2021-03-31 Nr. CB-3121-2-55-3-01774-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1611

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01774-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. kovo 19 d. gautu atsakovės VšĮ Europos socialinio fondo agentūros kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Handelshus“ ieškinį atsakovei VšĮ Europos socialinio fondo agentūrai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“, išvadą teikiančiai institucijai – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) teismai, priimdami procesinius sprendimus byloje, paviršutiniškai ir netinkamai atliko perkančiosios organizacijos (atsakovės) ir kompetentingų institucijų pateiktų įrodymų vertinimą, tokiu būdu pažeisdami procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais; 2) teismai, priimdami procesinius sprendimus byloje, nepagrįstai ir dėl nepaaiškinamų priežasčių nesuteikė didesnės įrodomosios galios kompetentingų ir akredituotų institucijų – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pateiktiems įrodymams, tokiu būdu pažeisdami procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 197 straipsnio 2 dalis), taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl CPK 185 straipsnio ir CPK 197 straipsnio 2 dalies pažeidimų nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsakovė už elektroninių ryšių priemonėmis paduodamą kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo turėjo sumokėti 1 113 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys), tačiau nesumokėjo ir neprašo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, bet nurodo, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą valstybės ir savivaldybių institucijos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik tais atvejais, kai jos, siekdamos apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, pareiškia ieškinį ar paduoda pareiškimą, t. y. kai jos veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai. Nurodyti subjektai, kurie viešojo, valstybės arba savivaldybės intereso gynimo pagrindu buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinius, pareiškimus ir priešieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už kasacinius skundus, tačiau tik tais atvejais, kai jie kasacine tvarka skundžia teismo procesinį sprendimą dėl jų pareikšto ieškinio, pareiškimo ar priešieškinio išsprendimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Jeigu prokuroras, valstybė, savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) byloje yra atsakovu, nepareiškusiu priešpriešinių reikalavimų, ar trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, tai skųsdami teismo procesinį sprendimą šie subjektai turi mokėti žyminį mokestį bendrais pagrindais.

Nagrinėjamu atveju atsakovė VšĮ Europos socialinio fondo agentūra negali remtis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kaip pagrindu nemokėti žyminio mokesčio, nes ji nėra minėtame punkte nurodytuoju subjektu, ji pateikė kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimas dėl ieškovės UAB „Handelshus“ ieškinio tenkinimo.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas