d2910fe1-de53-4975-9153-e46911a8226f · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Pranešėjas Stasys Valužis                                       Baudž. byla Nr. 1A-507-107/2013Teisėja Violeta BalčiÅ«nienė                                      Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00482-2008-9                                                                          Procesinio sprendimo kategorija                                      1.2.14.5.1.; 1.2.18.11. (S)    KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS   N U O S P R E N D I S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                            2013 m. lapkričio 11 d.               Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo MaÅ¡kevičiaus,sekretoriaujant Redai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,nukentėjusiajam E. D.,gynėjui ArÅ«nui Žliobai,nuteistajam E. C.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. C. gynėjo advokato ArÅ«no Žliobos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. C., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu už atskiras nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:             pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl E. D. turto įgijimo apgaule) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda,              pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R.

K. turto įgijimo apgaule) ) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda,              pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. K. turto įgijimo apgaule) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda,              pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. J. turto įgijimo apgaule) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda.             Vadovaujantis BK 37 straipsniu, E. C. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

             IÅ¡ E. C. priteista              E. D. 4040 Lt, R. K. – 7500 Lt, R. J. – 13000 Lt turtinei žalai atlyginti bei R. J. priteista 400 Lt iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms apmokėti.                          R. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,     n u s t a t ė :              E. C. nuteistas už tai, kad „apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimÄ turtÄ , melagingai E. D.

žadėdamas, kad iki 2008-07-17 UAB (duomenys neskelbtini) pagamins ir sumontuos langus, 2008-05-27 sudarė su E. D. raÅ¡ytinės formos užsakymÄ Nr. 0526-06, kurio pagrindu 2008-05-26 UAB (duomenys neskelbtini) biure iÅ¡ E. D. paėmė avansu 40 Lt, 2008-05-27 per du kartus paėmė avansu 4000 Lt bei, turėdamas finansinę galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus, iki užsakyme nurodyto termino 2008-07-17, iÅ¡ E. D. gauto avanso – 4040 Lt – langų gamintojams neperdavė, įsipareigojimo neįvykdė, avanso E. D. už neatliktas tarpininkavimo paslaugas negrÄ Å¾ino ir tokiu bÅ«du apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimÄ â€“ E. D. 4040 Lt vertės turtÄ .“              E. C. nuteistas ir už tai, kad „apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, veikdamas tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimÄ turtÄ , žinodamas, kad VSDFV kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau melagingai R.

K. žadėdamas, kad iki 2008-11-25 UAB (duomenys neskelbtini) suteiks paslaugas – tarpininkauti užsakant ir pagaminant laiptus pas kitÄ gamintojÄ , juos sumontuojant, jis 2008-09-04 sudarė su R. K. sutartį, kurios pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) biure iÅ¡ R. K. per 2 kartus 2008-09-08 avansu paėmė 7500 Lt bei, turėdamas finansinę galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus, iki užsakyme nurodyto termino 2008-11-25, iÅ¡ R. K. gauto 7500 Lt avanso laiptų gamintojams neperdavė, užsakymo neįvykdė, avanso už neatliktas tarpininkavimo paslaugas R.

K. negrÄ Å¾ino ir tokiu bÅ«du apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimÄ â€“ R. K. 7500 Lt vertės turtÄ .“                 E. C. nuteistas ir už tai, kad „apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimÄ turtÄ , melagingai R.

K. žadėdamas, kad per 14 dienų UAB (duomenys neskelbtini) suteiks paslaugas – tarpininkauti užsakant ir pagaminant duris pas kitÄ gamintojÄ , piktnaudžiaudamas R. K. pasitikėjimu, 2008-09-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žodinio susitarimo su R. K. pagrindu, jis UAB (duomenys neskelbtini) biure 2008-09-12 iÅ¡ R. K. avansu paėmė 500 Lt bei, turėdamas finansinę galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus iki susitarime nustatyto termino 2008-09-26, R. K. sumokėto avanso gamintojui neperdavė, avanso už neatliktas paslaugas negrÄ Å¾ino ir tokiu bÅ«du apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimÄ â€“ R.

K. 500 Lt vertės turtÄ .“              E. C. nuteistas ir už tai, kad „apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimÄ turtÄ , melagingai R. J. žadėdamas suteikti paslaugas – tarpininkauti užsakant ir pagaminant langus bei duris UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-04-07 su R.

J. sudarė sutartį Nr. ECL 0327-01 dėl tarpininkavimo užsakant ir pagaminant langus ir duris, kurios pagrindu 2008-04-08 R. J. bankiniu pavedimu pervedė 13000 Lt, tačiau E. C., nors turėdamas finansinę galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus iki sutartyje numatyto termino 2008-06-11, iÅ¡ R. J. gauto avanso UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė, užsakymo neįvykdė, avanso už neatliktas tarpininkavimo paslaugas negrÄ Å¾ino. Tokiu bÅ«du apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimÄ â€“ R.

J. 13000 Lt vertės turtÄ .“             E. C. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo, už tai, kad „aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , t. y., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad ,,Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” ir 16 straipsnio 1 dalį, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2008-04-08 iki 2008-12-02, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje vienu atveju nepagrindė apskaitos dokumentu 40 Lt gavimo iÅ¡ E. D., neįtraukė į apskaitÄ duomenų apie pinigų gavimÄ pagal 2008-05-26 pinigų priėmimo kvitÄ (numeris nenurodytas) 40 Lt, neužregistravo apskaitos registruose.

Dėl nustatytų UAB „(duomenys neskelbtini) pažeidimų, tvarkant buhalterinę apskaitÄ 40 Lt sumažėjo dokumentinis grynųjų pinigų likutis bendrovės kasoje.“             Apeliaciniame skunde nuteistojo E. C. gynėjas advokatas A. Žlioba teigia, kad E. C. veikos, atitinkančios BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ sukčiavimo sudėtį, nepadarė, už tai nuteistas nepagrįstai, nes neatsirado padarinių – avansu sumokėtos sumos nukentėjusiajam E. D. buvo priteistos „įsiteisėjusiu 2008-11-24 teismo įsakymu“, nukentėjusiajai R.

J. – „2008-11-28 teismo įsakymu“, nukentėjusiųjų R. K. ir R. K. avansu sumokėtos sumos yra įtrauktos į kreditorių sÄ raÅ¡Ä su kreditiniais reikalavimais BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje (Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-351-360/2009). Visi nukentėjusieji turi galiojančiÄ ir teismo pripažintÄ turtinę teisę į tas sumas iÅ¡ BUAB (duomenys neskelbtini), dėl kurių teigia esÄ nukentėję. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad negalėjimas patenkinti savo interesų civilinio proceso tvarka bÅ«tų reikÅ¡mingas tik tuo atveju, jei bankrotas bÅ«tų buvęs pripažintas tyčiniu (tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2011-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-95-513/2011 pripažinti bankrotÄ tyčiniu atsisakė).Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , o pastarieji suklydę dėl apgaulės savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti.

Å iuo atveju nėra apgaulės, nes nėra jokių duomenų, kaip tariama apgaulė pasireiÅ¡kė sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymo ir pinigų mokėjimo metu. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad nukentėjusiųjų valia tuo metu buvo aiÅ¡ki ir neiÅ¡kreipta – įgyti paslaugÄ iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) tikslas – gauti pajamas už paslaugas. Nėra jokių duomenų apie klaidingÄ nukentėjusiųjų įsivaizdavimÄ sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymo ir pinigų mokėjimo metu.

