2018-05-23 Nr. AB-10267-3-64-3-02712-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1574-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02712-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. netinkamomis sąlygomis, nes kamerose nepakako ploto, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nebuvo signalizacijos mygtuko, neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir tamsu, temperatūra netinkama, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valyti, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, buvo parazitų (nevykdyta jokia deratizacija, dezinfekcija).

3. Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nesudarytos sąlygos tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Pasivaikščioti leista tik 1 val. per dieną, pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo valomi ir laistomi, stogas yra iš asbesto. Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjui pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra.

4. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, jam nebuvo išduotas užvalkalas užklotui, išduoti rankšluosčiai, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinių asmeninių rūbų neplaudavo, teko skalbti pačiam, o sąlygų džiovinti nebuvo. Dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, kol išdalydavo maistą, jis atšaldavo.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjui Šiaulių TI kamerose teko nuo 3,69 kv. m iki 10,7 kv. m ploto. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. liepos 15 d. atliko kameros Nr. 59 patikrinimą ir nustatė, kad dirbtinė apšvieta joje atitiko reikalavimus. Kitos kameros pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nebuvo tikrintos, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl jų neatitikimo reikalavimams. Pats pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į įstaigos direktorių nesikreipė, todėl preziumuotina, jog jis Šiaulių TI buvo laikomas užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas.

7. Atsakovas pabrėžė, kad Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytini tik tie šių teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus.

8. Užimtumas Šiaulių TI organizuojamas vadovaujantis direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, psichologinė terapija ir kt., organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pareiškėjo laikymo laikotarpiu Šiaulių TI vyko nemažai renginių, galimybė juose dalyvauti sudaryta kiekvienam asmeniui.

9. Atsakovas teigė, kad suimtiesiems užtikrinama teisė kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Patalpų deratizacija ir dezinsekcija įstaigoje vykdoma esant poreikiui, tinkamai, todėl atsakovas negalėjo būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdė jiems nustatytų pareigų, susijusių su švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Suimtasis ar nuteistasis, pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, turėjo parašyti prašymą įstaigos direktoriui, apie išduodamą aprangą ar higienos priemones pažymima Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sąskaitoje. Visa įstaigoje išduodama patalynė nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. Atsakovas sudarė galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę, tačiau nebuvo atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų priežasčių jie nesinaudojo jiems teikiama paslauga.

10. Šiaulių TI taip pat tinkamai įgyvendino suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančias teisės normas. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad teisė nusiprausti kartą per savaitę duše jam buvo suteikta. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius visaverčiu maistu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas, be to, suimtieji turėjo galimybę maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigyti parduotuvėje.

II. 11. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo E. J. skundą tenkino iš dalies, t. y. jam priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas numato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d., viso 275 dienas) pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 10,74 kv. m ploto, todėl nekonstatuoti neteisėti Šiaulių TI pareigūnų veiksmai.

13. Dėl sąlygų kamerose (netinkamos ventiliacijos, drėgmės, apšvietimo, temperatūros, reikalingo remonto, pelėsio buvimo, atsilupusių dažų, sienų nepritaikymo valyti) teismas pastebėjo, kad atsakovas atsiliepime į skundą pasisakė tik dėl kameros Nr. 59 patikrinimo rezultatų, tačiau nepateikė jokių duomenų apie kitų kamerų, kuriose laikytas pareiškėjas, būklę, atitikimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, įsigaliojusios 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), reikalavimams.

Iš pateiktų patikrinimo aktų nustatyta, kad 2015 m. spalio 6 d. patikrinimo metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras gyvenamųjų kamerų netikrino. 2016 m. balandžio 28 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 27, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 9 d., užfiksuotas vizualiai matomas pelėsis. 2016 m. liepos 15 d. patikrinimų metu kameroje Nr. 11, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. liepos 18 d., oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinės apšvieta atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus; kameroje Nr. 59, kurioje jis laikytas nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d., dirbtinė apšvieta pagerinta ir atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl visų kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. pažymoje Nr. 62/08-826 nurodyta, kad įstaigoje nebuvo įrengta ventiliacijos sistema, todėl patalpose galėjo būti per mažas oro judėjimo greitis ir / ar santykinės drėgmės lygis, Šiaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą, natūralią apšvietą gyvenamosiose kamerose, kadangi nebuvo galimybės padidinti langų angas, Šiaulių TI patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų, įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliuoja.

Teismo vertinimu, pats atsakovas patvirtino, jog Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose galėjo būti šalta, drėgna, per mažas apšvietimas ir oro judėjimo greitis, bei nepaneigė pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės. Teismo vertinimu, pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitikusiomis Higienos normos HN 134:2015 14 punkto, reglamentuojančio patalpų dirbtinį apšvietimą (išskyrus kameras Nr. 11 ir Nr. 59), 16 punkto, reglamentuojančio oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę (išskyrus kamerą Nr. 11), 39 punkto, kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimų.

14. Dėl užimtumo organizavimo teismas nurodė, kad Šiaulių TI atsakovas pateikė Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. pažymą Nr. 61/04-2907, kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su nuteistaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, į kameras duodama po vieną laikraštį, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; Šiaulių TI bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapijas, moko rankdarbių, skaito paskaitas; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei užimtumo kambarį-skaityklą pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką; organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir išreiškia norą jose dalyvauti. Iš Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos ir Šiaulių TI direktoriaus patvirtintų Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų nustatyta, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, užimtumo kambarį-skaityklą). Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, kada tai buvo padaryta, todėl nekonstatavo, kad Šiaulių TI pažeidė pareiškėjo teisė į užimtumą.

15. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo teismas paaiškino, kad Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. pažymoje Nr. 62/08-826 nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI gyvenamosiose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, tačiau šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, jo buvimo jose laikotarpiais buvo tinkamai izoliuotas nuo likusio kameros ploto durimis ar užuolaida, užtikrinant kameroje laikomų asmenų privatumą. Sanitarinis mazgas Šiaulių TI kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, neatitiko Eksploatavimo taisyklių reikalavimų, o pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus dėl naudojimosi sanitariniu mazgu, dėl iš jo sklindančio nemalonaus kvapo.

16. Dėl šilto vandens kamerose teismas akcentavo, kad Higienos norma HN 134:2015 karšto vandens tiekimo į kameras nenumatė, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl šilto vandens nebuvimo kamerose yra nepagrįstos.

17. Dėl pagalbos iškvietimo mygtuko teismas atkreipė dėmesį į Eksploatavimo taisyklių 14.4. punktą, kuriame numatyta, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau šių taisyklių 2 punkte nurodyta, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovo pateiktoje pažymoje Nr. 60/09-45807 nurodyta, kad pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Todėl pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko nebuvimo yra nepagrįstos.

18. Dėl pasivaikščiojimų trukmės ir pasivaikščiojimo kiemelių būklės (nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliuko, nuolat buvo šiukšlių, sienos pažaliavusios nuo pelėsio, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, juose įrengtas šiferinis stogas, kuriame buvo asbesto) teismas pabrėžė, kad Higienos norma HN 134:2015 pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo nereglamentavo. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, jog, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių TI direktorius įsakymu nustatė 1 val. pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę. Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas – 422,35 kv. m. Visi pasivaikščiojimo kiemeliai buvo perdengti 2013 metais, daliniai stogai pasislėpti nuo kritulių įrengti iš šiferio, neturinčio kenksmingų medžiagų (be asbesto), taip pat sutvarkyta lietaus kanalizacija. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji); pasivaikščiojimas kasdien trunka ne mažiau kaip 1 val. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 6 d. patikrinimo metu nustatė, kad laikomiems asmenims pabūti gryname ore 1 val. per dieną sąlygos sudaromos, vedami kiemelių valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai.

19. Dėl materialinio aprūpinimo, čiužinių būklės teismas nurodė, kad Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-826 nustatyta, kad Šiaulių TI patalynė perkama periodiškai, atsižvelgiant į įstaigos poreikį. Naudojamas minkštas inventorius (čiužiniai, antklodės ir pagalvės) yra dezinfekuojamas, po dezinfekavimo inventorius atiduodamas tiesiai į daiktų sandėlį; daiktų sandėlyje švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikerta; lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiūrimi įvertinami ir, jei reikia, nurašomi kartą per mėnesį. Patalynė ir rankšluosčiai keičiami ir apie keitimą yra pažymima; pagal atžymas ji išduodama atvykus į laisvės atėmimo vietą, pasinaudojus dušu, ne rečiau kaip kartą per savaitę, atžymint tai Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos kortelėje, atitinkamoje grafoje nurodant išduotų vienetų skaičių, po kiekvienu įrašu suimtieji ar nuteistieji pasirašo. Išduodant patalynę ir rankšluosčius, kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą patalynę bei inventorių. Iš įrašų pareiškėjo Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sąskaitoje nustatyta, kad jam patalynė (čiužinys, antklodė, pagalvė, paklodė (2 vnt.), pagalvės užvalkalai, rankšluosčiai) buvo išduota tik 2016 m. vasario ir gegužės mėn., jokių atžymų apie patalynės išdavimą, jos keitimą kartą per savaitę 2016 m. birželio – lapkričio mėnesiais nebuvo, taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu naudojosi savo patalyne, todėl teismas pripažino, jog jis Šiaulių TI nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne. Asmens higienos priemonėmis, tarp jų – tualetiniu popieriumi, pareiškėjas buvo aprūpintas pagal nustatytas normas. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl papildomo higienos priemonių išdavimo, dėl to skundęsis, todėl skundo argumentai dėl netinkamo aprūpinimo tualetiniu popieriumi atmesti.

20. Dėl galimybės skalbti, džiovinti rūbus (apatinius asmeninius rūbus teko skalbti pačiam, nebuvo sąlygų džiovinti rūbus) teismas nurodė, kad Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-826 nurodyta, kad Šiaulių TI yra sudaręs sąlygas nuteistųjų / suimtųjų viršutinių rūbų skalbimui ir cheminiam valymui už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas, taip pat asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius suimtieji ir nuteistieji gali skalbtis kamerose patys, tam tikslui išduodamos vonelės ir ūkinis muilas; nuo 2016 m. sausio mėnesio suimtieji / nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų ne trumpiau kaip 3 mėnesius, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių, bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Teismas akcentavo, jog teisės aktuose įsakmiai nenurodyta, kad asmenų drabužiai turi būti skalbiami nemokamai, laisvės atėmimo vietos turi tik pareigą sudaryti galimybę kalintiems asmenims išsiskalbti savo drabužius.

21. Dėl kamerų įrengimo (nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės) teismas nurodė, kad atsakovo pateikti duomenys paneigė pareiškėjo teiginius dėl baldų kamerose trūkumo.

22. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-826 nustatyta, kad Šiaulių TI yra dvi prausimosi patalpos, kuriose yra po aštuonis dušo ragelius, kabyklos rūbams, dubenys, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes patalpose įrengti tik dušo rageliai; tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija, 2015 metais dušo patalpos suremontuotos iš pagrindų. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 taip pat nurodyta, kad Šiaulių TI kartą per savaitę sudaroma galimybė praustis duše (vedamas registracijos žurnalas), higienos normos pažeidimai dušo patalpose nenustatyti.

23. Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys paneigė pareiškėjo teiginius, jog įstaiga nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui.

24. Dėl tiekiamo maisto kokybės teismas nurodė, kad duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturėjo, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė, dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 užfiksuota, kad maitinimas Šiaulių TI organizuojamas 3 kartus per dieną pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius, maistą į kameras išdalija nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, kamerose naudojami asmeniniai arba Šiaulių TI išduoti indai ir stalo įrankiai. Patikrinimo metu pažeidimai dėl Šiaulių TI laikomų asmenų maitinimo nebuvo nustatyti, kitų duomenų apie per mažą maisto energetinę vertę ar netinkamą maisto temperatūrą byloje nebuvo, todėl nekonstatuota, jog Šiaulių TI neužtikrino nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų ir maitinimo tvarkos.

25. Teismas iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nustatė, kad jis buvimo Šiaulių TI laikotarpiu sveikatos priežiūros tarnybai ne kartą skundėsi galvos ir gerklės skausmais, rėmeniu, kitais negalavimais, visą buvimo įstaigoje laiką nuolat turėjo sveikatos problemų. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, jog būtent netinkamos laikymo sąlygos galėjo lemti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą ir jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – higienos normų reikalavimus atitinkančių kamerų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo laikymas kamerose pažeidžiant higienos normų reikalavimus (275 dienas), kiti nustatyti pažeidimai jam sukėlė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Teismas padarė išvadą, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur.

III. 26. Pareiškėjas E. J. apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimo prašo jam priteisti iš atsakovo kiek įmanoma didesnę pinigų sumą.

27. Pareiškėjas teigia, kad teismas, vertindamas jo patirtą neturtinę žalą, neatsižvelgė į tai, jog buvo konstatuotas ne vienas pažeidimas, higienos normų pažeidimai truko ilgą laiką. Jam, atsižvelgiant į baldų užimamą plotą, nebuvo užtikrintas pakankamas kameros plotas.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir neturtinės žalos. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos, jo niekaip neišskyrė iš kitų įstaigoje laikomų asmenų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu, atlyginimo priteisimo pareiškėjui E. J. iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

31. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

32. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

33. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 10 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl to, kad atsakovo atstovas Šiaulių TI neužtikrino jam tinkamų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 d. lapkričio 29 d., detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų kalinimo sąlygomis, pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl minimalios ploto normos neužtikrinimo, nepakankamo užimtumo užtikrinimo, karšto vandens netiekimo gyvenamosiose kamerose, nepakankamos pasivaikščiojimų gryname ore trukmės ir prastos pasivaikščiojimo kiemelių būklės, nepakankamos galimybės pasinaudoti dušu, nepilnaverčio maitinimo, nepakankamo išduodamo tualetinio popieriaus kiekio, parazitų kamerose buvimo yra nepagrįstos.

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kameros, kuriose laikytas pareiškėjas, ne visiškai atitiko higienos normų reikalavimus (tam tikrais laikotarpiais nebuvo užtikrintas dirbtinis patalpų apšvietimas, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė, buvo pelėsis, dėl sanitarinio mazgo ne visiško izoliavimo kamerose tvyrojo blogas kvapas), nebuvo užtikrintas pareiškėjui privatumas naudojantis tualetu, tinkamas materialinis aprūpinimas (čiužinys, antklodė, pagalvė, paklodė (2 vnt.), pagalvės užvalkalai, rankšluosčiai ginčo laikotarpiu buvo išduoti tik du kartus).

35. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto ir jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl teisėjų kolegija ir pasisako dėl šių aspektų. Kiti apeliacinio skundo argumentai abstraktūs ir deklaratyvūs.

38. Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį (nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d., iš viso 275 dienas) buvo užtikrinta minimali ploto norma. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis (Šiaulių TI 2016 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. 60/09-44552, b. l. 36–42), su šia nustatyta aplinkybe sutinka. Pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų apie Šiaulių TI kamerų, kuriose jis laikytas, plotą ir kartu su juo laikytų asmenų skaičių neginčijo. Taigi ginčo laikotarpiu Šiaulių TI nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, atėmus kamerose esančio sanitarinio mazgo plotą.

40. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas tvirtino, kad dėl sąlygų kamerose neatitikimo higienos normų reikalavimams (temperatūros, drėgmės, pelėsio) jam nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra, dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo jis patyrė fizinius skausmus, papildomus psichologinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą ir kt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nustatyti sąlygų kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, neatitikimai higienos normų reikalavimams (be kita ko, dėl temperatūros, drėgmės ir ventiliacijos), galėjo padaryti neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai, lemti pasikartojančius galvos ir gerklės skausmus, kurie užfiksuoti išraše iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 123–144). Tačiau byloje nėra duomenų, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo psichinei sveikatai. Be to, Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. pažymoje Nr. 61/04-2907 (b. l. 48) nurodyta, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Šiaulių TI ar kitas kompetentingas įstaigas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

41. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 10 500 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti nelaikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui.

42. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

43. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, t. y. padidinti priteistą pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 800 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui E. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteistą 300 Eur neturtinės atlyginimo sumą padidinti iki 800 Eur (aštuonių šimtų eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė