d2974a3e-e775-47d6-bbe7-a591b03d40d9 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-2772-772/2011                   Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01956-2011-7  Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.;116.1. (S) ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 29 d.Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,dalyvaujant ieškovui L. L. ir atsakovės A. L. atstovui adv. P. R. Braziui, bei Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) atstovei R.

Janulienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. L. ieÅ¡kinį atsakovei A. L. dėl iÅ¡laikymo dydžio skirto Å¡alių nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui pakeitimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, dalyvaujant Å VTAS.         Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:IeÅ¡kovas 2011-03-18 pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pakeisti Å iaulių m. apylinkės teismo 2010-05-24 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkto antro papunkčio sakinį dėl jo įsipareigojimo mokėti nepilnamečio vaiko A.

L. išlaikymui po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis, sumažinant periodinių mėnesinių išmokų dydį iki 200 Lt iki vaiko pilnametystės. Ieškovas L. L. teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-05-24 nutartimi patvirtintos tarp jo ir atsakovės A. L. sudarytos taikos sutarties 3 punktu, jis yra įsipareigojęs nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Lt iki jo pilnametystės. Sutarties sudarymo metu ieškovo pajamos leido jam vykdyti sutartinius įsipareigojimus vaikui.

Tačiau Å¡iuo metu jis nedirba ir iÅ¡ Å iaulių darbo biržos tegauna tik 650,00 Lt nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ , o kitų pajamų neturi. Anksčiau ieÅ¡kovo gaunamos pajamos per mėnesį buvo gerokai didesnės, dėl to jis galėjo mokėti nurodyto dydžio iÅ¡laikymÄ vaikui. Teigė, kad iÅ¡ dabar gaunamų lėšų jis vaiko iÅ¡laikymui tegali skirti tik po 200 Lt per mėnesį, nes augina mažametę dukra M. L., gimusiÄ antroje santuokoje, o turto kurį galėtų parduoti ar santaupų jis neturi.

Su dabartine Å¡eima gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl to pripažino, kad atsižvelgiant į jo dabartines pajamas, daugiau pirmojo vaiko iÅ¡laikymui jis negali skirti. IeÅ¡kovas vadovaudamasis CK 3. 201 str. 1 d., prašė teismo, pakeisti Å iaulių m. apylinkės teismo 2010-05-24 nutartimi civilinėje byloje teismo patvirtintos taikos sutarties 3 p. antro papunkčio sakinį, kuriuo L. L. įsipareigojo nepilnamečio vaiko A. L., iÅ¡laikymui mokėti periodinę 400 litų dydžio iÅ¡mokÄ per mėnesį vaikui iki jis sulauks pilnametystės, ir nustatyti, kad nepilnamečio vaiko A.

L., iÅ¡laikymui jis privalo mokėti periodinę 200 litų dydžio iÅ¡mokÄ per mėnesį vaikui iki jis sulauks pilnametystės.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pakartojo ieÅ¡kinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo jo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Atskirai nurodė, kad Å¡iuo metu esant atsakovės geresnei turtinei padėčiai ji turėtų daugiau prisidėti prie jų nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo. Teigė, kad pasikeitė aplinkybės, t. y. pasunkėjo ieÅ¡kovo materialinė padėtis, nes jis neteko darbo, kitų pajamų neturi, taip pat teikia teikti iÅ¡laikymÄ kitam nepilnamečiam vaikui gimusiam iÅ¡ antros santuokos.

Atsakovės nurodytÄ aplinkybę, kad ji irgi ne nuolat dirba jis vertina kritiÅ¡kai, nes mano, kad jos ir kartu su ja gyvenančio sugyventinio materialinė padėtis yra daug geresnė, nes jie gauna daugiau pajamų, nors tai nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Pripažino, kad jo vaikų poreikiai yra skirtingi, dukrai iÅ¡laikymui per mėnesį reikia mažiau, o sÅ«nui daugiau. Tuo pačiu nurodė, kad po skyrybų su atsakove jis vienas iÅ¡laikė sÅ«nų, o atsakovė tuo metu jokios paramos jo iÅ¡laikymui neteikė.

Be to teigė, kad dėl pablogėjusios ekonominės padėties Å¡alyje, jis negali susirasti ir tinkamo darbo. Taip pat prašė teismo priteisti jam iÅ¡ atsakovės ir visas jo patirtas su bylinėjimusi susijusias iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Atsakovė A. L. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka. Atsakovė atsiliepime teigė, jog su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka, nes:

             1. PrieÅ¡ metus laiko 400 Lt dydžio mėnesinį iÅ¡laikymÄ skirtÄ Â sÅ«nui pasiÅ«lė pats ieÅ¡kovas.             2. Atsakovas yra sveikas, darbingas žmogus, be to savo noru nutraukė darbÄ jo brolio įmonėje niekieno neverčiamas ir be jokių iÅ¡mokų.             3. SÅ«naus poreikiai ne mažėja, o didėja, nes vaikui jau trylikÄ metų ir jis gyvena užsienyje, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas sumažinti per pusę iÅ¡laikymo dydį neatitiks iÅ¡laikymo paskirties.             Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, bei vadovaudamasi LR CPK 5 str., 42 str., 93 str. ir LR CK 1. 5 str., 3. 3 str., 3. 192 str., 3. 201 str., atsakovė teismo prašė:1.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad jam nesuprantamas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiam sÅ«nui sumažinimo, kadangi vaiko poreikiai yra ne tik jo maitinimas. Vaikas gyvena užsienyje ir jo poreikiai ne mažėja o tik didėja, nes vaikas nori iÅ¡vykti į vasaros stovyklas, nori ir kitų pramogų. O kadangi atsakovės pajamos nėra didelės, tai vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta tėvai turi dalintis lygiai. Be to atsakovei keista, kad ieÅ¡kovas kelia reikalavimÄ , dėl kurio jie dar taip neseniai susitarė geruoju.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas sveikas, darbingas gali ir turi siekti kuo greičiau susirasti kitÄ darbÄ , o ne visÄ sÅ«naus iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ perkelti vaiko motinai. Teigė, jog atsakovė jam nurodė, kad nors ir turi darbÄ , tačiau ji nėra garantuota kiek laiko šį darbÄ dirbs. Papildomai nurodė, jog iÅ¡ gaunamų pajamų atsakovė taip pat turi mokėti už komunalines paslaugas, dalį iÅ¡laidų skirti vaiko iÅ¡laikymui, o taip pat ir sau. Jeigu ieÅ¡kovui trÅ«ksta pragyvenimui pajamų, tai mano, jog jis bÅ«damas sveikas vyras, gali dirbti ir turi pradėti dirbti.

Be to ieÅ¡kovas gali siekti papildomų pajamų ir tokiu bÅ«du iÅ¡galės teikti teismo nustatytÄ iÅ¡laikymÄ vaikui bei patenkinti savo ir antrosios Å¡eimos poreikius. Atsakovės atstovas prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Å VTAS pateikė teismui iÅ¡vadÄ , o atstovė paaiÅ¡kino teismui, kad netikslinga pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovei, keisti ieÅ¡kovo teikiamo iÅ¡laikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Nurodė, jog ieÅ¡kovo argumentai yra neįtikinantys, kadangi minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti Å¡iuo metu reikia 800 Lt per mėnesį.

Dėl to, jog po vaiko tėvų santuokos nutraukimo, vaikas liko gyventi su tėvu, o dar vėliau su motina, Å¡iuo metu tai nėra svarbu. Be to tėvo padėtis Å¡iandien dėl sÅ«naus iÅ¡laikymo nepasunkėjo, o atvirkščiai palengvėjo, tačiau motinos padėtis prieÅ¡ingai pasunkėjo, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiÅ«ra. Taip pat Å¡alių vaikui Å¡iuo metu reikalingas abiejų tėvų teikiamas realus iÅ¡laikymas, o ieÅ¡kovas to kurį laikÄ nori iÅ¡vengti, tikėdamasis, kad už jį prievolę dėl vaiko iÅ¡laikymo perims atsakovė, jos artimieji ar valstybė.

Todėl atstovė siÅ«lė teismui, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo amžių, sveikatÄ ir jo pasiruoÅ¡imÄ dirbti, bei į vaiko interesus, ieÅ¡kovo praÅ¡ymo netenkinti, o jeigu tenkinti, tai tik minimaliai sumažinant vaikui skirtÄ iÅ¡laikymÄ . Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, jog vaikui turi bÅ«ti užtikrintos normalios sÄ lygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ bylos medžiagos ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å iaulių m. apylinkės teismas 2010-05-24 nutartimi patvirtino Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį, kurios 3 punkto antro papunkčio sakiniu ieÅ¡kovas įsipareigojo nepilnamečio sÅ«naus A.

L. iÅ¡laikymui gera valia mokėti po 400,00 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės (b.l. 8-9). Pastebėtina, kad tuo metu ieÅ¡kovas jau buvo sudaręs antrÄ santuokÄ ir joje jau buvo gimusi dukra M. L. (b.l.5,18). Nepilnamečio vaiko A. L. tėvai gyvena skyrium (b.l.7,25-26). IeÅ¡kovas Å¡iuo metu nedirba ir gauna nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ , o anksčiau jam buvo mokomas darbo užmokestis (b.l. 13-15). Atsakovė tuo tarpu dirba, bet gyvena su vaiku užsienyje (b.l. 25-26). Taip pat ieÅ¡kovas savo vardu vieÅ¡ame registre yra įregistravęs nekilnojamÄ jį ir kilnojamuosius daiktus (b.l. 11-12,20).

Nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas teigia, kad kol kas nėra pasiruošęs toliau vaiko iÅ¡laikymui mokėti ankstesne teismo nutartimi patvirtinto dydžio iÅ¡laikymo iÅ¡mokos, dėl kurios pats susitarė su atsakove ir ginÄÄ baigė taikiai, tačiau teismo posėdžio metu neįrodė, jog atsakovė Å¡iandien galėtų daugiau pinigų skirti sÅ«naus iÅ¡laikymui nei jis. Tuo pačiu atsakovas neįrodė dėl kokių ypatingų priežasčių jis to negali daryti pats ir kodėl jo prievolę dėl vaikui reikalingo iÅ¡laikymo turėtų perimti buvusi sutuoktinė ar valstybė.

Å alių vaikas yra moksleivis ir mokosi vienoje iÅ¡ Airijos vidurinių mokyklų. Nors ieÅ¡kovas pagal teismo nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį įsipareigojo vaiko iÅ¡laikymui teikti iÅ¡laikymÄ kiekvienÄ mėnesį, tačiau neatsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sÄ lygas, jis neįrodė ir dėl kokių subjektyvių priežasčių toliau negali vaiko iÅ¡laikymui mokėti ankstesnio dydžio periodinės iÅ¡mokos, kokia buvo nustatyta taikos sutartimi. IÅ¡ ieÅ¡kovo teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas tik kol kas nedirba, tačiau jam toliau yra tęsiama darbo paieÅ¡ka, o be to jis iÅ¡ valstybės gauna nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ Â (b.l. 35).

Be to jo sutuoktinei J. L. yra mokoma motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa (b.l.19). Taip pat ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, trijų kambarių butas ir dvi transporto priemonės (b.l.10-12,20). Visuma Å¡ių faktų leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis nėra bloga. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog ieÅ¡kovas pasikeitus ekonominei padėčiai Å¡alyje sÄ moningai siekia iÅ¡vengti realios vaiko iÅ¡laikymo prievolės, kas tokiu atveju laikytina ne visai tinkamu tėvo pareigas nepilnamečiam vaikui vykdymu.

Atskirai pažymėtina, kad ieÅ¡kovo vaikas yra tokio amžiaus, jog jo sveikatos palaikymui, nuolat reikalingos ir papildomos iÅ¡laidos.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr.54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgÄ â€œ, pažymėjo, kad vaikų iÅ¡laikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys iÅ¡laikymo dydį ir formÄ .

Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui) bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti.Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytÄ vaiko teisę bÅ«ti pakankamai aprÅ«pintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusiÅ¡kÄ fiziologinį vystymÄ si (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis).

Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos Å vietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, iÅ¡laikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parÄ , jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dienÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi iÅ¡laidų piniginių kompensacijų dydžius. Å iuo nutarimu Vyriausybė vaikams, jauniams, nustatė maitinimosi iÅ¡laidų normÄ nuo 12 iki 20 litų per parÄ . AnalogiÅ¡kai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems Å¡eimose. Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dienÄ .

Tokiu bÅ«du kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniÅ¡kai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaiko amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realÅ«s minimalÅ«s poreikiai.Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigÄ sudaryti materialines sÄ lygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymÄ si pagal ugdymo programÄ , vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Å vietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio, atsižvelgtina ir į iÅ¡laidas, kurios yra bÅ«tinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo iÅ¡laidoms padengti. VaikÄ reikalinga aprÅ«pinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raÅ¡tinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatÅ«ra ir priemonėmis. Sudėtinga yra apskaityti kiekvienÄ Ä¯gytÄ prekę ar iÅ¡leistÄ litÄ Å¡iems vaiko poreikiams, nes didžiausios iÅ¡laidos patiriamos rudenį, ruoÅ¡iantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sÄ siuvinius, sportinę aprangÄ ir kt., o vėliau Å¡ios iÅ¡laidos sumažėja, tačiau iÅ¡lieka pastoviomis.

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Pareiga rÅ«pintis vaiko laisvalaikiu reiÅ¡kia tai, kad bÅ«tina sudaryti vaikui materialines sÄ lygas visapusiÅ¡kai dalyvauti kultÅ«riniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panaÅ¡iai.

Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi bÅ«ti skiriama papildomų iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į Å¡iuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas iÅ¡laidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamÄ bendrÄ iÅ¡laikymo sumÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ . Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama bÅ«tinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti iÅ¡silavinimÄ , profesinį pasirengimÄ , bet ir bÅ«ti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatÄ , sudaryti sÄ lygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultÅ«riniu bei dvasiniu požiÅ«riu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis).

Vaikai yra neatsparÅ«s perÅ¡alimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų iÅ¡raÅ¡yti vaistai, antibiotikai.Vaikų poreikis turėti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Å iÄ teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko bÅ«stas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimÄ , asmens neliečiamybę, garbę ir orumÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimÄ .

Vaiko teisei į bÅ«stÄ užtikrinti turi bÅ«ti skiriama tiek lėšų, kad vaikui bÅ«tų sudaryta galimybė turėti atskirÄ kambarį, bÅ«stas turėtų komunalinius patogumus. IÅ¡laidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ tenkinimu, sudaro: iÅ¡laidos bÅ«sto priežiÅ«rai, remontui, Å¡ildymui, komunalinių patarnavimų iÅ¡laidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokiÄ aprangÄ , kuri užtikrintų jo sveikatos saugumÄ ir nepažeistų vaiko orumo.

IÅ¡laidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) laikams, sportinę, laisvalaikio aprangÄ , atitinkančiÄ vaiko Å«gį ir dydį. Pažymėtina, kad rÅ«bai bei avalynė vaikams yra perkami iÅ¡ suaugusiesiems skirtų parduotuvių.Tėvų pareiga rÅ«pintis vaikais, auklėti juos ir iÅ¡laikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas, kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės iÅ¡nyksta tėvams teisinė pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ (CK 3. 192 str., 3. 194 str. 3 d.).

Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymas priteisiamas ir iÅ¡ieÅ¡komas priverstine tvarka. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas Å iaulių m. apylinkės teismo 2010-05-24 nutartimi, patvirtinus jo ir atsakovės taikos sutartį dėl sÅ«nui A. L. reikalingo iÅ¡laikymo buvo įsipareigojęs, pagal to meto ekonominę situacijÄ teikti vaikui realų iÅ¡laikymÄ . Jau tuomet, esant sunkiai ekonominei padėčiai kai kuriose Europos SÄ jungos valstybėse (pvz., Airijoje, Lietuvoje), atsakovė siekė, kad bÅ«tų užtikrinti, bent minimalÅ«s jos ir ieÅ¡kovo nepilnamečio vaiko poreikiai, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį.

Dabartiniu momentu pažymėtina, kad individualÅ«s vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sÄ lygoja ir reikalingÄ realų iÅ¡laikymo dydį dabar ir ateityje. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma bei dydis negali bÅ«ti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, kaip siÅ«lo ieÅ¡kovas, o visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinkÄ ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiÅ«rų) sistemai, už paramÄ vaikui siekiant gero iÅ¡silavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. IeÅ¡kovo ir atsakovės vaikas Å¡iuo metu lanko Airijoje vidurinę mokyklÄ ir Å¡ioje mokslo įstaigoje jis realizuoja savo sugebėjimus bei yra ruoÅ¡iamas savarankiÅ¡kam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jis turi bÅ«ti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai kaip jau yra minėta, irgi susiję su papildomomis iÅ¡laidomis.

Taip pat vaikas gali siekti savo pomėgius realizuoti ir po pamokų. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka irgi yra jų teikiamo iÅ¡laikymo forma ir dydis. Tėvams Å¡iuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis (CK 3. 192 str. 2 d.).

Tai reiÅ¡kia, jog tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti savo esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku. PrieÅ¡ingu atveju, tėvams ar vienam iÅ¡ jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iÅ¡ tėvų. Tai, kad ieÅ¡kovas teikia iÅ¡laikymÄ ir dukrai iÅ¡ antros santuokos, nėra kaip jau minėta aukščiau ta aplinkybė, dėl kurios teismui reikėtų mažinti Å¡alių sÅ«nui teikiamÄ realų iÅ¡laikymÄ (b.l.5,19).

Atsakovė kaip vaiko motina ne tik pagal iÅ¡galęs materialiai remia sÅ«nų, bet ir siekia sudaryti jam geras sÄ lygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie ieÅ¡kovÄ , nes Å¡iuo metu jo siÅ«lomas iÅ¡laikymo dydis vaikui yra aiÅ¡kiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių. Vertinant tokiÄ padėtį, kuomet nesant ypatingų aplinkybių, motinos parama vaiko iÅ¡laikymui bÅ«tų aiÅ¡kiai didesnė nei vaiko tėvo, tai galėtų bÅ«ti pripažintina sÅ«naus teisių pažeidimu ir toks pažeidimas negali bÅ«ti toleruojamas.

Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiÅ¡kai svarbus nuolatinis poreikis bÅ«ti iÅ¡laikomam, sÄ lygoja tai, jog Å¡iuo metu nespręstinas iÅ¡laikymo dydžio Å¡alių vaikui pakeitimo klausimas. CK 3. 201 str. 1 d. numato ir bÅ«tinÄ iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo sÄ lygÄ , tai yra teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jei po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, kuriuo buvo iÅ¡spręstas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis, iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis, ar atsirado nuo jų valios nepriklausančios subjektyvios aplinkybės, pvz. vieno iÅ¡ tėvų invalidumas, lėtinė liga ir pan.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugÄ , Å¡iandien neatsiranda bÅ«tinumas keisti Å¡alių vaiko iÅ¡laikymui reikalingÄ dydį, nes ankstesnio dydžio teismo nutartimi pagal taikos sutartį nustatytas ir vaikui skirtas iÅ¡laikymas nėra labai didelis ar virÅ¡ijantis efektyvius ir naudingus vaiko iÅ¡laikymo poreikius. Be to teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko iÅ¡laikymui reikalingÄ dydį, taikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA).

Å ioje byloje toks kriterijus irgi turi bÅ«ti taikomas, kadangi pagal Å iaulių m. apylinkės teismo 2010-05-24 nutartimi patvirtintÄ ieÅ¡kovo įsipareigojimÄ , atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio iÅ¡laikymas reikalingas vaikui, vaiko iÅ¡laikymui skirtas iÅ¡laikymo dydis ir buvo nustatytas. Tuo pačiu atmestinas ir ieÅ¡kovo motyvas, kad dėl ekonominės padėties Lietuvoje jis negali susirasti darbo, tuo pačiu žinant kokia ekonominė padėtis yra Airijos Respublikoje.

Be to byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovo turtinė padėtis bÅ«tų ypač pablogėjusi, o atsakovės ypač pagerėjusi. Todėl konstatuotina, kad nėra nei objektyvių, nei kaip jau minėta subjektyvių priežasčių dėl ko ieÅ¡kovas negali teikti nepilnamečiam sÅ«nui reikalingo iÅ¡laikymo, dėl kurio pats dar taip neseniai susitarė su atsakove. Teismas sutinka su Å iaulių m. VTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijÄ (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis sudarymÄ , pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Å i tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad iÅ¡laikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3. 192 str.1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visÄ iÅ¡laikymÄ vaikui ir tokį iÅ¡laikymÄ tinkamai panaudoti.

CK 3.192 str. 2 d. numato, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ , kitaip teikiamas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas sumažinti iki dviejų Å¡imtų litų mėnesines periodines iÅ¡mokas mokomas vaiko iÅ¡laikymui bÅ«tų pabloginantis Å¡alių vaiko padėtį.

Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , privalo atsižvelgti į tai, jog jis negarbingai siekia, kad visa jo vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta tektų atsakovei, ar jos artimiesiems, o taip pat ir valstybei. Be to teismas mano, jog atmetus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nebus padaryta žala nei pačiam ieÅ¡kovui, nei jo dabartinei Å¡eimai, o tuo pačiu iÅ¡vengtina ir žalos padarymo atsakovei A. L.Teismui atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nespręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atsakovei klausimas, kadangi į bylÄ nėra pateikti jos iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai (CPK 98 str. 1 d.).

Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos valstybei procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (CPK 92 str. 1d.). Atskirai pažymėtina, kad A. L. skirtas iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintÄ periodinių iÅ¡mokų indeksavimo tvarkos apraÅ¡Ä . Tokiu atveju teismo nepilnamečiams vaikams priteisto (nustatyto) iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis indeksavimÄ pagal teismo sprendimÄ vykdo antstolis, iÅ¡skaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas.

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 185, 3. 192, 3. 194, 3. 201 str., LR CPK 259- 270 str., n u s p r e n d ž i a :IeÅ¡kovo L. L. ieÅ¡kinį atsakovei A. L. atmesti visiÅ¡kai.Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ L. L. (a/k (duomenys neskelbtini) 8,00 Lt (aÅ¡tuonis litus) už procesinių dokumentų įteikimÄ per paÅ¡to kurjerių tarnybÄ .Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių miesto apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                                         Jonas Stubrys