2020-10-07 Nr. AB-18592-3-61-3-02820-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2713-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02820-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo ketverių metų yra labai alergiškas žuviai ir jos produktams. Jis ne kartą kreipėsi į Vilniaus PN medicinos darbuotojus ir vyriausiąją virėją, prašydamas pakeisti žuvies produktus į kitus, tačiau niekas maisto jam nepakeitė. Jis ne kartą iš alkio valgė žuvį ir paskui jam buvo labai bloga. Pareiškėjo teigimu, žuvį ir jos produktus tekdavo valgyti faktiškai 25 kartus per mėnesį, beveik kiekvieną dieną. Pareiškėjui teko badauti, kadangi jam nebuvo užtikrintas tinkamas maistas, kurį jis gali valgyti. Dėl šios priežasties jis neteko svorio, jį apėmė depresija, beviltiškumo jausmas, kankino pykčio priepuoliai ir nemiga.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad nuteistieji maitinami vadovaujantis teisės aktais, ir pagal pataisos įstaigoje patvirtintą dienotvarkę, o valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Vilniaus PN nuteistųjų maitinimo paslaugą teikia VšĮ „Bruneros“.

5. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas pakeisti jam žuvies bei silkės produktus į kažką kitą, kadangi jis yra alergiškas. Šiame prašyme buvo Sveikatos priežiūros skyriaus įrašas: „Diagnozuota alergija žuviai (nuo vaikystės). Prašau pakeisti žuvį kitais produktais“. Atsižvelgęs į šį įrašą, Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas 2019 m. gegužės 21 d. rezoliuciniu sprendimu Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus vedėjui nurodė informuoti tiekėją. 2019 m. gegužės 22 d. buvo gauta VšĮ „Bruneros“ valgyklos administratorės viza, kuria ji patvirtino gavusi pareiškėjo prašymą. Gavus pareiškėjo skundą, buvo kreiptasi į VšĮ „Bruneros“ valgyklos administratorę, kuri patvirtino, jog pareiškėjui žuvies produktai netiekiami nuo jo prašymo pateikimo dienos.

6. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tėra jo siekis pasipelnyti valstybės sąskaita, nes Vilniaus PN neatliko neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundą atmetė.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjos asmens sveikatos istoriją, nustatė, kad jis iš tiesų yra alergiškas žuviai. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gegužės 2 d. atvyko į Vilniaus PN ir kreipėsi į šios įstaigos medicinos darbuotojus ir vyriausiąją virėją, prašydamas pakeisti žuvies produktus į kitus, nes yra alergiškas minėtiems maisto produktams. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas raštu į Vilniaus PN direktorių su prašymu pakeisti žuvies bei silkės produktus į kažką kitą, kreipėsi tik 2019 m. gegužės 20 d. Šiame prašyme, be kita ko, matyti Sveikatos priežiūros skyriaus vyr. slaugos administratorės prašymas pareiškėjui keisti žuvį kitais maisto produktais. Ant šio pareiškėjo prašymo taip pat nurodytas 2019 m. gegužės 21 d. rezoliucinis sprendimas – informuoti tiekėją. Iš byloje esančios 2019 m. kovo 29 d. maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 24-23 bei 2019 m. kovo 29 d. patalpų ir jose esančio kito ilgalaikio bei trumpalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 24-24 matyti, kad Vilniaus PN maistą nuomojamoje valgykloje gamina bei maitinimą organizuoja VšĮ „Bruneros“. Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 20 d. VšĮ „Bruneros“ adresuoto Vilniaus PN Turto valdymo skyriui tarnybinio pranešimo matyti, jog tiekėjas informavo atsakovą, kad 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus PN sprendimu iš pareiškėjo V. P. valgiaraščio žuvies produktai buvo išbraukti, jie pakeisti pieno produktais bei virtais vištų kiaušiniais, todėl pareiškėjas žuvies produktų negauna. Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 20 d. teisme gauto Vilniaus PN rašto „Dėl duomenų pateikimo“ ir 2019 m. rugsėjo 19 d. VšĮ „Bruneros“ virtuvės administratorės R. Š. paaiškinimo apie V. P. maitinimą matyti, kad specialus valgiaraštis pareiškėjui sudarytas nebuvo, jis buvo maitinamas pagal nedirbančių vyrų valgiaraštį, tačiau atsižvelgiant į jo 2019 m. gegužės 20 d. prašymą ir medicininių dokumentų išrašus apie alergiją žuviai, žuvis buvo keičiama kitais maisto produktais (dešrelėmis, virtais kiaušiniais, pieno produktais ir pan.).

9. Teismas, įvertinęs nedirbančių vyrų valgiaraštį, nurodė, jog žuvis ir jos produktai nedirbantiems vyrams buvo tiekiami ne 25, o 15 kartų per mėnesį. Pareiškėjas buvo maitinamas tris kartus per dieną, t. y. jam buvo tiekiami pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Iš minėto valgiaraščio matyti, kad nei vieną dieną nebuvo taip, kad nedirbantiems vyrams tiek pietums, tiek vakarienei būtų tiekiama žuvis ir jos produktai. Žuvis ir jos produktai beveik visada buvo tiekiami vakarienei ir tik vieną kartą per mėnesį – pietums. Tais atvejais, kai vakarienei buvo duodama kepta žuvis (100 g) ar žuvies kotletai (100 g), kartu buvo duodama ir bulvių košė (200 g), tam tikros daržovių salotos (100 g), duona (100 g), arbata su cukrumi (200 g), virta dešra (50 g). Taigi net ir tomis dienomis, kai vakarienei buvo duodama žuvis ar jos gaminiai, negalima teigti, kad pareiškėjas turėjo badauti, nes buvo duodami ir kiti maisto produktai, kurie nėra pagaminti iš žuvies. Be to, teismas neturėjo pagrindo abejoti tiek Vilniaus PN, tiek VšĮ „Bruneros“ pateiktais duomenimis, kad pareiškėjui nuo 2019 m. gegužės 22 d. žuvis ir jos produktai buvo keičiami kitais maisto produktais (dešrelėmis, virtais kiaušiniais, pieno produktais ir pan.).

10. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas su prašymu į Vilniaus PN administraciją per visą ginčo laikotarpį kreipėsi tik vieną kartą, t. y. 2019 m. gegužės 20 d. ir jo prašymas buvo patenkintas.

11. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus PN neatliko neteisėtų veiksmų. Nenustatęs Vilniaus PN neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad teisėjai turi aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant visas bylai svarbias aplinkybes. Šiuo atveju teismas nemotyvavo, kodėl nevertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir išskirtinį dėmesį teikė atsakovo argumentams. Teismas nenuosekliai dėstė įrodymus, neatskleidė jų tarpusavio ryšio.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo įsitikinimu, teismas laikėsi visų įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie teismo įvertinti pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles.

16. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Jis nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Jis visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ir psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo ir laipsnio klausimo sprendimui. Vilniaus PN nuomone, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nesuteikiant tinkamo maitinimo nuo 2019 m. gegužės 2d. iki 2019 m. rugpjūčio 1d., atlyginimo priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus duomenis, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles dėl ko neišsamiai ir nevisapusiškai nustatė ginčo aplinkybes, netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

22. Pažymėtina, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės pakartoja skunde nurodytas aplinkybes, tačiau nenurodo jokių bylos įrodymais bei konkrečiomis teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, nurodė motyvus, dėl kurių nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis visų pareiškėjo skunde nurodytų pretenzijų dėl kalinimo sąlygų.

23. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, vertinimu.

24. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

25. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

26. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas motyvuoja ir tinkamo maitinimo neužtikrinimu. Nurodo, kad yra alergiškas žuvies bei silkės produktams ir netgi jų kvapui, tačiau skiriant jam maitinimą, į tai nebuvo atsižvelgta.

27. Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės. Šių taisyklių 7 punkte įtvirtina, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

28. Administracinėje byloje esanti pareiškėjo V. P. asmens sveikatos istorijos kopija patvirtina, jog jis yra alergiškas žuviai. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas 2019 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su prašymu (b. l. 73) pakeisti žuvies bei silkės produktus į kitus produktus. Prie minėto prašymo buvo slaugytojos V. S. prierašas, kuriame nurodyta: „Diagnozuota alergija žuviai (nuo vaikystės). Prašau keisti žuvį kitais produktais“. Atsakovas nurodė, jog gavus pareiškėjo prašymą ir atsižvelgus į medicininius įrašus apie nuteistojo alergiją žuviai bei jos produktams, žuvis buvo keičiama kitais maisto produktais. Šią aplinkybę patvirtino VšĮ „Bruneros“ 2019 m. rugsėjo 19 d. raštas (b. l. 22). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad slaugytojai rekomendavus keisti pareiškėjo maisto racioną, Vilniaus PN kreipėsi į VšĮ „Bruneros“ ir žuvis bei jos produktai pareiškėjui buvo pakeisti kitais maisto produktais. Taigi, Vilniaus PN administracija neatliko neteisėtų veiksmų, o nenustačius, kad valstybės pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nėra pagrindo priteisti V. P. neturtinės žalos atlyginimą.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes dėl pareiškėjui tekusio maitinimo. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus dėl maitinimo, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

30. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė