2022-09-21 Nr. AB-23027-4-19-3-00132-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio D. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
Legislator headnote
AI generated2022-09-21 Nr. AB-23027-4-19-3-00132-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-3838-602/2022
Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00132-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
sekretoriaujant Simonai Mockutei,
dalyvaujant užsieniečiui D. R. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
vertėjui Imran Yousuf,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio D. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) piliečiu D. R. prisistačiusiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 mėnesiams iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teikimo argumentai:
1.1. Išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 21S36335 (toliau – ir sprendimas dėl prieglobsčio) nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis sprendimą dėl prieglobsčio skundė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnį, turi būti sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
1.2. Užsienietis 2021 m. liepos 23 d. neteisėtai asmenų grupėje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, socialinių, šeiminių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. URC, kuriame apgyvendintas Užsienietis, užtikrinamos Užsieniečio sveikatą, fizinę ir socialinę aplinką bei jo poreikius atitinkančios sąlygos. Užsienietis nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir nebendradarbiavo siekiant nustatyti jo tapatybę ir pilietybę. Išaiškinus savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybes ir tvarką, Užsienietis kategoriškai atsisakė grįžti į kilmės valstybę. Šiuo metu pradėta Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, VSAT kreipėsi į kilmės valstybės ambasadą.
1.3. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės ir netaikant judėjimo laisvės ribojimų, vengdamas išsiuntimo, Užsienietis gali pasislėpti ir išvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes.
II. 2. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2022 m. liepos 29 d. sprendimu teikimą tenkino, skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
3. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 ir 10 punktais, 115 straipsnio 1 dalimi, 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
4. Teismas konstatavo, jog byloje yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, nes jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Be to, Užsienietis nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nors buvo suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas šiuos veiksmus traktavo kaip nebendradarbiavimą siekiant nustatyti jo asmens tapatybę. Taip pat, Užsienietis nebe prieglobsčio prašytojas ir jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis gali pasislėpti ar pabėgti į kitą valstybę, todėl yra pagrindas riboti jo judėjimo laisvę.
III. 5. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo pakeisti netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.
5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais, nėra padaręs pažeidimų, nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jo judėjimo laisvė ribojama ilgiau nei 12 mėnesių, dėl to pirmosios instancijos teismo skirta priemonė yra pernelyg griežta ir neproporcinga siekiamiems tikslams.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą URC su apeliaciniu skundu sutinka.
6.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog įvertinus tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, URC taisyklių, Užsieniečio atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 7. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog siekiant įvykdyti sprendimą dėl prieglobsčio ir išsiųsti Užsienietį į kilmės valstybę, judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti.
9. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti judėjimo laisvės apribojimų, jų taikymas tęsiasi ilgiau nei 12 mėnesių.
10. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsieniečio prieglobsčio byloje yra įsigaliojęs galutinis sprendimas dėl prieglobsčio (žr. nutarties 1.1. p.), dėl to Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
11. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde Užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). URC su Užsieniečio prašymu sutinka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertins Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų pagrįstumą.
12. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
13. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).
14. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsieniečio judėjimo laisvė ribojama nuo atvykimo momento 2021 m. liepos 23 d., t. y. daugiau nei vienus metus. Byloje nesurinkta duomenų, jog per apgyvendinimo laikotarpį Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo vietos taisykles ar nesilaikęs nustatytos tvarkos, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiautų su kompetentingų institucijų pareigūnais.
16. Šiame kontekste primintina, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
17. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimu ir pan. negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjo judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas (žr. 2022 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje, Nr. A-3177-881/2022, 21 p.).
18. Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimų trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad netaikant judėjimo laisvės ribojimų Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Byloje nenustatytos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių tolimesnis judėjimo laisvės ribojimų pratęsimas būtų proporcingas ir būtinas – primintina, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama daugiau nei vienus metus. Todėl manytina, jog nurodomas tikslas – sprendimo dėl prieglobsčio įvykdymas bei Užsieniečio išsiuntimas į kilmės valstybę – šiuo metu gali būti pasiektas neribojant vienos pagrindinių asmens teisių, garantuojamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio. Taigi, nagrinėjamu atveju Užsieniečiui paliekama pirmosios instancijos teismo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, tačiau panaikinami nepagrįstai nustatyti judėjimo laisvės apribojimai (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).
19. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeičiama.
20. Dėl apeliacinio skundo, kuris paduotas 2022 m. rugsėjo 8 d. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, apeliacinis procesas nutraukiamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 str. 3 d. 1 p., 138 str. 8 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas nenustato teisės tikslinti apeliacinio skundo, teikti du analogiškus apeliacinius skundus, todėl apeliacinis skundas vertinamas kaip rašytiniai paaiškinimai. Dėl tų pačių priežasčių teisėjų kolegija nesprendžia apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimo, nes šiuo baigiamuoju aktu yra išnagrinėjamas analogiškas užsieniečio apeliacinis skundas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Užsieniečio D. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti.
Skirti užsieniečiui D. R. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Kitą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą pagal užsieniečio D. R. 2022 m. rugsėjo 8 d. apeliacinį skundą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė