2016-05-04 Nr. AB-9833-3-63-3-02848-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-247-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02848-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 56.2; 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovei V. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė

I. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) prašymas, kuriuo iš atsakovės V. P. prašoma priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašymą pareiškėjo vardu pateikė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras, KRATC), nurodydamas, kad veikiama pagal sutartį. Prašyme nebuvo nurodoma, iš kokios sutarties kildinami atstovavimo teisiniai santykiai, tačiau iš prašymo turinio galima preziumuoti, kad atstovavimo teisinis pagrindas grindžiamas 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 (toliau – ir Koncesijos sutartis) nuostatomis.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išnagrinėjęs abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo konstatavo, jog tuo atveju, kai savivaldybė nusprendžia pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta galimybe perduoti su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas kitiems subjektams, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatytos šios teisės realizavimo sąlygos vietos savivaldos institucijoms yra privalomos.

Pastarąją įstatymo nuostatą analizuojant lingvistiniu ir loginiu teisės aiškinimo metodais matyti, jog, skirtingai nei teigia pareiškėjai, įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius aptariamos savivaldybės teisės įgyvendinimo būdus: pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai, eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą; organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą, o tais atvejais, kai yra įvedama vietinė rinkliava iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, – organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą.

Šios alternatyvos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra savarankiškos, todėl reikalavimas organizuoti paslaugų viešojo pirkimo konkursą, kai įvedama minėta vietinė rinkliava, nėra taikomas atvejams, kai savivaldybė pasinaudoja galimybę aptariamas funkcijas pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Atsižvelgiant į tai, kad Centrui, kaip Klaipėdos, Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų bei Neringos savivaldybių bendrai įsteigtai ir kontroliuojamai atliekų tvarkymo bendrovei, Koncesijos sutartimi buvo pavesta eksploatuoti Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, konstatuota, jog aptariamu atveju paslaugų viešojo pirkimo konkursas neturėjo būti organizuojamas.

Taigi cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta galimybe perduoti su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas kitiems subjektams ir pavedė (kaip privalomą užduotį) kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Įvertinus ankščiau išdėstytą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 1-206 „Dėl pritarimo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro akcininkų sutarčiai“, 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartį Nr. J4-831, akivaizdu, kad Klaipėdos miesto savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei – Centrui, pastarasis savarankiškai vykdo jam perduotas funkcijas, o tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Centro šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.).

Todėl konstatuota, kad prašymas Administracijos vardu dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo yra paduodamas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, prašymą atsisakoma priimti.

II. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Centro, atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Pareiškėjas nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai. Centras nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Administracijos pavedimu. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto įgaliojimo akivaizdu, kad Administracija atskiru įgaliojimu suteikė teisę UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Mano, kad teismas, būdamas aktyvus, šios kategorijos bylose ir kilus abejonei dėl prašymą pasirašiusio asmens įgaliojimo atstovauti Administracijai dėl vietinės rinkliavos priteisimo, galėjo ir privalėjo įpareigoti pareiškėją pateikti tai patvirtinančius įrodymus, bet ne atsisakyti priimti prašymą dėl to, kad pateiktas netinkamas įgaliojimas. Mano, kad Centro atstovas, pateikęs prašymą Administracijos vardu, per klaidą pridėjo ne tą įgaliojimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje paneigdamas KRATC teisę kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir Koncesijos sutartį savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (KRATC), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl KRATC veiksmai negali būti įvertinti kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Kitaip tariant, vertinant tikrinamos nutarties turinį, yra aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme bei juos įgyvendinančiuosiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybė visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė Centrui, taip prarasdama materialųjį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.

Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme, nors pagal administracinių teismų praktiką reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės, tačiau tokia išvada sprendžiant skundo priėmimo klausimą yra negalima, nes kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Pagal bendrąjį principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Priešingai, vertinant savivaldybės teises ir pareigas, susijusias su ginčo vietinės rinkliavos nustatymu bei šios rinkliavos administravimu, pačios rinkliavos paskirtį, jos įskaitymo į savivaldybės biudžetą bei surinktų lėšų disponavimo tvarką, vaidmenį, kontroliuojant jos surinkimą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 str. 2 d., 16 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija), darytina išvada, kad materialinis pareiškėjo suinteresuotumas, kiek tai susiję su nesumokėtos vietinės rinkliavos surinkimu, negali būti pripažintas neakivaizdžiu (ABTĮ 5 str. 1 d.). Vien tai, kad proceso įstatymų, atitinkamų savivaldybės tarybos sprendimų, įskaitant vietinės rinkliavos nuostatus, bei sutarčių pagrindu į administracinį teismą turi teisę kreiptis Centras, savaime nepaneigia pačios Administracijos teisės kreiptis į administracinį teismą šiais klausimais.

Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo. Būtent pareiškėjas yra prašymo priteisti vietinę rinkliavą subjektas (proceso, ginčo šalis), o ne tokį prašymą pasirašęs asmuo. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, kad suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į naujausią tokio pobūdžio bylose suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016; 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-209-556/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-176-492/2016; 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-265-552/2016; 2016 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-206-520/2016 ir kt.), kurioje laikomasi pozicijos, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, jog suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui.

Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012; 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą jo nurodytais pagrindais (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.). Kadangi apeliacinis teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali išspręsti skundo (prašymo) priėmimo klausimo (kadangi būtina įvertinti, ar skundas (prašymas) atitinka kitus ABTĮ skundui (prašymui) keliamus reikalavimus), skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, grąžinant prašymo priėmimo klausimą šiam teismui spręsti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan