Legislator Case Law & Legislation
2025-07-02 Nr. DBT-72-2-45-3-01354-2024-5 AI generated

2025-07-02 Nr. DBT-72-2-45-3-01354-2024-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2025-07-02 Nr. DBT-72-2-45-3-01354-2024-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

išnagrinėjusi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Švenčionių rajono savivaldybės administracija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl kelio servituto panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2025-07-02 Nr. DBT-72-2-45-3-01354-2024-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-31/2025

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01354-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,

išnagrinėjusi Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Švenčionių rajono savivaldybės administracija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl kelio servituto panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo pripažinti pasibaigusiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir NŽT 2010 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą 0,03 ha ploto kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantį) ieškovės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Materialiniais teisiniais ieškinio pagrindais, inter alia (be kita ko), nurodoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnis, 4.117 straipsnis, 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4.135 straipsnis.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas (0,03 ha ploto), kuris iš esmės nenaudojamas, išnykusi būtinybė tokiam servitutui, todėl jis yra naikintinas. Kelio servitutas nustatytas NŽT 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo“. Kaip pažymima ieškinyje, minėtame įsakyme nenurodyta priežastis, kokiu tikslu kelio servitutas yra nustatytas. Ieškovės teigimu, tokio tikslo nėra ir kelio servitutas visiškai nereikalingas bei yra perteklinis ieškovės Žemės sklypo ribojimas. Be to, teritorija, kurioje yra ieškovės Žemės sklypas ir į kurią veda kelio servitutas, patenka į valstybės sienos apsaugos objektų, įrenginių veikimo ir apsaugos zoną (Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, 11 straipsnio 3, 10 dalys, 14 straipsnis). Ieškinyje nurodomos atitinkamos faktinės aplinkybės, kurias įvertinus, ieškovės teigimu, akivaizdu, kad kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, nustatytas ieškovės Žemės sklype, nėra būtinas nei jokių kitų sklypų savininkams bei naudotojams, nei visuomenės poreikiams, nei valstybės sienos apsaugos pareigūnams. Be to, nesant jokios būtinybės, apribojamos ieškovės teisės ne tik į Žemės sklypą, bet taip pat jai trukdoma naudotis statiniu (pirtimi).

Ieškovė 2023 m. liepos 7 d. prašymu kreipėsi į NŽT, kad ši pripažintų pasibaigusiu kelio servitutą. NŽT Švenčionių skyrius 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir NŽT 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštas) atsakė, kad išnagrinėjus turimus ieškovės ir gretimų žemės sklypų dokumentus nustatyta, kad per Žemės sklypą praeinančiu nustatytu kelio servitutu naudosis kiti asmenys; servituto būtinumas ieškovės Žemės sklypui vadovaujantis CK nuostatomis neišnyko ir nėra teisinio pagrindo administraciniu aktu jo panaikinti. Kaip pažymi ieškovė, NŽT nenurodė, kokie asmenys gali naudotis ir naudosis nustatytu kelio servitutu. Nesant NŽT sprendimo dėl kelio servituto panaikinimo ir esant skirtingoms pozicijoms dėl šio servituto būtinybės, ieškovė turi kreiptis į teismą. Už ieškovės sklypo nėra jokių kitų žemės sklypų savininkų, kurie galėtų naudotis šiuo kelio servitutu. NŽT nenurodė, kokiems tikslams reikalingas kelio servitutas. Ieškovės teigimu, nurodyto servituto ieškovės Žemės sklype apskritai nebuvo būtina nustatyti.

Kaip nurodo ieškovė, NŽT turėjo galimybę pripažinti pasibaigusiu kelio servitutą ar priimti kitą sprendimą dėl kelio servituto panaikinimo, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Ieškovė pažymi, kad net jeigu kelio servitutas nustatytas pagal žemėtvarkos projektą, kuris minimas NŽT 2010 m. liepos 30 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio NŽT nepateikė, tai dar nėra pagrindas nustatyti kelio servitutą ar atsisakyti jį panaikinti. Servituto nustatymas ir panaikinimas nepriklauso nuo detaliojo plano ar sklypo formavimo–pertvarkymo, žemėtvarkos projektų sprendinių ir juose nurodytų siūlymų. Dėl servituto panaikinimo sprendžiama įvertinus jo būtinumą ir galimybes daiktą naudoti pagal paskirtį neapribojant kitų asmenų teisių į jų turimą nuosavybę.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas kreipimęsi į specialiąją teisėjų kolegiją, inter alia, atsižvelgė į NŽT prašyme perduoti bylą nagrinėti administraciniam teismui arba kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnyje nustatyta tvarka, išdėstytus argumentus, atitinkamą specialiosios teisėjų kolegijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Kaip, be kita ko, pažymi teismas, iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė siekia kelio servituto, nustatyto NŽT administraciniu aktu, panaikinimo. Nors ieškovė nereiškia reikalavimo panaikinti NŽT raštą dėl ieškovės 2023 m. liepos 11 d. pateikto prašymo panaikinti kelio servitutą, tačiau NŽT šiame rašte aiškiai išreiškė savo sprendimą nepanaikinti ieškovės nurodomo kelio servituto. Teismui kilo abejonių dėl aptariamojo ginčo rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės Žemės sklypui NŽT 2010 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo“ pagrindu nustatytas 0,03 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis).

Pareikštas ieškinys, inter alia, grindžiamas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 4.135 straipsniu. Ieškovės teigimu, kelio servitutas yra iš esmės nenaudojamas, išnykusi būtinybė tokiam servitutui, todėl jis yra naikintinas. Be to, nurodyto servituto ieškovės Žemės sklype apskritai nebuvo būtina nustatyti.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė kreipėsi į NŽT, prašydama: 1) pripažinti pasibaigusiu NŽT 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantį) pareiškėjos (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma prašyme) Žemės sklype; 2) arba priimti kitą sprendimą dėl Žemės sklype nustatyto kelio servituto – teisės važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) panaikinimo; 3) pateikti NŽT 2010 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją.

NŽT 2023 m. rugpjūčio 1 d. rašte ieškovei, inter alia, nurodė, kad servituto būtinumas jos Žemės sklypui vadovaujantis CK nuostatomis neišnyko ir nėra teisinio pagrindo administraciniu aktu jo panaikinti.

Atsiliepime į ieškinį NŽT, inter alia, nurodo, kad kelio servitutas Žemės sklypui nustatytas patikslinus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusiam žemės savininkui. Privačios žemės sklypams teritorijų planavimo dokumentuose numatyti servitutai administraciniu aktu nustatomi tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais ir esant dėl servituto nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko prašymui. Kaip pažymi NŽT, šiuo konkrečiu atveju minėta Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, priimantis servitutus nustatančius administracinius sprendimus, tačiau nėra servituto naudotoja. Kelio servitutas yra ne valstybinėje žemėje. NŽT administraciniu aktu nustatytą ginčo kelio servitutą administraciniu sprendimu galėtų panaikinti remiantis CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tik gavusi Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą arba tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų susitarimą dėl ginčo kelio servituto poreikio išnykimo. Šiuo konkrečiu atveju, NŽT neturi teisės spręsti dėl servituto reikalingumo, nes to nenumato įstatymas. Kaip, be kita ko, nurodo NŽT, kelio servitutas nustatytas Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliu, o tai reiškia, kad kelio servituto, einančio per Žemės sklypą, būtinumas neišnyko.

NŽT taip pat pateikė prašymą dėl bylos rūšinio teismingumo, kuriuo prašė perduoti bylą nagrinėti administraciniam teismui arba kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl aptariamosios bylos rūšinio teismingumo nustatymo CPK 36 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovė, be kita ko, nurodo, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir pateikia, ieškovės nuomone, tai pagrindžiančius argumentus.

Pagal šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 22 straipsnio 1 dalį, žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu. Pagal aptariamojo straipsnio 9 dalį, administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Ginčai dėl valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

NŽT 2010 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Aptariamojo straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 9 dalį, administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

Poįstatyminiu lygmeniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 taip pat yra patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, be kita ko, nurodyta, jog, kai atitinkamai prašoma panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-28/2025, 2025 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-27/2025, 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2024, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-67/2021, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2021 ir jose nurodytą praktiką). Šiuo atveju, ginčo rūšinio teismingumo per se (savaime) nekeičia tai, jog pagal expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suformuluotus ieškinio reikalavimus, pats NŽT 2010 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei NŽT 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštas, kuriame išreikšta šio viešojo administravimo subjekto pozicija (valia) dėl ginčo kelio servituto (ne)panaikinimo, nėra skundžiami, o ieškinys inter alia grindžiamas civilinės teisės normomis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės keliamo ginčo atveju dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai, ir ginčas yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Švenčionių rajono savivaldybės administracija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl kelio servituto panaikinimo, Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas