2017-04-10 Nr. AB-8305-3-63-3-00021-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-699-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00021-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 14.2.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žemytės malūnas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. V., K. Š. ir H. K. skundą atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui bei uždarajai akcinei bendrovei „Elė“ dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Ž. V., K. Š. ir H. K. (toliau – ir pareiškėjai) 2015 m. sausio 5 d. teismui pateikė skundą, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2014 m. birželio 20 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-1525 (toliau – ir Galutinė išvada); 2) įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra) iš naujo atlikti atranką ir priimti išvadą dėl A. A. ūkinės veiklos – švelniakailių žvėrelių auginimo (ne daugiau nei 300 individų) – poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.

Pareiškėjų teigimu, Galutine išvada nuspręsta, jog A. A. planuojamai ūkinei veiklai – švelniakailių žvėrelių auginimui (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pareiškėjų nuomone, priimant Galutinę išvadą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų poveikio aplinkai vertinimo atrankos procesą, kadangi visuomenei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti šiame procese, t. y. ji nebuvo apie tai informuota. Šiuo atveju poveikio aplinkai vertinimas buvo privalomas, kadangi planuojama ūkinė veikla, dėl savo pobūdžio ir mąsto, numatomos vietos ypatumų darys (ir jau darė) reikšmingą poveikį gyventojų sveikatai ir gamtinei aplinkai. Priimant skundžiamą išvadą nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Vertinimo įstatymas) 7 straipsnio 13 dalies nuostatų, įpareigojančių atsakingą instituciją užtikrinti išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai privalomumo pagrįstumą bei objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, be to, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) ir 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos.

Pareiškėjai paaiškino, kad Galutinė išvada Ž. V. įteikta tik 2014 m. gruodžio 1 d., su ja jis supažindino ir kitus pareiškėjus, todėl terminas skundui paduoti nebuvo praleistas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

Departamentas paaiškino, kad A. A. planuojama ūkinė veikla – švelniakailių žvėrelių auginimas (ne daugiau nei 300 individų) (duomenys neskelbtini) – atitiko Vertinimo įstatymo 2 priedo 1.2 punkto kriterijų, t. y. kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau nei 200 gyvulių), todėl, vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Departamentas, atsižvelgęs į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį ir galimą poveikį aplinkai, priėmė Galutinę išvadą, jog A. A. planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Departamento vertinimu, visuomenė buvo tinkamai informuota, o informacija apie planuojamą ūkinę veiklą tinkamai įvertinta.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė administracinę bylą nutraukti.

Agentūra nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais, pakeitusiais Departamento ir Agentūros nuostatus, nuo 2014 m. liepos 15 d. Departamentui panaikinta, o Agentūrai perduota kompetencija, be kita ko, priimti išvadą, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Departamentas nebuvo reorganizuotas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalimi, Agentūra šioje byloje neturėtų būti įtraukta atsakovu, kadangi buvo skundžiamas Departamento sprendimas, o ne Agentūros sprendimas ar veiksmai (neveikimas).

Agentūra pažymėjo, kad, pareiškėjams palankaus sprendimo atveju, Agentūra nurodytą klausimą svarstytų iš naujo ir priimtų galutinę atrankos išvadą. Be to, pastebėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą skundui dėl skundžiamos išvados pateikti, teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs ir neskundžiamas, t. y. įgijo res judicata galią, todėl klausimas buvo išspręstas galutinai ir negalėjo būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Taigi, ši byla, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 2 ir 7 punktu, turėtų būti nutraukta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė administracinę bylą nutraukti arba skundą atmesti.

A. A. teigė nežinantis priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių Galutinė išvada turėtų būti panaikinta, nes ji buvo priimta teisėtai, remiantis visais šią procedūrą reglamentuojančiais teisės aktais. A. A. nuomone, pareiškėjų skundas nepagrįstas, klaidinantis, teiginiai deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais. A. A., atsakydamas į pirminio pareiškėjų skundo prašymus, nurodė nesutinkantis su pareiškėjų prašymu atnaujinti terminą skundui dėl Galutinės išvados panaikinimo paduoti, nes nebuvo jokių objektyvių ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių šis terminas praleistas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Centras) atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė administracinę bylą nutraukti arba atmesti skundą ir priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Centras paaiškino, kad, pagal planuojamos ūkinės veiklos apimtis, sanitarinės apsaugos zonos nustatymas nereikalingas, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas kaip atskiras procesas negalimas, todėl vienintelė procedūra, kurios metu galėtų būti įvertinti visuomenės sveikatai reikšmingi veiksniai, buvo poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Centras iš pateiktų dokumentų darė išvadą, kad, pagal planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pateiktus duomenis, artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje nebūtų viršijamos visuomenės sveikatos saugos teisės aktais normuojamos triukšmo, oro taršos bei kvapų ribinės vertės, todėl laikytina, kad poveikio aplinkai vertinimas planuojamai ūkinei veiklai neprivalomas ir skundžiama išvada buvo teisėta ir pagrįsta.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjų Ž. V., K. Š. ir H. K. skundą atmetė ir iš kiekvieno priteisė po 139,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui.

Teismas nustatė, kad Departamentas 2014 m. vasario 6 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-426 dėl švelniakailių žvėrelių auginimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo, kuria nuspręsta, kad A. A. planuojamai ūkinei veiklai – švelniakailių žvėrelių auginimui (ne daugiau kaip 300 individų) (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Centras 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. (7.5)V4-500 paprašė persvarstyti 2014 m. vasario 6 d. išvadą, kadangi pateikta neišsami informacija apie triukšmo ir kvapų susidarymą, taršos sklaidą bei planuojamos ūkinės veiklos įtakojamus triukšmo ir kvapų dydžius sklypo ribose ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, taip pat neišsami informacija apie planuojamos veiklos vietovę, gretimybes. 2014 m. kovo 19 d. įvyko 2014 m. vasario 6 d. išvados persvarstymas, kurio metu nuspręsta pavesti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui pateikti Centrui papildomą informaciją, patikslinant atstumus iki artimiausios gyvenamosios aplinkos, taip pat skaičiavimais pagrįstą informaciją, kad planuojamos ūkinės veiklos sukeliama triukšmo, oro ir kvapo tarša neviršys nustatytų dydžių už sklypo ribų. Tai patvirtino 2014 m. kovo 27 d. poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių susirinkimo dėl A. A. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo protokolas Nr. LV2-10/T. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „A ir S projektai“ 2014 m. birželio 12 d. raštu Nr. S-341 Centrui pateikė informaciją, papildytą poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacija. Centro Gargždų skyrius 2014 m. birželio 16 d. raštu Nr. (11.6.32.)GV4-320 pateikė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Departamentas 2014 m. birželio 20 d. priėmė ginčijamą galutinę atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-1525 dėl švelniakailių žvėrelių auginimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo, kuria nuspręsta, kad A. A. planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Dėl termino skundui paduoti teismas pažymėjo, jog, pagal Vertinimo įstatymo 7 straipsnio 14 dalį, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apie galutinę atrankos išvadą praneša visuomenei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Užsakovas apie galutinę atrankos išvadą turi pranešti visuomenei, paskelbdamas informaciją pagal nustatytą formą (2 priedas) 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse (Tvarkos aprašo 12 p.). Atsakinga institucija priimtą galutinę atrankos išvadą ir atrankos išvados persvarstymo protokolą per 3 darbo dienas turi paskelbti savo interneto tinklalapyje (Tvarkos aprašo 13 p.). Užsakovas ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas 9, 12 ir 14 punktuose nurodytą informaciją turi paskelbti: miesto (-ų) ar rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje ir respublikinėje spaudoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją, užsakovo tinklalapyje (Tvarkos aprašo 18.1 p.); savivaldybės (seniūnijos), kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, skelbimų lentoje, su savivaldybės (seniūnijos) informacine žyma apie gavimo faktą ir datą (18.2 p. (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. spalio 31 d.)). Pažymėtina, kad skundžiama išvada 2014 m. birželio 25 d. buvo paskelbta Departamento tinklalapyje ((duomenys neskelbtini)), bet byloje nebuvo duomenų, jog ši išvada būtų buvusi paskelbta Klaipėdos rajono spaudoje, respublikinėje spaudoje, per radiją, televiziją, užsakovo tinklalapyje, Klaipėdos rajono savivaldybėje ar jos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5416-596/2015 netenkino pareiškėjo Ž. V. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Departamento 2014 m. birželio 20 d. galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 panaikinimo ir skundą šioje dalyje atsisakė priimti. Tačiau teismas pažymėjo, kad ši nutartis buvo priimta tik vieno iš pareiškėjų – Ž. V. – atžvilgiu. Šis pareiškėjas apie skundžiamą išvadą sužinojo jau gavęs Agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento 2014 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. (15.3)-A4-5000. Teismo vertinimu, tai nesudarė pagrindo konstatuoti, jog ši aplinkybė atėmė teisę teisme ir kitiems pareiškėjams ginti savo interesus, kurie galbūt buvo pažeisti priimant Galutinę išvadą. Teismas, įvertinęs minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir tai, kad apie Galutinės išvados priėmimą, jos esmę (tai, kad joje prieita išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas nebuvo privalomas), galimybę su ja susipažinti buvo skelbiama ne visose teisės aktuose numatytose visuomenės informavimo priemonėse, nusprendė, jog visiems pareiškėjams nebuvo sudaryta galimybė sužinoti apie priimtą ginčijamą išvadą bei susipažinti su jos turiniu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad terminas skundui dėl Galutinės išvados paduoti nepraleistas.

Dėl priimant Galutinę išvadą pažeistų procedūrų ir taisyklių teismas akcentavo, kad, pagal Vertinimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalį, suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad 8.1 punkte nurodytą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užsakovas, gavęs atrankos išvadą, nedelsdamas turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą (1 priedas) 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse, o atsakinga institucija priimtą atrankos išvadą – paskelbti savo tinklalapyje. Suinteresuota visuomenė turi teisę per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą (Tvarkos aprašo 10 p.). Teismas akcentavo, kad 2014 m. vasario 6 d. išvada 2014 m. vasario 11 d. buvo paskelbta Departamento tinklalapyje ((duomenys neskelbtini)), 2014 m. vasario 12 d. – respublikinėje spaudoje, t. y. „Valstiečių laikraštis“ Nr. 13 (9341), 2014 m. vasario 8 d. – Klaipėdos rajono spaudoje, t. y. laikraštyje „Banga“ Nr. 11 (9253) bei (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Taigi, pareiškėjų argumentas, kad visuomenei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti šiame procese, t. y. ji nebuvo apie tai informuota, atmestinas.

Teismas nurodė, kad Vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (Vertinimo įstatymo 2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką. A. A. planuojama ūkinė veikla – švelniakailių žvėrelių auginimas (ne daugiau nei 300 individų) (duomenys neskelbtini) – atitinka Vertinimo įstatymo 2 priedo 1.2 punkto kriterijų, t. y. kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau nei 200 gyvulių).

Teismas pirmiausiai pabrėžė, jog atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama būtent planuojamai ūkinei veiklai, o ne faktiškai vykdomai. Priimant Galutinę išvadą nebuvo sprendžiamas klausimas dėl faktiškai vykdomos ūkinės veiklos, kuri galbūt neatitiko planuojamos ūkinės veiklos, teisėtumo ar neteisėtumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentai, kad A. A. žemės sklype galbūt jau seniai vykdoma ūkinė veikla – auginami švelniakailiai žvėreliai – ir jau dabar buvo pastatyti statiniai – ferma (gardai), nors kaimo plėtros žemėtvarkos projektas sklypui patvirtintas tik šiais metais, kad Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, jog realiai fermoje auginama ne iki 300 žvėrelių, bet apie 1200 žvėrelių, ir kiti argumentai, nesusiję su planuojama ūkine veikla, t y. švelniakailių žvėrelių auginimu (ne daugiau nei 300 individų), dėl kurios ir yra priimta skundžiama išvada, nenagrinėtini ir atmestini. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyviais įrodymais (pvz., kompetentingų institucijų atliktais tyrimais) patvirtintų argumentų, jog planuojama ūkinė veikla – švelniakailių žvėrelių auginimas (ne daugiau kaip iki 300 individų) galėjo daryti reikšmingą poveikį gyventojų sveikatai ir gamtinei aplinkai (taip pat ir dėl galbūt faktiškai vykdomos ūkinės veiklos).

Teismas pažymėjo, jog Vertinimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pagal šio straipsnio 11 dalį, atsakinga institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Šio straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos atranką taikomi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 28 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.) (toliau – ir Metodiniai nurodymai).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Metodinių nurodymų 10 punkte nustatyta, jog atsakinga institucija, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pagal 8 ir 9 punktus pateikta informacija, užpildo 2 priedą. Pildant 2 priedą, pirma išsiaiškinama, ar pirmoje skiltyje nurodytas aspektas, į kurį būtina atkreipti dėmesį atliekant atranką, yra aktualus konkrečiu atveju, ir pagal tai užpildoma Aspekto aktualumo skiltis. Argumentų skiltyje pateikiama atranką atliekančio specialisto argumentuota nuomonė, ar aspektas gali sąlygoti poveikio aplinkai vertinimą.

Teismas, įvertinęs Galutinės išvados ir byloje pateiktų A. A. planuojamos ūkinės veiklos – švelniakailių žvėrelių auginimas (ne daugiau nei 300 individų) – poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų turinį, konstatavo, jog skundžiama išvada buvo motyvuota ir pagrįsta objektyviais duomenimis, todėl atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Vertinimo įstatymo 7 straipsnio 13 dalies nuostatas. Nei Vertinimo įstatymas, nei Metodiniai nurodymai nenumatė, jog galutinėje atrankos išvadoje turi būti aptartas kiekvienas aspektas, į kuriuos šiuose teisės aktuose nurodyta atsižvelgti vykdant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Teismo vertinimu, tai, jog šie aspektai buvo įvertinti, atsispindi atsakingos institucijos specialisto užpildytame Metodinių nurodymų 2 priede „Numatomos planuojamos ūkinės veiklos vietos aspektai“. Teismas nenustatė, jog priimant skundžiamą išvadą būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar Departamentas būtų viršijęs kompetenciją, taip pat kad skundžiama išvada prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl nebuvo pagrindo jos naikinti. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti atranką ir priimti išvadą dėl A. A. ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Centras prašė iš pareiškėjų priteisti 430 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (344 Eur už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą ir 86 Eur už atstovavimą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme). Atsižvelgiant į tai, kad Centras 2015 m. lapkričio 13 d. atsiliepimu į pareiškėjų skundą nurodė, kad su juo nesutiko, ir prašė administracinę bylą nutraukti arba atmesti skundą, o pareiškėjų skundas šiuo sprendimu atmestas, laikytina, jog sprendimas priimtas taip pat ir Centro naudai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, nustatė, kad už 44 min. atstovavimą teismo posėdyje Centrui galėjo būti priteistas ne didesnis nei 73,51 Eur dydžio atlyginimas (735,10 Eur x 0,1), o už atsiliepimo į skundą parengimą – ne didesnis nei 1 784,75 Eur (713,90 Eur x 2,5). Taigi, iš pareiškėjų Centrui priteista 417,51 Eur (73,51 Eur + 344 Eur) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 139,17 Eur iš kiekvieno.

III. UAB „Žemytės malūnas“ (pareiškėjo Ž. V. teisių perėmėjas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir patenkinti jo skundą.

UAB „Žemytės malūnas“ nurodo įsigijęs žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad Galutinė išvada 2014 m. balandžio 25 d. buvo paskelbta Departamento tinklalapyje. Byloje nėra duomenų, jog ši skundžiama išvada būtų paskelbta Klaipėdos rajono spaudoje, respublikinėje spaudoje, per radiją, televiziją, užsakovo tinklalapyje, Klaipėdos rajono savivaldybėje ar jos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visiems pareiškėjams nebuvo sudaryta galimybė sužinoti apie priimtą Galutinę išvadą bei susipažinti su jos turiniu. Tačiau teismas nevertino aplinkybės, kad tokiu būdu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti teisėtą poveikio aplinkai vertinimo atrankos procesą, t. y. ar pareiškėjams ir bendrai suinteresuotai visuomenei buvo sudaryta reali galimybė dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procese, nes iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad suinteresuota visuomenė su planuojama vykdyti ūkine veikla ir jos pasekmėmis aplinkai nebuvo supažindinta. UAB „Žemytės malūnas“ nuomone, tai, kad 2014 m. vasario 6 d. išvada buvo paskelbta tinkamai, bylai neturi jokios reikšmės, nes byloje ginčijama ne ši išvada.

UAB „Žemytės malūnas“ teigia, kad teismas neišnagrinėjo pareiškėjų reikalavimo iš esmės, nes neįvertino, ar planuojamai vykdyti ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas apskritai yra privalomas. Teismas nesiaiškino, ar Galutinė išvada priimta tinkamai įvertinus planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ir vietos ypatumus, įtaką šalia gyvenantiems žmonėms. Iš PAVĮ nuostatų akivaizdu, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą išvadą, privalėjo ne tik atsižvelgti į planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą informaciją apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informaciją, apibūdinančią planuojamą ūkinę veiklą, tačiau taip pat išanalizuoti bei įvertinti daugelį kitų veiksnių, nurodytų PAVĮ 7 straipsnio 6 dalyje.

UAB „Žemytės malūnas“ vertinimu, teismas netinkamai vertino aplinkybes, ar šiuo konkrečiu atveju poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Pareiškėjai ir kiti kaimo gyventojai yra įsitikinę, kad vykdoma ūkinė veikla daro reikšmingą poveikį aplinkai, todėl veiklos vykdymo vieta pasirinkta netinkamai. Pažymėtina, kad ferma (gardai) pastatyti tik 5 m atstumu nuo UAB „Žemytės malūnas“ priklausančio žemės sklypo, kuriame detaliuoju planu suformuota gyvenamoji teritorija, apimanti 28 gyvenamosios paskirties sklypus. Be to, UAB „Elė“ jau turi parengtą techninį projektą komunikacijų statybai, gautas statybos leidimas. Akcentuotina, jog kai kada smarvė iš fermų būna nepakeliamai didelė, todėl įtartina, kad jos koncentracija viršija leistinus dydžius. Teismas netinkamai vertino ir aplinkybę, kad Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, jog realiai fermoje auginama ne iki 300 žvėrelių, o apie 1 200, o tai reiškia, kad pažeidžiami nustatyti reikalavimai ir kad privalo būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona bei įgyvendinti kiti apsauginiai reikalavimai.

UAB „Žemytės malūnas“ akcentuoja, kad teismas netinkamai vertino ir aplinkybę, jog Departamento pareigūnai, atlikę A. A. žemės sklype vykdomos ūkinės veiklos neplaninį patikrinimą, nustatė aplinkosauginių reikalavimų pažeidimą ir A. A. skyrė administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 512 straipsnio 2 dalį, t. y. už ūkinės veiklos vykdymą, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą. A. A. duotas privalomasis nurodymas nutraukti aplinkosauginių reikalavimų pažeidimą, tačiau, nepaisant to, jis ir toliau tęsia minėtą veiklą. Pabrėžtina, kad teismas visiškai nevertino ir niekaip nepasisakė dėl pareiškėjo Ž. V. advokato A. Ž. baigiamojoje kalboje išsakytų argumentų, kuriais taip pat grindžiamas apeliacinis skundas.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į UAB „Žemytės malūnas“ apeliacinį skundą prašo atmesti.

Agentūra palaiko savo poziciją, išreikštą atsiliepime į pareiškėjų skundą, ir teigia, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Agentūra dar kartą pažymi, kad ji byloje yra nepagrįstai įtraukta atsakovu, o ne trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Agentūros dalyvavimas šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu leistų įvykdyti teismo sprendimą tuo atveju, jei jis būtų palankus pareiškėjams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į UAB „Žemytės malūnas“ apeliacinį skundą nurodo su šiuo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į UAB „Žemytės malūnas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Centras pažymi, kad nepaisant to, jog Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad fermoje auginama ne iki 300 žvėrelių, o apie 1 200, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai, o ne faktiškai vykdomai veiklai, todėl šis apeliacinio skundo teiginys ginčo kontekste nėra teisiškai reikšmingas. Be to, UAB „Žemytės malūnas“ argumentai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo būtinumo yra visiškai nemotyvuoti, nes, pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (iki 300 sutartinių gyvulių), su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais ar be jų, sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos. Sutartinių gyvulių skaičius nustatomas vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342, priedu. Pagal atrankai pateiktą informaciją, planuojama auginti ne daugiau nei 300 audinių, informacija apie auginamų audinių amžių nepateikta, tačiau, net jei visos audinės būtų vyresnės nei 10 mėnesių, sutartinių gyvulių skaičius neviršytų 7,5 (300 x 0,025). Pagrindo nustatyti sanitarinę apsaugos zoną nesudarytų ir aplinkybė, jog fermoje auginama 1 200 žvėrelių (net jei jie visi būtų vyresni nei 10 mėnesių), nes tai atitiktų 30 (1 200 x 0,025) sutartinių gyvulių vienetų.

Centro vertinimu, teismo sprendime visiškai pagrįstai nurodyta, kad Galutinė išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis, o teisės aktai nenurodo, kad šioje išvadoje turi būti aptartas kiekvienas aspektas, nurodytas Metodiniuose nurodymuose. Tai, kad kiekvienas iš Metodiniuose nurodymuose nurodytų aspektų buvo vertinamas, bet aprašyti tik aktualūs, įrodo tinkamai užpildytas Metodinių nurodymų 2 priedas „Numatomos planuojamos ūkinės veiklos vietos aspektai“. UAB „Žemytės malūnas“, nesutikdamas su teismu, turėjo nurodyti teisiškai reikšmingus argumentus dėl to, kokie aktualūs veiksniai nebuvo įvertinti ar įvertinti nevisiškai, kokie teisės aktai ar mokslo duomenys, o ne subjektyvus įsitikinimas, leidžia teigti, kad Departamento atliktas įvertinimas nevisiškas ar neteisingas. Centro nuomone, apeliaciniame skunde tokie argumentai iš esmės nenurodomi, o tik vėl kartojami tie patys abstraktūs teiginiai, kad ne viskas arba nevisiškai buvo įvertinta. Be to, UAB „Žemytės malūnas“ vadovaujasi Metodiniais nurodymais, galiojančiais šiuo metu, o ne galiojusiais ginčijamos išvados priėmimo metu, todėl kelia iš esmės netikslius ar nepagrįstus argumentus, pavyzdžiui, nurodo kriterijų „Planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos (pvz., pramonės, žemės ūkio) plėtra gretimose teritorijose (pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus)“ (Metodinių nurodymų 2 priedo 1 lentelės 2 p.), nors tokio kriterijaus pagal ginčijamos išvados priėmimo metu galiojusią Metodinių nurodymų redakciją nebuvo.

Centro nuomone, UAB „Žemytės malūnas“ visiškai deklaratyviai ir nepagrįstai teigia, kad nebuvo įvertintas poveikis visuomenės sveikatai dėl cheminės, biologinės taršos ir kvapų, kadangi būtent šie aspektą sąlygojo Centrą pateikti prašymą persvarstyti atrankos išvadą, pareikalauti papildomos informacijos bei ją įvertinti. Centrui pateikta prašoma informacija, papildyta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacija, įskaitant planuojamos ūkinės veiklos išmetamų teršalų ir kvapų sklaidos aplinkos ore skaičiavimo ataskaitą. Iš šių duomenų Centras sprendė, kad planuojamos ūkinės veiklos vykdymo vietos artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje nebus viršijamos triukšmo, oro taršos bei kvapų ribinės vertės. Šių skaičiavimų modeliavimui naudota programa įvertina kasvalandinius meteorologinius duomenis, vėjo greitį ir kryptis, kritulių kiekį, debesuotumą, konkrečiam skaičiavimui naudoti 2013 m. Klaipėdos miesto meteorologiniai duomenys, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad neatsižvelgta į gamtines sąlygas, yra tiesiog klaidinantys.

Centras, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl procesinių pažeidimų (advokato A. Ž. baigiamojoje kalboje išsakytų argumentų nevertinimo), akcentavo, kad pareiškėjo reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde, o ne paaiškinimuose, kitokio pobūdžio dokumentuose ar išsakomos žodžiu teismo posėdžio metu. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas ar kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo. Centras pastebi, jog A. Ž. teismo posėdžio metu nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, galinčių pakeisti teismo atliktą teisinį vertinimą. Be to, apeliaciniame skunde neįvardyti tariamai reikšmingi argumentai, nukreipiantys į šio advokato baigiamąją kalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. XII-2399 redakcija). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. birželio 20 d. galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525, kuria priimta galutinė atrankos išvada, kad A. A. planuojamai ūkinei veiklai – švelniakailių žvėrelių auginimui (ne daugiau kaip 300 individų) (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų Ž. V. (teisių perėmėjas UAB „Žemytės malūnas“), K. Š. ir H. K. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Elė“ dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas konstatavo, jog priimant skundžiamą išvadą nenustatė, kad būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar Departamentas būtų viršijęs kompetenciją, taip pat kad skundžiama išvada prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsniu, nėra pagrindo jos naikinti.

Pareiškėjas UAB „Žemytės malūnas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą skundą tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vertino įrodymus, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-258 redakcija) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones (Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 str. 8 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį, atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Minėto straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog apie tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, arba apie atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Šio įstatymo ir straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apie galutinę atrankos išvadą praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir jos dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, nustato visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūras, atsakingus už visuomenės informavimą asmenis, jų funkcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-15 įsakymu Nr. D1-370 patvirtintas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas. Šio Aprašo 10 punkte nustatyta, kad suinteresuota visuomenė turi teisę per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Aprašo 12 punkte nurodyta, jog atsakinga institucija kartu su planuojamos ūkinės veiklos PAV subjektais, Užsakovu, PAV dokumentų rengėju ir pasiūlymus pateikusiais suinteresuotos visuomenės atstovais, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, per 10 darbo dienų išnagrinėja pasiūlymus ir priima galutinę atrankos išvadą. Užsakovas apie galutinę atrankos išvadą turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą (2 priedas) 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse. Aprašo 13 punkte nustatyta, kad atsakinga institucija priimtą galutinę atrankos išvadą ir atrankos išvados persvarstymo protokolą per 3 darbo dienas turi paskelbti savo interneto tinklalapyje. Pagal Aprašo 18 punktą, užsakovas ar PAV dokumentų rengėjas 9, 12 ir 14 punktuose nurodytą informaciją turi paskelbti: miesto (-ų) ar rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje ir respublikinėje spaudoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją, užsakovo tinklalapyje (18.1 punktas); savivaldybės (-ių) ir seniūnijos (-ų,), kurių teritorijas apima planuojama ūkinė veikla, su savivaldybės (-ių) ir seniūnijos (-ų,) informacine žyma apie gavimo faktą ir datą (18.2 punktas).

Minėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad teisės aktų nustatyta tvarka informacija apie atrankos išvadą ir galutinę atrankos išvadą turi būti pateikta suinteresuotai visuomenei. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjų pozicija, jog teisės aktų nustatyta tvarka suinteresuota visuomenė tinkamai buvo informuota tik apie 2014 m. vasario 6 d. atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-426, o apie tai, kad buvo informuota ir apie priimtą galutinę atrankos išvadą byloje jokios informacijos nėra, išskyrus apie Galutinės išvados paskelbimą Departamento interneto svetainėje 2014 m. birželio 25 d. Taigi suinteresuota visuomenė nebuvo visiškai tinkamai informuota (skelbta ne visose teisės aktuose numatytose visuomenės informavimo priemonėse) apie 2014 m. birželio 20 d. galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino, be to, pareiškėjams nebuvo užkirsta galimybė realizuoti konstitucinę teisę į teisminę gynybą, pagrindo naikinti ginčijamą Galutinę išvadą nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką. Minėto įstatymo 2 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“ 1 dalies „Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė“ 1.2 punkte nustatyta, kad kitų naminių gyvūnų auginimo (daugiau kaip 200 gyvulių) atveju atliekama atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Trečiojo suinteresuoto asmens A. A. planuojama ūkinė veikla, t. y. švelniakailių žvėrelių auginimas (daugiau kaip 200 individų) atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 1.2 punktą (kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 gyvulių)).

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija).

To paties įstatymo ir straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo informaciją atrankai atlikti ir pakartotinai teikia ją atsakingai institucijai, kuri pateikia išvadą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

Pagal to paties įstatymo ir straipsnio 6 dalį atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į:

1) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu;

2) galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį.

Anksčiau aptartose nuostatose išdėstyti kriterijai, kuriais vadovaujantis atliekama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranka. Esminiai kriterijai, kuriuos būtina vertinti atrankos metu, yra planuojamos ūkinės veiklos mastas, pobūdis ar vietos ypatumai. Priimdama išvadą atsakinga institucija taip pat atsižvelgia į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje aptartus veiksnius, kuriems gali daryti poveikį planuojama ūkinė veikla.

2014 m. birželio 20 d. galutinė atrankos išvada priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus kriterijus, turinčius reikšmės planuojamai veiklai. Pažymėtina, jog ūkinė veikla numatoma vykdyti A. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 2,37 ha, žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Kalbant apie planuojamos ūkinės veiklos vietą atkreiptinas dėmesys į tai, kad planuojamo žemės sklypo gretimybėse nėra jokių pastatų. Anksčiau minėtos išvados 5 dalyje „Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas“ pakankamai detaliai aptariami planuojamos ūkinės veiklos ypatumai: numatomas švelniakailių žvėrelių (ne daugiau kaip 300 individų) auginimas, šiai veiklai vykdyti reikalingi statiniai (pastatai) ir inžineriniai tinklai, taip pat mišrių atliekų ir ūkinės veiklos metu susidariusio mėšlo laikymo ir išvežimo aspektai. Tos pačios galutinės atrankos išvados 9 dalyje „Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą“ nurodyta, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, išnagrinėjęs papildomai pateiktą medžiagą apie planuojamą ūkinę veiklą 2014-06-16 raštu Nr. (11.6.32.)GV4-320 pateikė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai - poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas (9.1 punktas); planuojama teritorija nepatenka į saugomas teritorijas, tame tarpe ir į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijas ir nėra artima jos aplinkai (9.2 punktas); remiantis pateikta informacija, planuojamos ūkinės veiklos metu į atmosferą išsiskiriantys teršalai (amoniakas (NH3)) aplinkos ore neviršys LR sveikatos apsaugos ministro 2007-05-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalai koncentracija gyvenamosios aplinkos ore" (Žin., 2007, Nr. 55-2162; 2011, Nr. 164-7842) nustatytų ribinių verčių (9.3 punktas).

Vertinant planuojamą veiklą Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kriterijų kontekste darytina išvada, kad A. A. planuojamai veiklai – švelniakailių žvėrelių auginimui (ne daugiau kaip 300 individų) (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog ginčijama išvada yra priimta tinkami neįvertinus planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ir vietos ypatumus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimant Atrankos išvadą buvo išsamiai neįvertinta ir planuojamos ūkinės veiklos įtaka šalia gyvenantiems žmonėms: pareiškėjai ir UAB „Elė“ yra šalia gyvenantys ir komercinę veiklą vykdantys asmenys, kuriems A. A. planuojama ūkinė veikla turės įtakos jų gyvenamajai aplinkai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie argumentai nepagrįsti jokia bylos medžiaga. Priešingai, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „Žemytės malūnas“, kurios buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), (pirminiame skunde Ž. V. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)), K. Š. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir H. K. – (duomenys neskelbtini), todėl neaišku, kokiais būdais ir priemonėmis bus daroma įtaka pareiškėjų gyvenamajai aplinkai. Be to, kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti sprendinių brėžinys rodo, kad A. A. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi tik su A. Ž. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Ž. V. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir M. K., E. P., E. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Apeliantas teigia, kad atsakovas priimdamas Galutinę išvadą, privalėjo ne tik atsižvelgti į planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą infrormąciją apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla bei informaciją, apibūdinančią planuojamą ūkinę veiklą, tačiau taip pat išanalizuoti bei įvertinti informaciją bei išanalizuoti daugelį kitų veiksnų, nurodytų Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje, indentifikuojant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį įvairiems saugomiems gėriams. Atrankos išvados 4 dalyje „Numatoma planuojamos ūkinės veiklos vieta (apskritis, miestas, rajonas, kaimas)“ nurodyta, kad saugomų teritorijų bei Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 teritorijų planuojamos ūkinės veiklos vietoje ir gretimybėse nėra. Nei planuojamame sklype, nei jo gretimybėse nėra nekilnojamųjų kultūros vertybių objektų. Planuojamas sklypas pagal Klaipėdos rajono teritorijos bendrąjį planą nepatenka į gamtinio karkaso teritoriją. Kai kurie kiti aspektai aptarti kitose Atrankos išvados dalyse (pavyzdžiui, vandens tiekimas, biotualetų įrengimas, planuojamos ūkinės veiklos metu susidariusių srutų patekimas į aplinką, į atmosferą išsiskiriantys teršalai (amoniakas (NH3) neviršys teisės aktais nustatytų ribinių verčių ir pan.), todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad neįvertinti veiksniai, numatyti Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje.

Be to, kaip nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildė poveikio aplinkai vertinimo atrankos informaciją, įskaitant patikslintu planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentu bei planuojamos ūkinės veiklos išmetamų teršalų ir kvapų sklaidos aplinkos ore skaičiavimo ataskaita. Būtent pateikti dokumentai leido Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui padaryti išvadą, kad pagal planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pateiktus duomenis artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje nebus viršijamos visuomenės sveikatos saugos teisės aktais normuojamos triukšmo, oro taršos bei kvapų ribinės vertės. Dėl oro taršos ir kvapų sklaidos yra pateikti skaičiavimai, o ūkinėje veikloje neplanuojant stacionarių triukšmo šaltinių, nestacionarių triukšmo šaltinių lygiai visuomenės sveikatos teisės aktais nenormuojami.

Atsižvelgiant į teisės aktų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintų Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo priedu) A. A. planuojamai ūkinei veiklai sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos.

Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui, UAB „Žemytės malūnas“ apeliaciniame skunde pateikia bendro pobūdžio argumentus (manipuliuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir poįstatyminiuose teisės aktuose naudojama terminologija), kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai nepateikė jokių objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, kompetentingų institucijų atliktais tyrimais ir kt.) pagrįstų argumentų, jog planuojama ūkinė veikla – švelniakailių žvėrelių auginimas (ne daugiau kaip iki 300 individų) gali daryti reikšmingą poveikį gyventojų sveikatai ir gamtinei aplinkai (taip pat ir dėl galimai vykdomos ūkinės veiklos).

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras prašo priteisti iš UAB „Žemytės malūnas“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 860 Eur. Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytos nauja redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą atstovavo advokatė A. B., kurios įgaliojimus patvirtina 2016 m. vasario 3 d. teisinių paslaugų sutartis (III t, b. l. 58). Patirtas teismo išlaidas (860 Eur) trečiasis suinteresuotas asmuo pagrindė 2016 m. kovo 14 d. lėšų pavedimo nurodymu (III t., b. l. 62) ir 2016 m. kovo 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 25/2016 (III t., b. l. 61).

Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą paruoštas 2016 m. kovo 2 d., taigi už jį priteistina maksimali suma yra 955,63 Eur (1,3 x 735,10 Eur), o Klaipėdos visuomenės sveikatos centras patyrė 860 Eur išlaidas.

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir pobūdį, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdama į tai, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš dalies sutampa su atsiliepimo į patikslintą skundą motyvais, sprendžia, kad 500 Eur išlaidų suma yra teisinga ir protinga kompensacija patirtoms su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusioms išlaidoms atlyginti. Kadangi apeliacinį skundą pateikė tik UAB „Žemytės malūnas“, tai visa bylinėjimosi išlaidų suma priteistina tik iš šio pareiškėjo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

UAB „Žemytės malūnas“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui 500 Eur (penkis šimtus eurų) teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą iš pareiškėjo UAB „Žemytės malūnas“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė