d282dca1-8233-41df-940e-e508d9df1c5a · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėja R

Baudžiamoji byla Nr. 1A-498/2010

                                                                               Procesinio

sprendimo kategorijos: 1.2.3.1 (N)

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

           Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės RÅ«tos Mickevičienės (pranešėjos), teisėjų: Reginos Gaudutienės, Viktoro Kažio,Â

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,Â

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,          gynėjai advokatei L. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V.

T. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

129 straipsnio 1 dalį, ir nuteista laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

           Iš V. T. priteista nukentėjusiajam A. N. 2092,75 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

          Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

           V. T. nuteista už tai, kad nužudė G. N.,

t.y. 2009 m. gruodžio 21 d., apie 17 val. 44 min. (duomenys neskelbtini), R. B. priklausančio namo virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo

alkoholio, tarpusavio konflikto su G. N. metu, peiliu dūrė

G. N. vienÄ kartÄ Ä¯ pilvÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairį petį, tuo padarydama G. N. durtinę-pjautinę kairio peties žaizdÄ su pažastinės arterijos sužalojimu ir pilvaplėvės ertmės sužalojimÄ , t.y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl ko nuo durtinės-pjautinės kairio peties žaizdos su pažastinės arterijos sužalojimu, kuris komplikavosi į Å«mų iÅ¡orinį nukraujavimÄ ,

G. N. įvykio vietoje mirė. Šiais veiksmais V.

T. padarė Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

           Apeliaciniame skunde nuteistoji V. T. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendį panaikinti ir jos atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį – pripažinti, jog ji G. N. nužudė fiziologinio asmens afekto bÅ«klėje ir dėl staiga kilusio susijaudinimo ribotai galėjo valdyti savo veiksmus.

           Apeliaciniame skunde nuteistoji V. T. teigia, jog G. N. nužudė bÅ«tinosios ginties ribose. Apeliantė nesutinka su apygardos teismo teiginiu, kad nebuvo pirmos ir bÅ«tinosios ginties sÄ lygos – pavojingo kėsinimosi, jog tiek V. T., tiek nukentėjusysis G. N. elgėsi agresyviai, tokia situacija daugiau primena muÅ¡tynes (kas jau yra ne kartÄ buvę tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo), o ne nukentėjusiojo kėsinimÄ si į V. T. gyvybę, Å¡ioje situacijoje abi pusės buvo puolančios, abi gynė savo tiesas ir nebuvo besiginančių. Mano, jog tai neatitinka bylos aplinkybių. Teisme ji minėjo, jog

ir anksčiau buvo užpulta G. N., tuomet jÄ iÅ¡gelbėjo L. V., kuri šį faktÄ patvirtino teisme. To užpuolimo metu G. N. jokio sužalojimo nepadarė, nes laiku sulaukė pagalbos.

Po šio užpuolimo ji G. N. nekeršijo.

           Toliau nuteistoji V. T. dėsto įvykio aplinkybes. Nurodo, jog 2009 m. gruodžio 21 d. ji vėl netikėtai buvo užpulta G. N.. Kambaryje buvę asmenys buvo girti ir ji negalėjo prisišaukti pagalbos. Kad pastarieji buvo stipriai girti, patvirtina liudytoja A. J., kuri parodė, kad kambaryje buvę vyrai buvo girti, nes po tokio įvykio sėdėjo ramūs prie stalo, lyg sustingę. Teigia, jog visos abejonės, dėl galimybės prisišaukti

pagalbÄ , turi bÅ«ti vertinamos kaltinamosios naudai. Ji nesitikėjo G. N. užpuolimo, kitaip, gindama savo gyvybę ir sveikatÄ ,

būtų išėjusi iš buto arba dėl gresiančio pavojaus būtų paprašiusi pagalbos kambaryje miegojusių vyrų. Kad apeliantė buvo užpulta ir gynėsi, rodo žaizdų pobūdis ant G. N. kūno ir eksperto išvada, kad smūgių sudavimo metu G. N. buvo pasilenkęs. Tai patvirtina, kad

tarp jos ir nukentėjusiojo įvyko grumtynės, kurių metu ji besigindama dūrė G. N. į įvairias kūno vietas, siekdama apginti savo gyvybę ir

sveikatÄ . Grumtynių faktÄ patvirtina liudytoja L. V., kuri parodė, jog grįždama pas R. B., per langÄ pamatė du stovinčius žmones ir matėsi, kad jie stumdosi ar muÅ¡asi, įėjusi į vidų, pamatė gulintį nukentėjusįjį ir V. T., stovinčiÄ kambaryje. Be to, liudytoja A. J. parodė, kad nuteistosios plaukai buvo susitaršę, po įvykio jos elgesys buvo neadekvatus, kai atsipeikėjo, prašė padaryti kÄ nors, kad nukentėjusysis gyventų.

           Toliau cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-275/2009, kurioje nurodoma, kad fiziologiniu asmens afektu laikoma tokia asmens psichikos bÅ«klė, kai jis visiÅ¡kai supranta savo veiksmus, tačiau dėl staiga kilusio didelio susijaudinimo ribotai gali juos valdyti. Nužudymas gali bÅ«ti pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininkÄ ar jo artimo asmens poelgio (pvz., kėsinimosi į asmens gyvybę, sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimo, kankinimo, laisvės atėmimo, tyčiojimosi, Å¡antažo arba kitų veiksmų, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujančių moralės bei dorovės principams, pažeidžiančių žmogaus garbę ir orumÄ bei pan.) kaip greitas atsakas į tai. Greitas atsakas turi įvykti iÅ¡ karto tuoj po neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų.

Todėl apygardos teismo konstatavimas, jog apeliantės atlikti veiksmai, kuriais atimta gyvybė G. N., buvo akivaizdžiai neadekvatūs ir neproporcingi, neatitinka bylos aplinkybių ir teismų praktikos. Kaip jau minėta, nuteistosios atsakas į G.

N. veiksmus buvo itin greitas, nes pastarasis buvo sužalotas užpuolimo metu, o ne po jo, kÄ patvirtina ir sužalojimo pobÅ«dis. Taip pat pabrėžiama, kad nusikaltimo įrankis – peilis, buvo paimtas nuo stalo, prie kurio buvo sėdėta, o ne atsineÅ¡tas po užpuolimo iÅ¡ kitos vietos.

Teigia, jog Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika. Nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartį Nr. 2K-59/2010.

Mano, jog Å iaulių apygardos teismas, priimdamas jos atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, buvo Å¡aliÅ¡kas.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ nuteistoji V. T. ir jos gynėjas prašė patenkinti nuteistosios apeliacinį skundÄ , prokuroras prašė nuteistosios skundÄ atmesti.

Nuteistosios V. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistosios kaltės bei jai paskirtos bausmės dydžio.

Apeliantė prašo pripažinti nužudžius G.

N. bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Kolegija nesutinka su nuteistosios praÅ¡ymu ir atmeta jį kaip nepagrįstÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalį bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Pavojingas kėsinimasis yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygų, todėl, nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

Teismas, spręsdamas konkrečioje byloje bÅ«tinosios ginties situacijÄ , vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 4 ,,Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl bÅ«tinosios ginties ir jos ribų peržengimo” 5 ir 6 punktų nuostatoms, kuriose konstatuojama, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Nuteistoji V. T. neneigia, jog peiliu sužalojo nukentėjusįjį G. N., tačiau jos teigimu, tai ji padarė todėl, kad įvykio metu ji netikėtai buvo G. N. užpulta. Kad ji buvo užpulta ir gynėsi, nuteistoji grindžia sužalojimais, rastais ant jos kÅ«no, žaizdų pobÅ«džiu ant G. N. kÅ«no, eksperto iÅ¡vada, kad smÅ«gio sudavimo metu G. N. buvo pasilenkęs bei liudytojos L. V. parodymais, jog ji per langÄ matė du

stovinčius žmones, kurie stumdėsi ar mušėsi. Be to, ji anksčiau buvo užpulta G. N. ir tuomet jÄ iÅ¡gelbėjo L. V..

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus įrodymus konstatuoja, kad aukščiau paminėti apeliacinio

skundo argumentai negali būti vertinami, kaip pagrindas nuteistosios V. T. smurtinius veiksmus vertinti, kaip padarytus būtinosios

ginties situacijoje. Visų pirma kolegija pastebi, jog pati nuteistoji įvykio metu buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, nustatyta 2,20 promilės girtumas (t. 1, b.l. 116), todėl ji pati įvykio detalių neatsimena ir remiasi tik prielaida, jog sužalojo nukentėjusįjį besigindama. PirmÄ kartÄ apklausta įtariamÄ ja, nuteistoji V. T. parodė: ,,AÅ¡ neprisimenu dėl ko prasidėjo

konfliktas, nes tuo metu jaučiausi stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau G. N. ir aš susipykome” (t. 1, b.l. 122-123). Be to, nuteistoji ir nukentėjusysis anksčiau

ne kartÄ yra kartu girtavę, tarp jų kildavo konfliktai, tiek žodiniai, tiek panaudojant smurtÄ . Apie tai, kad nuteistoji gynėsi, nes nukentėjusysis norėjo jÄ pasmaugti, mušė, V.

T. nei apklausta įtariamÄ ja pirmÄ kartÄ (t. 1, b.l. 122-123), nei parodymų patikrinimo vietoje

metu (t. 1, b.l. 128), neminėjo. Iš šioje proceso stadijoje duotų V. T. parodymų bei nuoširdaus prisipažinimo

metu papasakotų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ ji naudojo ne gindamasi nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus tarp jų eiliniam žodiniam konfliktui ir muÅ¡tynėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad muÅ¡tynėms, kitaip nei pavojingam kėsinimuisi, bÅ«dinga, kad abi Å¡alys elgiasi agresyviai, smurtÄ vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Dėl to muÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų. MuÅ¡tynėse teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-684/1999). Liudytojos L. V. parodymai (t. 2, b.l. 54), jog ji per langÄ matė du stovinčius žmones, kurie stumdėsi ar mušėsi, ne paneigia, o patvirtina tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo kilusį konfliktÄ ir muÅ¡tynes, ir jokių bÅ«du neleidžia daryti iÅ¡vados, jog nuteistoji buvo netikėtai užpulta.

Taip pat kolegija mano, kad nuteistosios kÅ«ne specialisto iÅ¡vada nustatyti sužalojimai negali bÅ«ti vertinami, kaip pagrindas konstatuoti, jog ji buvo bÅ«tinosios ginties situacijoje. Nuteistajai konstatuoti kairės alkÅ«nės ir kairės menties sumuÅ¡imai, bÅ«dingi griuviminei traumai bei poodinė kraujosruva kairės akies srityje (t. 1, b.l. 82). Taigi, Å¡i iÅ¡vada iÅ¡ esmės patvirtina nuteistosios V. T. parodymus, kad nuteistasis sudavė jai į veidÄ ir liudytojos L. V. parodymus, kad ji matė du žmones, kurie stumdėsi ar mušėsi bei aplinkybę, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios kilo konfliktas, peraugęs į muÅ¡tynes. Tačiau paminėtos aplinkybės iÅ¡ esmės nepatvirtina, kad Å¡is konfliktas peraugo į bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Kilusios situacijos vertinimui svarbu ir tai, kad bylos duomenimis nuteistoji įvykio metu buvo neblaivi, jai nustatyta 2,20 promilės girtumas (t. 1, b.l. 116), kas irgi turėjo įtakos jos veiksmams. Esant apsvaigimo nuo alkoholio poveikiui savaime keičiasi situacijos suvokimas ir įvertinimas, sunkėja tinkamų sprendimų paieÅ¡ka, pervertinamos galimybės, susilpnėja savikontrolė, keičiasi emocinių iÅ¡gyvenimų ir poelgių pobÅ«dis.

Kolegijos nuomone, nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad žaizdų pobÅ«dis ant G. N. kÅ«no bei eksperto iÅ¡vada, kad smÅ«gio sudavimo metu G. N. buvo pasilenkęs, patvirtina įvykusias tarp jos ir nukentėjusiojo grumtynes, kurių metu ji dÅ«rė pastarajam į įvairias kÅ«no vietas, atmetami, kaip nepagrįsti. Specialisto iÅ¡vadoje (t. 1, b.l. 31-33) nurodoma, kad G. N. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kairiojo peties žaizdos su pažastinės arterijos sužalojimu. Taigi, Å¡i iÅ¡vada konstatuoja nukentėjusiojo mirties priežastį. Be to, specialistas apklausos metu parodė: ,,<...Atsižvelgiant į sužalojimo lokalizacijÄ , labiau tikėtina, kad durtinė pjautinė kairio peties žaizda su pažastinės arterijos sužalojimu, buvo padaryta nukentėjusiajam bÅ«nant pasilenkus arba sėdint...>“ (t. 1, b.l. 89). Kolegijos nuomone, nei specialisto iÅ¡vada, nei  specialisto parodymai, nepatvirtina, kad V. T. nukentėjusiajam dÅ«rė grumtynių metu.

Be to, nuteistosios teiginys, jog jei ji būtų tikėjusi

G. N. užpuolimo, būtų išėjusi iš buto ar paprašiusi pagalbos kambaryje esančių vyrų, atmetamas, kaip nepagrįstas. Byloje nėra nustatyta, kad nuteistoji V. T. būtų pasinaudojusi bent viena galimybe, t.y. būtų bandžiusi prašytis pagalbos ar bandžiusi išeiti iš buto. Kadangi nenustatyta, jog ji buvo užpulta, tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo vyko susistumdymas, jai nebuvo būtinybės gintis ir kreiptis pagalbos į kambaryje esančius vyrus.

Kolegijos nuomone, visos aukščiau aptartos aplinkybės paneigia nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, kad ji buvo netikėtai užpulta ir prieÅ¡ jÄ buvo panaudotas smurtas, dėl ko ji atsidÅ«rė bÅ«tinosios ginties situacijoje ir turėjo gintis. Ir netgi vertinant aplinkybes taip, kaip nurodo nuteistoji, jos atlikti veiksmai, kuriais nužudytas nukentėjusysis, buvo akivaizdžiai neadekvatÅ«s ir neproporcingi pastarojo veiksmams. Nenustačius bÅ«tinosios ginties situacijos, nėra pagrindo svarstyti ar Å¡ioje situacijoje galėjo bÅ«ti bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas.

Nuteistoji V. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o jos atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį – pripažinti, jog ji G. N. nužudė bÅ«dama fiziologinio afekto bÅ«klėje ir dėl staiga kilusio susijudinimo ribotai galėjo valdyti savo veiksmus, t.y. praÅ¡o pripažinti, jog nusikalto afektinės tyčios bÅ«senos.

Afektinė tyčia yra Lietuvos Respublikos BK 130

straipsnio (Nužudymas labai susijaudinus) sudėties požymis. Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos

BK 130 straipsnį tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto bÅ«senos, kuriÄ sukelia neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo poelgis. Teismų praktikoje fiziologiniu asmens afektu laikoma tokia asmens psichikos bÅ«klė, kai jis visiÅ¡kai supranta savo veiksmus, tačiau dėl staiga kilusio didelio susijaudinimo ribotai gali juos valdyti. Nužudymas gali bÅ«ti pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininkÄ ar jo artimo asmens poelgio (pvz., kėsinimosi į asmens gyvybę, sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimo, kankinimo, laisvės atėmimo, tyčiojimosi, Å¡antažo arba kitų veiksmų, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujančių moralės bei dorovės principams, pažeidžiančių žmogaus garbę ir orumÄ bei pan.) kaip greitas atsakas į tai. Greitas atsakas turi įvykti iÅ¡ karto tuoj po neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų. Byloje nėra duomenų ir nenustatyta, kad nukentėjusysis G. N. bÅ«tų atlikęs kokius tai neteisėtus ar itin įžeidžiančius nuteistosios ar jos artimuosius asmenis veiksmus, kurie V. T. bÅ«tų sukėlę staigų didelį susijaudinimÄ . Tokių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme nekėlė ir pati nuteistoji. Byloje nustatyta, kad nuteistoji ir nukentėjusysis girtavo. Tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kurio iniciatore galima laikyti nuteistÄ jÄ V. T., nes ji provokavo konfliktui, sakydama, kad G. N. nėra pats geriausias Å«kininkas, jam prieÅ¡taravo, vadino įžeidžiančiais žodžiais. Å is konfliktas peraugo į fizinio smurto panaudojimÄ , t.y. nukentėjusiajam sudavus V. T. per veidÄ , jie pradėjo tarpusavyje stumdytis. Tai patvirtino liudytoja L. V., kuri parodė, kad eidama į namo vidų matė kaip nuteistoji ir nukentėjusysis stumdėsi ar mušėsi, o įėjusi į kambarį pamatė nukentėjusįjį jau gulintį (t. 2, b.l. 54).

Ta aplinkybė, kad G. N. sudavė nuteistajai per veidÄ , nepatvirtina, jog ji buvo staiga užpulta. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad V. T. ir G.

N. girtavo gana ilgÄ laiko tarpÄ , tarpusavyje ginčijosi ir vienas kitÄ Ä¯Å¾eidinėjo. Toks bendravimo bÅ«das jiems buvo įprastas, buvo atvejų, kad tarpusavyje buvo smurtaujama, todėl ir Å¡i konkreti situacija V.

T. nebuvo nauja ir G. N. suduotas smÅ«gis į veidÄ negalėjo sukelti didelio susijaudinimo. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nuteistoji neabejotinai neadekvačiai sureagavo į nukentėjusiojo elgesį ir, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, neįvertino situacijos, dėl ko paėmusi nuo stalo peilį du kartus dÅ«rė G.

N. ir padarė mirtinus sužalojimus. Visa tai patvirtina, jog ji buvo paprasto girtumo bÅ«senoje. Apygardos teismas, teisingai įvertinęs įrodymus nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

T. nukentėjusįjį nužudė tyčia ( Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis).

Atmestinas ir apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog nuteistosios atsako greitumÄ patvirtina sužalojimų pobÅ«dis bei tai, kad peilis buvo paimtas nuo stalo, prie kurio buvo sėdėta, o ne atsineÅ¡tas iÅ¡ kito kambario. Sužalojimų pobÅ«dis, t.y. tai, kad nuteistoji du kartus dÅ«rė peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbias nužudytojo kÅ«no vietas ir Å¡ie jos veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu buvo susiję su padariniais (nukentėjusiojo mirtimi) neįrodo afektinės tyčios buvimo. Sužalojimų pobÅ«dis gali atskleisti tyčios turinį ir kryptingumÄ , Å¡iuo atveju, tai, jog nuteistoji veikė netiesiogine tyčia. Aplinkybė, jog peilį nuteistoji paėmė nuo stalo, prie kurio buvo sėdėta, parodo, kad V. T. nesiruošė iÅ¡ anksto nusikalstamai veikai, bet taip pat neįrodo jai buvus afektinės tyčios bÅ«senos.

Be to, kolegija pažymi, jog afektinė tyčia nėra tapati bÅ«tinajai ginčiai, ir pripažinus nuteistÄ jÄ V. T. nužudžius esant fiziologinio afekto bÅ«senos, pastaroji atsakytų pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį.

           Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistosios apeliacinio skundo argumentu, jog priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, Å iaulių apygardos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.Â

Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Å io principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo, todėl Å¡ių reikalavimų pažeidimas nagrinėjant bylÄ teisme – besÄ lygiÅ¡kas pagrindas panaikinti priimtÄ sprendimÄ . Å ias nuostatas detalizuojantis Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnis pateikia sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kurioms esant teisėjas gali bÅ«ti laikomas Å¡aliÅ¡ku ir negalinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta nė viena iÅ¡ Å¡iame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar bÅ«tų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantė, nereiÅ¡kia, kad teismas ar teisėjas buvo Å¡aliÅ¡ki. Taigi pagal nuteistosios V.

T. apeliacinio skundo kontekstÄ nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas.

Kolegija sutinka su apygardos teismo nuteistajai paskirta bausme ir neturi pagrindo jÄ Å¡velninti. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, t.y. į kaltės formÄ , nusikaltimo pavojingumo laipsnį (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 6 dalis), neatitaisomus padarinius, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat įvertino nuteistosios asmenybę (anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota) ir skyrė jai žymiai mažesnę bausmę negu sankcijoje numatytas vidurkis. Paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

           nuteistosios

V. T. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                      Rūta

Mickevičienė

Teisėjai:                                                                                                          Regina

Gaudutienė

                                                                                                                       Viktoras Kažys