2020-02-12 Nr. AB-3132-3-64-3-01010-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-617-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01010-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (A. B.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki skundo padavimo Šiaulių TI buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – kamerose jam teko mažesnis nei teisės aktuose nustatytas plotas, kurį papildomai užėmė baldai bei sanitarinis mazgas, kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, jos buvo vėdinamos tik per langą, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, oro judėjimo greitis, kamerose taip pat nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, buvo pelėsio, luposi dažai ir tinkas, dėl to pareiškėjui pasireikšdavo galvos, gerklės skausmai, kildavo temperatūra. Kamerose buvo tarakonų, pelių, blakių, o deratizacija, dezinsekcija nebuvo vykdoma. Be to, Šiaulių TI stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje buvo asbesto. Dėl didelio suimtųjų kiekio pareiškėjui teko valgyti atšalusį maistą. Kamerose nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, be to, tualete nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl iš jo sklisdavo nemalonūs kvapai. Kamerose nebuvo signalizacijos mygtuko, todėl pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti pareiškėjas galėjo tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, suoliukų, kiemeliai nebuvo valomi ar drėkinami.

3. Pareiškėjo teigimu, įstaigoje nemokamai nebuvo skalbiami apatiniai ir viršutiniai drabužiai, dėl nemokamo skalbimo nuolat kildavo biurokratinės kliūtys. Pareiškėjui buvo išduodama per mažai higienos priemonių ir tualetinio popieriaus, jis nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne. Pareiškėjui ne visada buvo užtikrinama galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, dušo patalpos buvo nešvarios.

4. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog Šiaulių TI tiekiamas maistas buvo nekaloringas, dienos norma buvo apie 1 300–1 500 kcal ir neatitiko reikalavimų, dėl to nukrito pareiškėjo svoris. Pareiškėjui nebuvo užtikrinamos sąlygos pavalgyti, nes sutapdavo pasivaikščiojimo ir maitinimo laikas, dėl to pareiškėjas ne kartą liko alkanas.

5. Pasak pareiškėjo, Šiaulių TI jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, dėl to jis pasidarė konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, jis patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, fizinį skausmą,

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Šiaulių TI nurodė, kad kamerose esančių asmenų skaičius nėra nuolatinis, pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,58 iki 20,70 kv. m gyvenamojo ploto, teisės aktai nenustato reikalavimo, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, atsižvelgti į baldų ar įrenginių užimamą plotą.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog kamerose yra teisės aktuose nustatytas inventorius, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Dirbtinis kamerų apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus. Kameros vėdinamos natūraliu būdu. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Vidinio ryšio įrengimas nustatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Asbesto pastatų konstrukcijose nėra

9. Atsakovo atstovo teigimu, pasivaikščiojimai Šiaulių TI vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, pagal nustatytą dienotvarkę, pasivaikščiojimų ir maitinimo laikas nesutampa. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose buvo atliktas atitikties higienos normoms patikrinimas, 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kamerose Nr. 102, 63, 44, 39, 12, 104 dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 102 buvo pelėsio; 2016 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 23 pelėsio nebuvo; 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameros Nr. 23 santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, kameros Nr. 81 santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta neatitiko reikalavimų, pelėsio kamerose nebuvo; 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameros Nr. 27 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, kamerą galima vėdinti per langą; 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kamerų Nr. 39, 66 santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, pelėsio jose nebuvo, kameros Nr. 39 dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, kameros Nr. 66 dirbtinis apšvietimas per žemas; 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo aktuose nustatyta, kad kameros Nr. 1 oro temperatūra, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, joje buvo pelėsio; 2017 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameros Nr. 2 dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, lempos buvo be gaubtų; 2018 m. sausio 30 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameros Nr. 35 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus. Daugiau skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo.

10. Atsakovo atstovas taip pat paaiškino, jog apatiniai rūbai Šiaulių TI skalbiami nemokomai, viršutiniai – turint lėšų asmeninėje sąskaitoje, o lėšų neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Dėl teisės skalbti rūbus nemokamai pareiškėjas nesikreipė. Tualetinis popierius, kitos higienos priemonės ir patalynė buvo išduodamos pagal nustatytas normas. Patalynė buvo tinkamai dezinfekuojama. Dušu Šiaulių TI naudojamasi pagal nustatytą tvarką. Maitinimas atitinka fiziologines normas. Dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo pareiškėjas nesikreipė.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. vasario 6 d. (579 dienas), kamerose buvo laikoma po 1–6 asmenis, ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,58 iki 220,69 kv. m kameros ploto. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 3,58 kv. m kameros plotas pareiškėjui kameroje Nr. 44 teko tik 2019 m. rugsėjo 7 d. vakare ir 2019 m. rugsėjo 8 d. ryte, kitomis dienomis pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,63 kv. m kameros ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas.

13. Vertindamas sanitarinių mazgų įrengimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tualetai nuo kameros atskirti mūrine ar medienos plokštės sienele, kurios aukštis nuo 1,80 m (kameroje Nr. 1) iki 2,34 m (kameroje Nr. 63 ).

14. Pirmosios instancijos teismas kameroje Nr. 91 nustatė baldų perteklių, dėl kurio kameros plotas sumažėjo iki 17,1 kv. m. Pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 3 dienas, daugiausia kameroje buvo 2 asmenys, vienam asmeniui teko 8,55 kv. m kameros ploto, todėl pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenustatė.

15. Vadovaudamasis Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. 60/09-18654 ir 2018 m. birželio 5 d. pažyma Nr. 60/09-20396, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI negalimas dėl įstaigos statuso, taip pat kad pareiškėjui jo buvimo įstaigoje metu nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, tačiau prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus nei pats pareiškėjas, nei kiti asmenys neteikė. Nesant tokių prašymų, atsakovui nekilo pareiga organizuoti ilgalaikius pasimatymus.

16. Vadovaudamasis Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. pažyma Nr. 61/04-983, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose į Šiaulių TI direktorių nesikreipė, pareiškėjas yra teikęs skundų dėl prekių asortimento ir kainų, taip pat dėl pasivaikščiojimų.

17. Remdamasis Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymomis, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įstaigoje (įskaitant kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas) buvo vykdomi remonto darbai – 2015 m. balandį atliktas remontas kameroje Nr. 1, nutinkuotos ir išdažytos sienos, išklijuotos plytelės, nuvalytos ir perdažytos lubos, užtepta hidroizoliacija, įrengtas naujas sanitarinis mazgas, durys į jį, sumontuoti nauji baldai; 2015 m. birželį atliktas remontas kameroje Nr. 91, nutinkuotos ir išdažytos sienos, išklijuotos plytelės, nuvalytos ir perdažytos lubos, užtepta hidroizoliacija, įrengtas naujas sanitarinis mazgas, durys į jį, sumontuoti nauji baldai; 2015 m. lapkritį atliktas remontas kameroje Nr. 8, nutinkuotos ir išdažytos sienos, išklijuotos plytelės, nuvalytos ir perdažytos lubos, užtepta hidroizoliacija, įrengtas naujas sanitarinis mazgas; 2016 m. liepą kameroje Nr. 38 pakeistas klozetas; 2016 m. rugpjūtį kameroje Nr. 2 sutvarkytas apšvietimas; 2016 m. rugsėjį atliktas remontas kameroje Nr. 104, nutinkuotos ir išdažytos sienos, nuvalytos ir perdažytos lubos, užtepta hidroizoliacija, įrengtas naujas sanitarinis mazgas; 2016 m. rugsėjį atliktas remontas kameroje Nr. 35, nutinkuotos ir išdažytos sienos, nuvalytos ir perdažytos lubos, užtepta hidroizoliacija, įrengtas naujas sanitarinis mazgas; 2016 m. rugsėjį atliktas remontas kameroje Nr. 66, pašalintas pelėsis; 2017 m. vasarį atliktas remontas kameroje Nr. 39, nutinkuotos ir išdažytos sienos, nuvalytos ir perdažytos lubos, užtepta hidroizoliacija, įrengtas naujas sanitarinis mazgas, nauji baldai; 2017 m. vasarį atliktas remontas kameroje Nr. 2, nušveistos ir perdažytos lubos, sienos, įrengtas naujas sanitarinis mazgas ir jo atitvaras; 2017 m. kovą–gegužę atliktas remontas kameroje Nr. 96, nutinkuotos ir išdažytos sienos, nuvalytos ir perdažytos lubos, užtepta hidroizoliacija, įrengtas naujas sanitarinis mazgas; 2017 m. kovą atliktas remontas kameroje Nr. 2, nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija; 2017 m. spalį atliktas remontas kameroje Nr. 12, suremontuotos sienos, lubos. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad visose kamerose pareiškėjas buvo laikomas po remonto, tik kamerose Nr. 39, Nr. 96 pareiškėjas buvo vieną dieną iki remonto ir kameroje Nr. 12 pareiškėjas buvo 47 dienas iki remonto.

18. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Šiaulių TI higienos–dezinfekcijos planai, taip pat Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 patvirtinta pasivaikščiojimų tvarka nebuvo vykdoma. Pareiškėjo teiginius, kad pasivaikščioti jis buvo vedamas pusryčių ar pietų metu, paneigia bylos medžiaga. Iš esamų pareiškėjo skundų ir atsakymų į juos matyti, jog pareiškėjas ne kartą skundėsi pasivaikščiojimo tvarka, net nurodė visiškai tikslų laiką, kada jis buvo išvedamas pasivaikščioti, tačiau nė karto nesiskundė tuo, kad buvo išvedamas maisto priėmimo metu. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog byloje nepateikti įrodymai dėl nešvarių pasivaikščiojimo kiemelių. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ar inventoriaus juose. Pareiškėjas nenurodė, kuo remdamasis nustatė, jog šiferyje bei kanalizacijoje ir sienose buvo asbesto, todėl šiuos jo argumentus taip pat atmetė.

19. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Šiaulių TI nustatytos drabužių skalbimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 nustatytą tvarką suimtųjų asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekamas už turimas asmenines lėšas; pagal Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytą tvarkos papildymą, suimtajam neturint pinigų, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami nemokamai. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas negalėjo naudotis nustatyta rūbų skalbimo tvarka ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento atliktų patikrinimų aktais, nustatė, kad kamerų Nr. 44 ir 91 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus; kameroje Nr. 44 pelėsio nebuvo; kameroje Nr. 91 buvo pelėsio, nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, yra galimybė vėdinti kameras per langą; kamerų Nr. 35 ir 81 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus; kameroje Nr. 35 buvo pelėsio, pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, yra šiukšliadėžės, kiemeliai valomi; kameros Nr. 35 dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, pelėsio nebuvo, nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, kamerą galima vėdinti per langą, sudarytos sąlygos skalbti apatinius ir viršutinius drabužius, minkštasis inventorius dezinfekuojamas; kameros Nr. 23 santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus; kameros Nr. 81 santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta neatitiko reikalavimų, pelėsio nebuvo, nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, kamerą galima vėdinti per langą, sudarytos sąlygos skalbti apatinius ir viršutinius drabužius; kameros Nr. 27 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, kamerą galima vėdinti per langą, nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė; kamerų Nr. 39 ir 66 santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, pelėsio nebuvo; dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 39 atitiko reikalavimus, kameros Nr. 66 dirbtinis apšvietimas per žemas, nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė; kameros Nr. 1 oro temperatūra, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, buvo pelėsio; kameros Nr. 2 dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, lempos be gaubtų, kamerą galima vėdinti per langą; kameros Nr. 35 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus; kamerų Nr. 102, 63, 44, 39, 12 ir 104 dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 102 buvo pelėsio; kameroje Nr. 23 pelėsio nebuvo.

21. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Šiaulių TI maitinimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. balandžio 5 d., 2017 m. vasario 10 d. patikrinimo aktais higienos ir laikymo sąlygų pažeidimų nenustatė. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius 2017 m. vasario 22 d. Cheminių tyrimų protokolu nustatė, jog maisto davinio energetinė vertė yra 2 502 kcal; 2016 m. kovo 17 d. protokolu nustatė, jog maisto davinio energetinė vertė yra 2 848 kcal; 2016 m. gruodžio 29 d. protokolu nustatė, jog maisto davinio energetinė vertė yra 3 291 kcal. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo svoris nuo 130 kg nukrito iki 100 kg, tačiau tai paneigia bylos medžiaga – pirminės gydytojų apžiūros metu buvo nustatytas 102,5 kg pareiškėjo svoris. Skundų dėl maisto trūkumo nei atsakovui, nei gydymo įstaigoms pareiškėjas neteikė.

22. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad joje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis dėl gerklės skausmo, padidėjusios temperatūros. Pareiškėjas kreipėsi dėl galvos skausmo, odos bėrimo, širdies darbo, blogo miego; 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjas dėl nemigos kreipėsi į psichiatrą, tačiau nenurodė, kad nemiga yra susijusi su kalinimo sąlygomis.

23. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundo teiginiai dėl kamerų neatitikties higienos reikalavimams patvirtinti iš dalies, kadangi kamerose buvo nustatytas pelėsis ir nepakankamas apšvietimas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog viena vertus pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo drėgna ir tamsu, tačiau kitur skunde pažymėjo, jog šviesa buvo per stipri, be to, pareiškėjas nurodė, jog šviesos stiprumas kamerose skirdavosi, tačiau nedetalizavo, kokioje kameroje ir koks stiprumas buvo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nepakankamas natūralus apšvietimas Šiaulių TI kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, o ventiliacija užtikrinama per langą.

24. Vertindamas tualetų įrengimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sanitarinio mazgo įrengimas, jį nuo kameros atskiriant 1,5 m aukščio sienele, nėra tinkamas siekiant užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 1,8 m (kameroje Nr. 1, kurioje pareiškėjas visą laiką buvo vienas), todėl pirmosios instancijos teismas privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatė. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, laikė pagrįsta.

25. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo.

26. Pareiškėjo teiginius, kad kai kada jis nebuvo nuvedamas į dušą, pirmosios instancijos teismas vertino kaip abstrakčius, kadangi pareiškėjas jų nekonkretizavo, prašymų ar skundų dėl negalėjimo pasinaudoti dušu neteikė.

27. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo aprūpinimo higienos priemonėmis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog jis dėl to teikė rašytinius prašymus, kurie nebuvo tinkamai išspręsti.

28. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (prastos higienos sąlygos kamerose, privatumo stoka ir kt.) būtų iš esmės pakenkusios pareiškėjo sveikatai, įvertinęs tai, kad pareiškėjui beveik visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, o kitos sąlygos Šiaulių TI buvo užtikrintos iš dalies, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad 150 Eur suma yra pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 29. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir tenkinti jo (pareiškėjo) skundą.

30. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė beveik į visus pareiškėjo tiksliai išdėstytus faktus ir argumentuotas pretenzijas, juos ignoravo. Pasak pareiškėjo, visose Šiaulių TI kamerose buvo neteisėtai įrengtos perteklinės lovos, nebuvo užtikrinta minimali asmeniui turinti tekti kameros ploto norma, be to, kamerų plotą papildomai užėmė jose įrengti baldai ir kiti įrenginiai. Pareiškėjas buvo priverstinai laikomas nežmoniškomis kalinimo sąlygomis, iš jo buvo atimta galimybė normaliai judėti kamerose. Pareiškėjo asmeninė erdvė buvo pažeidžiama visą parą, net ir nakties metu, nes lovos buvo labai arti viena kitos. Be to, gultai buvo dviejų aukštų, juose nebuvo kopėtėlių, todėl nuolat kilo rizika susižeisti. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

31. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad tualetas buvo įrengtas bendroje kameros patalpoje, neturėjo atskiros ventiliacijos, todėl kameroje, kurioje pareiškėjas nuolat leido laiką bei valgė, nuolat buvo blogas kvapas. Naudodamasis tualetu pareiškėjas jautė diskomfortą, be to, kai kuriose kamerose nebuvo įrengtas normalus unitazas, o naudodamasis tupimu tualetu pareiškėjas jautė fizinius skausmus.

32. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į visus kitus nusiskundimus, susijusius su netinkamomis kalinimo sąlygomis, t. y. antisanitarinės būklės patalpas, neužtikrinamą komfortišką temperatūros ir drėgmės lygį, nekokybišką ir netinkamą maistą, netinkamą aprūpinimą patalyne, saugumo kamerose neužtikrinimą, netinkamą pasivaikščiojimo kiemelių būklę, asbestą, paviršutinišką gydymą, nepriimtiną pareigūnų elgesį, netinkamą dušo patalpų įrengimą ir naudojimosi dušu tvarką. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai susipažino su byloje pateiktais dokumentais ir klaidingai įvertino pateiktą informaciją. Teiginiai, kad būdamas Šiaulių TI pareiškėjas nesikreipė į gydytojus dėl sveikatos, neatitinka tikrovės.

33. Pareiškėjo teigimu, jis Šiaulių TI administracijai oficialiai pateikė du prašymus pasikonsultuoti su psichiatru, prašymuose detaliai išdėstė su jo savijauta susijusias aplinkybes ir akcentavo, kad jos tiesiogiai susijusios su nežmoniškomis kalinimo sąlygomis. Visi pareiškėjo žodiniai prašymai ir skundai nebuvo fiksuojami. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tik dalis visų pareiškėjo rašytinių prašymų ir nusiskundimų. Kalėdamas Šiaulių TI pareiškėjas oficialiu skundu dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvos Respublikos kalėjimuose kreipėsi į aukščiausias įstaigas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokios informacijos apie šį oficialų dokumentą, kuris turėtų būti išreikalautas ir pridėtas prie bylos. Papildomai turėtų būti išreikalautas visas pareiškėjo susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

34. Pareiškėjas pažymi, jog turi pakankamai įrodymų, jais turėtų būti pripažintos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymos apie kalinimo sąlygas Šiaulių TI, be to, pareiškėjo kalinimo sąlygas Šiaulių TI yra aptarusi Lietuvos Respublikos Prezidentė.

35. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Šiaulių TI nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, apeliaciniame skunde dėsto abstrakčius argumentus, nenurodo jokių naujų argumentų ar motyvų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Bylos ginčo dalykas – 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. vasario 6 d.

38. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas (neužtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kameros neatitinka higienos normų reikalavimų), atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas tik iš dalies, t. y. pareiškėjui 2 dienas (ne visą šių dienų laiką) nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, taip pat kamerose buvo pelėsis, iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 150 Eur kompensaciją.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti jo skundą visiškai, t. y. visas jo pareikštas pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų pripažinti pagrįstomis ir įrodytomis bei priteisti jo patirtos neturtinės žalos atlyginimą – 250 000 Eur.

40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

42. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

43. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad dalis pareiškėjo skundo argumentų dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra nepagrįsti.

44. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl per mažo gyvenamojo ploto kamerose, teisėjų kolegija pažymi, kad vienam asmeniui tenkančio minimalus gyvenamųjų patalpų ploto normą tardymo izoliatoriuje ir areštinėje nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, pagal kurio 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

45. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).

46. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

47. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui iš esmės buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

48. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2 dienas (ne visą šių dienų laiką) buvo laikomas kameroje, kurioje jam teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie perteklinius baldus ir nustatė, kad atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo šiuo aspektu.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad kamerų gultai yra dviejų aukštų ir nė vienas gultas neturi kopėtėlių, o nuolatinis užsiropšimas į antro aukšto gultą ir šokinėjimas nuo jo – tai ne tik nepatogumai, bet ir nuolatinė rizika susižaloti ir sužaloti kitus asmenis. Šie pareiškėjo argumentai nesudaro jokio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo pažeidimą ir pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, nes pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs ir pateikęs įrodymų, kad jis atsakovo atstovui teikė prašymus dėl kopėtėlių įrengimo ar dėl to, kad jam būtų užtikrina galimybė miegoti pirmo aukšto gulte, jei jam buvo problema užlipti į antro aukšto gultą, o atsakovo atstovas nesiėmė jokių priemonių, kad tai būtų užtikrinta.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į visus pareiškėjo nusiskundimus, susijusius su netinkamomis sąlygomis (antisanitarinę patalpų būklę, komfortinio temperatūros lygio ir drėgmės neužtikrinimą, nekokybiško ir neskanaus maisto davimą, netinkamą aprūpinimą patalyne, iškvietimo mygtukų neįrengimą, netinkamų pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą, nesaugų buvimą asbesto turinčioje aplinkoje, paviršutinišką gydymą ir nekompetentingą medicinos pagalbą, netinkamą dušų patalpų įrengimą ir netinkamo maudymosi duše organizavimą (tik 15 minučių per savaitę ir kt.)).

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos deklaratyvius pareiškėjo argumentus, pabrėžia, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymų ir teisės aktų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatytų pareiškėjo kalinimo sąlygų, o pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Be to, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nesiskundė dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

53. Pareiškėjo argumentai, susiję su netinkamai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, šioje byloje iš viso negali būti nagrinėjami, nes tai nėra administracinių teismų kompetencija. Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018).

54. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

55. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas turi išreikalauti papildomus įrodymus, pareiškėjo susirašinėjimą su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

56. Dėl pirmiau nurodytų argumentų neišreikalautini pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi nauji įrodymai, pažymint, kad pareiškėjas teisiniais argumentais nepagrindė būtinumo apeliacinės instancijos teisme papildomai aiškintis naujas aplinkybes ir dėl šių aplinkybių nustatymo išreikalauti naujus įrodymus.

57. Pareiškėjas teigia, kad jis kreipėsi su skundais į atsakovo atstovą, tačiau visi jo žodiniai prašymai ir skundai nebuvo fiksuojami (buvo ignoruojami), pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tik dalis skundų. Pareiškėjas šių savo teiginių nepagrindžia jokiais faktais, t. y. nenurodo, nei kada tiksliai kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, nei dėl kokių nusiskundimų jis kreipėsi. Šiaulių TI pateikė duomenis, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. vasario 6 d. kreipėsi su skundais dėl prekių asortimento, dėl pasivaikščiojimų (I t., b. l. 62; 65–66; 67–70; 72–73, 79–84; 87–88), į kuriuos pareiškėjui buvo atsakyta (I t., b. l. 63–64; 71; 75–76).

58. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tualetai nuo kameros buvo atskirti mūrine ar OSB sienele, sienelės aukštis – nuo 1,80 m (kameroje Nr. 1) iki 2,34 m (kameroje Nr. 63), tačiau pripažino, jog iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas. Pareiškėjas nenurodo jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais kameroje. Pareiškėjas skundo negrindė tuo, kad jo teisės buvo pažeistos ir dėl to, jog buvo įrengtas tupimasis tualetas, o ne „normalus unitazas“ (taip nurodoma apeliaciniame skunde).

59. Vertinant pirmosios instancijos teismo už nustatytus pažeidimus pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą (150 Eur), pareiškėjo nurodomus argumentus dėl jo patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, akcentuotina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

60. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

61. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui būnant Šiaulių TI 577 dienas kai kuriose kamerose buvo pelėsis, iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, 2 dienas nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, o tai reiškia, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų higienos sąlygų pakankamai ilgą laiką.

62. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pareiškėjo laikymas Šiaulių TI truko pakankamai ilgą laiką, ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas (150 Eur) nėra adekvatus atsakovo atstovo padarytam pažeidimui ir pareiškėjo patirtai žalai.

63. Šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 1 800 Eur. Nustatant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.

64. Pareiškėjas prašo priteisti jam 250 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

65. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteistą pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidina iki 1 800 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą pareiškėjui A. B. (A. B.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė