str. 1 d. negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Pasak pareiÅ¡kėjos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (Konstitucinio Teismo įstatymas) 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Taip pat pažymėjo, kad valstybės tarnautojai gali pareikÅ¡ti reikalavimus dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo per Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. nustatytÄ bendrÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010). Atsakovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius–kalėjimas atsiliepime į skundÄ (b. l.

11) prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir nurodė, kad atsakovas, neiÅ¡mokėdamas pareiÅ¡kėjai minimos darbo užmokesčio dalies, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai. Pažymėjo, kad atsakovas neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumÄ ar tinkamumÄ . Atsakovo teigimu, teisės akto nustatytas ribojimas buvo vykdomas pagrįstai, todėl atsakovas nėra atsakingas dėl to, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo iÅ¡mokėti minimi priedai.Atsakovas taip pat prašė priėmus pareiÅ¡kėjai palankų sprendimÄ sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams (b. l. 22).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-17) prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad, kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad VTÄ® 23 str. 2 d. nuostata, jog pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos prieÅ¡tarauja Konstitucijai, VTÄ® 23 str. 2 d. nuostatos buvo teisėtos ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus, mokėdamos priedus ir priemokas valstybės pareigÅ«nams.

Taip pat pažymėjo, kad teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas skaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjai, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Teismui nusprendus patenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ , atsižvelgiant į tai, kad neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį praÅ¡oma priteisti už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2008 m. bei tai, kad skundas teismui pateiktas 2010 m. birželio 21 d., prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja V.

U., pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Edmundas Rusinas, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 27-30).Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies už 2007–2008 metus, susidariusios dėl Å¡iuo laikotarpiu galiojusioje VTÄ® 23 str. 2 d. numatytos priedų ir priemokų ribos.Statutinių pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja VTÄ® VI skyriaus 23–26 str. nuostatos, kurios, remiantis VTÄ® 4 str. 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

VTĮ 23 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. VTĮ 25 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal VTÄ® 25 str. 7 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija), Å¡io straipsnio 1 d. 2, 3 ir 4 p. nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 str. 3 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.VTÄ® 23 str. 2 d. papildyta 2007 m. birželio 7 d.

įstatymu Nr. X-1175 ir nurodyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 p. nustatyti priedai.Tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. priėmė VTÄ® 4, 10, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymÄ , kurio 6 str. buvo pakeistas ir papildytas VTÄ® 23 str., kurio 2 d. (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Pagal VTÄ® 23 str. 2 d. (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos; į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 d. 4 p. nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 p. nustatyti priedai.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjos asmeninės uždarbio kortelės (b. l.

8) dėl minėtų įstatymo leidėjo nustatytų ribojimų, laikotarpiu 2007–2008 m. pareiškėjai nebuvo išmokėta 11787,19 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis. Šiuose dokumentuose pareiškėjai apskaičiuotų darbo užmokesčio ir neišmokėtos jo dalies sumų atsakovas neginčija, taigi ginčo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies pareiškėjai nekyla.Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad VTĮ VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. VTÄ® 23 str. 2 d. nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 29 ir 30 str. nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ VTÄ® dalį kartu su minėtais Statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame VTÄ®, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® nustatytÄ ribÄ . Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas.

To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai visiÅ¡kai atsiskaitęs ir to neneigia bei neginčija skundu priteisti praÅ¡omos sumos.Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ taip pat pažymėjo, kad VTÄ® 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama bei atliekamos papildomos užduotys virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę taip, kad nevirÅ¡ytų nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti DK. DK 27 str. 2 d. nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų.

Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005).PareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi 2010 m. liepos 13 d. ir praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį laikotarpiu 2007–2008 m., trečiasis suinteresuotas asmuo daliai pareiÅ¡kėjos reikalavimų praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuos reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A143-397/2010 konstatavo, kad dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , nustatymas iÅ¡ esmės suponuojamas dvejopo pobÅ«džio aspektų aiÅ¡kinimo bei vertinimo:

1) atitinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti apie konkretaus asmens (pareiÅ¡kėjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamÄ jo teisės pažeidimo laikÄ , įvertinimu, 2) materialinės teisės normos, kuri tariamai yra pažeista, aiÅ¡kumu ta prasme, kiek ji yra aiÅ¡ki ir suprantama konkrečiam asmeniui (pareiÅ¡kėjui), kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo teisės gynimo. Nustatyta, kad skundas teismui paduotas 2010 m. liepos 13 d. (b. l. 1-5), o ginčas keliamas dėl iÅ¡mokų, mokėtų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, V. U. priedų, priemokų ribojimas buvo pritaikytas laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., todėl laikytina, kad reikalavimų daliai už 2007 m. sausio–birželio mėnesius pareiÅ¡kėja V. U. praleido senaties terminÄ . Pažymėtina, jog apie priedų, priemokų ribojimÄ už 2007 m. liepos mėnesį (pažeidimÄ ) pareiÅ¡kėjai tapo žinoma 2007 m. rugpjūčio mėnesį, kai gavo darbo užmokestį už liepos mėnesį, todėl laikytina, kad senaties termino reikalavimų daliai už 2007 m. liepos mėnesį pareiÅ¡kėja V.

U. nepraleido. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1285/2009 nurodė, kad administraciniai teismai, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009), savo iniciatyva turi nagrinėti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ .

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3–4 d., 2002 m. CK 3 str. 6 d.) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037/2009). PareiÅ¡kėjos reikalavimo daliai už 2007 m. sausio–birželio mėnesius teismas taiko ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ DK 27 str. 2., kadangi to prašė trečiasis suinteresuotas asmuo, o aplinkybių, kurių pagrindu jis bÅ«tų atnaujintinas, teismas nenustatė, todėl teismo vertinimu pagrįsti ir teisėti pareiÅ¡kėjos reikalavimai laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., t. y. už 2007 metus: liepos mėnesį – 208,30 Lt, rugpjūčio mėnesį – 74,30 Lt, rugsėjo mėnesį – 515,74 Lt, spalio mėnesį – 461,16 Lt, lapkričio mėnesį – 403,87 Lt, gruodžio mėnesį – 309,84 Lt, už 2008 metus: sausio mėnesį – 362,50 Lt, vasario mėnesį – 489,12 Lt, kovo mėnesį – 1011,19 Lt, balandžio mėnesį – 540,37 Lt, gegužės mėnesį – 702,03 Lt, birželio mėnesį – 609,82 Lt, liepos mėnesį – 671,11 Lt, rugpjūčio mėnesį – 869,41 Lt, rugsėjo mėnesį – 853,97 Lt, spalio mėnesį – 966,42 Lt, lapkričio mėnesį – 966,42Lt, gruodžio mėnesį – 1071,51 Lt, iÅ¡ viso 10 120,66 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių vienas Å¡imtas dvideÅ¡imt litų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i centai). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuojančios, o ne civilinės teisės normos.

Todėl laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjai turi bÅ«ti priteisiama neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis DK 298 str. (2009 m. sausio 23 d. nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, DK 298 str. imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas trejais kalendoriniais metais.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų.Paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, konstatavo, jog teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl VTÄ® 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d.

įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas. PareiÅ¡kėja to reikalauja, bet iki Å¡iol tai neatlikta, todėl pažeista jos teisė Å¡iuo atveju turi bÅ«ti ginama, teismui priimant sprendimÄ . Pabrėžtina, kad pažeistÄ pareiÅ¡kėjos teisę teismas Å¡iuo atveju privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į teisingÄ darbo apmokėjimÄ , o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybÄ bÅ«tų fiktyvi – asmuo net ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ kreipęsis į teismÄ dėl inter alia iÅ¡ Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai tokių teisių apginti teisme negalėtų.

Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir Å¡iuo atveju nepriteisiant pareiÅ¡kėjai teisingo atlyginimo už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas.

Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 1 d., numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Juk iš tiesų, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas).

Be to, Å¡i Konstitucijos nuostata atspindi konstitucinį principÄ , – vienÄ iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, – kad neturi bÅ«ti taikomas teisės aktas, prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos V. U. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies: V. U. naudai iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo priteistina 10 120,66 Lt darbo užmokesčio nepriemoka už 2007–2008 m. laikotarpį.Atsakovas prašė prašė atidėti sprendimo vykdymÄ metams, motyvuodamas sunkia Lietuvos valstybės finansine padėtimi, tačiau teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjos skundo tenkinimas, priteisiant nurodytÄ sumÄ , reikÅ¡mingai paveiks atsakovo turtinę padėtį.

Teismas įvertina darbo užmokesčio nepriemokos ir reikalavimo senumÄ (pareiÅ¡kėja nepriemokÄ patyrė 2007–2008 metais, skundas teismui pateiktas 2010 m. liepos mėnesį, byla iÅ¡nagrinėta praėjus 1,5 metų), todėl sprendimo vykdymo atidėjimas dar metams neadekvačiai pažeistų pareiÅ¡kėjos teisę ginti savo konstitucinę teisę į teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ .Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiÅ¡kose administracinėse bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1856/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ netenkintinas.PareiÅ¡kėja taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai 79 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas neturi galimybės spręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimo, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji patyrė tokias išlaidas. Pareiškėja turi teisę pateikti teismui įrodymus dėl išlaidų pagrindimo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir pareiškėjos prašymas bus išspręstas ABTĮ 45 str. nustatyta tvarka. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos V. U. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjai V. U. iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo 10120,66 Lt (deÅ¡imties tÅ«kstančių vieno Å¡imto dvideÅ¡imties litų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių centų) darbo užmokesčio nepriemokÄ .Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                       Milda Vainienė