2020-02-19 Nr. AB-3610-3-62-3-02785-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-145-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02785-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Ž. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 56-173.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi pareiškėjo Ž. M. skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), o ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų (neužtikrintų) sveikatos priežiūros paslaugų (tarp jų – ir suteiktų ar neužtikrintų pataisos įstaigoje), atlyginimo turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas teigė, jog jam buvo netinkamai ir ne laiku suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą, tačiau tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o pagal nustatytą teisinį reguliavimą, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą kad Ž. M. skundas nenagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl jį, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti.

Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, pažymėjo, kad Ž. M. privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka yra pasinaudojęs, o skunde teigė nesutinkantis su minėtos komisijos priimtu sprendimu. Vadovaudamasis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, teismas išaiškino, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos, veikiančios prie Sveikatos apsaugos ministerijos, sprendimu, ieškinį turi paduoti bendros kompetencijos teismui pagal atsakovo (nagrinėjamu atveju – Alytaus pataisos namų) buvimo vietą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokia ginčo sprendimo tvarka nurodyta ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. 56-173.

III. Pareiškėjas Ž. M. atskirajame skunde nurodo, kad su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi sutinka tik iš dalies.

Pareiškėjas paaiškina, kad neturėdamas specialaus teisinio išsilavinimo ir žinių, su skundu kreipėsi ne į tą teismą, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas šį jo skundą galėjo ir privalėjo persiųsti kitam teismui, kuriam yra priskirtas skundo nagrinėjimas.

Ž. M. prašo išnagrinėti šį jo skundą, kadangi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija buvo nustačiusi 30 dienų terminą šiam sprendimui apskųsti. Taigi, yra akivaizdu, kad terminą pareiškėjas praleido. Atsižvelgęs į tai, jis prašė grąžinti skundą ir ginčijamo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą bei atnaujinti terminą jam apskųsti.

Jeigu teismų praktikoje yra buvę tokių atvejų, Ž. M. prašo jo skundą dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 56-173 panaikinimo pagal atsakovo buveinę persiųsti bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo Ž. M. skundą, padarius išvadą, kad jis nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios yra analogiškos naujos redakcijos to paties įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsnių nuostatoms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1035-858/2017, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-677-438/2019, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-520/2020, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Nustatyta, kad Ž. M. ginčija Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 56-173, kuriame buvo išnagrinėtas jo pareiškimas dėl Alytaus pataisos namuose pareiškėjui netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Taigi, akivaizdu, kad Ž. M. keliamas ginčas yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe ir negali būti laikomas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio, reguliuojančio pacientui padarytos žalos atlyginimą, 8 dalyje yra įtvirtinta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia sprendimo apskundimo tvarka yra nurodyta ir prašomame panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. 56-173.

Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šios įstatymo nustatyta tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams, jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles. Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas aiškiai nustato atvejus, kada teismas turi skundą atsisakyti priimti, nustatęs, jog jis nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o kada turi bylą perduoti nagrinėti kitam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato išimčių, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, ir nustatęs, kad skundas negali būti nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka, galėtų skundą priimti ir perduoti bylą pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ž. M. nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turėjo pareigą skundą persiųsti bendrosios kompetencijos teismui. To negali padaryti ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teisėjų kolegija taip pat negali išspręsti klausimo dėl termino skundui ( ieškiniui) paduoti atnaujinimo, kadangi tokį klausimą gali išspręsti tik teismas, sprendžiantis tokio procesinio dokumento priėmimo klausimą. Teisėjų kolegija pareiškėjui paaiškina, kad jis, teikdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, turi teisę kartu teikti prašymą atnaujinti šio ieškinio padavimo terminą ir nurodyti aplinkybes, dėl kurių terminas ieškiniui paduoti buvo praleistas.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas ir 2019 m. gruodžio 27 d. nutartyje pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje apibrėžiamą teismingų administraciniams teismams ginčų sritį ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl skundą priimti atsisakė ir Ž. M. išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Šią nutartį naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius