d293116a-5892-4c55-8f48-dc65bfa6ac2b · Alytaus rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-18-333/2011 Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.3.6.4.5; 1.2.25.4.1;  1.1.7.2.7; 1.1.10.1 ALYTAUS RAJONO APYLINKES TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. kovo 15 d. Alytus              Alytaus rajono apylinkes teismo teiseja Vaidute Stangviliene, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, Redai Narijauskienei ir Aidai Krušinskienei, dalyvaujant prokurorui I. V., gynejui Deimintui Radzeviciui, nukentejusiajam P. J. bei jo atstovui advokatui G.

R., civilinio atsakovo N. K. individualios imones „Medienos pervežimai“ atstovui N. K. viešame teismo teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.              Teismas, išnagrinejes baudžiamaja byla, n u s t a t e :

             2006-12-09 apie 17 val. Alytaus rajone kelio Valkininku geležinkelio stotis-Daugai-Alytus 41-ame kilometre R. K., vairuodamas N. K. individualiai imonei „Medienos pervežimai“ priklausanti automobili „Mercedes Benz 3340 v/n (duomenys neskelbtini) su priekaba „Krone AZW 20“ v/n (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Keliu eismo taisykliu (galiojusiu iki 2008-09-01) 53 punkto ir 2 priedo 1.3 punkto reikalavimus, nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, vykdydamas draudžiama lenkimo manevra, ivažiavo i kelio priešpriešinio eismo juosta, kur kelio vidurys buvo paženklintas dviguba ištisine linija ir tokiu budu kele gresme eismo saugumui bei sudare kliuti tuo metu, ta pacia kryptimi važiavusiam ir kairen sukusiam P. J. vairuojamam automobiliui „Audi 80“ v/n (duomenys neskelbtini), su juo susidure, sudarydamas pagrindine salyga eismo ivykiui kilti.

Šio eismo ivykio metu P. J. nesunkiai sutrikde sveikata del lengvos formos traumines galvos smegenu ligos, pilvo ir krutines sumušimo, kaires rankos I piršto traumines amputacijos pamatinio pirštikaulio lygyje, muštines-pleštines žaizdos kaireje plaštakoje, juosmeniniu III-IV stuburo slanksteliu ataugu ir gaktikaulio dešines puses viršutines bei apatines šaku lužimu.              Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parode, kad ivykio diena dirbo ir pakrautu vilkiku su priekaba veže mediena.

Buvo tamsus paros metas, nelijo, nesnigo, matomumas geras. Artejant link Alytaus ir važiuojant viaduku pastebejo greitejimo juosta važiuojancius kelis automobilius. Vienas iš automobiliu pasuko i jo važiavimo juosta ir važiavo nedideliu greiciu. Artedamas prie šio automobilio ir matydamas, kad neišvengs susidurimo, nes važiaves didesniu greiciu ir su pakrautu automobiliu, išvažiavo i kaire kelio puse, i priešpriešinio eismo juosta ir pradejo mažinti greiti. Bevažiuojant su minetu automobiliu susilygino. Galvojo praleisti link Alytaus važiuojancius automobilius, nes iš priekio automobiliu nebuvo, ir vel grižti i savo eismo juosta.

Bet netiketai pajuto smugi i dešines puses priekini rata. Pradejo intensyviai stabdyti ir tik sustojes ir išlipes iš automobilio pamate, kad susidure su kitu automobiliu. Šio automobilio, važiuojancio gretimai ir besiruošiancio sukti i kaire, nepastebejo, nes buvo tamsu, o per šoninius veidrodelius matosi tik galinis vaizdas toliau. Jeigu butu pripažintas kaltu, sutiktu nukentejusiajam atlyginti tik turtine žala, nes mano, jog eismo ivykis kilo ir del nukentejusiojo didelio neatsargumo.              Nukentejusysis P. J. parode, kad ivykio vakara kartu su tevu D.

J. iš Druskininku važiavo i Kauna. Vairavo automobili „Audi 80“, tevas sedejo priekyje šalia. Žadejo pakeliui užsukti i Alytu, todel prie miesto pasuko link viaduko. Juo išvažiavo i kelia link Alytaus. Iš pradžiu važiavo jo judejimo kryptimi dešine juosta, o paskui persirikiavo i kaireje esancia juosta. Prieš persirikiuodamas mate tolumoje iš paskos atvažiuojancio automobilio šviesas. Ivertino, kad tas automobilis dar toli, todel pasuko kairiau. Bevažiuodami su tevu nusprende, kad gal jau veloka ir geriau važiuoti tiesiai i Kauna.

Nedidindamas greicio ruošesi sukti i kaireje esanti nuvažiavima nuo viaduko, rode kairio posukio signala. Priešpriešinio eismo juosta atvažiuojanciu automobiliu nebuvo, todel iš karto suko i kaire. Prieš sukdamas i kaire mate, kad jam iš paskos važiuoja automobilis, bet nesuprato, kad jis važiuoja priešpriešinio eismo juosta. Tik ivažiavus i priešpriešinio eismo juosta, pajuto smugi i kaire automobilio puse. Automobili stume keliu link Alytaus, per langa pamate vilkiko rata. Eismo ivykio pasekoje buvo sužalotas, tevas nenukentejo.

Automobilis sugadintas nepataisomai. Del sužalojimu gydesi ligoninese ir sanatorijoje, amputuotas kaires rankos pirštas. Tris menesius buves nedarbingas. Draudimo kompanija žadejo atlyginti žala, bet iki bylos nagrinejimo teisme atlyginimo negavo. Prašo priteisti 7740,11 Lt turtinei žalai, tame tarpe ir advokato atstovavimo išlaidas, bei 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Liudytojas D. J., nukentejusiojo tevas, parode analogiškai.              Liudytojas A. B. parode, kad kildamas viaduku važiavo link kelio i Alytu.

Jo priekyje važiavo dar trys automobiliai. Visi važiavo panašiu apie 40 km/h greiciu. Nukentejusiojo automobilis buvo visu pirmas. Dar kylant viaduku nuo Vilniaus puses pastebejo atvažiuojanti krovinini automobili. Kai pakilo ir važiavo keliu link Alytaus, minetas krovininis automobilis jau važiavo priekyje jo. Netrukus pastebejo kylancias žiežirbas ir privažiaves pamate, kad krovininis automobilis susidures su lengvuoju automobiliu. Nepastebejo, kad iki susidurimo vietos krovininis automobilis butu kelyje manevraves, atrode, jog visa laika važiavo ta pacia eismo juosta, nestabde, nepastebejo isijungianciu stabdžiu lempu.

             Liudytoja V. B. parode analogiškai, kaip ir liudytojas A. B.. Ji parode, kad sedejo vyro vairuojamo automobilio priekyje.             Byloje esanciu dokumentu duomenimis nustatyta:             Tarnybiniu pranešimu ( t.1 b.l. 2 ) pranešta apie tai, kad 2006-12-09 apie 17.27 val. i Alytaus apskrities V.Kudirkos ligonines priemimo skyriu iš eismo ivykio vietos kelyje Daugai-Alytus atvežtas P. J.. Del sužalojimu paguldytas i ligonines reanimacijos skyriu.             Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokoluose ( t.1 b.l. 9-14, 17-25 ) ivykio vieta užfiksuota Alytaus rajone, kelio Valkininku geležinkelio stotis-Daugai-Alytus 41-ame kilometre.

Nurodyta, kad viadukas, kelias tiesus, iki nuvažiavimo link Kauno keturios eismo juostos, po dvi važiuoti priešingomis kryptimis, atskirtos dviguba ištisine kelio ženklinimo linija. Alytaus kryptimi prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto yra greitejimo juosta, už nuvažiavimo link Kauno kaireje lieka viena eismo juosta. Vietove atvira, paros metas - tamsus, giedra, kelio danga – sausa, asfaltas. Link Alytaus už nuvažiavimo kaireje eismo juostoje matosi automobilio stabdomu ratu pedsakai. Eismo ivykio vietoje rasti susidure du automobiliai – krovininis automobilis „Mercedes Benz 3340“ su priekaba „Krone“, pakrautas mediena, ir lengvasis automobilis „Audi 80“.             Transporto apžiuros ir techninio stovio patikrinimo bei apžiuros protokoluose ( t.1 b.l. 26-27, 28-29, 30-31, 33-37, 38-42 ) užfiksuota, kad eismo ivykyje dalyvavusio lengvojo automobilio „Audi 80“ v/n (duomenys neskelbtini) sugadintos kaires puses detales.

Krovininio automobilio (vilkiko) „Mercedes Benz“ v/n BNO 745 apgadintos priekines dešines puses detales, priekaba nesugadinta.Transporto priemones registracijos liudijimai ( t.1 b.l. 99, 102 ) patvirtina, kad automobilis „Mercedes Benz 3340“ v/n BNO 745 ir priekaba „Krone AZW 20“ v/n BAO 64 priklause N. K. individualiai imonei „Medienos pervežimai“.             Privalomojo draudimo sutarties liudijimai ( t.1 b.l. 101, 104 ) patvirtina, kad šiu transporto priemoniu vairuotoju civiline atsakomybe eismo ivykio metu buvo apdrausta UADB „ERGO LIETUVA“.             Darbo sutartys ( t.3 b.l. 77-82 ) patvirtina, kad eismo ivykio metu R.

K. buvo darbiniuose santykiuose su N. K. individualia imone „Medienos pervežimai“ ir dirbo vairuotoju. Specialistu išvados ( t.1 b.l. 44, 46 ) patvirtina, kad automobiliu vairuotojai R. K. ir P. J. eismo ivykio metu buvo blaivus.Teismo medicinos specialisto išvadose ( t.1 b.l. 54-56, t.2 b.l. 67-69 ) nurodyta, kad P. J. kliniškai nustatyta lengvos formos traumine galvos smegenu liga, kaires rankos I piršto traumine amputacija, muštines-pleištines žaizdos kaireje plaštakoje, pilvo ir krutines sumušimas, juosmeniniu III-IV stuburo slanksteliu kairiuju skersiniu ataugu ir gaktikaulio dešines puses viršutines ir apatines šaku lužimai.

Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Del kaires rankos piršto amputacijos nukentejusysis neteko 20% bendro darbingumo.Specialisto išvadoje ( t.1 b.l. 67-70 ) ivertinta krovininio automobilio tachografo registracijos lape užfiksuota informacija ir nurodyta, kad prieš susidurima su automobiliu „Audi 80“ krovininis automobilis „Mercedes Benz 3340“ važiavo apie 82 km/h greiciu ir buvo stabdomas, o eismo ivykio metu judejo apie 70 km/h greiciu.Specialisto išvadoje ( ekspertas I. G., t.1 b.l. 75-78 ) atlikus specialu eismo ivykio aplinkybiu tyrima nurodyta, kad vairuotojo R.

K. veiksmai – vykdydamas draudžiama lenkimo manevra, važiavo kelio priešpriešinio eismo juosta, kur kelio vidurys paženklintas dviguba ištisine linija, ir tokiu budu kele gresme eismo saugumui bei sudare kliuti tuo metu jam priekyje ta pacia kryptimi važiavusiam ir kairen sukusiam automobiliui „Audi 80“, vairuojamam P. J., - techniniu požiuriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo ivykio kilimu ir sudare pagrindine salyga eismo ivykiui kilti. Vairuotojo P. J. veiksmai – važiuodamas suko kairen i nuovaža nuo viaduko, techniniu požiuriu buvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu tik tuo atveju, jeigu jis posukio i kaire manevro pradžios momentu galejo ivertinti, kad vairuotojas R.

K. vykdo draudžiama lenkimo manevra ir tokiu savo manevru kairen jis sudarys kliuti tolimesniam automobilio „Mercedes Benz 3340“ judejimui.              Specialisto išvadoje ( specialiste O. L., t.2 b.l. 5-28 ) nurode, kad miškovežis per 100,2 m atstuma pilnai išmanevravo i priešingos krypties eismo juosta ir joje išsilygino esant 49 m atstumui iki susidurimo vietos. Techniniu požiuriu pagrindine eismo ivykio kilimo priežastimi buvo „Audi 80“ vairuotojo P. J. veiksmai – budamas neatidus sukele pavoju saugiam eismui persirikiuodamas iš 1-os eismo juostos i 2-aja, nepraleides 2-ja eismo juosta 3-4 kartus greiciau judancio pakrauto miškovežio, ivažiuodamas i jo eismo juosta arciau kaip per saugia distancija, del ko miškovežio vairuotojas, neturedamas technines galimybes išvengti susidurimo stabdymo budu, nusuko miškoveži i priešingos eismo krypties juosta, nes dešinioji eismo juosta buvo užimta.

Toliau budamas neatidus P. J., neisitikines, kad posukis kairen bus saugus, pasuko i kaire, i nuovaža betarpiškai arti miškovežio, užkirsdamas kelia priešpriešines eismo krypties juostoje, del ko ivyko susidurimas.             Ekspertizes akte ( ekspertas V. M., t.2 b.l. 117-123 ) nurodyta R. K., stabdydamas savo vairuojama automobili „Mercedes Benz 3340“ su priekaba „Krone AZW 20“, o ne išvažiuodamas i priešpriešinio eismo juosta turejo technine galimybe išvengti susidurimo su i kaire sukusiu automobiliu „Audi 80“, vairuojamu P. J..

R. K., iš paskos artedamas prie leciau važiavusio ir i kaire sukusio automobilio „Audi 80“, vairuojamo P. J., privalejo mažinti savo vairuojamo automobilio „Mercedes Benz 3340“ greiti, o ne lenkti ivažiuojant i dviguba ištisine linija atskirta priešpriešinio eismo juosta. Tokiais veiksmais R. K. kele gresme eismo saugumui ir sutrukde P. J. atlikti posukio i kaire manevra. Techniniu požiuriu tai buvo pagrindine eismo ivykio kilimo salyga ir turejo priežastini ryši su jo kilimu. Nera pagrindo teigti, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojo P. J. veiksmai techniniu požiuriu buvo nepriimtini.             Ekspertizes akto tiriamojoje dalyje ( t.2 b.l. 120 ) nurodyta, kad atstumas, reikalingas apie 82 km/h greiciu važiuojanciam automobiliui „Mercedes Benz 3340“ su priekaba „Krone AZW 20“ persirikiuoti i priešpriešinio eismo juosta yra didesnis nei atstumas, reikalingas šio autotraukinio greiti sumažinti iki 20-30 km/h, - atitinkamai 100 m ir 85-89 m.

Mažiausias atstumas greiciui sumažinti, kad išvengti susidurimo važiuojant autotraukiniui iš paskos, nustatytas – 46-60 m.Ekspertas V. M., komentuodamas savo išvada, taip pat patvirtino, kad duomenu apie pradeto krovininio automobilio manevro i priešpriešinio eismo juosta bei lengvojo automobilio persirikiavimo vieta, nera. Taciau jis nurode, kad ivertinus kitus turimus duomenis, kategoriškai nustatyta, kad krovininio automobilio vairuotojas persirikiavimo manevrui sureagavo budamas 110 m atstumu iki persirikiavimo pabaigos.

Gautas atstumas buvo žymiai didesnis negu maksimalus atstumas, reikalingas greiciui suletinti iki 20-30 km/h, – 83 m. Nepriimtinos eksperto V. M. išvados, nes jos padarytos vertinant tik atkarpa išlikusiu po automobiliu susidurimo pedsaku, nežinant tikruju ju atsiradimo aplinkybiu ir kas juos paliko. Žinant, kad tai buvo autotraukinys, vinguotus pedsakus paliko ne vilkikas, nes jis buvo intensyviai stabdomas, o priekaba.             Ekspertizes akte ( ekspertas V. M., t.2 b.l. 124-138, t.3 b.l. 88-102) nurodyta, jog tiketina, automobilio „Mercedes Benz 3340“ vairuotojo R.

K. veiksmai, - manevravimas i kaire tikslu apvažiuoti kliuti sudariusi automobili „Audi 80“, techniniu požiuriu vertintinas pagristas ta prasme, kad efektyviai stabdant šio automobilio vairuotojas neturejo technines galimybes išvengti susidurimo su automobiliu „Audi 80“, varuojamu P. J., o manevruoti i dešine buvo negalima, nes tai galejo buti nesaugu kitiems eismo dalyviams (važiavusiems greitejimo juosta). Daugiausia tiketina, kad „Audi 80“ vairuotojo P. J. veiksmai – rikiavosi iš greitejimo juostos i kaire, tuo sudarydamas kliuti iš paskos judejusiam krovininiam automobiliui, buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo ivykio kilimu.

Automobilio „Mercedes Benz 3340“ vairuotojo R. K. veiksmai – priverstinai manevravimas i kaire tikslu išvengti susidurimo su automobiliu „Audi 80“, kertant dviguba ištisine kelio ženklinimo linija ir išvažiuojant i priešpriešinio eismo juosta, nors ir prieštaravo atitinkamam Keliu eismo taisykliu reikalavimui, techniniu požiuriu vertintini kaip buve priežastiniame ryšyje su šio eismo ivykio kilimu tik saryšyje su netinkamais automobilio „Audi 80‘ vairuotojo P. J. veiksmais.Ekspertas V.

M., komentuodamas savo išvada, parode, kad atliekant autotechnine ekspertize jo nuomone del išvadu buvo kita, todel suraše savarankiška akta. Jo akte nurodytos išvados dalyje yra tik tiketinos, nes kategoriškoms išvadoms truko duomenu. Pakankamai tikslias išvadas galejes padaryti del eismo ivykio situacijos po susidurimo. Tam, kaip viskas vyko iki susidurimo, tiksliu išvadu negalima padaryti, nes nera fiksuotu pedsaku, kur krovininis automobilis išvažiavo i priešpriešinio eismo juosta, kur lengvasis automobilis persirikiavo i kairesne juosta.

Pažeideju R. K. tapo del to, kad jam susidare tokia avarine situacija, iš kurios buvo manytina vienintele galima išeitis – priverstinis manevras i kaire. Priešingu atveju, krovininis automobilis butu atsitrenkes i priekyje leciau važiavusi lengvaji automobili.              Išnagrinejus baudžiamaja byla ir ivertinus surinktus irodymus, išanalizavus ju prieštaravimus patvirtinama, kad kaltinamasis R. K., vairuodamas automobili, pažeide Keliu eismo taisykliu reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis.

Keliu eismo taisykliu 53 punktas ipareigojo vairuotoja laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo; 2 priedo 1.3 punktas –„Dviguba ištisine linija“ – skiria priešingu krypciu transporto srautus keliuose, turinciuose keturias eismo juostas ir daugiau, ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šia linija kirsti draudžiama. Kaltinamasis R. K. nevykde minetu keliu eismo taisykliu reikalavimu, nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, išvažiavo i priešpriešines krypties eismo juosta, sukele pavoju kitu eismo dalyviu saugumui, ko pasekoje ivyko eismo ivykis ir atsirado padariniai - nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata.

Kaltinamasis nenumate, kad del jo veiksmu gali atsirasti pavojingi padariniai, nors galejo ir privalejo tai numatyti. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemone – padidinto pavojaus šaltini, kelyje buvo neapdairus ir elgesi neatsargiai, buvo nusikalstamai nerupestingas.Atsižvelgiant i Keliu eismo taisykliu pažeidimo pasekmes, i tai, kad kaltinamasis eismo ivykio metu buvo blaivus, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 1 d.Kaltinamasis R. K. savo kaltes nepripažino, nurodydamas, kad eismo ivykis ivyko del nukentejusiojo netinkamo ir neatsargaus elgesio.

Kaltinamasis pripažino, kad jis vykde draudžiama manevra ir išvažiavo i priešpriešinio eismo juosta tik del to, kad sieke išvengti susidurimo su priekyje i jo eismo juosta ivažiavusiu P. J. vairuojamu automobiliu. Važiuodamas priešpriešinio eismo juosta nesitikejo, kad P. J. suks i kaire, tikejosi praleisti Alytaus kryptimi važiuojancius automobilius ir grižti i savo eismo juosta. Kaltinamojo R. K. veiksmu teisetuma iš dalies patvirtino ekspertai O. L. ir V. M.. Priešingai kaltinamojo veiksmus vertino ekspertai I.

G. ir V. M., pripažindami kaltinamojo R. K. veiksmus pagrindine salyga eismo ivykiui kilti. Teismas vadovaujasi pastaruju ekspertu išvadomis, kurios buvo kategoriškos ir pagristos turimu, ikiteisminio tyrimo metu gautu duomenu kategorišku, o ne tiketinu, salyginiu vertinimu.Ekspertai O. L. ir V. M. pripažino, kad kaltinamasis R. K., išvažiuodamas i priešpriešinio eismo juosta, pažeide Keliu eismo taisykliu reikalavimus, taciau jo tokius veiksmus vertino kaip salygojamus nukentejusiojo P. J. netinkamu veiksmu, nurode i nukentejusiojo neatiduma, neisitikinima persirikiavimo ir posukio i kaire saugumu.

Taciau ne vienas minimas ekspertas nenurode, kokius Keliu eismo taisykliu reikalavimus P. J. pažeide. Šiu ekspertu išvados buvo tik tiketinos ir priklause ekspertu manymu nuo nukentejusiojo subjektyviu vertinimu. Nagrinejant byla teisme ir vertinant nukentejusiojo P. J. parodymus, nustatyta, kad nukentejusysis vertino buvusia situacija ir isiliejo i kairesne eismo juosta kryptimi link Alytaus tik isitikines, kad paskui važiuojanti transporto priemone pakankamai toli ir tai daryti saugu. Jo vertinimus patvirtino ekspertize (V. M. ekspertizes aktas, t. 2 b.l. 117-123), kur nurodyta, kad krovininio automobilio vairuotojas galejo išvengti susidurimo mažindama greiti toje pacioje eismo juostoje ir tam buvo reikalingas mažesnis atstumas negu išmanevruoti i priešpriešinio eismo juosta.

Sukdamas i kaire, i viaduko nuovaža nukentejusysis P. J., remiantis jo parodymais, taip pat vertino buvusia situacija, mate iš paskos važiuojancio automobilio šviesas, bet nesuprato, kad tas automobilis važiavo priešpriešinio eismo juosta. Taigi, subjektyviai P. J. buvo teisus ir vertindamas minima aplinkybe bei tai, kad nuo Alytaus puses atvažiuojanciu automobiliu nebuvo, jis turejo teise atlikti posuki i kaire nepažeisdamas Keliu eismo taisykliu reikalavimu.Be to, iš dalies ekspertu O. L. ir V. M. išvados laikytinos subjektyviomis, nes eksperte O.

L. tyrima atliko kaltinamojo užsakymu. Ekspertas V. M. kompleksines ekspertizes atlikimui paskirtas kaltinamojo prašymu, nemotyvuota nutartimi pakeiciant prokuroro prašoma ekspertize atlikti eksperta (t.2 b.l. 104, 105-106, 107-108). Ivertines surinktus irodymus ir nustatytas aplinkybes kaltinamojo R. K. parodymus teismas nevertina kaip gynybiniais, nes jie buvo pakankamai nuoseklus ir atitiko ekspertu I. G. ir V. M. padarytas išvadas, neprieštaravo liudytoju A. B. ir V. B. parodymams. Bylos nagrinejimo teisme metu kaltinamasis pripažino, kad susidariusioje situacijoje jis prieme jam atrodanti tinkamiausia sprendima, kad išvengti eismo ivykio - susidurimo jo važiavimo juostoje link Alytaus ir manevravo i priešpriešinio eismo juosta, kuri tuo metu buvo laisva.

Taciau toliau išvažiaves i priešpriešinio eismo juosta jis tapo pažeideju, ka pripažino visi ekspertai, ir paskesniu metu susidariusioje situacijoje – kai P. J. suko i kaire, i nuovaža, kaltinamojo neteisetas važiavimas priešpriešine eismo juosta buvo pagrindine salyga eismo ivykiui kilti. Kaltinamasis niekuomet netvirtino, jog jis siekdamas išvengti susidurimo nuo pat pradžios tik intensyviai stabde. Jis parode, kad pradžioje susidurimo sieke išvengti manevruodamas i priešpriešinio eismo juosta ir mažindamas greiti, o toliau tikejosi praleides važiuojancius automobilius, grižti i savo eismo juosta.

Šie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, nusikalstamas nerupestingumas. Tai, kad pradžioje vengdamas susidurimo kaltinamasis manevravo, patvirtino ir mineti liudytojai A.B. ir V. B.. Jie parode, kad nepastebejo stabdžiu lempu užsidegimo, nepastebejo automobilio manevringo važiavimo. Skiriant ir parenkant bausme kaltinamajam R. K. atsižvelgtina i tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsni padare neatsargia nusikalstama veika. Jo atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Kaltinamasis dirba, teigiamai charakterizuojamas.

Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes kaltinamajam parinktina bausme – terminuotas laisves atemimas, taciau kaip pirma karta teisiamam ir padariusiam neatsargu nusikaltima, bausmes vykdymas atidetinas tikint, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (LR BK 75 str.). Byloje pareikštas nukentejusiojo P. J. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas, nes žala atsirado kaltinamojo nusikalstamu veiksmu pasekoje ( LR CK 6.263 str. ). Tarp kaltinamojo R. K. padarytos neteisetos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.Nukentejusiajam P. J.

žala buvo padaryta didesnio pavojaus šaltiniu – automobiliu. Eismo ivykyje dalyvaves automobilis (vilkikas) „Mercedes Benz 3340“ v/n (duomenys neskelbtini) priklause N. K. individualiai imonei „Medienos pervežimai“ (t. 1 b.l. 99). Ryšium su darbiniais santykiais ir darbiniu funciju atlikimu automobiliu buvo leista naudotis imones darbuotojui – kaltinamajam R. K.. Remiantis LR CK 6.270 str. už didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlygina jo valdytojas. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota praktika didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojosi didesnio pavojaus šaltiniu del darbo santykiu su šio šaltinio savininku.

Atsižvelgiant i nustatytas aplinkybes ir suformuota teismine praktika civiliniu atsakovu šioje byloje del žalos atlyginimo pripažintina N. K. individuali imone „Medienos pervežimai“. Kadangi imones transporto priemones valdytoju civiline atsakomybe buvo drausta UADB „ERGO LIETUVA“, kuri neišmokejusi draudimo išmoku, dalinis turtines ir neturtines žalos atlyginimas priteistinas iš draudimo kompanijos.             Nukentejusiojo P. J. civilinis ieškinys del turtines ir neturtines žalos atlyginimo pripažintinas pagristu.

Turetos išlaidos pagristos dokumentais, tiesiogiai susijusios su nusikaltimu ar ikiteisminiu tyrimu bei bylos nagrinejimu teisme. Nustatant neturtines žalos atlyginimo dydi atsižvelgtina i tai, kad neturtine žala yra padaroma nematerialioms vertybems, todel jos piniginis ivertinimas ir kompensavimas yra salyginio pobudžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žala padariusi asmeni, o kuo teisingiau kompensuoti del neteisetu veiksmu nukentejusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentejusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis turejo judejimo nepatogumu, tapo iš dalies nedarbingas, kente skausma, todel turi teise i patirtu nuostoliu kompensacija.

Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant i teismine praktika, kaltinamojo turtine padeti, nusikalstamu veiksmu pasekmes. Atsižvelgtina ir i tai, i kokias vertybes buvo kesintasi ir kokiu budu jos buvo pažeistos. Kaltinamasis padare neatsargu nusikaltima, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmiu nesieke.Atsižvelgiant i nurodytas istatymines nuostatas ir nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismu praktika civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.Nukentejusysis ir civilinis ieškovas P. J. naudojosi teisine advokato pagalba, del to jo turetos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo R.

K., nes jo atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis ( LR BPK 106 str. 2 d. ). Atsižvelgtina i kaltinamojo turtine padeti, i tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, bylos procesas truko ilgai ne del kaltinamojo kaltes. Vadovaudamasis LR BPK 302-307 str. teismas n u s p r e n d e : R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 1 d., ir nuteisti 1 metams laisves atemimu.Taikant LR BK 75 str. laisves atemimo bausmes vykdyma atideti 1 metams ir skirti baudžiamojo poveikio priemone – 5 MGL - 650 Lt dydžio imoka i nukentejusiuju nuo nusikaltimu asmenu fonda.

Ipareigoti imoka sumoketi per keturis menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos. Iki nuosprendžio isiteisejimo palikti kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti.Iš dalies tenkinti P. J. civilini ieškini ir jo naudai iš N. K. individualios imones „Medienos pervežimai“ priteisti 1178,61 Lt turtinei žalai ir 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Priteisti P. J. naudai iš UADB „ERGO LIETUVA“ 1811,50 Lt turtinei žalai ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.Priteisti P. J. naudai iš R.

K. 3000 Lt turetoms išlaidoms del advokato paslaugu apmokejimo atlyginti.Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo gali buti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacini skunda Alytaus rajono apylinkes teisme. Teiseja                                                                                                      V.Stangviliene