Legislator Case Law & Legislation
d29233c1-d847-4dfd-9ae6-98a2484c2c21 AI generated

d29233c1-d847-4dfd-9ae6-98a2484c2c21 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d29233c1-d847-4dfd-9ae6-98a2484c2c21
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(M. V.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. M.-M. ieÅ¡kinį atsakovams M. V. (M. V.) ir antstoliui V. M. dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, D. V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. M.-M. (toliau – ieÅ¡kovė) 2021 m. kovo 24 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) antstolio V.

Legislator headnote

AI generated

d29233c1-d847-4dfd-9ae6-98a2484c2c21 · Lietuvos apeliacinis teismas: Vykdymo procese neįvykus varžytynėms, nukentėjusiesiems priklausęs butas 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu buvo perduotas iÅ¡ieÅ¡kotojui, t. y. atsakovui. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, jog atsakovas jokių realių reikalavimo teisių nukentėjusiųjų atžvilgiu neturėjo, bet sukčiavimo bÅ«du savo naudai įgijo teisę į jiems priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ 250 000 Lt (72 405 Eur); taip pat konstatuota, kad vykdomoji byla Nr. 0013/09/01420 buvo užvesta atsakovui suklaidinus antstolį, t. y. pateikus notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , atliktÄ suklastoto dokumento pagrindu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-296-910/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00321-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.1.2.4.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

V. (M. V.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. M.-M. ieÅ¡kinį atsakovams M. V. (M. V.) ir antstoliui V. M. dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, D. V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. M.-M. (toliau – ieÅ¡kovė) 2021 m. kovo 24 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) antstolio V.

M. 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ , priimtÄ vykdomojoje byloje Nr. 0013/09/01420, kurio pagrindu buvo įregistruota atsakovo M. V. (toliau – ir atsakovas) nuosavybė teisė į butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas); taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir butÄ priteisti ieÅ¡kovės nuosavybėn; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019 kaltinamasis M. V. buvo nuteistas už tai, jog kartu su kitu asmeniu 2009 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė apgaule įgyti didelės vertės V. M. ir V. M. turtÄ , t. y. manipuliuodami Å¡ių asmenų priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodami įgytu nukentėjusiųjų pasitikėjimu, bute (duomenys neskelbtini), pateikė jiems pasiraÅ¡yti 3 paprastojo vekselio blankus, melagingai juose nurodydami ir dokumento (vekselio) turinyje įtvirtindami tikrovės neatitinkančius duomenis: kad V.

M. M. V. skolinga 100 000 Lt (28 962 Eur) ir iki 2009 m. balandžio 6 d. įsipareigoja grÄ Å¾inti pinigus; kad V. M. M. V. skolingas 100 000 Lt (28 962 Eur) ir iki 2009 m. balandžio 20 d. įsipareigoja grÄ Å¾inti pinigus; kad V. M. M. V. skolingas 50 000 Lt (14 481 Eur) ir iki 2009 m. gruodžio 3 d. įsipareigoja grÄ Å¾inti pinigus. Notarų iÅ¡duoti vykdomieji įraÅ¡ai buvo pateikti antstoliui V. M., praÅ¡ant, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nukreiptas į nukentėjusiesiems priklausantį turtÄ . Antstolis užvedė vykdomÄ sias bylas, 2009 m. gegužės 13 d. areÅ¡tavo nukentėjusiesiems priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypÄ su pastatais (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypas su pastatais 2009 m. rugsėjo 15 d. parduotas varžytynėse A. I. už 30 000 Lt (8 688,60 Eur), iÅ¡ jų 26 959,73 Lt (7 808,08 Eur) buvo pervesta į atsakovo sÄ skaitÄ . Antstolio paskelbtos varžytynės dėl buto neįvyko ir antstolis šį butÄ 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu perdavė iÅ¡ieÅ¡kotojui, t. y. atsakovui. Taip atsakovas su kitu asmeniu apgaule savo naudai užvaldė didelės vertės V. M. ir V. M. turtÄ . Nurodytoje baudžiamojoje byloje V.

M. buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, kurio dalis dėl antstolio V. M. 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto pripažinimo negaliojančiu, taip pat dėl piniginių lėšų (25 341,75 Eur (87 500 Lt)) už sodo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimÄ , priteisimo bei iÅ¡ banko sÄ skaitos paimtų lėšų (18 189,84 Eur (62 805,87 Lt)), priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu palikta nenagrinėta. IeÅ¡kovės tėvas V. M. mirė (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovės motina V. M.

– (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties ieÅ¡kovė priėmė jų palikimÄ , taigi yra nukentėjusiųjų V. M. ir V. M. procesinių teisių perėmėja ir reiÅ¡kia šį ieÅ¡kinį.

3. Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti.

4. Atsakovas M. V. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, tuo atveju, jeigu bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl sandorio panaikinimo, netaikyti restitucijos natÅ«ra, o priteisti ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ â€“ 83 700 Eur. Nurodė, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Taigi ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas ne vėliau kaip 2011 m. spalio 4 d., tuo tarpu V. M. civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas 2014 m. liepos 28 d.

5. Trečiasis asmuo D. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti; tuo atveju, jeigu bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto pripažinimo negaliojančiu, netaikyti restitucijos natÅ«ra, bet iÅ¡ atsakovo M. V. ieÅ¡kovei priteisti 83 700 Eur kompensacijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) antstolio V. M. 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ , priimtÄ vykdomojoje byloje Nr. 0013/09/01420, kurio pagrindu buvo įregistruotos atsakovo M. V. nuosavybės teisės į butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ ir butÄ priteisė ieÅ¡kovės nuosavybėn; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas, remdamasis įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019 duomenimis, nustatė, kad atsakovas pagamino netikrus dokumentus – vekselius, kuriais melagingai įtvirtino, kad nukentėjusieji V. M. ir V. M. jam skolingi 250 000 Lt (72 405 Eur). Å iuos suklastotus vekselius atsakovas pateikė notarams, kurie iÅ¡davė vykdomuosius įraÅ¡us. Vėliau vykdomuosius įraÅ¡us atsakovas pateikė antstoliui V. M., kuris užvedė vykdomÄ sias bylas ir nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nekilnojamÄ jį turtÄ .

Vykdymo procese neįvykus varžytynėms, nukentėjusiesiems priklausęs butas 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu buvo perduotas iÅ¡ieÅ¡kotojui, t. y. atsakovui. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, jog atsakovas jokių realių reikalavimo teisių nukentėjusiųjų atžvilgiu neturėjo, bet sukčiavimo bÅ«du savo naudai įgijo teisę į jiems priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ 250 000 Lt (72 405 Eur); taip pat konstatuota, kad vykdomoji byla Nr. 0013/09/01420 buvo užvesta atsakovui suklaidinus antstolį, t. y. pateikus notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , atliktÄ suklastoto dokumento pagrindu.

8. Teismas nurodė, kad atsakovo nusikalstamos veikos padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas konstatavo, jog 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo išieškotojui aktas, priimtas vykdomojoje byloje Nr.0013/09/01420, yra niekinis ir negaliojantis ab initio, nes V. M. ir V. M. priklausiusio nekilnojamojo turto netekimas yra nusikalstamos veikos rezultatas, o, vadovaujantis bendruoju teisės principu, iš neteisės teisė nekyla.

9. Atsakovo argumentus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų ir tvarkos teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju nagrinėjamas sandorio pripažinimo niekiniu ir tokio sandorio pasekmių taikymo klausimas, o ne nuginčijamo sandorio negaliojimo klausimas, todėl CPK 603 straipsnio nuostatos netaikytinos. IeÅ¡kovė nekelia ir byloje nėra nustatyta atsakovo antstolio neteisėtų veiksmų, sudarant ginčo turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ .

10. Teismo vertinimu, byloje konstatavus, kad turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktas yra niekinis sandoris (CK 1.80 straipsnis), o apie savo teisių pažeidimÄ nukentėję asmenys realiai sužinojo įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiui (2020 m. kovo 12 d.), spręstina, jog bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, ir ieÅ¡kovės (nukentėjusių asmenų įpėdinės), 2021 m. kovo 25 d. pareiÅ¡kusios ieÅ¡kinį teisme, teisės turi bÅ«ti ginamos.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčo butÄ Ä¯gijo nusikalstamu bÅ«du ir neatlygintinai, dėl to jo atžvilgiu taikytina vienaÅ¡alė restitucija. Be to, ginčo butas nėra perleistas tretiesiems asmenims, iki Å¡iol yra atsakovo nuosavybė, todėl nėra kliūčių taikyti restitucijÄ natÅ«ra. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. Apeliaciniame skunde atsakovas M. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas šiais argumentais: 12.1. Teismas, konstatuodamas, kad šiuo atveju CPK 602 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes yra sprendžiamas sandorio pripažinimo niekiniu pagal CK 1.80 straipsnį klausimas, nesivadovavo teisės normų konkurencijos taisyklėmis ir nukrypo nuo analogiškose bylose formuojamos teismų praktikos. Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Šios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis.

Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. 12.2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį turėjo pareikÅ¡ti per CPK 602 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , t. y. ne vėliau kaip 2011 m. spalio 4 d. IeÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas tik 2021 m. kovo 25 d. Kadangi atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, o ieÅ¡kovė neprašė jo atnaujinti, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas. 12.3.

CPK 602 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam ieÅ¡kinio senaties terminui taikyti neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nekelia ir byloje nėra nustatyta atsakovo antstolio neteisėtų veiksmų, sudarant perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ . CPK 602 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodyti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų negaliojimo pagrindai gali bÅ«ti nebÅ«tinai antstolio, bet ir kitų vykdymo proceso dalyvių veiksmų pasekmė. 12.4.

Teismo iÅ¡vada, kad apie savo teisių pažeidimÄ nukentėję asmenys realiai sužinojo įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019 (2020 m. kovo 12 d.) ir kad bendrasis (10 metų) ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, yra nepagrįsta. Teismo sprendimo priėmimas gali bÅ«ti siejamas su asmens teisės apgynimu, tačiau ne su sužinojimu apie savo teisių pažeidimÄ . 12.5. IeÅ¡kinio senaties eigos negalėjo nutraukti ir 2014 m. liepos 28 d. civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019 pareiÅ¡kimas, nes ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nutraukia tik tada, jeigu jis pareiÅ¡kiamas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis bylų priskyrimo (žinybingumo), teismingumo taisyklių, ieÅ¡kinio formos ir turinio reikalavimų, sumokėjus už ieÅ¡kinį CPK nustatytÄ Å¾yminį mokestį.

13. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus: 13.1. Niekinis sandoris negalioja nepaisant to, yra teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu ar ne. Esant tokiam įstatymo reguliavimui, ieÅ¡kinio senaties terminas negali bÅ«ti taikomas reikalavimui dėl niekinio sandorio negaliojimo. 13.2. Reikalavimui paÅ¡alinti niekinio sandorio padarinius gali bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis. IeÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymÄ , t. y. jo padarinius.

Teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad apie savo teisių pažeidimÄ nukentėję asmenys realiai sužinojo įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiui (2020 m. kovo 12 d.), kuriuo buvo nustatyta, kad atsakovas M. V. jokių realių reikalavimo teisių V. M. ir V. M. atžvilgiu neturėjo, bet sukčiavimo bÅ«du savo naudai įgijo teisę į jiems priklausantį didelės vertės turtÄ . Dėl to bendrasis (10 metų) ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas ir ieÅ¡kovės, 2021 m. kovo 25 d. pareiÅ¡kusios ieÅ¡kinį teisme, teisės turi bÅ«ti ginamos.

14. Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

17. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl sandorio (turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimo negaliojančiu, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, ir restitucijos taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sandorio negaliojimo pagrindus ir negaliojančio sandorio teisines pasekmes, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto negaliojimo pagrindo 18. Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiu antstolio V. M. 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ , priimtÄ vykdomojoje byloje Nr. 0013/09/01420, remdamasi CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu, ir taikyti restitucijÄ . IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad ginčo butas buvo perduotas atsakovui M. V., kuris apgaulės bÅ«du sukÅ«rė savo reikalavimo teises, o nukentėjusiems V.

M. ir V. M. priklausiusio nekilnojamojo turto netekimas yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl, vadovaujantis bendruoju teisės principu ex injuria ius non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė), turto perdavimo išieškotojui aktas, kurio pagrindu butas perduotas atsakovo nuosavybėn, yra niekinis ir negaliojantis ab initio (nuo pradžios).

19. Apeliantas (atsakovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, apeliaciniame skunde teigia, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, turto pardavimo iš varžytynių aktas (taip pat ir turto perdavimo išieškotojui aktas) teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad šiuo atveju CPK 602 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes yra sprendžiamas sandorio pripažinimo niekiniu pagal CK 1.80 straipsnį klausimas, nesivadovavo teisės normų konkurencijos taisyklėmis ir nukrypo nuo analogiškose bylose formuojamos teismų praktikos. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamo ginčo aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

20. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose nustatytais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai įtvirtinti CK pirmosios knygos II dalies „Sandoriai“ IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ normose. Tuo tarpu turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų, kaip sandorių, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis.

Å ios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Toks turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į vykdymo proceso ir antstolio institutų esmę bei specifikÄ .

21. CPK 725 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) buvo nustatytas iÅ¡ankstinės varžytynių akto (taip pat ir turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto) teisminės kontrolės institutas, kuriuo sudarytos teisinės garantijos pažeidimams, padarytiems parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių (perduodant turtÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui), Å¡alinti, didesniam vykdymo proceso operatyvumui, turto pardavimo iÅ¡ varžytynių (perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui) efektyvumui, ekonomiÅ¡kumui ir stabilumui pasiekti, varžytynių bÅ«du sudaromų (turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui) sandorių rizikingumui eliminuoti arba minimalizuoti.

22. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimÄ bei civilinės atsakomybės taikymÄ ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas, nuginčijimo galimybes.

Pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę, pagal kuriÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiÅ¡kinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; kt.).

Šis kasacinio teismo išaiškinimas suformuluotas pagal iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos CPK normas.

23. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK 602 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu – nustatyta, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, jeigu buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Taigi įstatymo leidėjas, įtvirtindamas naujÄ nurodytų aktų negaliojimo pagrindÄ , suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus ir dėl kitų esminių pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu, tačiau atsisakyta turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų tvirtinimo teisėjo rezoliucija, t. y. teismo kontrolės tvirtinant antstolio aktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

Pasisakydamas dėl naujos redakcijos normos, kasacinis teismas laikosi tokių pačių akto panaikinimo pagrindų taikymo ir aiškinimo nuostatų, kokios aptartos šios nutarties 22 punkte (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

24. Pažymėtina tai, kad, ir aiškinant iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos CPK normas, kasacinio teismo praktikoje taip pat buvo pripažįstami kiti vykdymo proceso dalyvių bei suinteresuotų asmenų pažeistų teisių gynimo būdai, konstatavus esminius vykdymo proceso normų ar kitų įstatymų pažeidimus, dėl kurių varžytynių, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010; kt.).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ir joje suformuluotus CPK 602 straipsnio 1 dalies iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl kitų asmenų galimybių ginčyti aptariamus antstolio aktus (mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais), pažymėjo, kad asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali ginčyti antstolio turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, tiek ir dėl imperatyviųjų CPK, CK bei kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl vykdymo proceso dalyvių ir kitų asmenų galimybių ginčyti aptariamus antstolio aktus, bendrÄ ja prasme pripažįsta teisiÅ¡kai pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktas, kai jį ginčija vykdymo proceso dalyvis, teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, t. y. teisės aktai nustato tik minimalias tokio akto nuginčijimo galimybes.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys dėl antstolio V. M. 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0013/09/01420, pareikÅ¡tas ieÅ¡kovės, kuri yra vykusio vykdymo proceso dalyvių V. M. ir V. M. teisių ir pareigų perėmėja. Vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovė turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ galėtų ginčyti specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais.

27. Pažymėtina tai, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose (CPK redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) numatyti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindai yra susiję su esminiais antstolio padarytais proceso teisės normų pažeidimais vykdymo procese, varžančiais vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos. Prie tokių pažeidimų priskiriami inter alia (be kita ko) atvejai, kai realizuojamas skolininkui nepriklausantis turtas, pažeistos turto įkainojimo taisyklės, taip pat varžytynių organizavimo tvarka ir pan.

28. Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, jog ieÅ¡kovė 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto negaliojimÄ grindžia ne vykdymo proceso metu antstolio ar kitų vykdymo proceso dalyvių padarytais pažeidimais, bet iki vykdymo proceso atsakovo atliktais nusikalstamais veiksmais, dėl kurių vykdymo procesas buvo pradėtas neteisėtai (suklastotos reikalavimo teisės pagrindu), remdamasi tuo, kad ginčo buto realizavimas vykdymo procese, perduodant jį iÅ¡ieÅ¡kotojui, buvo atsakovo nusikalstamos veikos rezultatas (pasekmė). Esant tokiam ieÅ¡kinio pagrindui, pripažintina, kad antstolio turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto negaliojimÄ ieÅ¡kovė turi teisę grįsti ne tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais, bet ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.

29. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019 atsakovas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis, kuria atsakovas pripažintas kaltu, padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nurodytoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas kartu su kitu asmeniu 2009 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, manipuliuodamas V. M. ir V. M. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodamas įgytu nukentėjusiųjų pasitikėjimu, pateikė Å¡iems pasiraÅ¡yti tris paprastojo vekselio blankus, melagingai juose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nukentėjusieji jam skolingi 100 000 Lt (28 962 Eur), 100 000 Lt (28 962 Eur) ir 50 000 Lt (14 481 Eur) bei įsipareigoja pinigus grÄ Å¾inti.

Å iuos vekselius, suėjus juose nurodytiems terminams, atsakovas pateikė notarams, kurie iÅ¡davė vykdomuosius įraÅ¡us. Vykdomieji įraÅ¡ai buvo pateikti antstoliui V. M., kuris, užvedęs vykdomÄ sias bylas, be kita ko, areÅ¡tavo nukentėjusiesiems priklausantį ginčo butÄ . Antstolio paskelbtos varžytynės dėl ginčo buto neįvyko ir antstolis butÄ 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu perdavė iÅ¡ieÅ¡kotojui, t. y. atsakovui. Taip atsakovas apgaule užvaldė didelės vertės nukentėjusiųjų nekilnojamÄ jį turtÄ .

Aptartos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės yra prejudicinės nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

30. Ä®siteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019 nustatytos atsakovo nusikalstamų veiksmų aplinkybės patvirtina, kad ginčo buto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktas buvo priimtas po to, kai atsakovas antstoliui V. M. pateikė vykdyti vykdomuosius įraÅ¡us, gautus atsakovo suklastotų vekselių pagrindu, taigi Å¡is turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktas yra atsakovo nusikalstamų veiksmų, konstatuotų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, rezultatas (pasekmė). Dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų neteisėtai pradėto vykdymo proceso metu sudarytu sandoriu (turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu) ginčo butas buvo perleistas atsakovo nuosavybėn. Toks buto nuosavybės perleidimas atsakovui pažeidė pamatinį principÄ , pagal kurį iÅ¡ neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur), taigi iÅ¡ atsakovo neteisėtų veiksmų negalėjo kilti jokių teisėtų pasekmių.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , atsižvelgdama į iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimÄ paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur, pagal kurį niekas negali turėti naudos iÅ¡ savo padaryto teisės pažeidimo, taip pat į konstitucinį teisingumo principÄ , prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo antstolio V. M. 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0013/09/01420, negaliojimÄ CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ir teisingai iÅ¡sprendė Å¡io niekinio sandorio negaliojimo pasekmių klausimÄ â€“ pritaikė vienaÅ¡alę restitucijÄ .

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, konstatavus niekinio sandorio faktÄ ir sprendžiant dėl niekinio sandorio pasekmių 32. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieÅ¡kinys dėl 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto panaikinimo pareikÅ¡tas tik 2021 m. kovo 25 d., t. y. praleidus CPK 602 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl, esant atsakovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį, o ieÅ¡kovei nepraÅ¡ius praleisto termino atnaujinti, jis turėjo bÅ«ti atmestas vien dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino.

33. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Atskirų rūšių reikalavimams CK, taip pat kituose teisės aktuose nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai.

34. Pagal CK 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs. Be to, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

35. Nagrinėjamoje byloje priėjus prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ galėjo ginčyti ne CPK 602 straipsnyje įtvirtintais specialiaisiais, bet bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas per CPK 602 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

36. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė įrodinėjo, kad 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo išieškotojui aktas yra niekinis sandoris. Esminis niekinio sandorio požymis – negaliojimas nepriklausomai nuo valinių teisės subjektų veiksmų. Niekinio sandorio nereikia nuginčyti ir negalima patvirtinti. Niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010; 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014; kt.).

37. Niekinis sandoris gali sukelti teisinius ir faktinius padarinius, jis gali bÅ«ti vykdomas ir jo pagrindu gali atsirasti civilinės apyvartos pokyčių, pažeidžiančių kitų asmenų teises. Dėl to reikalavimui paÅ¡alinti niekinio sandorio padarinius gali bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis. Tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2006 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010; 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014; kt.).

38. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktas yra niekinis sandoris, pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kinio senaties taikymas aktualus tik reikalavimui paÅ¡alinti niekinio sandorio padarinius, t. y. restitucijos klausimui iÅ¡spręsti, ir kad tokiam reikalavimui taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas skundžiamame sprendime priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju nebuvo praleistas, nes apie savo teisių pažeidimÄ nukentėję asmenys realiai sužinojo tik įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiui, t. y. 2020 m. kovo 12 d.

39. Spręsti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas (ne)praleistas, galima tik nustačius tikslų momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje – ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

40. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiÅ¡kai pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad teismo sprendimo (Å¡iuo atveju – nuosprendžio baudžiamojoje byloje) priėmimas sietinas su asmens teisės apgynimu, tačiau ne su sužinojimu apie savo teisių pažeidimÄ . Asmuo apie savo teisės pažeidimÄ gali sužinoti tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; ir kt.).

41. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad skolininkai (ieÅ¡kovės tėvai, kurių teisių ir pareigų perėmėja yra ieÅ¡kovė) vykdomojoje byloje antstolio nebuvo informuoti apie 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto priėmimÄ . Baudžiamosios bylos Nr. 1-33-806/2019 duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė jau 2011 m. birželio mėn. kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu dėl ginčo buto nuosavybės teisės perleidimo atsakovui, siekdama apginti nukentėjusių savo tėvų galimai pažeistas teises.

Be to, ieÅ¡kovės motina ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį (baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad apie savo teisių pažeidimÄ nukentėjusieji (jų teisių perėmėja – ieÅ¡kovė) sužinojo tik įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-806/2019.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo situacijos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia reikalavimui dėl 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto negaliojimo pareikÅ¡ti vykdymo proceso dalyviams (ieÅ¡kovei, kaip jų teisių ir pareigų perėmėjai) turi bÅ«ti skaičiuojama nuo Å¡io akto priėmimo dienos. IeÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2021 m. kovo 24 d. (užregistruotas 2021 m. kovo 25 d.), t. y. praleidus bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

43. Jau nurodyta, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, teismui pripažinus, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių praleistam terminui atnaujinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017, 34 punktas).

44. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ieÅ¡kinio senatį reikia taikyti ne mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ , o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – Å¡alių elgesį, jų aktyvumÄ , jų ginamos vertybės svarbÄ , lyginant jÄ su bÅ«tinybe remtis ieÅ¡kinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

45. CK, kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius bÅ«tų pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti. KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, 36 punktas; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-969/2017, 51 punktas).

Nagrinėjant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienÄ konkrečiÄ situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017, 37 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017, 55 punktas; kt.).

46. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, manydama, kad ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, neprašė jo atnaujinti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra nustatyti faktai, reikÅ¡mingi teismui ex officio sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino (ne)atnaujinimo klausimÄ .

47. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-33-806/2019 duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė dar 2011 m. birželio mėn. kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu dėl ginčo buto nuosavybės teisės perleidimo atsakovui (kaltinamojo akto 190 psl.). Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovės motina V. M. buvo pareiÅ¡kusi 1 545 308,87 Lt civilinį ieÅ¡kinį (baudžiamosios bylos t. 27, b. l. 59, 60). Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apribotos įtariamojo M. V. nuosavybės teisės į ginčo butÄ .

Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , 2014 m. rugpjūčio 6 d. teisiamajame posėdyje V. M. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuris buvo priimtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. M. patikslinto civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl antstolio V. M. 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto pripažinimo negaliojančiu, taip pat dalį dėl piniginių lėšų (25 341,75 Eur (87 500 Lt)) už sodo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimÄ bei iÅ¡ banko sÄ skaitos paimtų piniginių lėšų (18 189,84 Eur (62 805,87 Lt)) priteisimo paliko nenagrinėtÄ , remdamasis tuo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyta galimybė baudžiamojoje byloje reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį tik dėl žalos atlyginimo, o kiti reikalavimai, kuriais siekiama apginti pažeistas teises (reikalavimas praÅ¡yti pripažinti negaliojančiu tam tikrÄ sandorį, taikyti restitucijÄ ir t.t.), spręstini inicijuojant atskirÄ civilinį procesÄ .

Å is nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 12 d., Vilniaus apygardos teismui peržiÅ«rėjus jį apeliacine tvarka. Nukentėjusioji (civilinė ieÅ¡kovė) V. M. (duomenys neskelbtini) mirė (dar nesuėjus ieÅ¡kinio senaties terminui). IeÅ¡kovė, kaip mirusios nukentėjusiosios teisių ir pareigų perėmėja, 2021 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo civilinio proceso tvarka.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau Å¡ioje nutartyje aptartus kriterijus, reikÅ¡mingus sprendžiant praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , įvertinusi Å¡iuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, prieina prie iÅ¡vados, kad tiek nuo atsakovo nusikalstamų veiksmų nukentėjusių asmenų (ieÅ¡kovės mirusių tėvų), tiek jų teisių ir pareigų perėmėjos (ieÅ¡kovės) elgesio nėra pagrindo laikyti nerÅ«pestingu, aplaidžiu.

Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas per visÄ senaties termino laikotarpį neturėjo pagrindo tikėtis, jog nukentėjusieji asmenys (jų teisių perėmėja) nemano, kad jų teisės yra pažeistos, kad jų negins. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pačių nukentėjusiųjų, taip pat jų dukters elgesio tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovui turėjo bÅ«ti akivaizdu, kad ginčo buto nuosavybės praradimÄ jie laikė pažeidžiančiu jų teises ir siekė pažeistas teises apginti, pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl aplinkybių, suponuojančių pakankamÄ pagrindÄ praleistam terminui atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad ginčo buto nuosavybės praradimÄ lėmė atsakovo nusikalstami veiksmai, ieÅ¡kinio senaties termino instituto taikymas Å¡iuo atveju bÅ«tų nesuderinamas su pamatiniais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nes subjektinė teisė negali atsirasti iÅ¡ teisės pažeidimo.

49. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad, atnaujinus ieÅ¡kovės praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , 2010 m. spalio 4 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu pažeista nuosavybės teisė turi bÅ«ti ginama (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 50. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias niekinio sandorio negaliojimÄ ir jo teisines pasekmes, taip pat nagrinėjamoje byloje taikytinÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tik suklydo nustatydamas ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , o tai lėmė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.

Tačiau, iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju buvo praleistas dėl svarbių priežasčių bei šį terminÄ atnaujinus, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės – pagrįstai konstatavo, kad antstolio turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktas yra niekinis bei pritaikė vienaÅ¡alę restitucijÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, jam bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ) neatlyginamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų jiems atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a  : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Romualda Janovičienė Laima Ribokaitė Aldona Tilindienė