d281d2ff-0e2c-46d0-b2d5-c079527aab3e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. M1-215-1015/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00568-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.2; (S) 1.2.5.4.1; 2.10.11 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei, A. J. gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertui Mantui Juodakiui, nukentėjusiajai A.

A.-R.,teisiamajame posėdyje baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, netekėjusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista, perduota teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kaltinant padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,   n u s t a t ė :

A. J., sirgdama lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - paranoidine Å¡izofrenija, dėl kurios negalėjo suvokti savo veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui bei grasino nužudyti, o bÅ«tent: ji 2016 m. spalio 20 d., apie 16:40 val., (duomenys neskelbtini)-o namo kieme, Vilniuje, vienÄ kartÄ delnu sudavė mažamečiui A. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., per veidÄ , tuo sukeldama pastarajam fizinį skausmÄ , bei grasino jį papjauti rankinėje turėtu peiliu, po ko A.

A. motinai A. A. išėjusiai į kiemÄ ir bandžiusiai iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl sÅ«nui suduoto smÅ«gio ir grasinimų jo atžvilgiu, A. J. iÅ¡ rankinės iÅ¡traukė peilį, keikdamasi necenzÅ«riniais žodžiais bei mosikuodama peiliu, grasino A. A. sukapoti jÄ Ä¯ gabalus, tuo sudarydama pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Nukentėjusioji A. A.-R. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad minėtÄ dienÄ buvo namuose. IÅ¡ kiemo atėjo jos 10 metų sÅ«nus, vaikas buvo susijaudinęs, pasimetęs, buvo nukritusi ant Å¡ono kepurė.

Ji paklausė sÅ«naus, kas nutiko, jis atsakė, kad nieko. Ji dar kartÄ paklausė sÅ«naus, kas nutiko, ir pamatė raudonÄ Å¾andÄ . Ji trečiÄ kartÄ paklausė, kas nutiko ir sÅ«nus pasakė, kad jį užpuolė moteris. Ji paprašė, kad sÅ«nus viskÄ pasakotų ir jis papasakojo, kad jie buvo trise lauke, t.y. sÅ«nus su draugu K. ir mergaitė, kuri viskÄ matė. Jie suposi su draugu ant sÅ«pynių. Prie jų priėjo Å¡aukianti moteris ir paklausė, ar sÅ«nus turi jausmus ar sÄ Å¾inę, trenkė jam per veidÄ , sÅ«nui nukrito akiniai.

Mergaitė teigė, kad sÅ«nus net suklupo. SÅ«nus taip pat pasakė, kad moteris turi peilį ir ji pasakė, jog jį paskers. Moteris nuėjo, o mergaitė padėjo rasti akinukus ir palydėjo sÅ«nų iki laiptinės. Ji paėmė vaikÄ ir nuėjo į kiemÄ aiÅ¡kintis. Jie apėjo namÄ ir kieme susitiko tÄ moterį. Ji paklausė sÅ«naus, ar tai ta pati moteris. Jis įsikibo jai į rankÄ ir prašė eiti namo. IÅ¡ sÅ«naus reakcijos ji suprato, kad tai bÅ«tent ta pati moteris. Ji paklausė moters, kas atsitiko, kodėl ji taip elgiasi.

Ji pasitraukė už automobilių ir atsakė, kad nieko nežino, pasakė, kad ko jie prie jos prikibo. Ji atsakė moteriai, kad jeigu ji ateityje dar kabinėsis prie vaikų, tai bus kviečiama policija. Tada moteris pradėjo ieÅ¡koti kažko rankinėje, iÅ¡sitraukė peilį, pradėjo juo mosikuoti ir pasakė jai prieiti, kad ji supjaustys jÄ (A. A.-R.) į gabalus ir pasileido eiti aplink namÄ . Ji liepė sÅ«nui eiti namo ir pasakyti močiutei, jog kviestų policijÄ . Ji tuo metu taip pat kvietė pareigÅ«nus, į laukÄ išėjo kita moteris.

Po to ji vėl pamatė tÄ moterį, kuri rinko laiptinės kodÄ . Ji pasakė A. J., kad iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykę policijos pareigÅ«nai jos ieÅ¡kojo toje laiptinėje, jiems padėjo ten gyvenantys žmonės, kurie nurodė, kur gyvena A. J.. Buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba ir nukentėjusioji matė, kaip A. J. su antrankiais vedė į greitÄ jÄ . Jos manymu, A. J. peilį iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių konteinerį. Nukentėjusioji nurodė, jog tame name gyvena jau 13 metų, tačiau tai atsitiko pirmÄ kartÄ .Liudytoja J.

R. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji dirba vyriausiÄ ja patrule. Parodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog gatvėje, namo kieme, neadekvati moteris vaikÅ¡to su peiliu, užpuolė vaikÄ . Policijos pareigÅ«nams atvykus į nurodytÄ vietÄ , juos pasitiko pranešėja, kuri paaiÅ¡kino, kad jos vaikÄ užpuolė nepažįstama moteris, grasino, kad užmuÅ¡. Pranešėjos žodžiais, ji tÄ moterį matė, bendravo, nurodė jos požymius ir namÄ , į kurį galimai ta moteris pasiÅ¡alino.

Jie užėjo į namÄ , kaimynai nurodė, kur ta moteris gyvena. Buto duris atidarė moteris, kurios pareigÅ«nai paklausė, ar bute gyvena pagal jų požymius nurodyta moteris. Buto duris atidariusi moteris atsakė, kad tai yra jos dukra ir kad ji turi psichinių sutrikimų, su ja sunku susikalbėti. PareigÅ«nai klausė moters, ar ji buvo kieme, ar grasino. Ji pradėjo kalbėti savo kalba. Motina pasakė, kad moteris buvo kieme. PareigÅ«nai ieÅ¡kojo informacijos apie peilį, nes jiems buvo praneÅ¡ta, kad peilį galėjo iÅ¡mesti.

Tos moters motina patvirtino, kad jos duktė galėjo taip pasielgti, kaip teigė į policijÄ skambinusi moteris. Liudytoja dabar tiksliai neatsimena, kas jiems pranešė apie peilį, pranešėja pasakė, kad ta moteris kažkÄ numetė prie konteinerio. Jiems atvykus, A. J. buvo susijaudinusi, kalbėjo nebÅ«tus dalykus, užsipuolė liudytojÄ . Matėsi, kad ji yra neadekvati, jos kambaryje buvo netvarka, prirÅ«kyta, užkalti langai. Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklaustas A. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ jis lauke su savo draugu žaidė.

Draugas nebuvo pasakęs savo močiutei, kad jis lauke. Pro Å¡alį ėjo moteris ir jis klausė draugo, ar tai ne jo močiutė, kuri jo ieÅ¡ko. Ta moteris, eidama pro Å¡alį, klausė jo, kur yra jo motina, kažkÄ rėkė, sumalė kažkÄ ir priėjusi prie jo su delnu sudavė jam per veidÄ , jam nukrito akiniai. Jis buvo labai iÅ¡sigandęs, pats vos nenukrito. Mergaitė jam padėjo surasti akinius. Jis viskÄ papasakojo mamai. Su mama išėjo ir ieÅ¡kojo tos moteris. Pamatė tÄ moterį. Moteris grasino mamai su peiliu.

Moteris sakė, kad turi peilį ir paskers, grasino. Mama pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , tada ji pabėgo. Mama jam pasakė bėgti namo, tada jis pamatė, kad ta moteris slepiasi prie konteinerių. Vienas vyras padėjo mamai jos ieÅ¡koti ir vėliau jÄ pagavo. Moteris dar melavo, kad jo mama narkomanė. Viskas vyko 2016 rudenį, jam atrodo buvo antras rudens mėnuo, tiksliai neatsimena datos. Viskas vyko netoli jo namų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), Å¡alia namo yra aikÅ¡telė. AikÅ¡telėje yra supynės, ratas, kur vaikai susirenka žaisti, dar yra karstymosi vieta.

Jie su draugu buvo ant akmenukų. Jis tada žaidė su K., jo pavardės neatsimena. Jam atrodo, kad jis tÄ moterį matė pirmÄ kartÄ . Ta moteris ėjo pro Å¡alį, kai jis klausė K., ar tai ne jo močiutė. Moteris kažkÄ Å¡aukė, klausė jo kur jo motina. Dar sakė, ar jis turi jausmus, dar kažkÄ sakė, ir su delnu jam trenkė į deÅ¡inę veido pusę. Jam atrodo, kad į deÅ¡inę pusę trenkė. Kai ji jam trenkė, jis vos iÅ¡silaikė, bet nenukrito. Ji dar sakė, kad turi kažkokį peilį, dar kažkÄ sakė ir nuėjo.

Vėliau su Å¡iuo peiliu ji mamai grasino. Ji to peilio jam nerodė. Sakė paskers. Žodis grasina reiÅ¡kia tai, kad tai gali padaryti. Vėliau ta moteris nuėjo. Jam padėjo surasti akinius mergaitė ir jis nuėjo namo. Kai jam trenkė per veidÄ , jis buvo labai iÅ¡sigandęs, jam skaudėjo, nežinojo kÄ daryti. Kai ji pasakė, kad turi peilį, jis pagalvojo, ar tikrai ji turi peilį. Ji turėjo didelę rankinę. Kai nuėjo namo, mama klausė jo, kodėl jo veidas toks raudonas. Mamai papasakojo viskÄ , kad bÅ«tų drÄ siau jis pasiėmė tuÅ¡inukÄ ir nuėjo į laukÄ .

Su mama išėjo į laukÄ ir ieÅ¡kojo tos moters, jÄ surado. Mama klausė jos, ar matė šį vaikÄ , ji atsakė, kad nematė ir pradėjo greičiau eiti. Mama jai sakė, kad prie jo daugiau nelįstų. Moteris mamai sakė, kad mama prieitų arčiau ir traukėsi peilį. Mama pasakė, kas kvies policijÄ , tada ji viskÄ susidėjo ir pabėgo. Moteris turėjo didelę rankinę ir su rankine vaikščiojo. Ji iÅ¡ rankinės iÅ¡sitraukė peilį. Jis matė, kaip moteris iÅ¡sitraukė peilį, bet kaip tas peilis atrodė, nežino.

Kai ji iÅ¡sitraukė peilį, mama pasakė jam bėgti. Tas peilis, jam atrodo buvo nelabai mažas. Kai moteris iÅ¡sitraukė peilį, jam mama sakė bėgti. Moteris buvo iÅ¡sitraukusi peilį, bet kai mama pasakė, kad kvies policijÄ , ji pradėjo bėgti. Ji nespėjo nieko padaryti su peiliu, jam atrodo, kad norėjo mamÄ pradurti. Ji laikė peilį atkiÅ¡usi į priekį. Kai mama sakė jam bėgti, jis bėgo namo. Bėgdamas namo, jis matė, kad ta moteris irgi bėgo ir matė, kad pasislėpė prie konteinerio.

Mama irgi bėgo paskui moterį, moteris matė, kad mama bėga ir pradėjo bėgti prie savo namų. Mama prašė vyro padėti pagauti tÄ moterį. Vėliau tÄ moterį sugavo. Vyras klausė mamos kÄ ta moteris padarė, mama papasakojo. Ta moteris iÅ¡silaisvino ir bėgo prie durų ir prašė, kad atidarytų. Kai atvyko policija, jÄ pagavo. Jis beveik viskÄ , kas ten vyko matė pats. Jis namo parbėgo, kai vyras padėjo mamai, vėliau žiÅ«rėjo pro langÄ (t. 1, b.l. 64-66 ). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K.

P. paaiÅ¡kino, kad tai buvo maždaug prieÅ¡ metus, ji grįžo iÅ¡ mokyklos ir ėjo pasivaikščioti su Å¡uniu. Ji ėjo tiesiog per kiemÄ , prie jų namų iÅ¡ karto ir kieme buvo berniukas ir jo draugas. Ji prie jų priėjo ir tiesiog pamatė, kad ta moteris, kuri jam trenkė per veidÄ , pro jÄ praėjo ir iÅ¡girdo, kaip A. savo draugui pasakė, ar tai ne tavo močiutė. Ta moteris iÅ¡girdusi priėjo prie jo, ji negirdėjo kÄ ji jam pasakiusi, tiesiog trenkė jam per veidÄ . A. tie akinukai nukrito tiesiog ant lapų, liudytoja prie jo priėjo ir paklausė kas atsitiko.

Jis viskÄ paaiÅ¡kino. Ji truputį nuėjo, priėjo prie moters ir paklausė, kodėl ji trenkė berniukui, kodėl taip padarė. Moteris pasakė paklausti pas jį (berniukÄ ). Liudytoja dar tada nuėjo prie A., jo veidas buvo paraudęs. Ji padėjo berniukui surasti akinukus ir nuvedė jį namo. Kieme buvo A. ir jo draugas, jo vardo nežino. Jie kažkÄ veikė kieme, jai atrodo, kad jie buvo po mokyklos su kuprinėmis. Ankščiau tÄ moteriÅ¡kę matė, tai jų kaimynė, gyvena jų laiptinėje.

KÄ ta moteriÅ¡kė priėjusi prie A. jam sakė negirdėjo, nes tarp jų buvo atstumas. Bet pamatė, kaip ta moteris, jos vardo, kitų duomenų nežino, trenkė A. per veidÄ . Kiek ji matė, trenkė delnu bet tiksliai nežino. Trenkė vienÄ kartÄ . Jai atrodo, kad jį dar kažkiek jį pakratė, klausė, kodėl jÄ pavadino močiute. A. dar atsiprašė. Tada ji pasakė, kad jos daugiau taip nevadintų ir išėjo. Ji tiksliai neatsimena, ar moteris buvo su rankinuku. Jos rankose peilio nematė.

Ji negirdėjo, kad moteris grasintų berniukui. Moteris nuėjo takeliu link miÅ¡kelio. Po smÅ«gio ant žemės nukrito A. akinukai, kuriuos ji pakėlė ir padėjo. Akinius tarp lapų buvo sunku surasti, bet jie rado, jam uždėjo ir palydėjo iki namų. Ji neatsimena, ar tÄ moteriÅ¡kę dar matė (t. 1, b.l. 75).Ekspertas Mantas Juodakys teismo posėdyje patvirtino tyrimo metu duotÄ iÅ¡vadÄ , jog A. J. veikos padarymo metu ir ekspertizės atlikimo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, dėl kurios negalėjo suvokti padarytų veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Jai tikslinga skirti priverstinį gydymÄ psichiatrijos ligoninėje. A. J. nustatytas psichinis sutrikimas yra nepagydomas, ilgÄ laikÄ jÄ gydant galima tikėtis pagėrėjimo, bet ar jis iÅ¡liks ilgam, neaiÅ¡ku. Å iuo metu iÅ¡lieka rizika, kad A. J. elgesys gali bÅ«ti neprognozuojamas, todėl jÄ reikia pradėti gydyti stacionare. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuota, kad 2016 m. spalio 20 d., 17.09 val. bendrajam pagalbos centrui praneÅ¡ta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje atėjęs namo pranešėjos vaikas pasakė, kad kieme moteris trenkė jam ranka per petį bei grasino peiliu.

Pranešėjai iÅ¡bėgus į laukÄ , Å¡i moteris taip pat ir jai grasino peiliu (t. 1, b.l. 43-44). 2017 m. vasario 6 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. Nr. 89TPK-33/2017 nurodyta, kad A. J. diagnozuotas progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė Å¡izofrenija, kas gali turėti esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ir Å¡iuo metu, tikslinga jai skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b.l. 113).Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2017 m. rugsėjo 21 d.–spalio 19 d.

Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-96/2017 nurodyta, kad A. J. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2016 m. spalio 20 d.) konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Pagal savo psichikos būklę A. J. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, Šiuo metu A. J. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija.

Pagal savo psichikos bÅ«klę A. J. Å¡iuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pagal savo psichikos bÅ«klę A. J. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, negali duoti parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme, kadangi įtariamos veikos aplinkybės yra tiesiogiai susiję su jai nustatyto psichikos sutrikdymo simptomais, kuriems ji yra nekritiÅ¡ka. A. J. tikslinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje (t. 1, b.l. 137-142).

Visuma nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , lemia, kad kaltinimo faktinės aplinkybės pripažintinos įrodytomis. O bÅ«tent, nurodytas faktines aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, duoti bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje (nukentėjusiosios A. A.-R.), ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ â€“ nukentėjusiojo mažamečio A.

A., taip pat liudytojos K. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, betarpiÅ¡kai dalyvavusių įvykio metu ir mačiusių reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių parodymais netikėti teismas pagrindo neturi. Be to, netiesiogiai tam tikras aplinkybes patvirtina ir liudytojos J. R., policijos pareigÅ«nės, atvykusios pagal iÅ¡kvietimÄ , parodymai. Taigi remdamasis nurodytais įrodymais, teismas pripažįsta kaltinimo faktines aplinkybes įrodytomis, o bÅ«tent, kad A. J. 2016 m. spalio 20 d., apie 16:40 val., (duomenys neskelbtini)-o namo kieme, Vilniuje, vienÄ kartÄ delnu sudavė mažamečiui A.

A., gim. (duomenys neskelbtini) d., per veidÄ , tuo sukeldama pastarajam fizinį skausmÄ , bei grasino jį papjauti rankinėje turėtu peiliu, po ko A. A. motinai A. A. išėjusiai į kiemÄ ir bandžiusiai iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl sÅ«nui suduoto smÅ«gio ir grasinimų jo atžvilgiu, A. J. iÅ¡ rankinės iÅ¡traukė peilį, keikdamasi necenzÅ«riniais žodžiais bei mosikuodama peiliu, grasino A. A. sukapoti jÄ Ä¯ gabalus. Pažymėtina, kad įvykio aplinkybės, A. J. elgesys, teismo nuomone, sudarė pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiesiems manyti, kad jos iÅ¡sakyti grasinimai yra realÅ«s ir gali bÅ«ti įvykdyti Å ie duomenys leidžia konstatuoti A.

J. veikoje objektyviuosius požymius veikų, apraÅ¡ytų BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į byloje gauto ekspertizės akto iÅ¡vadas, iÅ¡ pateikto kaltinimo Å¡alina nuorodas, apibÅ«dinančias subjektyviÄ jÄ atitinkamų veikų pusę (t. y. nuorodÄ , kad A. J. mažamečiui A. A. sudavė tyčia).IÅ¡ byloje esančio Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. Nr. 78TPK-96/2017 matyti, kad A. J. jai inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, dėl kurios negalėjo suvokti Å¡ių veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

A. J. Å¡iuo metu serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, dėl dabartinės psichikos bÅ«klės ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jos psichikos bÅ«klė nestabili, todėl jos dalyvavimas ikiteisminio tyrimo proceso veiksmuose ir teismo posėdyje nerekomenduojamas. A. J. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jai rekomenduojamas stacionarus stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis (1 tomas, b.l. 137-142).

Ekspertas Mantas Juodakys teismo posėdžio metu patvirtino minėtame akte padarytas iÅ¡vadas. Todėl įvertinus nurodytus duomenis, pripažintina, kad A. J. nurodytas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarė nepakaltinama, t. y. negalėdama suprasti savo veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų dėl jai diagnozuoto lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofrenijos, ir jai dėl gydymo bÅ«tinybės skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendrojo stebėjimo sÄ lygomis (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad dėl atliktų veiksmų pobÅ«džio ir pavojingumo, taip pat atsižvelgiant į eksperto paaiÅ¡kinimus teisiamajame posėdyje, kad Å¡iuo metu iÅ¡lieka rizika, kad A. J. elgesys gali bÅ«ti neprognozuojamas, teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo taikyti Å¡velnesnę priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę.A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuri paliekama iki nutarties vykdymo pradžios (1 tomas, b.l. 89).

Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu, teismas n u t a r ė : Pripažinti, kad A. J., bÅ«dama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti jai priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendrojo stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje).A.

J. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nutarties vykdymo pradžios.Nutartis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja              Ingrida Mikužytė