2022-04-27 Nr. AB-10258-3-62-3-00409-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2170-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00409-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. A. M. M. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis, Prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2022 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 22S64814 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

3. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Jis nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs kitatikę moterį (krikščionę), kuri yra (duomenys neskelbtini) tautybės ir gyvena (duomenys neskelbtini) (jis taip pat keletą metų gyveno (duomenys neskelbtini), bet jam nebuvo suteiktas prieglobstis). Pabūgęs šeimos ir tėvo brolio (pareiškėjo dėdės) reikalavimų nutraukti santuoką, persekiojimo ir grasinimų nužudyti bei atsižvelgęs į tai, kad šalis yra vidaus karinio konflikto teritorijoje, kas sąlygojo ir kriminogeninės situacijos pablogėjimą, jis nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) valstybę ir išvykti į Europą. Kertant Lietuvos Respublikos sieną (iš Baltarusijos pusės), buvo Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sulaikytas, tada paprašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsakovas skundžiamu Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį.

4. Pareiškėjas teigė prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodęs konkrečias aplinkybes, kurios leidžia padaryti išvadą, jog jam realiai grėsė persekiojimo ir / ar susidorojimo pavojus, o įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia ir iki šiol. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant prieglobsčio prašymą, atsakovas turėjo išsiaiškinti (nustatyti) ne tik visas reikšmingas su pareiškėjo aplinka jo kilmės šalyje sietinas aplinkybes, ir jas įvertinti ne tik individualiai, bet ir sistemiškai, be to, jų galimos raidos artimiausioje perspektyvoje aspektu. Atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjui kylančią ir tos situacijos sąlygojamą pavojų bei tuo pagrindu atsirandančią pareiškėjo baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra padidintos grėsmės rizikos asmuo, kadangi jo kilmės valstybėje asmens santuoka su kitą religiją išpažįstančiu asmeniu gali sąlygoti garbės nusikaltimus, ypač jei šeima tam nepritaria. Atsakovas neįvertino istoriškai susiklosčiusių (duomenys neskelbtini)regione socialinio ir religinio pobūdžio tradicijų galimos įtakos konkrečioje situacijoje, pvz., šeimos galimos realios įtakos skyrybų klausimu, ir kt. Pasak pareiškėjo, konstatavus, jog šalis yra vidaus ginkluoto konflikto būsenoje, nemaža dalis visuomenės apimama nerimo, netikrumo dėl rytdienos, o tai, savo ruožtu, sąlygoja atskirų asmenų agresyvumą, nepakantumą kitokiam nei jų požiūriui į daugelį visuomenės aktualijų, ir pan.

6. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis, nėra padaręs taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Tai, kad jis į Lietuvą atvyko neteisėtai, sieną kirto neleistinoje vietoje, nesudaro pagrindo laikyti, kad yra aplinkybės, jog jis savo noru iš Lietuvos neišvyktų. Sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos nesudarius jam galimybės pačiam išvykti yra skubotas, o draudimas atvykti maksimaliam terminui yra neproporcingas.

7. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

7.1. Įvertinus pareiškėjo istoriją, jo išvykimo iš kilmės šalies motyvus (grėsmė dėl santuokos su kitatike, noras susijungti su sutuoktine) ir tai, kad asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės, tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

7.2. Be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

7.3. Pareiškėjas 2022 m. vasario 11 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Šiais veiksmais pareiškėjas patvirtino, kad jam negresia persekiojimas kilmės valstybėje ir paneigė savo skundo argumentus dėl jam kylančių grėsmių kilmės šalyje. 2022 m. vasario 11 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 22S901 Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64814 rezoliucinės dalies 2–4 punktai pripažinti netekusiais galios. Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko 2022 m. vasario 15 d.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

9.1. Pareiškėjas raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog jam gresia pavojus.

9.2. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 22S64814 nusprendė: nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos (1 punktas); išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (2 punktas); uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (3 punktas); įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (4 punktas).

9.3. Migracijos departamentas, 2022 m. vasario 11 d. gavęs pareiškėjo prašymą leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, 2022 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. 22S901, kuriuo nusprendė: pripažinti netekusiais galios Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64814 rezoliucinės dalies 2–4 punktus (minėto sprendimo 1 punktas); grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (2 punktas); pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti pareiškėjui Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojo įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (toliau – ir Grąžinimo tvarkos aprašas) 9 punkte nustatytą vienkartinę piniginę išmoką (3 punktas).

10. Teismas byloje vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 ir 2 dalių, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punkto nuostatomis, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

11. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų; bei nusprendė nesuteikti papildomos apsaugos, kadangi nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės, bei tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. konstatavo, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

12. Teismas nurodė, kad priimant Sprendimą buvo įvertinta Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA, EPPB) 2021 m. gairėse nurodyta informacija, kad įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje –(duomenys neskelbtini) gubernijoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, skundžiamame Sprendime konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nenustatė pagrindo abejoti Migracijos departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl jo nurodytų aplinkybių. Teismas konstatavo, jog Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai Sprendimo 1 punktu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Teismas iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatė, jog pareiškėjas pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tuo patvirtindamas, kad jam negresia persekiojimas ir grėsmės kilmės valstybėje.

14. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, 2022 m. vasario 11 d. gavęs pareiškėjo prašymą leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, 2022 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. 22S901, kuriuo nusprendė pripažinti netekusiais galios skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2–4 punktus; grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę ir išmokėti pareiškėjui vienkartinę išmoką.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko 2022 m. vasario 15 d., o skundą jo atstovas teismui pateikė 2022 m. vasario 17 d. t. y. kai skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2–4 punktai buvo panaikinti ir pareiškėjas jau buvo išvykęs iš Lietuvos.

16. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nebeliko ginčo dalyko dėl atsakovo Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64814 2–4 punktų (jie panaikinti atsakovo 2022 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 22S901, kuris šioje byloje neginčijamas), todėl atmetė pareiškėjo skundą visa apimtimi.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (padarytas aiškus rašymo apsirikimas – ginčijamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu priėmė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai) 2022 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio J. A. M. M. skundą patenkinti visa apimtimi.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

18.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

18.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

18.3. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais ir jo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės. Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo pasakojimu, jog jo šalyje vyrai retai veda kitatikes moteris, dėl šios santuokos pareiškėjo šeima jam grasina, reikalauja, kad jis išsiskirtų. Nei teismas, nei atsakovas nesurinko jokių duomenų apie tai, kaip žiūrima į tokius asmenis, kurie sulaužo nusistovėjusias tradicijas, papročius ir veda kito tikėjimo moterį. (Duomenys neskelbtini)vis dar vyrauja ekstremistų grupuotės, kurios priešinasi bet kokiam „Vakarų valstybių elgesio“ kopijavimui, laiko, jog tai yra amoralu.

18.4. Pareiškėjas taip pat turėtų būti priskirtas pagal EPPB prie padidintos rizikos asmenų profilių kaip asmuo, atsisakęs paklusti šeimos valiai dėl skyrybų su kitatike (krikščione), kurie EPPB profilių sąraše įvardinti kaip asmenys, kaltinami šventvagyste ir / arba apostazija, o tai, savo ruožtu, vertintina kaip faktorius, esmingai įtakojantis potencialios grėsmės pareiškėjui realumą.

18.5. Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

18.6. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, todėl panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

19. Atsakovas įstatymo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64814, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

22. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė: nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos; išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Migracijos departamentas, 2022 m. vasario 11 d. gavęs pareiškėjo prašymą leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, 2022 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. 22S901, kuriuo nusprendė: pripažinti netekusiais galios Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64814 rezoliucinės dalies 2–4 punktus; grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę; pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti pareiškėjui Grąžinimo tvarkos aprašo 9 punkte nustatytą vienkartinę piniginę išmoką.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, bei pažymėjęs, kad Sprendimo dalys dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo pareiškėjui atvykti bei dėl perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi įvedimo į C.SIS II, yra panaikintos Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 22S901.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjo prašymas yra nekonkretus, abstraktus, ir jam kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

26. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji nekartą buvo minima pareiškėjų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šiame teismo sprendime taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

27. Teisėjų kolegija dėl apelianto išreikšto nusiskundimo pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad jam (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė dėl asmeninių priežasčių, t. y, dėl to, kad jis yra vedęs kitatikę moterį (krikščionę, (duomenys neskelbtini) pilietę), ir jo šeima bei tėvo brolis reikalauja nutraukti santuoką, bei grasina nužudyti, be to, (duomenys neskelbtini) yra vidaus karinio konflikto teritorijoje, ir dėl to ten nesaugu.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas galimo persekiojimo kilmės valstybėje nesieja su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, o pareiškėjo persekiotojai (pareiškėjo šeima, dėdė) nėra valstybinis subjektas. Iš apelianto netenkinančio Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir atlikęs apklausą, konstatavo, jog pareiškėjas duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti jam papildomos apsaugos nuo tariamo persekiojimo, nepateikė. Taigi, pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog asmens, siekiančio įgyti pabėgėlio statusą nurodomas persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, kaip tai yra įtvirtinta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje, o šiuo atveju pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį išskirtinai hipotetinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepagrindė savo baimės grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta ir jam šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjui suteiktinas pabėgėlio statusas vien dėl to, kad jis galbūt kilmės valstybėje patirs nepageidaujamas pasekmes iš privačių asmenų, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiškai nepagrįsti ir atmetami.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas, vertindamas pareiškėjo teiginius apie kilmės valstybėje vyraujantį požiūrį į santuokas su kitataučiais, bei taikomus „garbės nužudymus“, įvertino kilmės valstybės, bei pareiškėjo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) informaciją, kad santuokos, sudarytos tarp asmenų, išpažįstančių skirtingas religijas, visuomenėje iki šiol neretai nėra socialiai priimtinos, nors nei (duomenys neskelbtini) teisės aktai, nei Koranas jų nedraudžia (Koranas nedraudžia vyro musulmono ir moters krikščionės / žydės santuokų), tačiau tokios santuokos (ypač be šeimos sutikimo) gali sąlygoti garbės nusikaltimą, tačiau dažniausiai tai susiję su moterimis, ir labai retai su vyrais. Atsakovas įvertino pareiškėjo nurodytą individualią situaciją aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste, ir nenustatė konkrečių aplinkybių, kada pareiškėjui buvo grasinama, jis buvo persekiojamas, taip pat nenustatė, kad pareiškėjas yra priskiriamas kuriai nors iš padidintos rizikos asmenų grupių (kaip minėta, musulmono vyro ir krikščionės moters santuokos Korane yra leidžiamos), todėl padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo baimė būti nužudytam yra tik hipotetinio pobūdžio.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, taip pat surinko pakankamai informacijos apie kilmės valstybę dėl „garbės nužudymų“ paplitimo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo pasakojimui, kuriuo jis grindžia prieglobsčio prašymą, trūksta konkretumo, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėjas, grįžus į kilmės valstybę jo gyvybei grėstų pavojus.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė arba vien dėl buvimo toje teritorijoje, kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

33. Teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl pareiškėjo nurodytų ar kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

34. Pažymėtina, jog pareiškėjas pateikė prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę ir Departamentas priėmė 2022 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 22S901, kuriuo nusprendė pripažinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64814 rezoliucinės dalies 2- 4 punktus netekusiais galios ir grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 2022 m. vasario 15 d. pareiškėjas išvyko į kilmės valstybę.

35. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas pateikė prašymą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir Departamentas dėl to priėmė sprendimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, kadangi šiuo atveju jie nebetenka jokios teisinės reikšmės.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normos, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. A. M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė