d2853d2a-97da-47cd-b02a-a5a3d4cb0876 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-1869-423/2016                                                                                                      Proceso Nr. 3-62-3-02002-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)                                KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                   S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2016 m. sausio 25 d.                                                                     Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiškėjui V.

G. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V.

G. savo skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-15). Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiais nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2015 m. kovo 3 d. ir nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje, kuriame buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma 3,6 kv. m.

Kameros didelę dalį užėmė inventorius - lovos, stalai, suolai, sanitarinis mazgas, todėl laisvo ploto, erdvės nebuvo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikymo sÄ lygos neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų. Kameroje Nr. 326 sienos buvo nusėtos pelėsiu, nuo sienų bėgo vanduo, laikėsi minusinė oro temperatÅ«ra, todėl buvo priverstas dėvėti striukę ir pirÅ¡tines. Kameroje Nr. 352 buvo vienas plastikinis langas, kuris neatsidarė, 1/3 dalis lango buvo su sieteliu, kurio labai mažos skylutės, todėl vasarÄ trÅ«ko oro, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti dėl nepakeliamo karščio ir vietos trÅ«kumo.

Pasivaikščioti kiemeliuose buvo galima tik kartÄ per dienÄ ir tik vienÄ valandÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Higienos normų nuostatos. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, fizinius nepatogumus. Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b.l. 23-27) nurodė, kad teisės aktai nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose ir ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Atsakovas pripažįsta, kad ne visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) laikÄ Å¡ios normos buvo laikomasi. Pažymėtina, kad Kauno TI pareiÅ¡kėjas atskirais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio ploto, sÄ lygomis dėl objektyvių priežasčių.

Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo Kauno TI administracijos nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo skundo motyvai dėl kamerų oro temperatÅ«ros, drėgmės, oro trÅ«kumo yra nepagrįsti, nurodytos neatitinkančios tikrovės aplinkybės. Atsakovo nuomone, Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti.

Prašė skundÄ atmesti.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, atstovas. Jiems apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla iÅ¡nagrinėta pareiÅ¡kėjui, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) laikotarpiais nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2015 m. kovo 3 d. ir nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d.ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jį patalpinus į Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , Higienos normas ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, jos neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų: kamerose nebuvo tinkamos oro temperatÅ«ros, tvyrojo drėgmė, veisėsi pelėsis, trÅ«ko oro. VienÄ iÅ¡ skundo argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose.

Tačiau atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumÄ bei sutrikdė sveikatÄ neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo". Å ių Taisyklių 11-1.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamosios patalpos plotÄ vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Kauno TI buvo kalinamas nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2015 m. kovo 3 d. ir nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d., taigi šis laikotarpis pareiškėjo prašymu ir vertinamas. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas Kauno TI laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d. kalėjo 23 paras kameroje Nr. 165, kurioje teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas, atitinkamai trūko 0,32 ir 0,87 kv. m. ploto.

Kitais pareiÅ¡kėjo nurodytais laikotarpiais ploto norma pažeista nebuvo (b.l. 55-60). Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d. 23 paras kameroje Nr. 165 nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Atsakovas atsiliepime neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrÄ laikÄ buvo pažeisti.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). LVAT, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Byloje nustatyta, kad Kauno TI, pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas 23 paras ženkliai pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ minimaliÄ ploto normÄ (b.l. 55-60).

Pažymėtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, todėl asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertinus pažeidimo trukmę, jo pobÅ«dį, neesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ , kad jo sveikatos bÅ«klė jam bÅ«nant Kauno TI bÅ«tų pablogėjusi, kad bÅ«tų taikytas stacionarinis gydymas, taip pat neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 140 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Skundo motyvai dėl netinkamo kamerų įrengimo, kad kameroje Nr. 326 sienos buvo nusėtos pelėsiu, nuo sienų bėgo vanduo, laikėsi minusinė oro temperatÅ«ra, todėl buvo priverstas dėvėti striukę ir pirÅ¡tines, kameroje Nr. 352 buvo vienas plastikinis langas, kuris neatsidarė, 1/3 dalis lango buvo su sieteliu, kurio labai mažos skylutės, todėl vasarÄ trÅ«ko oro, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti dėl nepakeliamo karščio ir vietos trÅ«kumo, kad pasivaikščioti kiemeliuose buvo galima tik kartÄ per dienÄ ir tik vienÄ valandÄ , yra nepagrįsti.

Byloje esantys neginčijami ir objektyvūs duomenys patvirtina, jog Kauno TI kameros įrengtos laikantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-176, reikalavimų bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, kuri reglamentuoja laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus, normų.

Kamerose yra  kiekvienam suimtajam skirta metalinė lova, stalas, taburetės, kurios turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų, sanitarinis mazgas 100x142 cm ploto, kuris yra atitvertas nuo bendros kameros patalpos 2,1 m aukščio sienele, jame yra įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija. Kauno TI langų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, turi natÅ«raliÄ ventiliacijÄ , kai kuriose kamerose įrengti neatidaromi langai, kurie turi mechaninę vėdinimo sistemÄ (b.l. 61-70). Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys.

Taip pat nėra duomenų, kad jis kreipėsi į Kauno TI administracijÄ ar Kauno visuomenės sveikatos centrÄ su skundais dėl pelėsio, drėgmės, Å¡alčio, oro trÅ«kumo kamerose Nr. 326 ir N 352.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Tiek Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 11 punkte numatyta suimtųjų teisė kas dienÄ vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Atsakovas nurodo, jog Å¡i teisė pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta, kad Kauno TI yra įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai nuo 11,22 iki 17,43 kv. m.Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 140 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                        Asta Urbonienė