2022-01-05 Nr. AB-333-3-61-3-03397-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-3-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03397-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (1.35)7R-5056 (toliau – ir Sprendimas) ir suteikti galimybę Ministerijai ne teismo tvarka atlyginti pareiškėjui padarytą 1 000 000 Eur neturtinę žalą dėl teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį arba motyvuotą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas 2021 m. spalio 26 d. pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2021 m. spalio 27 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Ministerijos sprendimo, kaip individualaus akto, panaikinimo, yra negalimas. Nepriėmęs pagrindinio reikalavimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes ir pažymi, kad kitoje byloje teismas pareiškėjo skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo panaikinimo priėmė. Teigia, kad baudžiamojoje teisėje atgal galioja įstatymai, švelninantys asmens padėtį. Kadangi baudžiamieji įstatymai turi grįžtamąją galią, tai ir civiliniai bei administraciniai įstatymai taip pat gali būti taikomi atgal.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio aktas, kuris nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl teismas skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad Sprendime teisės aktai nepagrįstai buvo netaikomi atgal, t. y. retrospektyviai.

ABTĮ (ginčui aktualios redakcijos) 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nustato esant bent vieną iš šių atvejų, jis motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017).

Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017 ir kt.).

Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją, nurodydamas, jog dėl neteisėto LTSR Vilniaus rajono liaudės teismo 1985 m. liepos 3 d. nuosprendžio, LTSR Aukščiausiojo Teismo 1985 m. rugpjūčio 14 d. nutarties bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. kovo 9 d. nutarties pareiškėjas prarado darbą, turtą bei sveikatą, todėl prašė atlyginti 1 000 000 Eur. Ministerija rašte nurodė, kad ji neturi teisinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo ne teismo tvarka. Ministerija pareiškėjui išaiškino, kad jis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) tvarka gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, išaiškino teisinį reglamentavimą dėl atsakovų tokio pobūdžio bylose.

Įvertinęs pareiškėjo skundžiamo Sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Sprendime jokie įpareigojimai pareiškėjui nėra suformuluoti, todėl Sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, jame pareiškėjui išaiškinta galimybė ginti savo galbūt pažeistas teises kitu, Ministerijos vertinimu, tinkamu būdu, kreipiantis į teismą CPK tvarka. Taigi, skundžiamas Sprendimas savaime neturi jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius