2017-04-26 Nr. AB-9312-3-61-3-00827-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-396-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00827-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gurmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gurmena“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Muitinės laboratorijai, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gurmena“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Gurmena“) 2017 m. kovo 14 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-9), prašydamas:

1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 1A-26 ir įpareigoti Muitinės departamentą iš naujo įvertinti ginčo produktų klasifikavimą pagal Kombinuotąją nomenklatūrą;

2) panaikinti Muitinės laboratorijos 2016 m. rugsėjo 13 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1302;

3) panaikinti Muitinės laboratorijos 2016 m. lapkričio 7 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1543;

4) panaikinti Muitinės laboratorijos 2016 m. lapkričio 9 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1547;

5) įpareigoti Muitinės laboratoriją ištirti UAB „Gurmena“ pateiktų produktų „Classic champagne popsicle“ ir „Bellini prosecco popsicle“ atitiktį pagal KN 2205 00.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi (b. l. 87-88) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Muitinės laboratorijos 2016 m. rugsėjo 13 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1302, 2016 m. lapkričio 7 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1543, 2016 m. lapkričio 9 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1547; įpareigoti Muitinės laboratoriją ištirti UAB „Gurmena“ pateiktų produktų „Classic champagne popsicle“ ir „Bellini prosecco popsicle“ atitiktį pagal KN 2205 00, tačiau priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Muitinės departamento 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 1A-26 ir įpareigoti Muitinės departamentą iš naujo įvertinti ginčo produktų klasifikavimą pagal Kombinuotąją nomenklatūrą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsniu, pažymėjo, jog ginčams dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų priimtų sprendimų teisės aktai nustato privalomą ikiteisminę nagrinėjimo tvarką ir teismas gali nagrinėti ginčą tik tada, kai jis jau yra išnagrinėtas Muitinės departamento. Pareiškėjas skundo 2-5 reikalavimais prašo teismo panaikinti Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus ir įpareigoti Muitinės laboratoriją atlikti veiksmus. Nustatyta, kad šiuos reikalavimus pareiškėjas reiškė 2016 m. gruodžio 19 d. skunde Muitinės departamentui, tačiau Muitinės departamentas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 1A-26 pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu, konstatavęs, kad skundžiami tyrimo protokolai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir nelaikytini individualiais ir tiesiogiai taikomais sprendimais. Atsižvelgęs į tai, kad Muitinės departamentas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimų dėl Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų panaikinimo ir įpareigojimo Muitinės laboratoriją atlikti veiksmus, teismas šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti kaip pateiktą nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, kaip tai nustatyta ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gurmena“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 93-95), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas, naudodamasis išankstine skundų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, 2016 m. gruodžio 19 d. Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus apskundė Muitinės departamentui, prašydamas juos panaikinti bei iš naujo įvertinti ginčo produktus pagal tarifinį klasifikavimą, ir tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo būtent dėl produktų tarifinio klasifikavimo. Muitinės departamentas yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Muitinės įstatymo 31 str.). Neišsprendus ginčo pastaruoju klausimu, byla netektų prasmės bei būtų užkirstas kelias pareiškėjo teisėtų interesų gynimui.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad vadovaujantis Muitinės įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, Muitinės departamentas skundą dėl jam apskųstų teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo privalo išnagrinėti ir priimti sprendimą per 30 dienų nuo atitinkamo skundo gavimo dienos, ir tik išimties tvarka Muitinės departamentas gali pratęsti skundo nagrinėjimo terminą, bet ne ilgiau kaip 10 dienų (34 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad skundas buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 19 d., Muitinės departamentas privalėjo jį išnagrinėti ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 20 d. Tai, kad sprendimas priimtas tik 2017 m. vasario 9 d., įrodo, kad Muitinės departamentas net „du kartus“ pasinaudojo įstatymo išimtimi pratęsti skundo nagrinėjimo terminą, o iš to galima daryti išvadą, kad Muitinės departamentas skundą išnagrinėjo daugiau negu išsamiai. Todėl Muitinės departamento pozicija, kad skundas „paliktinas nenagrinėtu“ neatitinka tikrovės ir klaidina teismą,

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad Muitinės departamentas savo sprendime išsamiai išnagrinėjo skundžiamus Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus bei padarė išvadą, kad „Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai per se neturi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, todėl nelaikytini tiesiogiai ir individualiai taikomais sprendimas“. Tačiau tiek Muitinės departamentas, tiek teismas buvo informuoti, kad būtent Muitinės laboratorijos 2016 m. rugsėjo 13 d. tyrimo protokolo Nr. 16MLT 1302 pagrindu pareiškėjui buvo pritaikyta ekonominė sankcija, t. y. 2016 m. lapkričio 17 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas priėmė nutarimą Nr. ATK2-135/16, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 289 Eur bauda, bei tai, kad minėtą nutarimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti atitinkamą pareiškėjo skundo dalį, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnyje nustatyto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą, nes neišsprendus ginčo dėl Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų teisėtumo, bet koks paskesnis bylos nagrinėjimas neturi prasmės ginčijamų pareiškėjo teisių ir pareigų gynimo.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą (b. l. 100-102) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad iš ginčo aplinkybių matyti, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės laboratorijos tyrimų protokolais (iš esmės protokolu, kuris buvo panaudotas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento kaip įrodymas), pateikė 2016 m. gruodžio 19 d. skundą Muitinės departamentui, tačiau Muitinės departamentas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, 2017 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 1A-26 pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl Muitinės laboratorijos 2016 m. rugsėjo 13 d. tyrimo protokolo Nr. 16MLT1302, 2016 m. lapkričio 7 d. tyrimo protokolo Nr. 16MLT1543, 2016 m. lapkričio 9 d. tyrimo protokolo Nr. 16MLT1547 nebuvo nagrinėjamas privalomoje išankstinio ginčo nagrinėjimo institucijoje (Muitinės departamente), atitinkamai skundas su reikalavimais panaikinti Muitinės laboratorijos protokolus negali būti teikiamas teismui. Toks pareiškėjo skundas galėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme tik tuo atveju, jei Muitinės departamentas būtų išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir priėmęs sprendimą skundo reikalavimų netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės laboratorija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą (b. l. 173) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad kadangi pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. skundas Muitinės departamentui nebuvo išnagrinėtas privalomoje išankstinio ginčo nagrinėjimo institucijoje (Muitinės departamente), jis negali būti teikiamas teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų panaikinimo ir įpareigojimo ją atlikti veiksmus atsisakyta priimti, kaip pateikta nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi bei Muitinės įstatymo 31 straipsniu, ir nustatęs, jog pareiškėjas skundo 2-5 reikalavimus panaikinti Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus ir įpareigoti Muitinės laboratoriją atlikti veiksmus jau reiškė 2016 m. gruodžio 19 d. skunde Muitinės departamentui, tačiau Muitinės departamentas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 1A-26 pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu, konstatavęs, kad skundžiami tyrimo protokolai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir nelaikytini individualiais ir tiesiogiai taikomais sprendimais, padarė išvadą, jog Muitinės departamentas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimų dėl Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų panaikinimo ir įpareigojimo Muitinės laboratoriją atlikti veiksmus, todėl šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti kaip pateiktą nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 5 dalį, įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir minėto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias įstatyme nustatytas teisines pasekmes. Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas atsisako priimti skundą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymima, jog išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą instituto paskirtis suponuoja, kad jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (žr., pvz., 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje A143-191/2010).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog administraciniams teismams priskiriami tiek skundai dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimų, priimtų išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka iš esmės, tiek sprendimai, kuriais atsisakoma šiuos ginčus nagrinėti. Sprendimu, kuriuo atsisakoma priimti nagrinėti skundą administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, užkertama galimybė tolesnei bylos eigai. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, asmeniui turi būti numatyta galimybė tokį sprendimą apskųsti. Teisės normas aiškinant siaurinamai, o būtent, kad apygardos administraciniam teismui gali būti skundžiami tik atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimai, priimti išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka iš esmės, būtų nepagrįstai apribota asmens teisė į teisminę gynybą (žr., pvz., 2006 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje AS15-339/2006).

Tačiau, remiantis administracinių teismų praktika, tais atvejais, kai išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucija atsisako priimti skundą dėl to, jog jis neatitinka įstatymo reikalavimų, nelaikytina, kad buvo pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, pirmiausia būtina atskirai teisme nuginčyti tą procedūrinį išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijos sprendimą, kuriuo ji atsisakė priimti skundą. Tik tokiu atveju, jeigu teismas pripažintų neteisėtu ir panaikintų šį išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijos sprendimą, o ši institucija po to iš esmės išnagrinėtų pareiškėjo skundą, pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą dėl jo ginčijamo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-83/2009, 2009 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-62/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. gruodžio 19 d. skundu (b. l. 107-111) kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas panaikinti Muitinės laboratorijos 2016 m. rugsėjo 13 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1302, 2016 m. lapkričio 7 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1543 ir 2016 m. lapkričio 9 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1547 bei įpareigoti Muitinės laboratoriją ištirti pareiškėjo pateiktų produktų „Classic champagne popsicle“ ir „Bellini prosecco popsicle“ atitiktį pagal KN 2205 00. Tačiau Muitinės departamentas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 1A-26 (b. l. 104-106) pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu, konstatavęs, kad skundžiami tyrimo protokolai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir nelaikytini individualiais ir tiesiogiai taikomais sprendimais. Atsižvelgiant į tai, bei į aptartą administracinių teismų praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo skundas dėl Muitinės laboratorijos 2016 m. rugsėjo 13 d. tyrimo protokolo Nr. 16MLT1302, 2016 m. lapkričio 7 d. tyrimo protokolo Nr. 16MLT1543, 2016 m. lapkričio 9 d. tyrimo protokolo Nr. 16MLT1547 ir įpareigojimo Muitinės laboratoriją atlikti veiksmus nebuvo išnagrinėtas privalomoje išankstinio ginčo nagrinėjimo institucijoje (Muitinės departamente). Šiuo atveju pareiškėjas pirmiausia turi kreiptis į teismą su skundu, ginčydamas būtent Muitinės departamento 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 1A-26 palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu, o teismui panaikinus šį sprendimą ir Muitinės departamentui iš esmės išnagrinėjus pareiškėjo skundą, jis turės teisę teisme ginčyti tiek minėtus Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus, tiek Muitinės departamento galutinį sprendimą, priimtą dėl pareiškėjo skundo iš esmės. Juo labiau, kad tokie ginčai iš esmės, ginčijant ir Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus, nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1949/2008, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1706/2010)

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dalimi taip pat priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Muitinės departamento 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 1A-26 ir įpareigoti Muitinės departamentą iš naujo įvertinti ginčo produktų klasifikavimą pagal Kombinuotąją nomenklatūrą. Taigi, Muitinės departamento 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 1A-26 palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu teisėtumas ir pagrįstumas bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Išnagrinėjus šį klausimą ir teismui nusprendus panaikinti tokį Muitinės departamento sprendimą, o Muitinės departamentui išnagrinėjus pareiškėjo skundą iš esmės, pareiškėjas turės teisę teisme ginčyti tiek Muitinės laboratorijos 2016 m. rugsėjo 13 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1302, 2016 m. lapkričio 7 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1543 ir 2016 m. lapkričio 9 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1547, tiek galutinį Muitinės departamento sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas bus išnagrinėtas iš esmės.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Muitinės departamentą iš naujo įvertinti ginčo produktų klasifikavimą pagal Kombinuotąją nomenklatūrą susijęs su ginčo (pareiškėjo skundo) sprendimu iš esmės, tačiau ne su pareiškėjo skundo Muitinės departamentui priimtinumo klausimu. Todėl toks reikalavimas taip pat negali būti priimtas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus Muitinės departamento 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 1A-26 palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir teismui nusprendus panaikinti tokį Muitinės departamento sprendimą, o Muitinės departamentui išnagrinėjus pareiškėjo skundą iš esmės, pareiškėjas turės teisę teisme ginčyti tiek Muitinės laboratorijos 2016 m. rugsėjo 13 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1302, 2016 m. lapkričio 7 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1543 ir 2016 m. lapkričio 9 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT 1547, tiek galutinį Muitinės departamento sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas bus išnagrinėtas iš esmės. Taip pat su šiais reikalavimais jis turės teisę reikšti ir išvestinius reikalavimus – įpareigoti Muitinės laboratoriją ištirti pareiškėjo pateiktų produktų „Classic champagne popsicle“ ir „Bellini prosecco popsicle“ atitiktį pagal KN 2205 00, o Muitinės departamentą iš naujo įvertinti ginčo produktų klasifikavimą pagal Kombinuotąją nomenklatūrą.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, jos dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Muitinės departamentą iš naujo įvertinti ginčo produktų klasifikavimą pagal Kombinuotąją nomenklatūrą buvo priimtas panaikinant ir atsisakant priimti šį pareiškėjo skundo reikalavimą, o kitą nutarties dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gurmena“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį pakeisti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria buvo priimta pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti Muitinės departamentą iš naujo įvertinti ginčo produktų klasifikavimą pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, ir atsisakyti priimti šią pareiškėjo skundo dalį.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas