d28d532e-e794-40f4-8311-86371db3e7f2 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-237-810/2021 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00794-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.2; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 4 d. Druskininkai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Vaidai Šukienei, dalyvaujant ieškovės valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos atstovams Mariui Ivanauskui ir Ingai Morkvėnienei, atsakovės O.

L. individualios įmonės atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos (toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinį atsakovei O. L. individualiai įmonei (toliau – ir atsakovė) dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – A.

L.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės O. L. individualios įmonės 6792,00 Eur dydžio žalos aplinkai (miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui) atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (dokumentų kopijų bylos l. 1-7). IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas A. L., neturėdamas nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ , laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 1 d.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos valstybinio miško 100 kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miško sklypuose savavališkai iškirto 56,60 m3 medžių. Dėl šios neteisėtos veikos atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 272 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 560,00 Eur bauda. 1999 m. rugsėjo 24 d. darbo sutartis patvirtina, kad A. L. veikė kaip O.

L. individualios įmonės darbuotojas. 2020 m. rugpjūčio 11 d. ieÅ¡kovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama geranoriÅ¡kai atlyginti 6792 Eur žalÄ aplinkai, tačiau atsakovė nustatytu terminu padarytos žalos neatlygino. Todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės 6792,00 Eur žalos, apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir pagal Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) priede patvirtintus Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius, atlyginimÄ .

Ieškovė nurodo, kad padarytos žalos miškui, kaip aplinkos objektui, faktas yra įrodytas rašytiniais dokumentais (administracinio nusižengimo protokolas; nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir kt.), surinktais Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-40-314/2019 ir 2020 m. birželio 23 d. sprendimu išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1103-810/2020 medžiagose, ir patvirtintas teismo priimtais įsiteisėjusiais procesiniais dokumentais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 ir 3 punktai).

Taigi, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-40-314/2019 ir 2020 m. birželio 23 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1103-810/2020 jau yra nustatyti šioje civilinėje byloje reikšmingi prejudiciniai faktai: (1) neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo – A. L., (2) žalos miškui, kaip aplinkos objektui, faktas, (3) faktinis priežastinis ryšys tarp A. L. neteisėtų veiksmų ir žalos, (4) A. L., kaip atsakovės darbuotojo, statusas, (5) žalos padarymo metu A.

L. veikimas, aplaidžiai vykdant darbo funkcijÄ . Atitinkamai, ieÅ¡kovės nuomone, taikytinos CPK 18 straipsnio, 182 straipsnio 2 ir 3 punktų, 279 straipsnio 4 dalies teisinės pasekmės ir teismų jau nustatyti prejudiciniai faktai Å¡ioje byloje iÅ¡ naujo neturėtų bÅ«ti įrodinėjami, nustatinėjami. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju žalos dydį patvirtina pagal MetodikÄ atliktas žalos aplinkai apskaičiavimas. Už neteisėtÄ medžių nukirtimÄ 100 kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miÅ¡ko sklypuose, skaičiuojant padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydį, kertant neplynai 4 grupės miÅ¡ke, taikomas 60,00 Eur už 1 m³ medienos įkainis (Metodikos priedo Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai 1.4.2 p.).

Pagal Metodikos 2.2 papunktį, III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose už neteisėtai nukertamus medžius padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientÄ 2.0. Pagal Å¡iuos rodiklius, neteisėtai 100 miÅ¡ko kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose sklypuose iÅ¡kirtus 56,60 m3 medienos, žalos aplinkai dydis yra: 56,60 m3 x 60 Eur x 2 = 6792,00 Eur (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt du eurai 00 ct). Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-40-314/2019, taipogi darė iÅ¡vadÄ , kad „<...> byloje pateiktas žalos aplinkai apskaičiavimas (administracinio nusižengimo b. l.

23) bei nutarime nurodytas 6792,00 Eur žalos aplinkai dydis atitinka Metodikoje nurodytus įkainius bei koeficientus“. Ieškovė ieškinyje taip pat pažymėjo, kad savavališkai iškirstos medienos tūris (56,60 m³) nustatytas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas taisykles. Atsakovei Valstybinė miškų urėdija 2020 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 8.23-S(E)-20-2451 paaiškino ir pateikė pagrindžiančius dokumentus, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d.

įsakymu Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių reikalavimais, išmatavus 2018 m. rugsėjo 17 d. – 2018 m. spalio 1 d. valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (dabar – Veisiejų regioninio padalinio) Norulių girininkijos 100 kv. 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miško sklypuose iškirstų medžių kelmus, pagal gautus matavimų rezultatus buvo nustatytas iškirstos medienos tūris, įskaitant ir 56,60 m3 savavališkai iškirstos medienos.

Å is duomuo (faktas), reikÅ¡mingas ir apskaičiuojant žalos aplinkai dydį, buvo įrodinėjimo dalyku Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi iÅ¡nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-40-314/2019, kadangi nuo savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstos medienos tÅ«rio priklauso ir tinkamas administracinio nusižengimo klasifikavimas pagal ANK 272 straipsnį (taikant atitinkamÄ jo dalį). Teismo jau yra nustatyta, kad savavaliÅ¡kai iÅ¡kirsta bÅ«tent 56,60 m³. Å iÄ administracinio nusižengimo byloje nustatytÄ aplinkybę prejudiciniu faktu laikė ir Alytaus apylinkės teismas, 2020 m. birželio 23 d. sprendimu iÅ¡spręsdamas civilinę bylÄ Nr. 2-1103-810/2020.

Atsakovė O. L. individuali įmonė, atstovaujama advokato V. Kucevičiaus, pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (dokumentų kopijų bylos l. 36-39), kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, jog teisę kreiptis į teismÄ dėl žalos aplinkai priteisimo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos pasaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 33 straipsnį turi teisę Aplinkos ministerijos bei kitų įstatymų įgalioti pareigÅ«nai.

Å io ginčo atveju, ieÅ¡kovė VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo (toliau – ir MiÅ¡kų įstatymas) 23 straipsniu, turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos aplinkai priteisimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad reikalaujama priteisti žalÄ aplinkai, reikalaujama priteisti žala turi bÅ«ti priteisiama į valstybės biudžetÄ . Pažymėjo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Metodikos 5 punktu, lėšos už padarytÄ Å¾alÄ yra iÅ¡ieÅ¡komos ir pravedamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programÄ . Å iuo atveju, ieÅ¡kovė 6792,00 Eur dydžio žalÄ praÅ¡o priteisti tiesiogiai pačiai ieÅ¡kovei - komercinei valstybinei įmonei Valstybinių miÅ¡kų urėdijai, todėl vien jau dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra neteisėtas ir teismo privalo bÅ«ti atmestas.

Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas - neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-675-219/2015).

Atsakovės atstovo nuomone, ieÅ¡kovė VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdija praÅ¡o jos naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 6792,00 Eur dydžio žalÄ , kuri atsirado ieÅ¡kovei O. L. individualiai įmonei neteisėtai iÅ¡kirtus 56,60 m3 medienos. Atsižvelgiant į tokias ieÅ¡kovės formuluotes susidaro įspÅ«dis, kad ieÅ¡kovė, prisidengdama žalos aplinkai atlyginimo sÄ voka, teismo praÅ¡o priteisti tariamÄ Å¾alÄ , kuriÄ neva ieÅ¡kovė, kaip miÅ¡ko valdytoja, patyrė iÅ¡kirtus Å¡iuos 56,60 m3 medienos.

Tačiau atsakovės iÅ¡kirstus 56,60 m3 medienos ieÅ¡kovė sėkmingai pardavė ir už tai gavo atlygį, todėl ieÅ¡kovė jokios žalos nepatyrė, prieÅ¡ingai - gavo pelnÄ . Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas realizavo iÅ¡skirstus 56,60 m3 medienos, įrodo ieÅ¡kovės pateiktas raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas dėl neteisėtai iÅ¡kirstos medienos realizavimo ir vidutinės kainos paskaičiavimas. Taigi, Å¡io ginčo atveju ieÅ¡kovė, kai valstybinė įmonė, jokios žalos nepatyrė, todėl nėra vienos iÅ¡ privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų - žalos.

Atsiliepime taip pat teigiama, kad trečiasis asmuo A. L. už padarytÄ Å¾alÄ gamtai buvo nubaustas 560,00 Eur bauda, o tai patvirtina, kad atsakovės darbuotojas A. L., kuris kirto medžius, jau yra nubaustas už gamtai padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Druskininkų regioninis padalinys Norulių girininkijai iÅ¡davė leidimÄ A011797 antriniam sanitariniam miÅ¡ko kirtimui kvartale Nr. 96, sklype Nr. 40 bei kvartale Nr. 100, sklypuose Nr. 2, 3, 7, 9, o 2018 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡duota biržės kirtimo kortelė, kurioje nurodyta pastaba:

„dažais pažymėti (apvesti) medžiai, sveiki - nekertami, kertami pažymėti medžiai; sausuoliai, pažymėti dažais, nekertami, dalis Å¡akų į krÅ«vas, kita dalis iÅ¡traukiama į biokurÄ â€œ. Tarp atsakovės O. L. individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“buvo sudarytas susitarimas dėl biržės kirtimo kortelėje nurodytame kvartale Nr. 100, sklypuose Nr. 2, 3, 7, 9 atrankinio sanitarinio miÅ¡ko kirtimo darbų atlikimo.

Atsakovės darbuotojas, vykdydamas susitarimÄ , savo priemonėmis ir jėgomis iÅ¡kirto eigulio pažymėtus medžius, supjovė juos po 2,5 m bei iÅ¡tempęs iÅ¡ miÅ¡ko pridavė į sandėlį, kuriame medžius apžiÅ«rėjo ir iÅ¡matavo girininkas Ž. B.. A. L. girininkÄ informavo, kad minėtame kvartale sklypuose 2, 3, 7 ir 9 yra ir daugiau atrankinių sanitarinių medžių, kuriuos reikia iÅ¡kirsti, todėl kartu su girininku medžius apžiÅ«rėjo. Girininkas atsakovės darbuotojui davė nurodymÄ Å¡iuos medžius iÅ¡kirsti bei iÅ¡tempti iÅ¡ miÅ¡ko į pakraÅ¡tyje esantį sandėlį, patikindamas, kad leidimas papildomai sužymėtų atrankinių sanitarinių medžių kirtimui bus iÅ¡duotas.

Atsakovės darbuotojas, vykdydamas girininko nurodymÄ , iÅ¡pjovė naujai sužymėtus medžius, iÅ¡tempė juos iÅ¡ miÅ¡ko ir susandėliavo. Tiek nurodyti pradinėje biržės kirtimo kortelėje, tiek ir papildomai iÅ¡kirsti ir susandėliuoti medžiai girininkijos atsakingų darbuotojų buvo iÅ¡matuoti, neatitikimas tarp biržės kirtimo kortelėje nurodyto kiekio ir pagal faktÄ iÅ¡pjautų medžių kiekio buvo 56,60 m3. Bendras iÅ¡kirstų medžių kiekis buvo perduotas girininkijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems darbuotojams.

Girininkijos darbuotojai A. L. informavo, kad visi dokumentai ir leidimai įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡duoti ir suderinti bei artimiausiu metu iÅ¡pjauta mediena bus parduota. Užbaigus miÅ¡ko pjovimo ir sandėliavimo darbus, sandėlyje esančiÄ medienÄ iÅ¡matavo girininkas Ž. B., jokių pastabų pareikÅ¡ta nebuvo. Tik 2019 m. sausio 8 d. suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ buvo sužinota, kad papildomi leidimai miÅ¡ko kirtimui, miÅ¡ko kirtimo kortelės papildomam miÅ¡ko kirtimo kiekiui nei girininkijos atsakingiems darbuotojams, nei generaliniam rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡duoti nebuvo, dėl ko atsakovė ir jos darbuotojas buvo suklaidinti ir apgauti.

Atsakovės darbuotojas, kirsdamas miÅ¡kÄ , vykdė tiesioginius girininkijos darbuotojų nurodymus, o papildomi iÅ¡kirsto miÅ¡ko kiekiai buvo perduoti girininkijos atsakingiems darbuotojams. Taigi, esant Å¡ioms aukščiau paminėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad atsakovės veiksmuose, kertant medžius, neteisėtumo nėra, nes atsakovė vykdė girininko nurodymus, nes bÅ«tent girininkas Ž. B. suklaidino atsakovę dėl kirstinų medžių. Todėl atsakovės veiksmuose nėra dar vienos civilinės atsakomybės sÄ lygos - neteisėtų veiksmų.

Atsakovės atsiliepime teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018, apibendrindama anksčiau kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo, sprendžiant ginčus dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, konstatavo, kad civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ aplinkai kyla, kai ieÅ¡kovas įrodo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala.

Antra, žalÄ aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamÄ aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimÄ . Ä®rodinėdamas Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ieÅ¡kovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas.

Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalÄ sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobÅ«džio pažeidimus yra preziumuojama. Å io ginčo atveju ieÅ¡kovė neįrodė žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. IeÅ¡kovės atstovai teismo posėdžio metu ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti ir paaiÅ¡kino aplinkybes, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas nurodytoms ieÅ¡kinyje.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad administracinė atsakomybė ir civilinė atsakomybė nėra tapatu, todėl aplinkybė, jog atsakovės darbuotojas A. L. už neteisėtai iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ buvo nubaustas administracine tvarka, neÅ¡alina atsakovės civilinės atsakomybės dėl žalos, padarytos miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, atlyginimo. Administracinio nusižengimo byloje, prijungtoje prie Å¡ios civilinės bylos, buvo nustatyta, kad atsakovės darbuotojas A. L. kirto nepaženklintus medžius, nors jis buvo supažindintas su biržės kirtimo kortele, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad jis gali kirsti tik pažymėtus medžius, todėl atvykęs girininkas liepė A.

L. nutraukti Å¡iuos neteisėtus veiksmus. Å i aplinkybė yra nustatyta, todėl nekvestionuojama. Žalos, padarytos miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl žalos miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, padarymo faktas ir žalos dydis buvo įrodyti byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovės atstovų teigimu, ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl žalos miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, reiÅ¡kia vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Metodikos 5 punkto, VÄ® Valstybinės miÅ¡kų urėdijos įstatų 8.13 punkto nuostatomis. Atsakovės O. L. individualios įmonės atstovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino aplinkybes, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas nurodytoms atsiliepime. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl žalos miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui atlyginimo, tačiau ieÅ¡kovė reikalavimo teisės neturi, nes VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdija jokios žalos dėl miÅ¡ko iÅ¡kirtimo nepatyrė.

Nors ieÅ¡kovė deklaruoja, kad gina vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kreipėsi į teismÄ dėl žalos aplinkai atlyginimo, tačiau reikalavimÄ teikia priteisti žalos atlyginimÄ savo, t. y. ieÅ¡kovės naudai. Todėl vien dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Antras aspektas yra tas, kad ieÅ¡kovė, realizavusi 56,60 m3 medienos, gavo 2273,62 Eur. Jei teismas nuspręstų, kad žala aplinkai padaryta, tuomet 2273,62 Eur suma, gauta už parduotus 56,60 m3 medienos, turėtų bÅ«ti minusuojama iÅ¡ žalos aplinkai sumos.

Trečias aspektas, kodėl nesutinkama su ieÅ¡kiniu, yra tas, kad ieÅ¡kovė neįrodė sÄ lygos, bÅ«tinos atsakovės civilinei atsakomybei kilti – atsakovės neteisėtų veiksmų. Trečiasis asmuo A. L. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės O. L. individualios įmonės neteisėtais O. L. individualios įmonės darbuotojo A.

L. veiksmais, neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ , VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos valstybinio miÅ¡ko 100 kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miÅ¡ko sklypuose savavaliÅ¡kai iÅ¡kertant 56,60 m3 medžių, padarytos 6792,00 Eur dydžio žalos aplinkai (miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui), apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) priede patvirtintais Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiais, atlyginimÄ .

Ieškinys tenkintinas. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ aplinkai kyla, kai ieÅ¡kovas įrodo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas, tai yra pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala.

Antra, žalÄ aplinkai, tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamÄ aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimÄ . Ä®rodinėdamas Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ieÅ¡kovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas.

Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tai yra atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalÄ sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobÅ«džio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1103-810/2020, nustatyta, kad 2017 m. birželio 2 d. VÄ® Druskininkų miÅ¡kų urėdija, atstovaujama miÅ¡kų urėdo Z.

N., toliau vadinama „Užsakovu“, ir Å«kio subjektų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutartimi, susidedanti iÅ¡ L. J. individualios įmonės, O. L. IÄ®, UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. K. IÄ®, S. L. IÄ®, toliau vadinama „Vykdytoju“, sudarė Medienos ruoÅ¡os ir miÅ¡kų Å«kinių paslaugų rangos sutartį Nr. 17/06-02, kurios 1 punktu paslaugos vykdytojas VÄ® Druskininkų miÅ¡kų urėdijoje įsipareigojo naudodamas savo medžiagas, savo miÅ¡ko kirtimo, iÅ¡vežimo ir kitas saugius darbo metodus užtikrinančias priemones, kokybiÅ¡kai ir laiku suteikti užsakovui paslaugas, vadovaujantis Å¡ios sutarties, standartų, techninių sÄ lygų, kirtimo kortelių, kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių norminių aktų reikalavimais. 2018 m. rugsėjo 11 d. ieÅ¡kovė iÅ¡davė leidimÄ serija A Nr. 011797, kuriuo VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos 100 kv. 2, 3, 7, 9 sklypuose 5,0 ha plote atrankiniu sanitariniu kirtimu leista iÅ¡kirsti 70 m3 likvidinės medienos.

Valstybinių miÅ¡kų urėdijos pareigÅ«nai – MiÅ¡ko apsaugos skyriaus vadovas M. I. ir Kontrolės skyriaus vyr. specialistas Z. A. 2018 m. lapkričio 9 d. nuvykę į buvusio Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos teritorijoje esančius miÅ¡ko kvartalus Nr. 96 ir 100, kuriuose buvo vykdyti sanitariniai kirtimai, aptiko neseniai nupjautos žalios puÅ¡ies kelmus, kurių dalies pavirÅ¡iai buvo apdeginti, naudojant dyzelinį kurÄ . 2018 m. lapkričio 15 d. Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Kontrolės skyriaus specialistai Z.

A., S. K., Miškininkystės skyriaus specialistas R. M., Medienos ruošos skyriaus specialistas G. P. ir Medienos prekybos ir logistikos skyriaus specialistas V. M., siekdami įvertinti, kiek tiksliai Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos 100 kv. 2, 3, 7, 9, sklypuose, vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus, buvo iškirsta medienos tūrio, permatavo visus šiame sklype iškirstų medžių kelmus. Vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d.

įsakymu Nr. 631 „Dėl apvalios medienos bei nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimais, minėtame miÅ¡ko sklype buvo pamatuoti iÅ¡kirstų medžių kelmai ir pagal gautus matavimų rezultatus nustatyta, kad 100 kv. 2, 3, 7, 9 sklypuose 5,0 ha plote atrankiniu sanitariniu kirtimu buvo iÅ¡kirsta 126,6 m3 medienos, t. y. faktiÅ¡kai buvo iÅ¡kirsta 56,6 m3 medienos daugiau nei leista pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ . Civilinėje byloje Nr. 2-1103-810/2020 teismas taip pat nustatė, kad valstybinių miÅ¡kų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos eigulys V.

A. 2008 m. lapkričio 11 d. Å¡ios girininkijos miÅ¡ko 100 kv. 2, 3, 7 ir 9 sklypuose 5,0 ha plote pažymėjo medžius ir parengė kirstinių medžių taÅ¡kavimo lapus atrankiniams sanitariniams kirtimams. Girininkas Ž. B. pagal eigulio pateiktus taÅ¡kavimo lapus paskaičiavo kertamÄ tÅ«rį, parengė biržų taksavimo lapus, gavo leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ . Atrankinio sanitarinio miÅ¡ko kirtimo darbus Å¡iame sklype atliko O. L. IÄ® darbuotojas A. L., kuris pagal 1999 m. rugsėjo 24 d. darbo sutartį Nr. 2, sudarytÄ tarp O.

L. (buvusi G.) IĮ ir A. L., buvo priimtas dirbti O. L. individualioje įmonėje miško darbininku, o nuo 2000 m. liepos 10 d. – miško pjovėju. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miškų kontrolės skyriaus vadovo Mariaus Ivanausko 2019 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. VMU-ANR_N-3-2019 A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 272 straipsnio 2 dalį 560 Eur bauda už tai, kad nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. 06.00 val. iki 2018 m. spalio 1 d. 16.00 val.

VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio, Norulių girininkijos valstybinio miÅ¡ko 100 miÅ¡ko kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miÅ¡ko sklypuose savavaliÅ¡kai iÅ¡kirto 56,60 kubinius metrus medžių ir tuo padarė 6 792,00 Eur žalÄ Lietuvos Respublikos aplinkai. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi A. L. skundas atmestas ir VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. VMU-ANR_N-3-2019 administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas.

Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu konstatavo, jog ieškovės ieškinyje pateikti rašytiniai įrodymai: 2019 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMU-ANR_P-1-2019, 2019 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. VMU-ANR_N-3-2019 administracinio nusižengimo byloje, kuris yra įsiteisėjęs, rašytiniai administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 19096243795) duomenys patvirtina, kad A. L. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 1 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos valstybinio miško 100 kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miško sklypuose savavališkai iškirto 56,60 m3 medžių.

Kirsdamas medžius be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ , A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus bei padarė žalÄ aplinkai. Dėl aukščiau nurodytos neteisėtos veikos A. L. buvo patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 272 straipsnio 2 dalį. Å ios aplinkybės buvo nustatytos administracinio nusižengimo byloje, laikomos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 3 punktas), todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių A.

L. neteisėtus veiksmus. Dėl žalos padarymo fakto Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sÄ vokÄ . Remiantis Å¡ia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės pavirÅ¡iaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvÅ«nų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natÅ«raliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas.

Sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų:

1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Žala konstatuojama bet kuriuo atveju, jei yra pagrindas pripažinti neigiamÄ (net ir netiesioginį) poveikį Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nurodytų aplinkos elementų bÅ«klei. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi žalos padarymo metu) 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:

1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;

2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme;

3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);

4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms. MiÅ¡kas (kaip aplinkos objektas) yra vieningos ekologinės sistemos dalis. BÅ«damas sudedamoji aplinkos dalis, miÅ¡kas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams. Neteisėtais veiksmais iÅ¡kertant medžius padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikÅ¡mingi ekosistemos ar jos elementų natÅ«ralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės darbuotojui A. L., neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo iÅ¡kirtus 56,60 m3 medžių, buvo padarytas neigiamas poveikis miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, dėl ko padarytos žalos faktas siejamas su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu neigiamu poveikiu miÅ¡ko bÅ«klei.

Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad žala gamtai neteisėtais atsakovės darbuotojo A. L. veiksmais buvo padaryta. Dėl žalos dydžio Fizinius ir juridinius asmenis, padariusius žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, įpareigoja visiÅ¡kai jÄ atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klę. Žalos apskaičiavimo tvarkÄ nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (MiÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio l dalis).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad savavališkai iškirstos medienos tūris (56,60 m³) buvo nustatytas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas taisykles. Atsakovei ieškovė 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 8.23-S(E)-20-2451 (dokumentų kopijų bylos l.

24) nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių reikalavimais, išmatavus 2018 m. rugsėjo 17 d. – 2018 m. spalio 1 d. valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (dabar – Veisiejų regioninio padalinio) Norulių girininkijos 100 kv. 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miško sklypuose iškirstų medžių kelmus, pagal gautus matavimų rezultatus buvo nustatytas iškirstos medienos tūris, įskaitant ir 56,60 m3 savavališkai iškirstos medienos.

Aplinkybė, jog atsakovės darbuotojas A. L. neteisėtai, neturėdamas nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, iÅ¡kirto 56,60 m3 medžių, įrodyta ieÅ¡kovės pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais – kelmų matavimo aktu, biržės taksavimo lapu (dokumentų kopijų bylos l. 24, 25), Å¡i aplinkybė buvo nustatyta Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi iÅ¡nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-40-314/2019 (nuo savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstos medienos tÅ«rio priklauso ir tinkamas administracinio nusižengimo klasifikavimas pagal ANK 272 straipsnį (taikant atitinkamÄ jo dalį)), jÄ laikė nustatyta ir Alytaus apylinkės teismas, 2020 m. birželio 23 d. sprendimu iÅ¡spręsdamas civilinę bylÄ Nr. 2-1103-810/2020.

Aplinkybės, jog atsakovės darbuotojas A. L. neteisėtai iÅ¡kirto bÅ«tent 56,60 m3 medienos, neginčijo ir atsakovė Å¡ioje nagrinėjamoje byloje. IeÅ¡kovė žalos miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, apskaičiavimÄ grindžia tuo, kad už neteisėtÄ medžių nukirtimÄ 100 kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miÅ¡ko sklypuose, skaičiuojant padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydį, kertant neplynai 4 grupės miÅ¡ke, taikomas 60,00 Eur už 1 m³ medienos įkainis (Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.4.2 p.).

Pagal Metodikos 2.2 papunktį, III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose už neteisėtai nukertamus medžius padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientÄ 2.0. Pagal Å¡iuos rodiklius, neteisėtai 100 miÅ¡ko kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose sklypuose iÅ¡kirtus 56,60 m3 medienos, žalos aplinkai dydis yra: 56,60 m3 x 60 Eur x 2 = 6792,00 Eur. IÅ¡ žalos aplinkai paskaičiavimo akto (dokumentų kopijų bylos l.

8) matyti, kad jame detaliai nurodyta, kuo vadovaujantis ir kokio dydžio žala miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, buvo padaryta neteisėtais A. L. veiksmais, Å¡io paskaičiavimo atsakovė nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ neginčijo, todėl teismas laiko įrodyta, kad bendras neteisėtai iÅ¡kirstos medienos tÅ«ris yra 56,60 m3 ir padaryta žala miÅ¡kui – 6792,00 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.281 straipsnis). Atsakovės atstovo advokato V. Kucevičiaus argumentÄ , jog sprendžiant dėl priteistino žalos aplinkai atlyginimo dydžio, iÅ¡ apskaičiuotos 6792,00 Eur sumos turi bÅ«ti minusuojama suma, ieÅ¡kovės gauta už realizuotus 56,60 m3 medienos, teismas laiko nepagrįstu, nes neteisėtai iÅ¡kirstos medienos realizavimas ir ieÅ¡kovės gautos piniginės sumos neturi įtakos atlygintinos žalos miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, dydžiui, kadangi lėšos, įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų už neteisėta veika miÅ¡kuose padarytÄ aplinkai žalÄ pervedamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programÄ (Metodikos 5 punktas).

Tuo tarpu prekyba žaliavine mediena ir (ar) miÅ¡ko kirtimo liekanomis vykdoma vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl prekybos valstybiniuose miÅ¡kuose pagaminta žaliavine mediena ir miÅ¡ko kirtimo liekanomis tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintu Prekybos valstybiniuose miÅ¡kuose pagaminta žaliavine mediena ir miÅ¡ko kirtimo liekanomis tvarkos apraÅ¡u ir gautos už parduotÄ medienÄ lėšos į neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai dydį, apskaičiuotÄ vadovaujantis atitinkamų teisės aktų nuostatomis, nėra įskaitomos.

Dėl neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1103-810/2020, nurodė, kad, A. L. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos valstybinio miško 100 kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miško sklypuose savavališkai iškirtus 56,60 m3 medžių, neabejotinai buvo padaryta žala aplinkai, taigi, tarp A. L. neteisėtų veiksmų ir gamtai kilusios žalos egzistuoja faktinis priežastinis ryšys.

Dėl ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės už žalÄ miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui Atsakovas A. L., VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos 100 kv. 2, 3, 7, 9 sklypuose 5,0 ha plote vykdydamas atrankinį sanitarinį kirtimÄ , veikė kaip O. L. individualios įmonės darbuotojas, todėl už žalÄ aplinkai, padarytÄ A. L. aplaidžiai vykdant darbo funkcijÄ , CK 6.264 straipsnio pagrindu kyla netiesioginė jo darbdavio deliktinė civilinė atsakomybė.

IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti žala miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, priteistina iÅ¡ atsakovės O. L. individualios įmonės, nes bÅ«tent atsakovė Å¡iuo konkrečiu atveju yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Dėl teisės reikalauti priteisti žalos miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, atlyginimÄ ieÅ¡kovei Kaip jau buvo minėta, atsakovės atstovas atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovė 6792,00 Eur dydžio žalÄ praÅ¡o priteisti tiesiogiai pačiai ieÅ¡kovei - komercinei valstybinei įmonei Valstybinių miÅ¡kų urėdijai, tačiau ieÅ¡kovė, kaip nurodo ieÅ¡kovės atstovai, nagrinėjamu atveju turtinės žalos nepatyrė, todėl vien dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti atmestas.

Tačiau teismas su tokiais atsakovės atstovo argumentais sutikti negali, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus. IeÅ¡kovė VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdija kreipėsi į teismÄ Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio ir MiÅ¡kų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 6792,00 Eur dydžio žalos aplinkai (miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui) atlyginimÄ . Pagal MiÅ¡kų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kai žala padaroma miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę valstybiniai miÅ¡kų pareigÅ«nai.

Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat nustatyta, kad pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl padarytos žalos turi teisę Aplinkos ministerijos pareigÅ«nai, kiti įstatymų įgalioti pareigÅ«nai, kai padaryta žalos valstybės interesams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Valstybės įmonės Valstybinių miÅ¡kų urėdijos įstatų (toliau – ir Valstybės įmonės Valstybinių miÅ¡kų urėdijos įstatai) 7 punkte nustatyta, kad VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos tikslas, be kita ko, yra vykdyti veiklÄ , siekiant tenkinti vieÅ¡uosius interesus, o Å¡ių įstatų 8.13 punkte įtvirtinta nuostata, kad, įgyvendinant įmonės veiklos tikslus, įmonė teikia nustatytÄ ja tvarka pretenzijas ir ieÅ¡kinius fiziniams bei juridiniams asmenims dėl jų neteisėtos veikos ir padarytos žalos atlyginimo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos 5 punktu, lėšos už padarytÄ Å¾alÄ yra iÅ¡ieÅ¡komos ir pravedamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programÄ . Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas), nustatančio Aplinkos apsaugos rėmimo programos (toliau – ir Programa) lėšų Å¡altinius bei jų naudojimo tvarkÄ , 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Programos lėšas (įplaukas) sudaro lėšos, nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡kotos už aplinkai ir valstybiniams gamtos iÅ¡tekliams padarytÄ Å¾alÄ pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus ar kitus aplinkos apsaugÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2001 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 91 „Dėl Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarkos (toliau – ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarka) 1 dalyje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos (įplaukos) yra Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 12 d. aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 (Žin., 2000, Nr. 92-2872) 3 straipsnyje nurodytos lėšos, administruojamos Aplinkos ministerijos.

O pagal pastarosios tvarkos 2 dalį, Programos lėšos (neįskaitant įplaukų pagal įstatymo 3 straipsnio 3, 6 ir 10 punktus) surenkamos Aplinkos apsaugos agentÅ«ros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, regionų aplinkos apsaugos departamentų, valstybinių rezervatų ir nacionalinių bei regioninių parkų direkcijų (arba tarnybų) pajamų surenkamosiose sÄ skaitose. IÅ¡ Å¡ių lėšų draudžiama apmokėti bet kokias kitas iÅ¡laidas. Gautas įmokas minėtos įstaigos du kartus per mėnesį (1 ir 15 dienomis) privalo pervesti į Aplinkos ministerijos specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banko „NORD/LB Lietuva“ Vilniaus skyriuje, banko kodas 40100.

Mokėjimo pavedimuose turi bÅ«ti nurodomos įmokų sumos pagal įmokų rÅ«Å¡is, patvirtintas įstatymo 3 straipsnyje. Sisteminė MiÅ¡kų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Valstybės įmonės Valstybinių miÅ¡kų urėdijos įstatų 7 punkto, 8.13 punkto, Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos 5 punkto, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarkos 1 ir 2 dalies nuostatų analizė leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi atsakovei ieÅ¡kinį dėl žalos aplinkai (miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui) atlyginimo ir praÅ¡ydama žalos aplinkai atlyginimÄ priteisti ieÅ¡kovei, tinkamai realizavo teisės aktuose įtvirtintÄ teisę, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , inicijuoti žalos aplinkai iÅ¡ atsakingo asmens atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nes žalos miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, atlyginimas yra iÅ¡ieÅ¡komas į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ ir po to pervedamas į Aplinkos ministerijos specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , jog, nustačius visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, padarytos žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės O. L. individualios įmonės 6792,00 Eur žalos aplinkai (miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui) atlyginimÄ . CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 6792,00 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl visų kitų proceso dalyvių nurodomų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes laiko juos teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais nagrinėjam ginčui teisingai iÅ¡spręsti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Kadangi ieÅ¡kovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad byla elektroninė, už ieÅ¡kinį mokėtinas žyminis mokestis yra 153 Eur, iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteisiama 153 Eur žyminio mokesčio ir 13,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės O. L. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 184759659, ieÅ¡kovei valstybės įmonei Valstybinių miÅ¡kų urėdija, juridinio asmens kodas 132340880, 6792,00 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų) žalos aplinkai (miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui) atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 6792,00 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovės O. L. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 184759659, valstybei 166,94 Eur (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 94 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mus. Teisėja Edita Dambrauskienė