d28bdcbd-547e-42a1-8317-108bc931cabd · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2S-1798-259/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11125-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.14.8.1.;3.3.2.4.(S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15707-894/2016 pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį vieÅ¡ajai įstaigai Vytauto didžiojo universitetui dėl darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei VÅ¡Ä® Vytauto Didžiojo Universitetui, praÅ¡ydamas pripažinti, kad VDU bendrabučio valdytoja L. J., kuri sudarė 2016 m. balandžio mėn. VDU bendrabučio ((duomenys neskelbtini)) budėtojų darbo laiko (pamainų) grafikÄ , pažeidė su VDU Profesine sÄ junga suderintÄ tvarkÄ , reglamentuojančiÄ darbo laiko režimÄ ;

įpareigoti VDU bendrabučio valdytojÄ L. J., kad sudarinėdama VDU bendrabučio (duomenys neskelbtini) budėtojų darbo laiko (pamainų) grafikus nesavivaliautų, o laikytųsi su VDU Profesine sÄ junga suderintos tvarkos, reglamentuojančios darbo laiko režimÄ ; panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimÄ Nr. DGKS-1961 darbo byloje APS-2-5851. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad pirmuoju ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti faktinę aplinkybę, jog buvo pažeista tvarka, reglamentuojanti darbo laiko grafiko sudarymÄ . Teismas sprendė, kad tokios faktinės aplinkybės konstatavimas nesukels ieÅ¡kovui teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neginčija darbo laiko grafiko, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog kreipėsi į darbdavį ar jo įgaliotÄ asmenį dėl darbo laiko grafiko trÅ«kumų. Pasisakydamas dėl antrojo ieÅ¡kinio reikalavimo teismas pažymėjo, kad teisme nagrinėjami ginčai, susiję su ieÅ¡kovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.

Teismo sprendimu negali būti formuluojami abstraktaus pobūdžio, nukreipti į ateitį įpareigojimai. Be to, ieškovas reikalavimus reiškia ne atsakovės atžvilgiu, o bendrabučio valdytojos L. J. atžvilgiu, kuri nėra byloje dalyvaujantis asmuo.Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nenurodė jokių faktinių ar teisinių aplinkybių, dėl kurių prašomas panaikinti Darbo ginčų komisijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas yra neteisėtas. Teismas vertino, kad ieškinio reikalavimai negali būti priskiriami prie darbo ginčų ir nėra nagrinėtini Darbo kodekso bei Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl sprendė, kad nėra pagrindo naikinti Darbo ginčų komisijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. DGKS-1961 darbo byloje APS-2-5851.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskirajame skunde ieÅ¡kovas A. K. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, pažeidė to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ imperatyvų reikalavimÄ , nes nenurodė į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip paÅ¡alinti aplinkybes, kliudančias priimti ieÅ¡kinį.

Teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį pažeidė CPK 412 straipsnio 2 dalies imperatyviÄ nuostatÄ , numatančiÄ , kad bylÄ privalo nagrinėti teismas, jeigu darbo ginčų nagrinėjimo institucija buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginÄÄ .Skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms. Nutartyje iÅ¡dėstyti teiginiai implikuoja iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje nesprendė iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio klausimus, bet iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės. Teismas k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, yra pagrįsta ir teisėta. Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais, patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.LR CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Å is įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ .

Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ , nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikÅ¡ti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieÅ¡kinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, taikant dispozityvumo principÄ , ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalykÄ nustato ginčo Å¡alys, o teismas turi spręsti bylÄ vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011, 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009, 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje pateikė ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o pripažinti, kad VDU bendrabučio valdytoja L.

J., kuri sudarė 2016 m. balandžio mėn. VDU bendrabučio (duomenys neskelbtini) budėtojų darbo laiko (pamainų) grafikÄ , pažeidė su VDU Profesine sÄ junga suderintÄ tvarkÄ , reglamentuojančiÄ darbo laiko režimÄ ; įpareigoti VDU bendrabučio valdytojÄ L. J., kad sudarinėdama VDU bendrabučio (duomenys neskelbtini) budėtojų darbo laiko (pamainų) grafikus nesavivaliautų, o laikytųsi su VDU Profesine sÄ junga suderintos tvarkos, reglamentuojančios darbo laiko režimÄ ; panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimÄ Nr. DGKS-1961 darbo byloje APS-2-5851.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad ieÅ¡kovo pirmuoju reikalavimu praÅ¡oma pripažinti faktinė aplinkybė nesukels teisinių pasekmių, nes ieÅ¡kovas neginčija darbo laiko grafiko, nepateikė duomenų, jog kreipėsi į darbdavį ar jo įgaliotÄ asmenį dėl darbo laiko grafiko trÅ«kumų, antras ieÅ¡kinio reikalavimas suformuluotas abstraktaus pobÅ«džio, nukreiptas į ateitį įpareigojimas, be to, ieÅ¡kovas reikalavimus reiÅ¡kia byloje nedalyvaujančio asmens atžvilgiu, nenurodė aplinkybių, dėl kurių praÅ¡omas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas, o nustatęs, kad darbo ginčo komisija pripažino save nekompetentinga spręsti ginÄÄ , teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti ieÅ¡kovo ginčijamo darbo ginčų komisijos sprendimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimo ir trÅ«kumų, jiems esant, iÅ¡taisymo klausimus.Pažymėtina, jog Konstitucijos 30 str. bei CPK 4 str. įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismÄ . Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ : teisę kreiptis į teismÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti.

Bylos nagrinėjimo metu gali bÅ«ti nustatyta, jog ieÅ¡kovo teisės nebuvo pažeistos, jis neturi reikalavimo teisės, tokiu atveju pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys teismo sprendimu turi bÅ«ti atmetamas. Taigi iki teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas laikytinas tik tikėtinu materialinio teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektu.Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ turi bÅ«ti analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismÄ teisinę prigimtį, formalÅ«s reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieÅ¡kinio turiniui, yra ne daugiau nei bÅ«tina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismÄ realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ todėl, kad bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu.

Tačiau įstatymo ieÅ¡kovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismÄ suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai tokiu bÅ«du, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo jau kreipimosi į teismÄ momentu bÅ«tų pareikalauta įrodyti pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ .Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo konstatuotos tokios aplinkybės kaip, kad ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas teisme ieÅ¡kinį, nenurodė faktinių ar teisinių aplinkybių, dėl kurių praÅ¡o panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ , nepateikė duomenų, jog kreipėsi į darbdavį ar jo įgaliotÄ asmenį dėl darbo laiko grafiko trÅ«kumų, neginčija darbo laiko grafiko, reikalavimus reiÅ¡kia byloje nedalyvaujančio asmens atžvilgiu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai ieÅ¡kinį atsisakyti priimti CPK 135 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nes tam tikrų įrodymų nebuvimas gali bÅ«ti reikÅ¡mingas tik sprendžiant ieÅ¡kovo teisės į reikalavimo patenkinimÄ klausimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡tyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiÅ¡kumo principų.

IeÅ¡kovo reikalavimÄ patvirtinantys įrodymai gali bÅ«ti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jei ieÅ¡kovas jų negali gauti. Negalima riboti ieÅ¡kovo teisės į teisminę gynybÄ dėl to, jog kažkokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikia, bei atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl materialinio-teisinio pobÅ«džio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieÅ¡kovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimÄ . Pripažintina, jog pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimai suformuluoti gana abstraktaus pobÅ«džio, kad ieÅ¡kovui Å¡iame ginče darbdavys galimai nėra atsakingas pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau LR CPK 414 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ pagal darbuotojo ieÅ¡kinį, nustato, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrÄ jį atsakovÄ .

Be to, pastebėtina, kad jei pateiktas ieÅ¡kinys nėra pakankamai aiÅ¡kus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos nėra suprantami, tam tikrų Å¡iais klausimais ieÅ¡kinyje esančių netikslumų paÅ¡alinimas galėtų bÅ«ti sprendžiamas per trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 str. 4 d., 413 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip patvirtina bylos medžiaga, ieÅ¡kovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui dėl darbdavio veiksmų, kurie pažeidžia su Å¡ios įstaigos profesine sÄ junga suderintÄ tvarkÄ , reglamentuojančiÄ darbo laiko režimÄ , ir minėta institucija 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-1961 ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo bei priėmė dėl to sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atsisakyti nagrinėti, kadangi reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtinas darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Tačiau pagal CPK 412 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , jeigu darbo ginčo nagrinėjimo institucija anksčiau buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginÄÄ , bylÄ nagrinėja teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas, jog nėra pagrindo panaikinti ginčijamo darbo ginčų komisijos sprendimo, neturėjo teisinio pagrindo ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje spręsti dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo, nes kaip minėta nutarties 11 punkte, dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo teismas turi pasisakyti priimdamas sprendimÄ iÅ¡ esmės ieÅ¡kinį tenkinti ar atmesti.

Remiantis nutartyje nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 137 str. 2 d. 1 p. nuostatas, dėl ko be teisėto ir pagrįsto pagrindo buvo priimta nutartis atsisakyti priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o kadangi ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl Å¡is klausimas perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                                  Arvydas Žibas