Net jei ir bÅ«tų buvęs kažkoks klaidingas nukentėjusiųjų įsivaizdavimas, nėra jokių duomenų, kad kažkoks nukentėjusiųjų įsivaizdavimas turėjo lemiamos įtakos sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymui ir pinigų mokėjimui (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-851/2001).Teismo iÅ¡vada, kad nuteistojo apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, jog „<...> sutartys su gamintojais jau buvo nutrauktos, tokiu bÅ«du užsakovus suklaidino, t. y. pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri turėjo įtakos apsispręsti sudaryti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ <...>“ (nuosprendžio psl. 10), yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

Jokių įrodymų, kad E. C. teigė nukentėjusiesiems, jog sutartys su gamintojais nenutrauktos, nėra. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad bÅ«tent E. C. klaidino nukentėjusiuosius slėpdamas nuo jų tai, kas bus užsakytų prekių gamintojais, ar, slėpdamas įmonės finansinę padėtį, ar slėpdamas kažkada su gamintojais sudarytų sutarčių nutraukimÄ , ar kitÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ (pasyvioji apgaulės forma). Tai, kad „ne visi užsakovai žinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo tik tarpininkė ir pati gamybos nevykdė“ (nuosprendžio 9 psl.), nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl to nukentėjusieji buvo apgauti arba jie nebÅ«tų sudarę sutarčių, jei bÅ«tų šį faktÄ Å¾inoję, nes Å¡i aplinkybė apsisprendimui sudaryti sandorį apskritai neturi esminės reikÅ¡mės. Be to, tik vieninteliam E. D., anot jo paties, nebuvo žinoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) gamina ne pati, tačiau nenustatytos tokio nežinojimo priežastys, kurios greičiausiai priklausė nuo paties E. D., nes R.

K. ir R. J. tai buvo žinoma, o R. K. laiptus turėjo pagaminti pati UAB (duomenys neskelbtini), todėl jo atveju Å¡ie deklaratyvÅ«s teismo teiginiai negalioja iÅ¡ viso. Todėl jokių įrodymų, kad skundžiamame nuosprendyje paminėtus „klaidinimo“, „apgaulės“ veiksmus atliko bÅ«tent E. C. (reikia turėti omenyje, kad ne E. C. asmeniÅ¡kai priimdavo užsakymus, konsultuodavo klientus ir t. t.), nėra. Daryti iÅ¡vados, kad E. C. „iÅ¡kreipė objektyviÄ tiesÄ â€œ, negalima. Gynėjo teigimu, sutarčių neįvykdymas nėra apgaulė, pažado netesėjimas taip pat nėra apgaulė – „tai civilinių santykių civilinės pasekmės“ (LAT baudžiamojoje byloje Nr.     2K-293/2002) Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti esant sukčiavimÄ , nepakanka susitarimo nevykdymo.

Todėl teismo akcentuota aplinkybė, kad nukentėjusiųjų užsakymai nebuvo įvykdyti, ir iÅ¡vada, kad „ <...> E. C. vis žadėdavo užsakymus vykdyti, taip juos akivaizdžiai apgaudinėdamas“, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Teismo teiginys, kad E. C. nurodydavo nukentėjusiesiems iÅ¡galvotas užsakymų vėlavimo priežastis, yra taip pat nepagrįstas, nes Å¡is teiginys iÅ¡galvotas. Pavyzdžiui, nukentėjusysis R. K. norėjo pakeisti durų spalvÄ (šį faktÄ patvirtino ir pats R.

K., duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, t. 5., b. l. 189), todėl jis ir buvo informuotas, kad gamintojas nepradės gamybos, kol neturės visų duomenų apie užsakymÄ . Nevalia teismui aklai pasitikėti nukentėjusiųjų iÅ¡galvojimais ir interpretacijomis bei apkaltinti asmenį dėl to, ko nebuvo. Taip galima bÅ«tų nuteisti kiekvienÄ bankrutavusios įmonės, kurios klientai nepatenkinti įmonės bankrotu, direktorių. Apelianto įsitikinimu, nėra tiesioginės tyčios, nes nėra jokių duomenų, kad sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymo ir pinigų mokėjimo metu tikrovė sÄ moningai bÅ«tų iÅ¡kraipyta.

Nėra jokių duomenų, kad sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymo ir pinigų mokėjimo metu E. C. ar UAB (duomenys neskelbtini) neketino jų vykdyti, ar neturėjo galimybių jų įvykdyti. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) ne tik ketino sutartis vykdyti, bet ir jas pradėjo vykdyti, o neįstengė visų sutarčių įvykdyti dėl bankroto bylos iškėlimo, apyvartinių lėšų trūkumo, ankstesnių ar kitų užsakymų vykdymo, pajėgumų trūkumo ir kitų objektyvių aplinkybių.

Tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymai. E. D. patvirtino, jog, sudarant sutartį „tikrai nesitikėjau, kad apgaus, nebuvo tokiu požymių“ (t. 5, b. l. 189), R. J. patvirtino: „kai atvykau užsakyti, tikrai viskas atrodė patikima“ (t. 5., b. l. 190), „man pasirodė patikimi, nes jei būtų atrodę kitaip, nebūčiau pasirašiusi sutarties“ (t. 5., b. l. 190). Iki 2008 m. gruodžio mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo gamintojams UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitiems (2012-10-19 teismo ekspertizės akto Nr. 11- 2441 (11) 2, 5 priedai).

Iki 2008 m. gruodžio mėnesio buvo įvykdytos sutartys, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, S., U., K. ir kitais). Kad sutartys buvo įvykdytos, patvirtina liudytoja I. G.: „per tÄ laikotarpi nuo 2008 m. vasaros buvo įvykdytų užsakymų ir ne vienas“ (t. 5, b. l. 191), „užsakymai buvo atlikti ir lapkričio ir gruodžio mėn.“   (t. 5., b. l. 192), liudytoja J. C.: „visi užsakymai buvo pradėti vykdyti“ (t. 6., b. l. 77), tai patvirtino ir pats nuteistasis.Kad nukentėjusiajam E. D. užsakymas buvo pradėtas vykdyti, patvirtina byloje esantys užsakytų langų matavimai, kurie atlikti nuvykus pas E. D.

į vietÄ , taip pat liudytoja I. G.: „įmonei „(duomenys neskelbtini)“ internetu buvo pateiktas užsakymas“ (t. 5, b. l. 192), liudytoja J. C.: „atsimenu E. D. užsakymÄ , jis buvo padarytas gal pavasari <..> aÅ¡ pateikiau užsakymÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini). AÅ¡ gavau patvirtinimÄ su paskaičiuota savikaina“ (t. 6, b. l. 77), langai buvo pradėti daryti“ (t. 6, b. l. 77), „man patvirtino, jog užsakymas yra pastatytas į eilę“ (t. 6, b. l. 77). Kad užsakymai buvo, tačiau jie nesaugomi, o kai kurie dėl įsiskolinimo nebebuvo vykdomi, patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas liudytojas V.

D. (t. 6, b. l. 59).Kad nukentėjusiosios R. J. užsakymas buvo pradėtas vykdyti, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoja I. G.: R. J. „užsakymas buvo padarytas, bendraudavau su gamyklos vadybininkėm, jos man praneÅ¡davo kokioje stadijoje viskas“ (t. 5, b. l. 191). Be to, ji pati patvirtino, kad jos užsakymÄ pagal UAB (duomenys neskelbtini) atliktus langų matavimus užbaigė vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini) “. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pas jÄ atvykę matuoti langų nebuvo, juos pagamino pagal pirminius UAB (duomenys neskelbtini) brėžinius.

Tai neabejotinai patvirtina faktÄ , kad UAB (duomenys neskelbtini) ne tik atliko langų matavimus, bet matavimų duomenis perdavė ir užsakymÄ pateikė vykdyti UAB (duomenys neskelbtini). Todėl teismo iÅ¡vada, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsakymo gamybai nepateikė, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.Pagal R. K. užsakymÄ UAB (duomenys neskelbtini) laiptus gamino pati, todėl teismo nustatytas faktas, kad „UAB (duomenys neskelbtini) nėra <...> „laiptų gamintoja“, yra neteisingas, o kaltinimas neperdavus avanso ir/ar užsakymo „laiptų gamintojams“ – visiÅ¡kai nepagrįstas. 2008-09-04 sutartyje Nr. LA025 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) „įsipareigoja parduoti ir sumontuoti laiptus“, o R.

K. „įsipareigoja pilnai atsiskaityti už gaminius“, mokėti delspinigius nuo gaminių kainos, turi teisę teikti pretenzijas dėl darbų ir gaminių kokybės ir t. t. Kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo iÅ¡laidų laiptų gaminimui, patvirtina daugybė sÄ skaitų bei laiptams gaminti reikalingų prekių pirkimai (pvz., uosinių pakopų pirkimas užfiksuotas 2008 m. rugpjūčio – spalio mėnesių avanso apyskaitoje, 2008-10-14 prekės pirktos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ekspertizės akto 5 priedas) ir panaÅ¡iai), tai patvirtino liudytoja I.

G.: „laiptus gamindavo pati (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 192) bei nuteistasis (t. 6, b. l. 174). Skundžiamame nuosprendyje paminėta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Å¡i bendrovė su Å¡iuo epizodu nesusijusi iÅ¡ viso, kadangi R. K. užsakymo pateikimo metu Å¡i įmonė jokios veiklos nebevykdė, Klaipėdos apygardos teismas 2008-09-15 nutartimi iÅ¡kėlė Å¡iai įmonei bankroto bylÄ , o laiptų gelžbetoninė konstrukcija R. K. turėjo bÅ«ti sumontuota iki 2008-11-25, pakopos – dar vėliau.R.

K. užsakymo gamintojui ar gaminimui teikti nereikėjo, kadangi R. K. užsakytos durys turėjo bÅ«ti paimtos iÅ¡ sandėlio. Jas reikėjo tik nupirkti iÅ¡ vieno ar kito pardavėjo ir sumontuoti objekte. Liudytoja J. C. parodė: „pateikiau užsakymÄ faksu ir gavau patvirtinimÄ <...>, kad užsakymas priimtas, kokia kaina, kokia spalva <...>“ (t. 6, b. l. 78). Todėl, apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas ne tik neteisingai nustatė patį faktÄ , kad „iÅ¡ R. K. 2008-09-12 paėmė 500 Lt avansÄ už duris, kurias turėjo gaminti UAB „(duomenys neskelbtini) “, bet ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė užsakymo Å¡ių durų gamybai.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo akcentuojamos aplinkybės, susijusios su tyčios sukčiauti pagrindimu, pavyzdžiui, jog „tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų UAB (duomenys neskelbtini) nėra užsakymų įvykdymo R.

K., R. K., E. D., R. J., už kuriuos buvo sumokėję UAB (duomenys neskelbtini) avansÄ â€œ, vertintos neteisingai. Pateikus gamintojui užsakymÄ , sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡omos nebÅ«davo. UAB (duomenys neskelbtini) gamintojams nusiųsdavo gaminių matmenis, modelius, spalvas ir kitas detales faksu ar elektroniniu paÅ¡tu. SÄ skaitÄ gaudavo kartu su gaminiais, kai juos pristatydavo gamintojas. Tokia tvarka bÅ«davo su visais tiekėjais, todėl teismo siekis užsakymų nebuvimÄ pas 4 gamintojus pagrįsti sÄ skaitų nebuvimu netinkamas.UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu užsakymų nebuvimas pas 4 gamintojus (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)) taip pat nereikÅ¡mingas, nes, įmonei susidÅ«rus su finansiniais sunkumais, gamintojams UAB (duomenys neskelbtini) klientų užsakymai buvo teikiami ne bendrovės (duomenys neskelbtini), bet E. C. vardu.

IÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytų pardavimo sÄ skaitų faktÅ«rų aiÅ¡kiai matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) gaudavo gaminius iÅ¡ tiekėjų ir įvykdė daug užsakymų net prieÅ¡ pat bankrotÄ . Tai patvirtino ir liudytojas V. D.: „todėl prekes pirko C., nes „(duomenys neskelbtini)“ nebegalėjome parduoti“ (t. 6, b. l. 58). Užsakymus galėjo atlikti kiti gamintojai ar tiekėjai, pvz., duris pagal UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus tiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir t. t.

Be to, Å¡ių 4 gamintojų teikiama informacija netiksli ir galbÅ«t pateikta Å¡iek tiek kerÅ¡taujant už susidariusias ir neapmokėtas skolas, nes pateikta akivaizdžiai tendencingai, pvz., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jai liko skolinga 239 893,08 Lt, tačiau tai akivaizdžiai neatitinka realybės. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, jog sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė, tačiau nutraukimo faktÄ patvirtinančių dokumentų nėra, o sutarčių nutraukimo faktÄ paneigė liudytoja J.

C.: „negavau nei vieno pareiÅ¡kimo, jog sutartys su tiekėjais nutrauktos, negavome jokių įspėjimų apie tai“ (t. 6, b. l. 77), paneigė ir pats nuteistasis. Pastangas įvykdyti pasiraÅ¡ytas sutartis (kartu ir tiesioginės tyčios nebuvimÄ ) patvirtino liudytoja I. G.: „kiek buvo įmanoma, tiek stengėmės įvykdyti, darydavom nuolaidas, skambindavom klientams“ (t. 5, b. l. 191), „sakydavom, kad pagamintos prekės ir kad mokėtų tiesiai gamyklai“ (t. 5, b. l. 192), „tikėjomės, kad iÅ¡lipsime iÅ¡ duobės <...> Taip, mes tikėjomės įvykdyti tas sutartis, dirbome tik su ta perspektyva“ (t. 5, b. l. 192).

Liudytoja. J. C. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesiekė vykdyti nusikalstamos veikos ir siekė, kad įmonė toliau veiktų (2011-05-31 teismo posėdžio protokolas), tai patvirtino ir pats nuteistasis (t. 6, b. l. 174).UAB (duomenys neskelbtini) nepraktikuodavo gautus avansus panaudoti bÅ«tent tik tų klientų užsakymams vykdyti, todėl nukentėjusiųjų atveju UAB (duomenys neskelbtini) veiksmai nebuvo iÅ¡skirtiniai, specifiniai. Be to, nėra neteisėta gautas pajamas naudoti bendrovės reikmėms ir pagal bendrovės pasirinkimÄ .

Sutartys su gamintojais buvo „su atidėjimu“, pagal kurias visų pirma apmokamas anksčiau atsiradęs įsiskolinimas.Gynėjo teigimu, nėra draudžiama įmonėms vykdyti veiklÄ iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo. Be to, „sukčiavimas“ laikomas baigtu paėmus (gavus) pinigus, todėl tolimesni nuteistojo veiksmai, sutarčių vykdymo eiga Å¡io nusikaltimo kvalifikavimui ir apgaulės nustatymui reikÅ¡mės neturi. Apylinkės teismo nurodytas motyvas sukčiauti – siekis iÅ¡vengti bankroto avansu paimtais pinigais mažinant turtinius įsipareigojimus, t. y. dengiant susidariusias skolas, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas.

Toks motyvas galėtų pagrįsti tyčiÄ sukčiauti tik tuo atveju, jei avansai nebÅ«tų buvę įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , o Å¡iuo atveju akivaizdu, kad skolų dengimas gautais avansais prisiimant naujus įsipareigojimus balansine prasme nei pagerino įmonės mokumÄ , nei jį pablogino, kadangi tokiu bÅ«du skolos mažinamos naujų įsipareigojimų sÄ skaita. Teismas, panaudodamas šį argumentÄ , akivaizdžiai netinkamai interpretavo buhalterinį įmonės apskaitos aspektÄ ir padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis turėjo motyvÄ bei tyčiÄ sukčiauti.

Dengti susidariusias skolas iÅ¡ pinigų, gautų pagal naujas sutartis, kaip jau buvo anksčiau aptarta, ne tik nenusikalstama, bet visuotinai priimtina – ir retai kada verslas bÅ«na organizuojamas kitaip. Ä®siteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-95- 513/2011 dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , konstatuotos esminę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės, kad „<...> nėra duomenų apie tai, kad įmonės vadovas sudarė sandorius virÅ¡ijančius normaliÄ verslo rizika, sandoriai neatitiko įmonės veiklos pobÅ«džio, buvo nuostolingi, sudaryti žinant, jog įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais ir kt.“.

Skundžiamu nuosprendžiu Å¡ios prejudicinę galiÄ turinčios iÅ¡vados buvo neteisėtai ir nepagrįstai paneigtos – skundžiamu nuosprendžiu nustatytos prieÅ¡ingos aplinkybės. Susidarė situacija, kai skirtingais teismų sprendimais nustatytos prieÅ¡ingos aplinkybės ir padarytos tarpusavyje prieÅ¡taraujančios iÅ¡vados.Skundžiamame nuosprendyje akcentuojamos aplinkybės, jog sutartys su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktos, o sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdomos iki priimant avansus iÅ¡ nukentėjusiųjų, turėtų bÅ«ti vertinamos ne kaip realÅ«s kontrahentų santykiai, bet tik kaip formalÅ«s faktai, kadangi nei sutarčių nutraukimas, nei nevykdymas, nei vykdymo sustabdymas, vertinant UAB (duomenys neskelbtini) tuometinę situacijÄ , nebuvo absoliučiomis priežastimis neįgyvendinti naujų darbų pagal naujas sÄ lygas (tai ir buvo daroma).

Pažymima, kad UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo ne tik su UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dar daugeliu kitų gamintojų ir tiekėjų. Be to, tiek J. C., tiek E. C. teismui paaiškino, kad, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais gamintojams, UAB (duomenys neskelbtini) klientų užsakymai buvo teikiami ne UAB (duomenys neskelbtini), bet J.

C. vardu. Taigi iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kaip verslininko pozicijos nukentėjusiųjų užsakymų įgyvendinimas buvo įmanomas nepriklausomai nuo to, kad UAB (duomenys neskelbtini) sutartys su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) tariamai buvo nutrauktos, o sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurį laikÄ nebevykdomos, todėl Å¡ios aplinkybės teismo nepagrįstai „pervertintos“ ir vien jų tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymo ir pinigų mokėjimo metu E. C. ar/ir UAB (duomenys neskelbtini) neketino jų vykdyti ar neturėjo galimybių jas įvykdyti, nepakaka.

Sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymÄ apeliantas linkęs vertinti kaip per didelės verslo rizikos prisiėmimÄ , bet jokiu bÅ«du ne kaip iÅ¡ankstinį ketinimÄ sutarčių nevykdyti ar neturėjimÄ galimybių jas įvykdyti. Todėl dėl aplinkybių, kad sutartys su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktos, o sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebebuvo vykdomos iki priimant avansus iÅ¡ nukentėjusiųjų, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo sunki – esminę reikÅ¡mę turinti teismo iÅ¡vada, jog „E. C.

žinojo, kad priimtų klientų užsakymų neįvykdys“ (nuosprendžio 10 psl.), yra negalima. Byloje nėra jokių duomenų, ar sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymo metu ir vėliau UAB (duomenys neskelbtini) turėjo finansinę galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ar jos neturėjo, nėra atlikti jokie skaičiavimai, ekspertui Å¡is klausimas neužduotas, todėl ir iÅ¡vada dėl E. C. sukčiavimo akivaizdžiai nepagrįsta. Ä®vertindamas įrodymus, apylinkės teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.             Apelianto įsitikinimu, E. C. nepadarė ir veikos, atitinkančios BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nusikaltimo sudėtį, už tai nuteistas nepagrįstai.

Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ (Teismų praktika Nr. 24).             2012-10-19 Lietuvos Teismo ekspertizės akte Nr. 11-2441 (11) 11 puslapyje, atsakant į trečiÄ ekspertui užduotÄ klausimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal pateiktus tyrimui apskaitos dokumentus ir atsižvelgiant į nustatytus bendrovės pažeidimus, tvarkant buhalterinę apskaitÄ , dėl 40 Lt sumažinto dokumentinio grynųjų pinigų likučio bendrovės kasoje, nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ galima.

Todėl remiantis nustatytomis aplinkybėmis, kad apraÅ¡yta veika nesukėlė padarinių, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra visų bÅ«tinų BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygų, E. C. nepadarė veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio dalies 1 punktas).             Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad nuo 2008-04-01 iki 2008-05-19 UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D.

J. (J. epizodas), nuo 2008-05-20 iki 2008-07-26 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Å . (E. D. epizodas), ir tik nuo 2008-07-27 iki 2008-12-02 – UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. C. (R. K. ir R. K. epizodai). Jokių duomenų, kad E. C. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorei A. Å . 2008-05-26 pinigų priėmimo kvito (be numerio) dėl 40 Lt apskaitai neperdavė, nėra. Å is kvitas rastas prie kitų kvitų kartu su kitais buhalteriniais dokumentais. E. C. tvirtino kvitÄ buhalterijai perdavęs (t. 6, b. l. 175).

Taigi E. C. negali bÅ«ti taikoma jokia atsakomybės rÅ«Å¡is iÅ¡ viso, kadangi už 2008-05-26 pinigų priėmimo kvito (be numerio) 40 Lt apskaitÄ buvo atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė A. Å ..             Be to, teisiamajame posėdyje E. C. parodė, kad pagal sutartį su E. D. nuvažiavo iÅ¡matuoti langų, ten objekte gavo 40 Lt, tai pinigų sumai iÅ¡rašė kvitÄ už matavimÄ . 40 Lt buvo įneÅ¡ti į kasÄ už langų matavimÄ , vėliau tie pinigai buvo įtraukti į bendrÄ sÄ skaitÄ už langų pagaminimÄ .

Asmuo, kuriam buvo pagaminti langai, sumokėjo 4000 Lt, o ne 4040 Lt. Todėl 40 Lt kvitas buvo sugadintas ir iÅ¡raÅ¡yti 2 nauji kvitai iÅ¡ viso 4000 Lt, nors E. D. tÄ kartÄ davė 40 Lt mažiau negu nurodyta kvituose, t. y. 3960 Lt. Sugadintas kvitas buvo pridėtas prie kitų sugadintų kvitų. Jo neiÅ¡metė ir nenuslėpė. (t. 6, b. l. 174).             Gynėjo teigimu, sugadintas kvitas negali patvirtinti ir nepatvirtina Å«kinės operacijos, realiai gauta pajamų suma (4000 Lt) atitinka galiojančiais buhalteriniais dokumentais įtrauktÄ Ä¯ apskaitÄ pajamų sumÄ â€“ 4000 Lt.

Skunde pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį visiškai nemotyvuota, tik formaliai nurodyta, kad „Kadangi veikoje yra visi būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, E. C. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 223 str. 1 d.“ (nuosprendžio 11 psl.). Nei objektyvieji, nei subjektyvieji veikos požymiai atskirai neišskirti ir nevertinti. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas savarankiškai, visapusiškai bylos neišnagrinėjo, objektyviu aplinkybių nustatymu nesirūpino, darė nelogiškas išvadas ir rėmėsi prielaidomis.

             Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Baudžiamajame procese teismas turi atlikti nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko arbitro vaidmenį (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis).

Vykdydamas teisingumÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo įvertinti visas teisme paaiÅ¡kėjusias/nurodytas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. „Vengiantis motyvuoti sprendimÄ ir kiekvienÄ jo sÄ lyginai atskirÄ dalį teismas bylos iÅ¡ esmės nesprendžia, teisingumo nevykdo, prieÅ¡ingai – pažeidžia ir privatų interesÄ sulaukti pagrįsto bei teisėto situacijos iÅ¡sprendimo, tinkamai realizuoti procesinę teisę skųsti teismų sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka, ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes pažeidžia proceso dalyvių teisės į tinkamÄ teismo procesÄ , teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ principus.

Tik nuosprendžius pagrindžiantis savarankiÅ¡ku, objektyviu ir visapusiÅ¡ku bylos aplinkybių vertinimu ir Å¡ių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu pagal atitinkamas teisės normas teismas yra nepriklausomas, neÅ¡aliÅ¡kas ir tinkamai atlieka savo pareigÄ teisingai spręsti bylas.“             Gynėjas pažymi, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi 2010-02-17 specialisto V. V. iÅ¡vada, nes iÅ¡ bylos duomenų, specialisto apklausos ir ekspertizės akto aiÅ¡ku, kad ji neiÅ¡sami ir neteisinga.             Skunde raÅ¡oma, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) avansu sumokėtos sumos nukentėjusiajam E. D. priteistos įsiteisėjusiu teismo 2008-11-24 įsakymu, nukentėjusiajai R.

J. – 2008-11-28 teismo įsakymu, nukentėjusiųjų R. K. ir R. K. sumokėtos sumos yra įtrauktos į kreditinius reikalavimus BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje (Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-351-360/2009). Visi nukentėjusieji turi galiojančiÄ ir teismo pripažintÄ turtinę teisę į tas sumas, dėl kurių teigia esÄ nukentėję. Skundžiamu nusprendžiu piniginės sumos asmenims priteistos antrÄ kartÄ . Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo susidarė situacija ad absurdum – nukentėjusieji avansu sumokėtas sumas gali atgauti dvigubai – tiek iÅ¡ BUAB (duomenys neskelbtini), tiek iÅ¡ E. C..

IÅ¡ 2008-04-08 mokėjimo nurodymo Nr. 1 matyti, jog pagal preliminariÄ sutartį ECL 0327-01 už langus 13000 Lt sumokėjo R. J. (t. 4, b. l. 99), o teismas tenkino R. J. ieÅ¡kinį ir 13000 Lt priteisė R. J..              Gynėjas pažymi, kad „garantuojant asmens teisių apsaugÄ nuteistajam E. C., bÅ«tina paisyti pamatinių teisinės valstybės principų, kurie reikalauja, kad teismas, kuris vienintelis Lietuvoje vykdo teisingumÄ , siektų nustatyti tik objektyviÄ tiesÄ ir sprendimÄ priimtų tik teisėtu pagrindu.

Å ios nagrinėjamos bylos kontekste teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas ir kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus ar kilus administracinei atsakomybei, taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams, kuriems Å¡iuo atveju priskirtinas epizodas dėl tariamo „sukčiavimo“, ir esant iÅ¡imtinai administracinės atsakomybės teisiniams santykiams, kuriems Å¡iuo atveju priskirtinas epizodas dėl buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo, vertinamas kaip atitinkamų nusikalstamų veikų padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraÅ¡tutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų bÅ«ti tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. Tokiais įrodymais ir motyvais, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį E. C., galima bÅ«tų nuteisti kiekvienÄ bankrutavusios įmonės, kurios klientai nepatenkinti įmonės bankrotu, direktorių.“             Akcentuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimų turinį apeliantas pažymi, „kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“ Be to, Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

             Konstituciniu teisinės valstybės principu turi bÅ«ti vadovaujamasi ir taikant teisę, Å¡is principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 1.1. punkte teigiama, kad nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis Baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.             Nuteistojo E. C. gynėjas A.

Žlioba įsitikinęs, kad E. C. veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepadarė. Baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Gynėjo nuomone, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – E. C. iÅ¡teisinti visiÅ¡kai.             Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusysis E. D. ir prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nuosprendžio apkaltinamoji dalis naikintina ir dėl tos dalies priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį              Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. BÅ«tinas sukčiavimo požymis yra apgaulė.             Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir panaÅ¡iai (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54/2012, Nr. 2K-346/2012 ir kitos).

Apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2009). Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir panaÅ¡iai, numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ .

Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iÅ¡ priemonių įgyvendinti tÄ patį tikslÄ , t. y. apgaule įgyti svetimÄ turtÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2011).             Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. K. parodė, kad su nuteistuoju E. C. yra susitaikiusi, jam pretenzijų neturi. 2008-09-12 E. C. davė 500 Lt užstatÄ už dvejų durų pagaminimÄ , jis prižadėjo jas pagaminti per dvi savaites.

IÅ¡ nuteistojo gaminius užsakinėjo ir anksčiau. Gaminiai visada bÅ«davo pagaminami laiku. Šį kartÄ E. C. vis atidėdavo pagaminimo terminÄ , todėl ji paprašė, kad jai grÄ Å¾intų užstatÄ , tačiau užstato jis negrÄ Å¾ino. R. K. buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nėra gamintoja, o tik tarpininkė (t. 5, b. l. 188). Nukentėjusiosios R. K. užsakymÄ UAB (duomenys neskelbtini) įvykdė, užsakytas duris pristatė (t. 4, b. l. 89–91).             Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R.

K. parodė, kad nuteistojo įmonę susirado internete. E. C. atvažiavo pas jį į NidÄ , iÅ¡matavęs laiptus, paprašė 6500 Lt užstato. UAB (duomenys neskelbtini) užsakė pagaminti ir duris, už jas sumokėjo 1000 Lt užstato. E. C. prižadėjo viskÄ pagaminti per mėnesį. Suėjus užsakymo pagaminimo terminui, jis paskambino E. C., kuris pasakė, kad viskÄ gamina. Nukentėjusysis su įmonės darbuotoja susitarė dėl durų spalvos pakeitimo. Kai užsakymo negavo, nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) biurÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Vėliau E. C. neatsiliepdavo telefonu. Dar kartÄ nuvykus į biurÄ sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡sikraustė. Kad E. C. įmonė viskÄ gamina ne pati, jis nežinojo (t. 5, b. l. 189).             Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. D. parodė, kad nuteistojo įmonę kaip patikimÄ jam rekomendavo draugas. Nuvažiavęs į UAB (duomenys neskelbtini) biurÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, užsakė įstiklinti balkonÄ , paliko 4000 Lt užstatÄ . Jam buvo pažadėta užsakymÄ Ä¯vykdyti per dvi savaites.

E. D. užsakymo įvykdymo terminÄ paprašė atidėti, nes jis yra tolimųjų reisų vairuotojas ir turėjo iÅ¡važiuoti į reisÄ . Tačiau per sutartÄ terminÄ užsakymas padarytas nebuvo. Nuvažiavus į UAB (duomenys neskelbtini) biurÄ , administratorė garantavo, kad užsakymas yra gaminamas ir balkonas bus įstiklintas. Po to E. C. parašė žinutę, kad langus pagamino, tačiau per trumpus, todėl pratęsė langų pagaminimo terminÄ . E. C. jam skambino rugsėjo mėnesį, sakė, kad grÄ Å¾ins pinigus.

Vėliau jis atsiuntė žinutę, kad balkonÄ Ä¯stiklins iki spalio mėnesio. Po kurio laiko nuvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) biurÄ , Å¡ios įmonės neberado. Kad įmonė pati langų negamina, jis nežinojo (t. 5, b. l. 189).             Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. J. parodė, kad, radusi skelbimÄ internete, ji atvažiavo į E. C. biurÄ užsisakyti langų. E. C. jai pasirodė patikimas, todėl pasirašė sutartį ir užsisakė pas jį langų už 43 000 Lt, sumokėjo 13 000 Lt avanso.

Sutarė, kad įmonė pagamins langus iki birželio 11 d. Suėjus langų pagaminimo terminui, E. C. jai sakydavo, kad langus gamina, vėliau aiÅ¡kino, kad turi problemų su dažais. Nukentėjusioji žinojo, kad E. C. įmonė pati langų negamino (t. 5, b. l. 190).Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. C. parodė, kad stengėsi dirbti sÄ Å¾iningai, bet, prasidėjus ekonominei krizei, įmonė bankrutavo. Nė vienam gamintojui iÅ¡ anksto sumokėti avansÄ už gaminį neprivalėjo. Visi paimti iÅ¡ klientų pinigai buvo įneÅ¡ami į įmonės sÄ skaitÄ , atsiskaitymus vykdė iki paskutinės bendrovės veiklos minutės, gavę pinigus juos pervesdavo tiekėjams.

Pinigai bÅ«davo paskirstomi, nes įmonė turėdavo ir iÅ¡laidų. Kurie užsakymai turėdavo bÅ«ti įvykdyti greičiau, už tuos užsakymus bÅ«davo sumokama anksčiau. UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ pradžių gamino laiptus, po to gamybÄ atskyrė ir įkÅ«rė atskirÄ Ä¯monę (duomenys neskelbtini). 2008 metais (duomenys neskelbtini) laiptus gamino pati, pirkdavo tik medžiagas, reikalingas laiptams gaminti. Supratęs, kad nebesugebės atsiskaityti su gamintojais ir tiekėjais, skambindavo patiems užsakovams, kad patys atvažiuotų į gamintojo įmonę, pasiimtų savo užsakymus.

Klientams siÅ«lė patiems tiesiogiai sumokėti gamintojui už gaminius. 2008 m. vykdė užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitoms stambioms įmonėms. Su užsakovais R. K., R. K., E. D. ir R. J. buvo sudarę sutartis. IÅ¡ kliento paimdavo avansÄ ir atlikdavo matavimus, po to apskaičiuodavo gaminio kainÄ ir nusiųsdavo gamintojui susipažinti su užsakymu. Kai kliento užsakymÄ pateikdavo gamintojui, užsakovas sumokėdavo 30 procentų avansÄ . Ä®monė bankroto stengėsi iÅ¡vengti, tačiau bÅ«davo atvejų, kad gaminiai bÅ«davo sugadinami, didesniuose objektuose pinigai „įsiÅ¡aldydavo“.

Nukentėjusiesiems sumokėtų avansų negrÄ Å¾ino, nes neturėjo tokios galimybės. IÅ¡ buhalterinių dokumentų matyti, kad grÄ Å¾ino visas sumas, kurias galėjo grÄ Å¾inti. Su užsakovu R. K. žodžiu buvo suderinęs, kad su laiptų konstrukcijomis vėluos, nes R. K. turėjo kažkÄ iÅ¡griauti ir tik užbaigus griovimo darbus buvo galima sumontuoti tas konstrukcijas (t. 6,  b. l. 174–175). Ä®monės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami virÅ¡ijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi bÅ«ti laikomi baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančiais veiksmais.

Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iÅ¡ esmės trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį.Teisiamajame posėdyje specialistas V. V. parodė, kad jis atliko UAB (duomenys neskelbtini) tyrimÄ už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio. Ä®vertinęs įmonės balansÄ už 2007 metus, specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonės įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę įmonės turto, įmonė buvo nemoki.

Tačiau bendrovė pinigų turėjo ir veiklÄ vykdyti galėjo (t. 6, b. l. 93–94).Specialisto iÅ¡vada Nr. 5-3/14 patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius E. C.) 2008-05-26 ir 2005-05-27 3 atvejais pinigų priėmimo kvitais pagrindė 4040 Lt (40+2000+2000) paėmimÄ iÅ¡ E. D.: 2008-05-26 (numerio nėra) – 40 Lt, 2008-05-27 Nr. 605 – 2000 Lt, 2008-05-27 Nr. 606 – 2000 Lt; 2008-09-08 dviem atvejais pinigų priėmimo kvitais pagrindė 7500 Lt (1000+6500) paėmimÄ iÅ¡ R. K.: 2008-09-08 Nr. 700 – 1000 Lt, 2008-09-08 Nr. 703 – 6500 Lt; 2008-09-12 pinigų priėmimo kvitu Nr. 683 pagrindė 500 Lt paėmimÄ iÅ¡ R.

K.. Atsiskaitomosios sÄ skaitos žiniaraÅ¡tyje (AB SEB bankas, laikotarpis nuo 2008-04-01 iki 2008-04-30) užregistravo 13000 Lt gavimÄ iÅ¡ piliečio R. J. (2009-04-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1 patvirtinta, kad R. J. į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, pervedė 13000 Lt).Remdamasis tyrimui pateiktais UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais bei ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00482-08 medžiaga specialistas V. V. nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008-04-07 iki 2008-09-12 UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius E. C.), priimdama užsakymus iÅ¡ R.

J., R. K., E. D., R. K., turėjo galimybę juos įvykdyti (t. 3,  b. l. 59–81).Ekspertizės akto Nr. 11-2441 (11) iÅ¡vados patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) pajamos – 13000 Lt, gautos iÅ¡ R. J. (R. J.), užpajamuotos bendrovės atsiskaitomojoje sÄ skaitoje AB SEB banke pagal AB „Hansabankas“ mokėjimo nurodymÄ Nr.

1. UAB (duomenys neskelbtini) pajamos – 4000 Lt, gautos iÅ¡ E. D., pagal 2008-05-27 pinigų priėmimo kvitus Nr. 605 ir Nr. 606 tÄ pačiÄ dienÄ užpajamuotos bendrovės kasos knygoje kasos pajamų orderiu Nr. 8000001138 – 2000 Lt, Nr. 80000139 – 2000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) pajamos – 500 Lt, gautos iÅ¡ R. K., pagal 2008-08-12 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 683 įtrauktos į direktoriaus E. C. 2008-08-29 avanso apyskaitÄ Nr. PPK-1 bendroje 17480 Lt pirkėjų į sumokėto įsiskolinimo sumoje, kuri 2008-08-29 užpajamuota bendrovės kasos knygoje kasos pajamų orderiu Nr. 800000198.

UAB (duomenys neskelbtini) pajamos – 7500 Lt, gautos iÅ¡ R. K. pagal 2008-09-04 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 700 – 1000 Lt ir 2008-09-08 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 703 – 6500 Lt, įtrauktos į direktoriaus E. C. 2008-09-30 avanso apyskaitÄ Nr. PPK-2 bendroje 36703 Lt pirkėjų sumokėto įsiskolinimo sumoje, kuri 2008-09-30 užpajamuota bendrovės kasos knygoje kasos pajamų orderiu Nr. 800000199.UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygoje 2008-05-27 parodytas 140 046,46 Lt dokumentinis grynųjų pinigų likutis. 2008-05-27 kasoje užpajamuota 8000 Lt (iÅ¡ jų 4000 Lt E. D. vardu pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. 605 ir Nr. 606). 2008-05-27 E. C. vardu iÅ¡ kasos iÅ¡duota 8200 Lt grynųjų pinigų sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas.

E. D. vardu sumokėtas 4000 Lt avansas buvo panaudotas UAB .. (duomenys neskelbtini) “ apmokėjimui už paslaugas. 2008-04-08 R. J. vardu į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ AB SEB banke pervestas 13000 Lt avansas buvo panaudotas bendrovės veiklos tikslams, apmokant banko pavedimais: 2008-04-09 mokėjimo nurodymu Nr. 2014 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už paslaugas – 4903 Lt, 2008-04-09 mokėjimo nurodymu Nr. 2015 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už rankenas – 2885 Lt, 2008-04-09 mokėjimo nurodymu Nr. 2019 antstolei B.

T. už E. C. skolÄ â€“ 100 Lt, 2008-04-09 mokėjimo nurodymu Nr. 862571 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal tiesioginio debeto sutartį – 125 Lt, 2008-04-10 mokėjimo nurodymu Nr. 2020 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BPA– 2000 Lt, 2008- 04-17 mokėjimo nurodymu Nr. 2021 UAB (duomenys neskelbtini) už paslaugas – 126 Lt, 2008-04-18 mokėjimo nurodymu Nr. 2022 AB bankas SNORAS paskolos grÄ Å¾inimui – 2861 Lt, iÅ¡ viso – 13000 LtR. K. vardu sumokėtas UAB (duomenys neskelbtini) 5000 Lt (turi bÅ«ti 500 Lt) avansas už metalines duris buvo panaudotas bendrovės veikloje sumokant UAB „(duomenys neskelbtini) “ už PVC gaminius – 2008-08-12 sumokėta 100 Lt ir 2008-08-18 – 400 Lt.2008-09-04 R.

K. vardu bendrovei (duomenys neskelbtini) sumokėtas 1000 Lt avansas buvo panaudotas bendrovės veikloje sumokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes.2008-09-08 R. K. vardu UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtas 6500 Lt avansas buvo panaudotas apmokėjimui Å¡iems bendrovės veiklos tikslams: 2008-09-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterinės apskaitos paslaugas – 300 Lt, 2008-09-09 A. K. individualiai įmonei už MDP paslaugas antstolei – 238,30 Lt, 2008-09-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už PVC gaminius – 2859,17 Lt, 2008-09-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už balkono perstiklinimÄ â€“ 750 Lt, 2008-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už sklypus – 152 Lt, 2008-09-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už rankenÄ Delfin 95, reg. apyraktis WC95, BB953, – 12,05 Lt, 2008-09-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ –30,01 Lt, 2008-09-18 UAB „(duomenys neskelbtini) “ – 65,70 Lt, 2008-09-19 UAB „(duomenys neskelbtini) “ už duris – 1792,77 Lt, iÅ¡ viso – 6500 Lt.Per 2008-04-08–2008-12-02 laikotarpį E. C. vardu iÅ¡ bendrovės kasos buvo iÅ¡mokėta 240 493, 33 Lt grynųjų pinigų atsiskaitymui su trečiaisiais asmenimis.2008-05-01–2008-12-02 laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) AB SEB banko iÅ¡raÅ¡uose nurodyta, kad 16110,26 Lt grynųjų pinigų atsiskaitomosios sÄ skaitos papildymui buvo įneÅ¡ti E. C. vardu.2008-04-08–2008-12-02 laikotarpiu AB SEB banko pavedimais UAB (duomenys neskelbtini) vardu atsiskaityta su trečiaisiais asmenimis už 164802,88 Lt.IÅ¡ viso 2008-04-08–2008-12-02 laikotarpiu E. C. vardu į bendrovės (duomenys neskelbtini) sÄ skaitas bankuose buvo įneÅ¡ta 36675,26 Lt grynųjų pinigų atsiskaitymui su trečiaisiais asmenimis.UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 2411 „Pirkėjų įsiskolinimas“ buvo užfiksuotas R.

K. sumokėtas 500 Lt avansas ir R. K. sumokėtas 7500 Lt avansas. 8000 Lt sumokėtas avansas buvo užfiksuotas ir buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 500 „Pardavimo pajamos“. Å ių sÄ skaitų pagrindu sudarytas apskaitos registras „Pardavimai 2008 m. rugsėjo mėn.“.R. K. ir R. K. vardu gautų piniginių lėšų įtraukimas į registrus netrukdo vertinti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.R. K. vardu iÅ¡raÅ¡yti du pinigų priėmimo kvitai – 2008-09-04 Nr. 700 – gautam 1000 Lt avansui, 2008-09-08 Nr. 703 – gautam 6500 Lt avansui pridėti ir įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. C. 2008-09-30 avanso apyskaitÄ Nr. PPK-2 bendrojoje 36703 Lt pirkėjų sumokėto įsiskolinimo sumoje.2008-08-12 R.

K. vardu iÅ¡raÅ¡ytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 683 500 Lt pridėtas ir įtrauktas į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. C. 2008-08-29 avanso apyskaitÄ Nr. PPK-1 bendroje 17480,00 Lt pirkėjų sumokėto įsiskolinimo sumoje.E. D. vardu iÅ¡raÅ¡yti du pinigų priėmimo kvitai: 2008-05-27 Nr. 605 – 2000 Lt, 2008-05-27 Nr. 606 – 2000 Lt, iÅ¡ viso 4000 Lt, nebuvo įtraukti į 2008 m. gegužės mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitÄ . Å ie pinigų priėmimo kvitai 2008-05-27 buvo pridėti ir užpajamuoti bendrovės kasoje KPO Nr. 80000138 – 2000 Lt ir KPO Nr. 80000139 – 2000 Lt   (t. 6, b. l. 120–135, 136–148).Teisiamajame posėdyje liudytojai S. D., V.

D. teigė, kad nuo 2008 metų UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) užsakymų nebepriėmė, nes UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsiskolinusi (t. 6, b. l. 58–59).IÅ¡ aptartų specialisto Nr. 5-3/14, ekspertizės akto Nr. 11-2441 (11) iÅ¡vadų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklÄ vykdyti galėjo, manyti, kad E. C. arba UAB (duomenys neskelbtini), sudarydami sutartis su užsakovais ir paimdami pinigus, neketino jų vykdyti ar neturėjo galimybių jų įvykdyti, nėra pagrindo.

UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo ne tik su UAB (duomenys neskelbtini), bet su daugeliu kitų įmonių. Bylos duomenimis nepaneigta, kad E. C. ne tik priiminėjo užsakymus, bet juos ir vykdė, atsiskaitinėjo su tiekėjais, pinigų reikėjo apmokėti ir kitoms įmonės sÄ skaitoms. Nuteistasis E. C. iÅ¡ nukentėjusiųjų R. K., R. K., E. D. ir R. J. paimtus pinigus panaudojo įmonės tikslams, stengėsi, kad įmonės veikla bÅ«tų vykdoma. UAB (duomenys neskelbtini) konkretų gautÄ avansÄ panaudoti tik konkrečiam užsakymui įsipareigojusi nebuvo.

Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ nukentėjusiųjų R. K., R. K., E. D. ir R. J. paimtÄ avansÄ panaudojo ne nukentėjusiųjų užsakymams apmokėti, nepatvirtina aplinkybės, kad tuos pinigus E. C. tyčia turėjo tikslÄ apgaule įgyti UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Nukentėjusiųjų R. K., R. K., E. D. ir R. J. sumokėti pinigai kaip avansas buvo užpajamuoti kaip įsiskolinimai nukentėjusiesiems, E. C. ar UAB (duomenys neskelbtini) jokios materialinės naudos negavo. Kad E. C. buvo suinteresuotas, kad įmonė veiktų, siekė kaip galima greičiau atsiskaityti už suteiktas paslaugas tiekėjams, kad galėtų savo veiklÄ tęsti, bylos duomenimis nepaneigta.Teisiamajame posėdyje liudytojos J.

C., I. G., D. J., A. Å . patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus stengėsi įvykdyti, juos teikė užsakovams, vyko atsiskaitymai, lėšos buvo užpajamuojamos. J. C. teikdavo užsakymus tiekėjams ir savo vardu (t. 5, b. l. 190–193, 191–193, t. 6, 57–58, 76–78). UAB (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduodavo produkcijÄ J. C. (t. 2, b. l. 101). Nukentėjusioji R. K. su nuteistuoju E. C. yra susitaikiusi, jam pretenzijų neturi. Nukentėjusiosios R.

K. užsakymÄ UAB (duomenys neskelbtini) įvykdė, užsakytas duris pristatė (t. 4, b. l. 89–91, t. 5, b. l. 188). Bylos duomenimis nepaneigta, kad kiti užsakymai taip pat buvo pradėti vykdyti.Bylos duomenimis nepaneigta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė savo veiklÄ ir atsiskaitinėjo tiekėjams už tiekiamÄ produkcijÄ iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo. UAB (duomenys neskelbtini) savo įsipareigojimus užsakovams siekė įvykdyti. Nors E. C. turėjo skolų tiekėjams, tačiau su juo bendradarbiavusios įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB (duomenys neskelbtini) neinicijavo.

Å i aplinkybė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bendradarbiavusių įmonių vadovai nemanė, jog E. C. su jais neatsiskaitys, jokio sukčiavimo UAB (duomenys neskelbtini) veiksmuose neįžvelgė. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-02 nutartimi buvo iÅ¡kelta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieÅ¡kinį (t. 5, b. l. 163). Kad E. C. sÄ moningai blogai valdė įmonę, nulėmė jos bankrotÄ , nenustatyta. Baudžiamosios atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų nebuvimas nagrinėjamoje situacijoje neatima galimybės suinteresuotiems asmenims savo teises ir interesus ginti civilinio proceso tvarka.

Teismų iÅ¡vados, kad tam tikroje veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, nereiÅ¡kia, jog nebuvo padaryti civilinės teisės deliktai, kiti įstatymų pažeidimai.Baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo kitų atsakomybės rÅ«Å¡ių klausimu kasacinėje praktikoje yra pasisakyta ne kartÄ . IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013, nurodyta aktualiausia Å¡iuo klausimu kasacinė praktika baudžiamosiose bei civilinėse bylose, taip pat konstitucinė jurisprudencija.

Baudžiamoji atsakomybė, sprendžiant civilinius ginčus, negali būti taikoma. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-251/2013 priminti precedentinę reikšmę turintys ir nagrinėjamai bylai aktualūs išaiškinimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011), jog „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės“. Toks aiÅ¡kinimas kyla iÅ¡ konstitucinės jurisprudencijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar panaÅ¡iai).Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-28 priėmė teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kreditorei R.

J. 13402,64 Lt (t. 1, b. l. 54). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-24 priėmė teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriui E. D. 4040 Lt (t. 1, b. l. 72).Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-12 nutartimi E. D. dėl 4070,30 Lt, R. K. dėl 513 Lt, R. K. dėl 7500 Lt ir R. J. dėl 13402,64 Lt skolos įtraukti į bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sÄ raÅ¡Ä (t. 3, b. l. 35–36).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiųjų R.

K., R. K., E. D. ir R. J. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. UAB (duomenys neskelbtini) savo sutartinių įsipareigojimų nukentėjusiesiems laiku neįvykdė, tačiau kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius neįvykdė sutartinių įsipareigojimų kokiais nors nusikalstamais veiksmais, nenustatyta, nukentėjusiųjų teisės apginti savo teisėtus interesus civilinio proceso tvarka apsunkintos nebuvo.Daryti iÅ¡vadÄ , kad E. C., veikdamas tyčia, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo E. D. 4040 Lt vertės, R.

K. 7500 Lt vertės, R. K. 500 Lt vertės ir R. J. 13000 Lt turtÄ , nėra jokio pagrindo, todėl E. C. dėl tų veikų, už kurias kaip už nusikalstamas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisintinas, nesant jo veikose Å¡ių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų R. K., R. K., E. D. ir R. J. civilinių ieÅ¡kinių klausimas buvo iÅ¡spręstas civilinio proceso tvarka, Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-12 nutartimi E. D. dėl 4070,30 Lt, R.

K. dėl 513 Lt, R. K. dėl 7500 Lt ir R. J. dėl 13402,64 Lt skolos įtraukti į bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sÄ raÅ¡Ä (t. 3, b. l. 35–36), todėl apylinkės teismas, priėmęs E. C. apkaltinantį nuosprendį, priteisė iÅ¡ E. C. E. D. 4040 Lt, R. K. – 7500 Lt, R. J. – 13000 Lt turtinėms žaloms atlyginti nepagrįstai, tų pačių ieÅ¡kinių patenkinimas civilinio proceso tvarka ir baudžiamojoje byloje yra perteklinis.Å ioje baudžiamojoje byloje patenkinti civiliniai ieÅ¡kiniai turtinėms žaloms atlyginti:

E. D. – 4040 Lt, R. K. – 7500 Lt, R. J. – 13000 Lt, atmestini (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 223 straipsnio 1 dalį Pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ :

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ apskaitos tarnybÄ ;

2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis;

3) Å«kio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimÄ nustatytÄ laikÄ . Ä®monės savininkas arba vadovas taip pat atsako pagal šį straipsnį, jeigu buhalterinę apskaitÄ aplaidžiai tvarko jis pats arba kitas asmuo, nesusijęs su įmone darbo ar sutartiniais teisiniais santykiais, tik žodžiu susitaręs su įmonės vadovu ar savininku dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo.Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. C. parodė, kad E. D. už langus turėjo sumokėti 4000 Lt, iÅ¡ E. D. gautus 40 litų už langus įnešė į kasÄ , Å¡i suma buvo įskaičiuota į bendrÄ langų kainÄ , E. D. dar turėjo sumokėti 3960 Lt, dėl 40 litų iÅ¡raÅ¡ytas kvitas buvo sugadintas (t. 6, b. l. 174).

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis E. C. parodė analogiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad jiems niekas taisyklių neįvedė, įmonė buvo įsivedusi praktikÄ iÅ¡raÅ¡yti kvitÄ už langų matavimus kaip už atliktÄ paslaugÄ . Jei asmuo langų neužsisakydavo, Å¡is kvitas bÅ«davo įtraukiamas į buhalterinę apskaitÄ , bet jeigu asmuo langus užsisakydavo, Å¡i suma bÅ«davo įskaičiuojama į bendrÄ langų užsakymo kainÄ . Sugadinto kvituko neiÅ¡mesdavo, pateikdavo buhalterijai (t. 7, b. l. 52).Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. D. parodė, kad užsisakė paslaugÄ â€“ įstiklinti balkonÄ , paliko 4000 Lt užstatÄ (t. 5, b. l. 189).Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis E. D. patvirtino, kad už langus sumokėjo 4000 Lt.

Už langų matavimÄ sumokėjo 40 Lt, gavo kvitÄ . IÅ¡ viso E. C. sumokėjo 4040 Lt (t. 7, b. l. 54–55). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-3/14 konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius E. C.) laikotarpiu nuo 2008-05-26 iki 2008-09-12 UAB (duomenys neskelbtini) 6 atvejais pinigų priėmimo kvitais pagrindė grynųjų pinigų priėmimÄ iÅ¡ 3 piliečių, iÅ¡ viso 12040 Lt (4040+7500+500), tačiau Å«kinių operacijų neužregistravo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose (t. 3, b. l. 80).Ekspertizės akto Nr. 11-2441 (11) iÅ¡vados patvirtino, kad 2008-05-26 pinigų priėmimo kvitas dėl 40 Lt, kuris yra be numerio, bet kuriame yra mokėtojo ir pinigų gavėjo paraÅ¡ai, nebuvo užregistruotas apskaitos registruose, Å¡is pinigų priėmimo kvitas (be numerio) dėl E. D. vardu sumokėto 40 Lt avanso nebuvo užpajamuotas kasos pajamų orderiu ir nebuvo įraÅ¡ytas į bendrovės kasos knygÄ (t. 6, b. l. 130).Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad E. C. veikoje yra visi bÅ«tini objektyvieji ir subjektyvieji BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, tačiau nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo trÅ«kumai vertintini kaip nepadarę jokios realios žalos įstatymų saugomiems teisiniams gėriams, o įvertinus tai, kad tik vienu atveju į buhalterinę apskaitÄ nebuvo įtraukta santykinai nedidelė lėšų suma (40 Lt), kad jokių pažeidimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, nenustatyta, todėl darytina iÅ¡vada, kad dėl Å¡ios veikos jokia reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams nekilo, ir nors E. C. veika formaliai atitinka BK 223 straipsnyje numatytus nusikalstamos veikos požymius, tačiau pripažintina mažareikÅ¡me.

Skundžiamu nuosprendžiu E. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį atleistas dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo.IÅ¡ baudžiamojoje byloje esamos apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 8-01 turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagal užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus pirminius dokumentus vesti užsakovo buhalterinę apskaitÄ , sudaryti užsakovo finansinę atskaitomybę, atstovauti užsakovui mokesčių administratoriaus institucijose ir Valstybinėje socialinio fondo draudimo valdyboje (SODRA), paslaugų teikimo laikotarpiu teikti užsakovui konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais (t. 2, b. l. 59–81, t. 3, b. l. 61, 94–98, t. 4, b. l. 32).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dėl 40 litų paėmimo 2008-05-26 pinigų priėmimo kvitas be numerio yra iÅ¡saugotas, kvitas su kitais buhalteriniais dokumentais pridėtas prie baudžiamosios bylos (t. 1, b. l. 71).

Nuo 2008-05-20 iki 2008-07-26 UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ tvarkė ne pats E. C., o UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė A. Å . (t. 2, b. l. 76–91, 98, t. 3, b. l. 62, t. 6, b. l. 123). Tokių duomenų, kad E. C. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorei A. Å . 2008-05-26 pinigų priėmimo kvito (be numerio) dėl 40 Lt paėmimo apskaitai neperdavė, byloje nėra (t. 6, b. l. 175). Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. C. už 40 litų, paimtų iÅ¡ E. D., įtraukimÄ Ä¯ buhalterinės apskaitos registrus atsakingas nebuvo, nes tuo metu už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ buvo atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A.

Š., todėl E. C. dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, kolegijan u s p r e n d ž i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria E. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl E. D. turto įgijimo apgaule), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R.

K. turto įgijimo apgaule), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. K. turto įgijimo apgaule), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. J. turto įgijimo apgaule), pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.             E. C. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl E. D. turto įgijimo apgaule) iÅ¡teisinti, nesant jo veikoje Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);             E. C. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R.

K. turto įgijimo apgaule) išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);             E. C. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. K. turto įgijimo apgaule) išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);             E. C. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. J. turto įgijimo apgaule) išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);             E. C. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).             Pareikštus civilinius ieškinius – E. D.

– 4040 Lt, R. K. – 7500 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo, R. J. ieÅ¡kinio dalį dėl 13000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).             E. C. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .                          Kolegijos pirmininkas                                                                             Stasys Valužis Teisėjai                                                                                                      Dalius Jocys                                                                                                                   Eduardas MaÅ¡kevičius