2018-01-09 Nr. AB-666-3-61-3-05613-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. A-1621-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05613-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja I. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–5) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 20–24), prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Vilniaus I teritorinio skyriaus 2015 m. liepos 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2393; 2) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. SS-2573; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. S-347; 4) įpareigoti Tarnybą pareiškėjos darbingumo lygį įvertinti iš naujo.

2. Pareiškėja teigė, kad ginčijamais sprendimais jai nepagrįstai nustatytas 60 proc. darbingumo lygis, nes Tarnyba netinkamai įvertino pareiškėjos sveikatos sutrikimus ir neteisingai taikė darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančius teisės aktus. Tuo tarpu Komisijos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 12 dalies nuostatų, nes yra nemotyvuotas, priimtas objektyviai neišnagrinėjus reikiamų aplinkybių. Pareiškėjos nuomone, vertindama bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių C56 (kiaušidės piktybinis navikas), K56.5 (žarnų sąaugos ir obstrukcijos) ir R32 (šlapimo nelaikymas), Tarnyba nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1 priedo XV skyriaus 81.2 papunktį, o ne XVI skyriaus („Onkologinės ligos“) 82.4 papunktį. Šiame kontekste pareiškėja pažymėjo, kad nesant galimybės taikyti nurodytą Kriterijų aprašo papunktį, apie tai Komisija turėjo pažymėti sprendime. Be to, Komisija visiškai nevertino pareiškėjos skundo argumentų dėl diagnozės F33.1 (pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas), o rėmėsi tik 2015 m. gegužės 21 d. psichiatro konsultacijos ir epikrizės duomenimis, nevertindama, kad stiprius skausmus kenčiantis, bendrą silpnumą jaučiantis, greit pavargstantis žmogus, negali būti geros nuotaikos, gerai miegoti ar būti aktyvus. Pareiškėja taip pat akcentavo, kad po gydymo stacionare jai paskirtas platesnės apimties medikamentinis gydymas, todėl jos sveikatos būklė negali būti vertinama kaip pagerėjusi. Pareiškėja taip pat tvirtino, kad nagrinėjamu atveju be pagrindo buvo ignoruota diagnozė H40.0, o diagnozė E78.0 turėjo būti vertinama bendrai su kitais sveikatos sutrikimais.

3. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 81–84) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Tarnyba pažymėjo, kad nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. liepos 2 d. vertinant pareiškėjos darbingumo lygį galiojo Kriterijų aprašo 1 priedo redakcija, patvirtinta 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu, o Kriterijų aprašo 1 priedas XVI skyriumi, skirtu asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, darbingumo lygiui įvertinti, buvo papildytas tik 2015 m. liepos 3 d. įsakymu, todėl pareiškėjos bazinis darbingumo lygis dėl diagnozių C56, K56.5 ir R32 negalėjo būti nustatytas remiantis Kriterijų aprašo 1 priedo XVI skyriaus 82.4 papunkčiu, nes jis priimtas tik po to, kai teritorinis skyrius jau buvo nustatęs pareiškėjos darbingumo lygį. Tuo tarpu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius ir Komisija asmens darbingumo lygio iš naujo nenustatinėja, o tik patikrina, ar darbingumo lygis nustatytas teisingai. Vadinasi, nei atsakovas, nei Komisija neturėjo teisės vadovautis vėliau įsigaliojusiomis Kriterijų aprašo nuostatomis. Kitus pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus atsakovas vertino kaip teisiškai nereikšmingus, nes pareiškėja, atsakovo teigimu, remiasi prielaidomis ir savo subjektyvia nuomone.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 1 d. sprendimu (II t., b. l. 68–71) pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2015 m. liepos 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2393, Tarnybos 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. SS-2573 bei Komisijos 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. S-347 ir įpareigojo Tarnybą per teisės aktuose nustatytus terminus atlikti pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą.

6. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nagrinėdamas ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo teismas sprendžia tik teisės klausimus ir jam nesuteikta kompetencija spręsti medicininių ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimų (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-328/2012). Vadinasi, teismas, vadovaudamasis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatytu teisiniu reguliavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

7. Šiame kontekste teismas nurodė, kad Įstatyme nustatyta, jog darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (Įstatymo 20 str. 4 d.). Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais.

Nustatant darbingumo lygį, turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą, sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus (2 priedas). Kriterijų aprašo 4 punkte nustatyta, kad bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis (Kriterijų aprašo 5 p.). Pagal Tvarkos aprašą, asmens darbingumo lygį nustato Tarnybos teritoriniai skyriai. Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui (Tvarkos aprašo 38 p.). Pagal Tvarkos aprašo 35.3 papunktį, asmeniui nesutinkant su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, atliekamas pakartotinis darbingumo vertinimas.

Pakartotinai vertindama asmens darbingumą, Tarnyba gali pakviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį, taip pat turi teisę pasitelkti ekspertų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, kitų ekspertų, taip pat gauti būtiną informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų institucijų (Tvarkos aprašo 381 p.). Gavusi visus darbingumo lygiui pakartotinai vertinti reikiamus dokumentus, Tarnyba asmens darbingumo lygį įvertina ir sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų.

Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pakartotinis vertinimas negali būti atliktas, Tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali vertinimo terminą pratęsti 15 kalendorinių dienų. Pakartotinio vertinimo metu priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Komisijai (Tvarkos aprašo 382 ir 41 p.). Pakeitusi sprendimą, Tarnyba išduoda (išsiunčia) atitinkamus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 17 punkte (Tvarkos aprašo 40 p.).

8. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos darbingumo lygis Tarnybos Vilniaus I teritoriniame skyriuje buvo vertinamas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. liepos 2 d., vadovaujantis tuo metu galiojusiu Kriterijų aprašo 1 priedu. Pakartotinai Tarnyboje pareiškėjos darbingumo lygis buvo vertinamas nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., vadovaujantis iki 2015 m. liepos 7 d. galiojusiu Kriterijų aprašo 1 priedu. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A1-399/V-828 Kriterijų aprašo 1 priedas buvo papildytas XVI skyriumi „Onkologinės ligos“, kuris įsigaliojo 2015 m. liepos 8 d.

Taigi, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kai, atliekant pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, galiojo Kriterijų aprašo 1 priedo XVI skyrius, tačiau Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius jo netaikė ir bazinį darbingumą nustatė, taikydamas Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyrių. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, įvertinęs ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas ir rašytinę bylos medžiagą, teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad Tarnyba, vertindama pareiškėjos darbingumo lygį, negalėjo taikyti nuo 2015 m. liepos 8 d.

įsigaliojusio Kriterijų aprašo 1 priedo XVI skyriaus, nes teritorinis skyrius pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą atliko laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. liepos 2 d., o Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius tik patikrino, ar jis nustatytas teisingai. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad iš nurodytų Tvarkos aprašo nuostatų matyti, jog nagrinėdama asmenų skundus dėl Tarnybos teritorinio skyriaus atliko darbingumo lygio vertinimo, Tarnyba atlieka pakartotinį asmens darbingumo lygio vertinimą, o ne patikrina Tarnybos teritorinio skyriaus atlikto vertinimo teisingumą.

Atitinkamai nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pakartotinis pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas buvo atliekamas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. galiojant Kriterijų aprašo 1 priedo XVI skyriaus nuostatoms. Teismas akcentavo, kad darbingumo lygio vertinimo laikotarpis yra aiškiai nurodytas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-2047. Vadinasi, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą ir atlikdamas pakartotinį darbingumo lygio vertinimą bei priimdamas 2015 m. rugsėjo 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vadovautis Kriterijų aprašo 1 priedo XVI skyriaus nuostatomis.

Be to, teismas pažymėjo, kad Komisija šių aplinkybių apskritai nevertino, nors apie tai pareiškėja buvo nurodžiusi pateiktame skunde. Tai įvertinęs, teismas sprendė, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, neatliko objektyvaus ir nuodugnaus reikšmingų aplinkybių įvertinimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas kartu nurodė, kad kitų pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų, susijusių su netinkamu bazinio darbingumo lygio nustatymu, papildomai nevertina, nes nustatytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas yra pakankamas tam, kad Tarnyba būtų įpareigota iš naujo atlikti pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą.

9. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas tenkintinas – ginčijami Tarnybos, Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus ir Komisijos sprendimai naikintini ir Tarnyba įpareigotina per Tvarkos apraše nustatytus terminus atlikti pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą.

III. 10. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 75–82, 92–95), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Tarnyba mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką, bei netinkamai išaiškino materialinės teisės normų, reglamentuojančių administracinių įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu, taikymą. Pažymi, kad Tvarkos aprašo 38 punktas reglamentuoja, jog Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas per 30 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui, kuris, vadovaudamasis Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatais, asmenų skundus dėl galimai netinkamai nustatyto darbingumo lygio paveda nagrinėti būtent šiam skyriui.

Tvarkos aprašo 41 punktas reglamentuoja, kad tuo atveju, kai asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Tarnybos sprendimu, jie per 30 kalendorinių dienų po darbingumo lygio Tarnyboje peržiūrėjimo dienos turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją, kuri ginčus dėl darbingumo lygio nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Atsakovas teigia, kad taip įstatymų leidėjas yra aiškiai numatęs, jog asmuo, kuris nesutinka su jam nustatytu darbingumo lygiu, įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Tačiau šio proceso tikslas yra ne naujai vertinti darbingumo lygį, o patikrinti jau priimtų individualių administracinių teisės aktų teisėtumą ir pagrįstumą bei jų atitikimą galiojančioms teisės normoms ginčo laikotarpiu. Atitinkamai Tarnybos Vilniaus I teritoriniam skyriui nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. liepos 2 d. vertinant pareiškėjos darbingumo lygį galiojo Kriterijų aprašo 1 priedo redakcija, patvirtinta 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu, o Kriterijų aprašo 1 priedas XVI skyriumi, skirtu asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, darbingumo lygiui įvertinti, buvo papildytas tik 2015 m. liepos 3 d.

įsakymu, todėl Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius pareiškėjai diagnozuotų sveikatos funkcinių sutrikimų dar negalėjo vertinti pagal minėto naujai reglamentuoto skyriaus nuostatas. Tuo tarpu tiek Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, tiek ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija pareiškėjos skundus nagrinėjo turėdami tikslą ne naujai įvertinti asmens darbingumo lygį, o patikrinti jau priimto individualaus administracinio teisės akto teisėtumą ir pagrįstumą bei jų atitikimą galiojančioms teisės normoms ginčo laikotarpiu, todėl ir nebuvo vadovautasi Kriterijų aprašo skyriumi, kuris Tarnybos teritoriniam skyriui vertinant pareiškėjos darbingumo lygį dar negaliojo.

Priešingu atveju, atsakovo manymu, ši kontrolės procedūra netektų prasmės, nes nebūtų galima patikrinti Tarnybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nebūtų galima užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų ir viešojo administravimo subjektų statuso aiškumo, stabilumo. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikytini tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo.

12. Pareiškėja I. V. atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 102–103) prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą nepakeistą.

13. Pareiškėja nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo motyvais ir argumentais. Pažymi, kad pagal Tvarkos aprašo nuostatas Tarnyba, nagrinėdama asmenų skundus dėl Tarnybos teritorinių skyrių sprendimų, atlieka pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, o ne apsiriboja jau atlikto darbingumo lygio vertinimo teisingumo įvertinimu (Tvarkos aprašo 35.3 p.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjos darbingumo lygis pakartotinai Tarnyboje buvo vertinamas nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. jau galiojant naujai Kriterijų aprašo 1 priedo redakcijai. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą ir atlikdamas pakartotinį darbingumo lygio vertinimą bei priimdamas 2015 m. rugsėjo 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vadovautis Kriterijų aprašo 1 priedo XVI skyriaus nuostatomis, yra visiškai teisinga ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2015 m. liepos 2 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-2393, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. SS-2573 bei Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. S-347 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą pareiškėjos darbingumo lygį įvertinti iš naujo.

16. 2016 m. birželio 15 d. pareiškėja kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, NDNT) su prašymu nustatyti jos darbingumo lygį. Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius 2015 m. liepos 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2393 nustatė pareiškėjai 60 procentų darbingumo lygį nuo 2015 m. birželio 15 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį darbingumo lygio vertinimą ir surašė 2015 m. rugsėjo 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2047, kuriame nustatė pareiškėjai 60 procentų darbingumo lygį nuo 2015 m. birželio 15 d. bei priėmė sprendimą Nr. SS-2573, kuriuo nusprendė palikti galioti Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2015 m. liepos 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2393. Komisija 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. S-347 paliko Tarnybos 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. SS-2573 nepakeistą.

17. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas jo kompetencijai priskirtą klausimą – dėl darbingumo lygio nustatymo, kai šis klausimas teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėjamas kelis kartus (keliose instancijose), turėjo taikyti asmeniui teisinį reglamentavimą, kuris buvo pasikeitęs peržiūrint pirminį administracinį sprendimą, kai naujas teisinis reguliavimas buvo asmeniui (pateikusiam prašymą peržiūrėti pirminį sprendimą) palankesnis, negu reguliavimas, buvęs prašymo pateikimo metu.

18. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A1-399/V-828 Kriterijų aprašas buvo keičiamas nuo 2015 m. liepos 8 d., šiuo pakeitimu (1.3 punktas) papildytas nurodytu įsakymu patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedas XVI skyriumi: Onkologinės ligos, iš dalies pakeistas (1.4 punktas) Tvarkos aprašas.

19. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl to, kad, pareiškėjos manymu, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, buvo būtina vadovautis pakeistu Kriterijų aprašu, kuris nustatė pareiškėjai aktualius pakeitimus. Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjos skundą pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Tarnyba atlieka pakartotinį asmens darbingumo lygio vertinimą, o ne tikrina Tarnybos teritorinio skyriaus atlikto vertinimo teisingumą. Teritorinis skyrius pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą atliko laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. liepos 2 d., o pakartotinai pareiškėjos darbingumo lygis buvo vertinamas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. galiojant Kriterijų aprašo 1 priedo XVI skyriaus nuostatoms, kuriomis nebuvo vadovaujamasi ir dėl kurių nebuvo pasisakyta, nors pareiškėja prašė šiomis naujomis nuostatomis vadovautis.

20. Pagal Tvarkos aprašo III skyrių (Darbingumo lygio nustatymas) asmens darbingumo lygį nustato NDNT teritoriniai skyriai. Pagal Tvarkos aprašo VI skyrių (Pakartotinis darbingumo lygio vertinimas) NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą (35.3 p. asmeniui ir / ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu). Pagal Tvarkos aprašo 38 punktą NDNT teritorinio skyriaus sprendimas gali būti skundžiamas NDNT direktoriui. Tvarkos aprašo 40 punkte nustatyta, kad NDNT, pakeitusi sprendimą, išduoda (išsiunčia) atitinkamus dokumentus, nurodytus šio Tvarkos aprašo 17 punkte. Tvarkos aprašo 17 punkte yra nustatyti dokumentai, kuriuos išduoda NDNT teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl asmens darbingumo lygio.

21. Teisės aktai (Kriterijų aprašas, Tvarkos aprašas), kurie reglamentuoja darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką, priskiria šio klausimo nagrinėjimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai, kurios teritoriniam skyriui pavesta nustatyti darbingumo lygį, o tai pačiai institucijai – NTDT – nustatyta taip pat kompetencija atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, be kita ko, NTDT nustatyta kompetencija atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimą pagal asmens paduotą skundą šios institucijos direktoriui. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas jo kompetencijai priskirtą klausimą nagrinėja dviejose instancijose, tačiau šį klausimą priskirta nagrinėti tai pačiai institucijai – NTDT, taigi klausimas yra nagrinėjamas du kartus toje pačioje institucijoje.

22. NTDT, pakartotinai nagrinėdama klausimą, priskirtą šios institucijos kompetencijai, nors ir pagal asmens skundą, privalo ne tik tikrinti NTDT teritorinio skyriaus sprendimo pagrįstumą, bet kartu ir spręsti klausimą dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, kaip yra įsakmiai nustatyta jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pastebėtina, kad Tvarkos aprašas nustato NTDT kompetenciją pagal asmens skundą atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimą bei įtvirtina konkrečias NTDT funkcijas, kurios yra įtvirtintos taip pat ir NTDT teritoriniams skyriams, jiems pirmą kartą nagrinėjant klausimą dėl darbingumo lygio nustatymo, tai matyti iš minėtų Tvarkos aprašo normų bei kitų pirmosios instancijos teismo minėtų konkrečių NTDT funkcijų, susijusių su pakartotiniu darbingumo lygio vertinimu. Taigi nėra abejonių, kad NTDT (Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius) ne tik tikrina NTDT teritorinio skyriaus sprendimo pagrįstumą, bet kartu ir pakartotinai nagrinėja šios institucijos kompetencijai priskirtą klausimą – dėl pakartotinio lygio vertinimo.

23. Dėl nurodytų motyvų, NTDT (Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius), nagrinėdamas jo kompetencijai priskirtą klausimą – dėl darbingumo lygio nustatymo, būtent dėl pakartotinio lygio vertinimo, t. y. nagrinėdamas šios institucijos kompetencijai priskirtą klausimą pakartotinai, kai administracinis sprendimas dar netapo galutiniu administraciniu sprendimu, turėjo spręsti dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, kuris dar negaliojo asmens prašymo pateikimo metu, taikymo asmeniui, kuris prašė spręsti klausimą pagal naują jam palankesnį reguliavimą.

24. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl teisės principų pažeidimo taikant reguliavimą, kuris negaliojo ginčijamų teisinių santykių atsiradimo metu (pareiškėjos prašymo pateikimo metu), nagrinėjamos bylos kontekste yra nepagrįsti. Visais atvejais turi būti paisoma su konstituciniu teisinės valstybės principu susijusio principo lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignior retro agit). Kitaip sakant, negalima įsiterpti į jau pasibaigusius teisinius santykius. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nebus įsiterpta į pasibaigusius teisinius santykius, o asmens prašymo, paduoto teisės aktų nustatyta tvarka, išnagrinėjimo ir viešojo administravimo institucijos kompetencijos įgyvendinimo tenkinant asmens reikalavimą, įtvirtintą teisės aktuose, negalima pripažinti, kaip galinčio pakenkti kitiems teisės subjektams. Priešingai, atsakovui taikant lex retro non agit principą, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, neatsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į nustatytas išimtis, kurios gali būti taikomos, kai nustatoma, kad jų netaikant būtų pažeisti teisingumo ir asmenų lygybės įstatymui principai, klausimas institucijoje būtų išnagrinėtas neteisingai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino institucijos sprendimą kaip neteisėtą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius