d2907682-0f0d-41ed-9012-e94a3ac13d51 · Kauno apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-738-657/2023

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00438-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismas

n u t a r t i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance Lietuvos filialÄ ieÅ¡kinį atsakovei V. P. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys K. V. ir (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance Lietuvos filialÄ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės V. P. 6 399,12 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutarties Nr. 710-300-440995 pagrindu draudėjai atlygino 6 399,12 Eur dydžio nuostolius, patirtus dėl 2021 m. liepos 19 d. įvykusio vandens pratekėjimo iÅ¡ atsakovei V. P. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovės butas yra virÅ¡ draudėjos buto, atsakovės kaltė preziumuojama, todėl ieÅ¡kovė, įgyvendindama savo subrogacijos teisę, iÅ¡mokėtÄ draudiminę iÅ¡mokÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės.

3. Atsakovė V. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad 2021 m. liepos 17 d. ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta apie į žemiau jos esantį butÄ bėgantį vandenį. Nedelsiant grįžusi į namus, pamatė, kad bute sausa, joks vanduo nebėga. Buvo pakviestas bendrijos pirmininkas D. R., kuris kartu apžiÅ«rėjo butÄ , tačiau jokio vandens nuotėkio bute taip pat nematė. Po Å¡io įvykio tarp jos ir K. V. butų buvo keičiamas sienoje esantis vandens vamzdis, kuris ir buvo, tikėtina, K. V. buto užliejimo priežastimi, taigi, pratekėjimas įvyko iÅ¡ bendrojo naudojimo vamzdyno.

5. Trečiasis asmuo K. V. nurodė, kad 2021 m. liepos 17 d. iÅ¡ trečio aukÅ¡to buvo užlietas jos butas. Atsakovė po įvykio buvo jos namuose, pripažino, kad vanduo bėgo iÅ¡ jos buto, siÅ«lė atlyginti nuostolius. VieÅ¡butį paprašė rezervuoti dėl labai užlieto buto, nes tai leido draudimo sutarties sÄ lygos.

6. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija nurodė, kad bendrijos pirmininkas po įvykio lankėsi atsakovės bute, akivaizdaus vandens nutekėjimo šaltinio nebuvo. Kanalizacijos vamzdis sienoje buvo įtrūkęs, drėko siena, tačiau vandens prasiveržimų nesimatė, buvo tik kondensatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovės V. P. ieÅ¡kovei 4 435,39 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (4 435,39 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2022 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei V. P. 381,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovės V. P. valstybei 35,65 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ â€“ 15,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovės V. P. trečiajam asmeniui K. V. 103,97 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ â€“ 46,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

8. Teismas nurodė, kad liudytoja D. M. įvykį matė tiesiogiai. PrieÅ¡taravimų tarp Å¡ios liudytojos paaiÅ¡kinimų ir kitų byloje esančių įrodymų nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais Å¡ios liudytojos paaiÅ¡kinimais apie, jai bÅ«nant prie atsakovės buto durų, aiÅ¡kiai girdėtÄ vandens Å¡niokÅ¡timo garsÄ , kas neabejotinai buvo vandens prasiskverbimo Å¡altinis. Å ie liudytojos parodymai atitinka ir trečiojo asmens K. V. paaiÅ¡kinimus apie jai iÅ¡ D. M. sužinotas įvykio aplinkybes. Trečiasis asmuo K. V. teismo posėdyje nurodė, kad V. P. po įvykio neneigė, kad galbÅ«t ji apipylė, nes pas jÄ tualete ir vonioje blogai sutvarkyti vamzdynai, pripažino savo kaltę, pasiÅ«lė susimokėti. Abejoti K. V. paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo – K. V. priklausantis butas buvo apdraustas ir po užpylimo padaryta žala, už kuriÄ ji nėra atsakinga, jai yra visiÅ¡kai atlyginta. Jos paaiÅ¡kinimai buvo nuoseklÅ«s nuo pat praneÅ¡imo apie žalÄ pateikimo.

9. Visas trečiojo asmens butas (be vieno kambario) 2021 m. liepos 17 d. įvykio metu buvo užlietas, vanduo taip pat nutekėjo į pirmo aukÅ¡to butÄ , tekėjo ir per laiptinės sienÄ . Byloje nekilo ginčo, kad Å¡io įvykio metu nutekėjo pakankamai didelis kiekis vandens,. Tuo tarpu 2021 m. rugsėjo mėn. vanduo trečiojo asmens bute tik lašėjo tualete per lubų kampÄ , t. y. buvo nedidelio kiekio vandens prasiskverbimas (Å¡ios aplinkybės nebuvo ginčijamos). Nustatytos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtina, kad trečiojo asmens buto užpylimo priežastys Å¡ių įvykių metu buvo skirtingos. Tai, kad pakeisto kanalizacijos vamzdžio dalis negalėjo bÅ«ti vandens į trečiojo asmens butÄ 2021 m. liepos 17 d. prasiskverbimo priežastis, teismo posėdžio metu patvirtino trečiojo asmens atstovas, namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas D. R., kuris paaiÅ¡kino, kad vėliau pakeistas kanalizacijos vamzdis buvo įtrÅ«kęs, drėko siena, tačiau vandens prasiveržimų nesimatė, buvo tik kondensatas. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina pateiktos fotonuotraukos – iÅ¡ jų spręstina, kad namo sienoje buvo pakeista ketaus lydinio, kuris yra atsparus deformacijoms, tačiau trapus, vamzdžio dalis. Atsiradus kanalizacijos vamzdžio trÅ«kimui arba vamzdžių sujungimo defektui ir dėl to į vamzdžio iÅ¡orę nubėgus labai dideliam kiekiui vandens, tai neabejotinai vėl pasikartotų, nes esama deformacija nesumažėtų, ir trečio asmens butas, per Å¡iÄ vietÄ vėl pratekant vandeniui, neabejotinai vėl bÅ«tų užpiltas. Tokio didelio kiekio vandens nutekėjimo faktų daugiau nebuvo nustatyta, o priežasčių, manyti, kad po Å¡io įvykio aukščiau esančiuose butuose vanduo bÅ«tų iÅ¡ esmės nebenaudojamas, todėl jo pratekėjimas pro kanalizacijos vamzdį bÅ«tų negalimas, nėra. Be to, įvykis įvyko apie 5 val. ryto, kas taip pat kelia abejonių apie galimÄ ilgalaikį didelio kiekio karÅ¡to vandens naudojimÄ pagal paskirtį, o ne įvykusiÄ avarijÄ .

10. Liudytojų D. R. ir N. M. paaiÅ¡kinimai, kad, jiems atvykus į atsakovės butÄ , jame nieko nebuvo ir jis buvo visiÅ¡kai sausas, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių, kad buto užpylimo židinys buvo atsakovės bute, nes Å¡ie liudytojai į atsakovės butÄ atvyko jau gerokai vėliau ir įvykio tiesiogiai nematė. Be to, Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja tiek vieni kitiems (D. R. parodė, kad atvyko pasiruošę semti vandenį su kibirais, tačiau N. M. Å¡ias aplinkybes paneigė), liudytojos D. M. paaiÅ¡kinimams, kad atsakovės bute buvo girdimi žingsniai. Å ios bylos nagrinėjimo dalykas nėra nei dėl kokios priežasties buto užpylimo atveju vanduo tekėjo iÅ¡ atsakovės buto, nei kur ir kokiais kanalais jis nutekėjo ar liko kokių nors tai patvirtinančių įrodymų atsakovės bute. Å ių liudytojų paaiÅ¡kinimai, kad atsukus vandenį atsakovės bute vanduo niekur nebėgo, nepaneigia anksčiau teismo padarytų iÅ¡vadų dėl vandens bėgimo į trečiojo asmens butÄ iÅ¡ atsakovės buto. Atsakovės pateikti mėnesiniai vandens skaitliukų rodmenys nei patvirtina, nei nepaneigia, kad buto užpylimo židinys nėra atsakovės butas, nes Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas nėra nutekėjusio vandens iÅ¡ atsakovės buto kiekio nustatymas. Tai bÅ«tų galima padaryti, tik turint momentinius (įvykio valandos ar bent dienos) duomenis. Bendrijos pirmininkas į atsakovės butÄ atvyko vėliau nei liudytojai, todėl faktinė situacija atsakovės bute jau galėjo bÅ«ti pasikeitusi.

11. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės buto užliejimo židinys yra virÅ¡uje esančiame atsakovės bute, kuriame yra jai priklausantis vamzdynas, o ne kiti Å¡altiniai. Kita galima versija dėl užliejimo Å¡altinio neįrodyta. Nenustačius kitų užliejimo Å¡altinių, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad žalÄ sukėlė atsakovė, kuri turėdama pareigÄ naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai juo naudojosi bei padarė turtinę žalÄ , kas yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti.

12. Pagal draudimo sutartį, pastatų draudimo atkuriamoji vertė – vertinimo metu apskaičiuota pastato pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat parametrų, fizinių ir eksploatacinių savybių objektui atkurti. Namų turto nuostoliai atlyginami atkuriamÄ ja verte. IeÅ¡kovės atstovas nurodė, kad su K. V. kilo ginčas dėl jos turtui padarytos žalos dydžio. Tuo ieÅ¡kovė pripažįsta, kad K. V. buvo pasiÅ«lyta atlyginti konkrečiÄ jai padarytų nuostolių sumÄ . IeÅ¡kovės atstovas nurodė, kad žalos sÄ matos jie neskaičiavo. UAB „SMART CLAIMS“ 2021 m. rugpjūčio 8 d. sÄ matoje, esančioje žalos byloje patvirtina, kad ieÅ¡kovės įgaliotas asmuo paskaičiavo K. V. atlygintinų nuostolių dydį – 4 247,39 Eur. K. V. su tokiu žalos paskaičiavimu nesitiko ir kreipėsi į UAB „Asistavita“, kuri paskaičiavo didesnius turto atkÅ«rimo kaÅ¡tus, nurodydama, kad buto atkÅ«rimo kaÅ¡tų (remonto) vertė pagal lokalinę sÄ matÄ yra 6 211,12 Eur.

13. Trečiasis asmuo patvirtino, kad ieÅ¡kovės atstovai lankėsi pas jÄ bute, fiksavo įvykį. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad jos įgalioto asmens sudaryta sÄ mata, kuriÄ ji pati pripažino kaip nuostolių dydį patvirtinantį įrodymÄ , bÅ«tų sudaryta neteisingai, kad bÅ«tų pagrindas abejoti joje nurodytų duomenų teisingumu ir spręsti, kad trečiajam asmeniui padarytas žalos dydis yra didesnis – toks, kokį praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kiniu. Laikytina neįrodyta, kad ieÅ¡kovės iÅ¡mokėta didesnė, nei jos pačios įgalioto asmens paskaičiuota, draudimo iÅ¡moka buvo reikalinga tokių pat parametrų, fizinių ir eksploatacinių savybių objektui, patyrusiam žalÄ , atkurti. Kadangi ieÅ¡kovės įgaliota įmonė, sudarydama sÄ matÄ , vadovavosi ieÅ¡kovės pateikta informacija iÅ¡ įvykio buto, kita jai prieinama informacija ir Å¡ios informacijos pagrindu sprendė tiek dėl padarytos žalos, tiek pagal draudimo sÄ lygas priklausančių atlyginti nuostolių dydžio, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 4 247,39 Eur žalos atlyginimÄ . Teismas taip pat pripažino pagrįstu ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti sumokėtÄ 150 Eur iÅ¡mokÄ už elektros instaliacijos remonto darbus ir 38 Eur nakvynės iÅ¡laidas, nes jos pagrįstos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su buto užliejimu. IÅ¡ viso, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 4 435,39 Eur (4 247,39 + 150 + 38) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

14. IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinį apmokėjo 144 Eur sumÄ , duomenų apie ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas dėl praÅ¡omo priteisti užmokesčio už Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä byloje nėra, be to, galimos dėl to iÅ¡laidos pagal pažymÄ yra 0,58 Eur. Atsakovė Å¡ioje byloje patyrė 1 569 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Trečiasis asmuo Å¡ioje byloje turėjo 150 Eur iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimu. IeÅ¡kovės reikalavimÄ patenkinus 69,31 proc., ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 99,81 Eur, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės – 481,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 381,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgus į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis trečiajam asmeniui iÅ¡ atsakovės priteisė 103,97 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovės – 46,03 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniame skunde atsakovė V. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas – atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , jos kaltę bei priežastinį ryšį tarp veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad žalÄ sukėlęs įvykis buvo atsakovės bute, ir ji yra atsakingas subjektas. Teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai vertino įrodymus, aiÅ¡kino ir taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ . IÅ¡ atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų yra akivaizdu, jog vanduo pratekėjo ne per atsakovei priklausančiÄ vamzdynų dalį. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog vandens židinys buvo atsakovės bute. Pateiktame 2021 m. liepos 21 d. defektiniame akte nurodyta užliejimo priežastis – santechnikos avarija atsakovės bute yra tik teorine galimybe pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡ trečiojo asmens K. V. žodžių. IeÅ¡kovės pateiktos fotonuotraukos negalėjo bÅ«ti teismo pripažintos įrodymu, kadangi nėra žinoma, nei kas tas nuotraukas darė, nėra vaizdo fiksavimo datos. IeÅ¡kovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tent atsakovė nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims. Tai, jog atsakovės bute nebuvo jokio vandens nutekėjimo židinio, patvirtino ir bendrijos pirmininkas D. R., liudytoja N. M.. Teismas nepagrįstai, esant liudytojos D. M. parodymų prieÅ¡taravimui su kitais byloje esančiais įrodymais, Å¡ios liudytojos parodymus ėmė pagrindu iÅ¡ dalies tenkinant ieÅ¡kinį. Teismas nevertino ir nesiaiÅ¡kino bendrijos pirmininko D. R. ir liudytojo V. M. paaiÅ¡kinimų, jog 2021 m. liepos 17 d. atvykę į K. V. butÄ , nematė akivaizdžių vandens buvimo požymių. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai apie vandens kiekio sunaudojimÄ patvirtina, jog vandens nutekėjimo židinys nebuvo per atsakovei, kaip savininkei, tenkančiÄ inžinerinę sistemÄ . Nevertindamas mėnesinių vandens skaitiklių rodmenų, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

15.2. Teismas, spręsdamas, kad atsakovės bute buvo vandens nutekėjimo židinys ir atsakovė yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ , nesprendė atsakovės, kaip savininkės, ir bendrijos, kuriai priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, atsakomybės atribojimo klausimo. Teismas nevertino ir aplinkybės, kad 2021 m. liepos 17 d. buvo užlietas ne tik trečiojo asmens K. V. butas, bet ir po ja esantis pirmojo aukÅ¡to butas. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų esminių aplinkybių ginčui teisingai iÅ¡spręsti.

15.3. Teismas atsakovės liudytojų paaiÅ¡kinimus vertino tendencingai, trečiojo asmens K. V. ir ieÅ¡kovės naudai, neįsigilino į bylos esmę ir Å¡ių liudytojų parodymų turinį, nepagrįstai visus atsakovės pateiktus įrodymus, kuriuos galima pateikti, esant tokiam ginčui, atmetė, kas rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

16. Atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų, remiantis nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (antrajame aukšte) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui K. V.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (trečiajame aukšte virš K. V. buto) nuosavybės teise priklauso atsakovei V. P..

19. Byloje nėra ginčo dėl to, jog apie buto užliejimÄ 2021 m. liepos 17 d. buvo praneÅ¡ta (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkui, santechnikui V. M., o 2021 m. liepos 19 d. – ieÅ¡kovei. IÅ¡ byloje pateiktos UAB „Asistavita“ nuostolių nustatymo akto Nr. KKN210812, žalos bylos Nr.440995-0301-001 duomenų, byloje pateiktų fotonuotraukų, buto remonto sÄ matų nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), apgadinimai: virtuvės (patalpa 29-4), koridoriaus (patalpa 29-1) ir kambario (patalpa 29-5) lubos (suÅ¡lapo, atÅ¡okinėja tapetai, dažai), sienos (suÅ¡lapo, atÅ¡okinėja tapetai) ir grindų danga (suÅ¡lapo, iÅ¡brinko), vonios (patalpa 29-3) ir tualeto (patalpa 29-2) lubos ir sienos (tapetai tapo dėmėti).

20. Trečiajam asmeniui K. V. priklausantis butas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d., buvo apdraustas ieÅ¡kovės Ergo gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimu (draudimo sutartis Nr. 710-300-440995). Butas, 2021 m. liepos 17 d. buvo užlietas vandeniu, dėl ko ieÅ¡kovė, šį įvykį pripažinusi draudiminiu, iÅ¡mokėjo K. V. 6 211,12 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , reikalingÄ atkurti įvykio metu buvusiÄ turto vertę pagal UAB „Asistavita“ nuostolių nustatymo aktÄ Nr. KKN210812, 2021 m. rugpjūčio 12 d. iÅ¡vadÄ , 38 Eur už K. V. suteiktas apgyvendinimo paslaugas, ir 150 Eur iÅ¡mokÄ už elektriko paslaugas (nekontaktuojančių elektros laidų suradimas ir remontas).

Dėl įrodymų vertinimo ir civilinės atsakomybės sÄ lygų

21. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, jog teismas neįvertino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, formaliai taikydamas civilinės atsakomybės sÄ lygas, preziumuodamas atsakovės kaltę. Sprendžiant dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas netinkamas pirmosios instancijos teismo atliktas pateiktų įrodymų vertinimas, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ .

22. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi (CPK 12 str.) principas lemia įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ ir bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kad kiekviena Å¡alis turi pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tvarkÄ negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

23. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Vadinasi, bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai.

24. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡vadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-35/2011).

Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykÄ , egzistavimo ar neegzistavimo neturi bÅ«ti absoliutus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Ä®rodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi bÅ«ti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukÅ¡tai iÅ¡keltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008); teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

25. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų, statinių, įrenginių savininkas atsako be kaltės, t. y., Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalÄ jeigu neįrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, ieÅ¡kovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Taigi, Å¡ioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.

26. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovės valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

27. Užpylimas gali įvykti dėl virÅ¡uje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės bÅ«klės nepalaikymas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos bÅ«klės turto ar daikto naudojimas tokiu bÅ«du, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens iÅ¡pylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Taigi, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kovas privalo įrodyti žalos faktÄ ir dydį bei tai, kad buto sugadinimo židinys yra atsakovei priklausančiame bute. Atsakovė, virÅ¡uje esančio buto savininkė V. P., teigdama, kad trečiojo asmens buto užliejimas įvyko ne iÅ¡ jos buto, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių Å¡ias aplinkybes. Apeliantės nurodyti liudytojai D. R., N. M., V. M., į butÄ atvyko jau po įvykio, todėl atsakovės argumentai, kad bendrijos pirmininkas D. R. ir liudytojas V. M. nurodė, jog 2021 m. liepos 17 d. atvykę į K. V. butÄ , nematė akivaizdžių vandens buvimo požymių, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, fotonuotraukoms ir nustatytai aplinkybei, kurios neginčija ir apeliantė, jog įvykio metu buvo užlietas ne tik trečiojo asmens K. V. butas, bet ir butas, esantis pirmajame aukÅ¡te. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad užliejimo Å¡altinis buvo kitoje, nei atsakovės bute, vietoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos D. M., kuri matė įvykį, parodymais.

28. Stokoja pagrįstumo tokie apeliacinio skundo deklaratyvÅ«s teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino į bylÄ pateiktų apeliantės vandens rodmenų skaitiklių parodymų, nes kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai bÅ«tų galima padaryti, tik turint momentinius (įvykio valandos ar bent dienos) duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad bÅ«tent apeliantei, o ne ieÅ¡kovei, trečiajam asmeniui ar, juo labiau, bylÄ nagrinėjusiam teismui teko pareiga rinkti ir teikti į bylÄ Ä¯rodymus, kuriais yra grindžiami atsikirtimai į ieÅ¡kinį, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu, nors tokiÄ galimybę turėjo (CPK 314 str.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visetas sudaro pakankamÄ pagrindÄ pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad trečiojo asmens K. V. butas buvo užliejimo židinys buvo atsakovės bute.

30. Byloje žalos faktas, aplinkybė, kad užliejimo židinys buvo atsakovės bute, atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kę netinkamu įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimu, nes atsakovė nesugebėjo savo turtu naudotis taip, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, priežastinis ryÅ¡ys tarp užliejimo fakto ir žalos dydžio nustatyti, t. y. atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose, įrodytos.

31. Apeliantės žalos dydžio apeliaciniame skunde neginčijo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jo nepasisako.

Dėl šalies tinkamumo

32. Atsakovė, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, nevertino atsakovės paaiÅ¡kinimų, kur buvo užliejimo Å¡altinis, jog už žalÄ , padarytÄ K. V. butui yra atsakinga bendrija, nes užliejimas galimai įvyko dėl trÅ«kusio kanalizacijos vamzdžio, kuris vėliau buvo pakeistas.

33. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nurodyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus). Å io įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto ar kitų patalpų (pastatų) savininkas, naudodamasis bendrosios dalinės nuosavybės objektais, turi tinkamai naudoti ir prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo objektus. Taigi vien tai, kad vamzdynai priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, neatleidžia atsakovės nuo pareigos juos tinkamai prižiÅ«rėti ir laiku informuoti namo administratorių ar bendrijÄ apie kilusias eksploatacines problemas.

34. Ä® bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad bendrijos pirmininkui iki Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio atsakovė bÅ«tų pateikusi informacijÄ apie atsakovės bute, ar Å¡alia atsakovės buto esančio vamzdyno netinkamÄ bÅ«klę. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, kurie turi disponavimo Å¡iais objektais teisę, todėl butų savininkai atsako už padarytÄ Å¾alÄ . Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrija netinkamai vykdė jai teisės aktų pavestas bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros funkcijas ir gali bÅ«ti atsakinga už tai, kad atsakovės bute esantis vamzdynas ar buitiniai prietaisai buvo netinkamai prižiÅ«rimi, dėl ko buvo padaryta žala.

Dėl teismo šališkumo

35. Apeliantės teigimu, teismas Å¡aliÅ¡kai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pagal bylos medžiagÄ atsakovė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiÅ¡kusi nuÅ¡alinimo bylÄ nagrinėjančiam teisėjui. Kitų pagrindų bylÄ nagrinėjančiam teisėjui nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatyti jokie objektyvÅ«s duomenys, leidžiantys abejoti bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumu. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas įvertintas ir sprendimas paremtas visapusiÅ¡ka ir iÅ¡samia byloje pateiktų įrodymų, faktinių aplinkybių visumos analize. Ä®rodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien tai, kad teismas, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi viena ar kita ginčo Å¡alis, savaime nereiÅ¡kia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ar buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, todėl apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo atmestini kaip nepagrįsti.

37. Kiti atsakovės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Ä®vertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ , reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo iÅ¡analizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

40. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė ir trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškovei ir trečiajam asmeniui nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė Budžienė

Evaldas Burzdikas

Virginija Gudynienė