d27fde18-105a-4d17-a90f-2b7db8ee620c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1965-852/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22573-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.3.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vizlita“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vizlita“ ieÅ¡kinį atsakovui M. M. dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas M. M. 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – ir DGK), kuriuo prašė iÅ¡ieÅ¡koti jo naudai iÅ¡ darbdavio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vizlita“ 1 594 Eur su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir netesybas.

2. DGK 2022 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. DGKS-4617 darbuotojo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – priteisė jo naudai iÅ¡ darbdavio UAB ,,Vizlita“ 545,34 Eur, atskaičius mokesčius, kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 913,25 Eur netesybų, neatskaičius mokesčių.

3. Darbdavys UAB ,,Vizlita“ 2022 m. rugsėjo 5 d. iniciavo ikiteisminį ginÄÄ DGK prieÅ¡ darbuotojÄ M. M., praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo 1 185,16 Eur kaip per klaidÄ permokėtÄ sumÄ . DGK 2022 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. DGKS-4616 darbdavio praÅ¡ymÄ atmetė.

4. Darbdavys UAB ,,Vizlita“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniais, praÅ¡ydama panaikinti minėtus DGK sprendimus. Darbuotojas savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl DGK sprendimo Nr. DGKS-4617 jo atmestų reikalavimų dalyje teismui nereiÅ¡kė.

5. IeÅ¡kovė byloje nurodė, kad su darbuotoju yra pilnai atsiskaičiusi, o permoka buvo padaryta per klaidÄ , todėl turi bÅ«ti grÄ Å¾inama. Mano, kad DGK neįsigilino į pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir dėl to padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas, skaičiuodama neteisingai taikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad darbuotojui įmonės vadovė buvo sumokėjusi darbo užmokesčio dalį iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos, kas įstatymu nėra draudžiama, o taip pat į tai, kad darbuotojui grynais buvo iÅ¡mokėta 1 150 Eur, ko jis pats neginčijo. IeÅ¡kovės teigimu, ji nėra skolinga darbuotojui, prieÅ¡ingai, jam yra permokėjusi.

6. Atsakovas M. M. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti, o DGK sprendimus palikti galioti. Nurodė, kad įmonė su juo pilnai neatsiskaitė, nes nesumokėjo jam už darbÄ poilsio, Å¡venčių dienomis ir darbÄ naktį, taip pat nėra kompensavusi kelionės ir pragyvenimo iÅ¡laidų. Darbuotojas teigė, kad nemokamų atostogų praÅ¡ymų jis nėra rašęs, kad paraÅ¡ai ant jų galimai padirbti, todėl jo darbo laikas darbdavio buvo apskaičiuotas netinkamai, prašė iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes.

7. Atsakovas dalyvavo per nuotolį 2023 m. kovo 1 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu buvo padaryta pertrauka iki kovo 8 d. Atsakovas prašė posėdį po pertraukos atidėti, nurodydamas, kad negali jame dalyvauti dėl ligos. PraÅ¡ymÄ teismas patenkino, posėdį atidėjo balandžio 5 d. Ä® šį posėdį atsakovas per nuotolį neprisijungė, buvo informuotas tinkamai, jokių praÅ¡ymų iÅ¡ atsakovo iki posėdžio pradžios nebuvo gauta. Byla posėdyje iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinius atmetė, nusprendė išieškoti iš ieškovės UAB „Vizlita“ atsakovo M. M. naudai 545,34 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (atskaičius mokesčius) ir 1090,68 Eur netesybų (atskaičius mokesčius).

9. Teismas konstatavo, kad sujungtoje byloje kyla ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumo ir dėl sÄ skaitybos klaidos darbuotojui padarytos permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

10. Teismas, pasisakydamas dėl įsiskolinimo darbuotojui buvimo pagal jo DGK formuotÄ praÅ¡ymÄ , konstatavo, kad nėra pagrindo nesutikti su DGK darytomis iÅ¡vadomis ir sprendime Nr. DGKS-4617 pateiktais argumentais. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) taikomi tam tikri darbo laiko ir poilsio režimų ypatumai; jie akivaizdžiai susiję ir su apmokėjimu už jų atliekamÄ darbÄ . Pastebėjo, kad įsakymuose dėl komandiruotės ir dienpinigių priskaičiavimuose nurodytų komandiruotės darbo dienų skaičius neatitinka darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tyje darbdavio nurodytų darbo dienų skaičiaus, kuris paprastai yra didesnis (kartais ženkliai), kai tuo tarpu iÅ¡mokėjimui nurodoma dienpinigių suma atitinka įsakymuose dėl komandiruotės ir dienpinigių priskaičiuotas (faktiÅ¡kai už mažesnį darbo dienų skaičių nurodytas) sumas, kas iÅ¡ esmės negali bÅ«ti laikoma teisinga.

Konstatavo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų matyti, kad darbuotojui, kaip (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis buvo skaičiuojamas neatsižvelgiant į darbÄ Å¡venčių dienÄ , virÅ¡valandinį darbÄ , apskaitos dokumentuose nurodyti duomenys yra prieÅ¡taringi. Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto dienpinigių apskaičiavimo matyti, kad įsakymuose nurodytų komandiruotės dienų skaičius nesutampa nei su darbuotojo darbo dienų skaičiumi, užfiksuotu darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nei su pateiktais tachografo parodymais.

IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose teigė, jog dienpinigiai nebuvo skaičiuojami už visas darbo dienas, kadangi atsakovas dirbo ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, nevykdamas į komandiruotę. Tačiau tokie duomenys į bylÄ nėra pateikti, o iÅ¡ pateiktų matyti prieÅ¡ingai. Darbdavys nėra detalizavęs, kuriomis dienomis atsakovas vyko į komandiruotę užsienyje, o kada buvo ir dirbo Lietuvoje, be to, pati pareigybė – (duomenys neskelbtini), suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su nuolatiniu vykimu į užsienio valstybes, kas faktiÅ¡kai ir atsispindi pateiktuose dokumentuose.

Teismas nurodė, kad sutinka su DGK padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės pateikti komandiruočių įsakymai neatitinka DK 44 str. bei 107 str. numatytų reikalavimų, visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kada, ir kokiam laikotarpiui darbuotojas buvo siunčiamas į komandiruotę. IeÅ¡kovė, tinkamai nerengdama įmonės vidaus teisės aktų, nesilaikydama teisės aktų nustatytos komandiruočių įsakymų rengimo tvarkos, prisiėmė sau tokių neigiamų padarinių atsiradimo rizikÄ . Nurodė, kad perskaičiavus pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose paties darbdavio nurodytas atsakovo iÅ¡dirbtas darbo valandas, už visÄ darbo santykių laikotarpį darbuotojui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 16 650,31 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Nustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos bei grynaisiais pinigais pagal virÅ¡ minėtÄ kasos iÅ¡laidų orderį atsakovui yra iÅ¡mokėta 16 104,97 Eur. Paskutinis pavedimas darbuotojui padarytas 2022 m. liepos 20 d. Jokių sumų po realizuoto darbo sutarties nutraukimo nebuvo daroma. Konstatavo, kad DGK teisingai sprendė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovės asmeninės sÄ skaitos atsakovui sumokėta suma negali bÅ«ti laikoma kaip su darbo santykiais susijusi, nes nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, mokėjimai buvo atliekami, be kita ko, tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos, iÅ¡ mokėjimo paskirties (paskirtyje nurodoma „skola“) nėra aiÅ¡ku, ar mokėjimas buvo atliekamas sumokant nurodytas sumas kaip darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias sumas (pvz., pagal avansines apyskaitas ar kt.).

Esant inicijuotam darbo ginčui dėl darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio sumokėjimo, įrodinėjimo naÅ¡ta tenka darbdaviui, kuris yra atsakingas už tinkamÄ darbo organizavimÄ , finansinę apskaitÄ ir pan. Nagrinėjamoje byloje darbdavys nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojui buvo tinkamai apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos visos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos už visÄ darbo santykių laikotarpį, kad buvo atliktas galutinis atsiskaitymas ir pan. IeÅ¡kovės įmonėje finansinė apskaita tvarkoma ganėtinai aplaidžiai, visi dokumentai tvirtinami tik įmonės vadovės paraÅ¡u, kuri, be kita ko, posėdžio metu teigė net nežinanti lietuvių kalbos.

Minėta, nė viename buhalterinės apskaitos dokumente nėra nurodytas jį surašęs atskaitingas asmuo, grafos ties jo nurodymu ir parašu tuščios. Tokiu būdu iš esančių duomenų teigtina, kad darbdavys nesumokėjo darbuotojui 545,34 Eur (iš 16650,31 Eur atėmus 16104,97 Eur) (suma atskaičius mokesčius). Teismas konstatavo, kad GPMĮ nuostatomis paremti ieškovės teiginiai jokios įtakos šiam skaičiavimui neturi ir šiuo išreikšti ieškovės teiginiai laikytini nepagrįstais.

Teismas nurodytų sumų pagrindimÄ rėmė pačios ieÅ¡kovės pateiktais dokumentais ir atliktais skaičiavimais, kuriose sumos nurodytos atskaičius GPMÄ® nurodytus įmokų dydžius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Å¡alys buvo susitariusios dėl vėlesnio atsiskaitymo, o darbo sutarties nutraukimo momentu ar tuoj po jo darbuotojui jokios įmokos nebuvo daromos, konstatavo, kad yra visos teisinės prielaidos netesybų skaičiavimui. Teismas, atsižvelgęs į darbuotojui neiÅ¡mokėtos sumos dydį, jos prigimtį, į Å¡ios bylos nagrinėjimo trukmę, laikė, kad DK 147 str. 2 d. pagrindu pritaikyta dviejų dydžių įsiskolinimo iÅ¡moka už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (netesybos) yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, suderinama su DK 2 str., 35 str.

įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavio padarytam pažeidimui. Todėl nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 1090,68 Eur netesybų (atskaičius mokesčius).

11. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo (darbuotojo) reikÅ¡to praÅ¡ymo DGK iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ darbdavio sumas, kurias jis neva mokėjo įmonės vardu – už jo dokumentų sutvarkymÄ , transporto priemonės remontÄ , kurÄ , „AdBlue“, baudÄ , automobilio techninę priežiÅ«rÄ , kelionės, nakvynės iÅ¡laidas – konstatavo, kad į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovo nurodomos sumos bÅ«tų jo paties apmokėtos darbdavio naudai, kad tai buvo daroma darbdavio pavedimu ar jo nurodymu. Be to, darbuotojas Å¡iuo klausimu įmonei nebuvo reiÅ¡kęs jokių praÅ¡ymų, todėl nėra jokių teisinių prielaidų tenkinti tokius darbuotojo reikalavimus.

12. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė byloje įrodinėja permokos darbuotojui padarymo aplinkybę, siekia jÄ susigrÄ Å¾inti, teigdama, kad padarė sÄ skaitybos klaidÄ tÄ pačiÄ dienÄ du kartus kelių valandų bėgyje pakartotinai pervesdama atsakovui į sÄ skaitÄ 1185,16 Eur sumÄ , kurios grÄ Å¾inti geranoriÅ¡kai atsakovas nesutiko. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡i suma turi bÅ«ti jai grÄ Å¾inta, nes ji virÅ¡ija atsakovui už liepos ir rugpjūčio mėnesį paskaičiuotÄ darbo užmokestį.

Ieškovė taip pat nurodė, kad suma pervesta neteisingai, nes visas (galutinis) atsiskaitymas atsakovui atliktas būtent liepos 20 d. Teismas konstatavo, kad nėra teisinių prielaidų sutikti su šiuo ieškovės reikalavimu ir laikyti jį pagrįstu. Teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. liepos 20 d. atliko atsakovui du mokėjimus 1185,16 Eur sumai – vienas padarytas 11:19:58 val. (dokumento Nr. 4085), kitas – 14:05:57 val. (dokumento Nr. 4087), abejuose nurodant, kad tai ,,mokėjimas pagal darbo sutartį (46)“.

Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.241 str. 1 d. 4 p. nustato, kad „negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be pagrindo įgyta <...> sumos, be pagrindo iÅ¡mokėtos kaip <...> darbo užmokestis ir jam prilygintos iÅ¡mokos <...> jeigu gavėjas veikė sÄ Å¾iningai arba nebuvo padaryta sÄ skaitybos klaidos“. Teismas konstatavo, kad pagrindo pripažinti atsakovÄ veikiant nesÄ Å¾iningai nėra, lygiai kaip nėra pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovė, mokėdama jam atlyginimÄ , padarė sÄ skaitybos klaidÄ .

Nurodė, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2022 m. rugpjūčio 23 d., tenkinus atsakovo rugpjūčio 3 d. praÅ¡ymÄ , todėl jokio galutinio atsiskaitymo liepos 20 d. bÅ«ti negalėjo, tam dar nebuvo jokių teisinių prielaidų. Mokėjimo nurodymuose nėra detalizuota, už kokį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. IeÅ¡kovės pateikti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai rodo, kad atsakovui rugpjūčio mėnesį suformuotas 900,95 Eur darbo užmokestis iÅ¡mokėjimui, tačiau byloje nėra duomenų, kad rugpjūčio mėn. atsakovui bÅ«tų daromi pavedimai, nors galutinis atsiskaitymas turėjo bÅ«ti atliktas po įsakymo dėl darbuotojo atleidimo priėmimo.

Å ie du ginčo mokėjimo dokumentai, vertinant juos eiliÅ¡kumo tvarka, padaryti ne vienas po kito, kaip teigė ieÅ¡kovės atstovės posėdžio metu. Tai nerodo fakto klaidos. IeÅ¡kovė teigė, jog klaidÄ pastebėjo formindama atsakovo atleidimÄ , tačiau įsakyme dėl atsakovo atleidimo joks permokos faktas nėra nurodytas, iki bylos iÅ¡kėlimo DGK darbdavys tokios Å¡iuo metu iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos niekaip negynė – prieÅ¡ieÅ¡kinį darbo byloje pareiÅ¡kė reaguodamas tik į darbuotojo jam pareikÅ¡tas pretenzijas, t. y. suėjus DK 150 str. 3 d. nustatytam 1 mėnesio terminui.

Pačios ieÅ¡kovės pateikti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai rodo, kad tam tikrų sumų iÅ¡mokėjimas skirtingais mokėjimais tÄ pačiÄ dienÄ ar kelių dienų bėgyje nebuvo pavienis atvejis ieÅ¡kovės praktikoje, be to, neretai kaip mokėjimo paskirtį ieÅ¡kovė nurodydavo tÄ patį įraÅ¡Ä â€žmokėjimas pagal darbo sutartį“. IeÅ¡kovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti mokėjimai buvo padaryti klaidingai, o ne kaip įprasta, keliais mokėjimais iÅ¡mokant atsakovui su darbo teisiniais santykiais susijusias sumas.

Pareiga tinkamai tvarkyti įmonės dokumentus, tame tarpe ir finansinius, kyla pačiam darbdaviui, o ginčo situacijoje pakankamai aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovė, kaip darbdavys, jai kylančios Å¡ios pareigos tinkamai nevykdė, todėl jai tenka visa galima to pasekmių neigiama rizika. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė įrodymų, kad tinkamai kreipėsi į atsakovÄ , informuodama jį apie galimai padarytos permokos grÄ Å¾inimÄ . IeÅ¡kovė teigė, jog 2022 m. rugpjūčio 21 d. elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini) iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ , tačiau ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime pati nurodė, kad atsakovo elektroninio paÅ¡to adresas yra (duomenys neskelbtini), bÅ«tent šį adresÄ teismui buvo nurodęs ir pats atsakovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. IeÅ¡kovė UAB „Vizlita“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , juo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus: pripažinti, kad ieÅ¡kovė yra sumokėjusi atsakovui visas su darbo santykiais susijusias sumas; priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo 1185,16 Eur per klaidÄ permokėtÄ sumÄ ; netenkinti atsakovo reikalavimo dėl netesybų priteisimo; priteisti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:

13.1. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas yra nenuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kuris Lietuvoje dirbo jam iÅ¡duotos nacionalinės „D“ vizos pagrindu. Atitinkamai, ieÅ¡kovė, apskaičiuodama atsakovui iÅ¡mokėtinas su darbo santykiais susijusias sumas, NPD jam netaikė. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės argumentÄ dėl nepagrįstai pritaikyto NPD, apskaičiuojant atsakovui iÅ¡mokėtinas su darbo santykiais susijusias sumas, nurodė, kad: „GPMÄ® nuostatomis paremti ieÅ¡kovės teiginiai jokios įtakos Å¡iam skaičiavimui neturi ir Å¡iuo iÅ¡reikÅ¡ti ieÅ¡kovės teiginiai laikytini nepagrįstais.

Teismas nurodytų sumų pagrindimÄ rėmė pačios ieÅ¡kovės pateiktais dokumentais ir atliktais skaičiavimais, kuriose sumos nurodytos atskaičius GPMÄ® nurodytus įmokų dydžius“. Realiai teismas į sprendimÄ tiesiog perkėlė DGK sprendime Nr. DGKS-4617 pateiktus darbuotojo darbo užmokesčio apskaičiavimo duomenis, atitinkamai, neteisingai pritaikydamas GPMÄ® reguliavimÄ dėl NPD netaikymo. Pavyzdžiui, pagal pateiktÄ skaičiavimÄ , atskaičius mokesčius nuo 358,16 Eur sumos ir netaikant NPD turi susidaryti 216,69 Eur suma, o ne 288,32 Eur, kaip nurodyta DGK sprendime.

TÄ akivaizdžiai pagrindžia pirmiau nurodytų sumų skirtumas, kadangi iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuojami mokesčiai (netaikant NPD) sudaro apie 40 procentus nuo „bruto“ darbo užmokesčio sumos. AnalogiÅ¡kai teismo sprendime atkartojami kiti DGK sprendimo skaičiavimai, kuriuose atsispindi ta pati mokesčių apskaičiavimo klaida. Tokiu bÅ«du per visÄ laikotarpį vien tik dėl nepagrįsto NPD taikymo atsakovui buvo priskaičiuota 705,23 Eur didesnė suma iÅ¡mokėjimui, nei iÅ¡ tiesų jam mokėtina (preziumuojant, jog kiti skaičiavimo duomenys yra teisingi).

Teismas neįsigilino į situacijÄ ir bylos esmę bei mechaniÅ¡kai perkėlė į sprendimÄ DGK atliktus darbo užmokesčio skaičiavimus, visiÅ¡kai neatsižvelgęs į ieÅ¡kovės argumentus dėl akivaizdžių klaidų tokiuose skaičiavimuose. Kadangi, kaip minėta, atsakovas jau susigrÄ Å¾ino iÅ¡ VMI jam priskaičiuotÄ NPD sumÄ , tokios skundžiamo sprendimo iÅ¡vados lėmė nepagrįstÄ atsakovo praturtėjimÄ ieÅ¡kovės sÄ skaita. Atitinkamai, pripažinus, kad ieÅ¡kovės atsakovui mokėtina suma yra 705,23 Eur mažesnė, teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 545,34 Eur su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, todėl teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra naikintinas.

13.2. IeÅ¡kovė, pasisakydama dėl teismo nepripažinto ieÅ¡kovės permokos atsakovui fakto, nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1 185,16 Eur permokos priteisimo, netinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus, taip pat nukrypo nuo teisės normų ir teismų praktikos dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Kadangi atsakovui mokėtina „Neto“ suma dėl netinkamai pritaikyto NPD sudaro ne 16 650,31 Eur, kaip nurodyta sprendime, bet 15 945,08 Eur, jau vien Å¡iuo pagrindu konstatuotina, kad ieÅ¡kovė permokėjo atsakovui mažiausiai 159,89 Eur. Jau vien Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ konstatuoti ieÅ¡kovės permokos atsakovui faktÄ , net neatliekant kitų skaičiavimų. DK 150 straipsnio 3 d. numato, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymÄ padaryti iÅ¡skaitÄ ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kuriÄ darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį iÅ¡skaitos pagrindÄ . Nurodytu atveju bÅ«tent ir susiklostė tokia situacija, jog, atsakovui pateikus praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį, ieÅ¡kovė, siekdama atlikti galutinį atsiskaitymÄ , perskaičiavo visas atsakovui mokėtinas sumas. Pervežimo įmonėse įprasta praktika, kad tam tikros sumos (duomenys neskelbtini) mokamos avansu neatskiriant, ar tai iÅ¡laidos darbo užmokesčiui, dienpinigiams ar pan., kadangi į užsienį komandiruojamam darbuotojui prieÅ¡ reisÄ iÅ¡mokamos sumos yra preliminarios, aiÅ¡kiai įvardinti jų paskirtį yra sudėtinga. Dėl to atsakovui vykdytuose mokėjimo pavedimuose buvo nurodoma, kad tai „mokėjimas pagal darbo sutartį“. PaaiÅ¡kėjus, kad atleidimo dienÄ yra ieÅ¡kovės permoka atsakovui, ieÅ¡kovė pateikė nurodymÄ Å¡iÄ permokos sumÄ sudengti su galutiniu atsiskaitymu su atsakovu, tokiu bÅ«du nustačiusi, kad atleidimo dienÄ neturi jam mokėti jokių su darbo santykiais susijusių sumų. Dėl to dėsninga, kad, kaip ir konstatuota teismo sprendime, paskutinis ieÅ¡kovės mokėjimas atsakovui buvo atliktas 2022 m. liepos 20 d.

13.3. Teismo argumentas, kad „ieÅ¡kovė taip pat nepateikė įrodymų, kad tinkamai kreipėsi į atsakovÄ , informuodama jį apie galimai padarytos permokos grÄ Å¾inimÄ â€œ, taipogi yra nepagrįstas. Visų pirma, įstatymas nenumato darbdavio pareigos raÅ¡tu kreiptis į darbuotojÄ dėl permokos grÄ Å¾inimo, prieÅ¡ pateikiant tokį reikalavimÄ darbo ginčus nagrinėjančiam organui, ypač, jeigu Å¡alių santykiai jau yra konfliktiniai. Ä® bylÄ buvo pateikta informacija, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas el. paÅ¡tu susiraÅ¡inėjo tiek dėl mokėtinų sumų, tiek dėl permokos, su kuria atsakovas nesutiko, tačiau teismas tokio susiraÅ¡inėjimo apskritai nevertino. Teismas nurodė, kad, neva el. paÅ¡to adresas (duomenys neskelbtini) nepriklauso atsakovui, nors pats atsakovas nurodo tokį savo el. paÅ¡to adresÄ kaip tinkamÄ komunikacijos su juo priemonę. Dėl Å¡ios priežasties nurodytu atveju nebuvo jokių teisės aktuose numatytų ribojimų, dėl kurių ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas dėl permokos priteisimo teismo negalėjo bÅ«ti tenkinamas. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad nurodyti ginčo mokėjimai iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos buvo atlikti tÄ pačiÄ dienÄ , vienas paskui kitÄ ir juose nurodytos sumos sutapo centro tikslumu. Akivaizdu, kad 2022 m. liepos 20 d. ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo papildomai iÅ¡mokėti atsakovui dar 1 185,16 Eur sumos, net ir laikant, kad už liepos mėnesį buvo mokama avansu, t. y. nurodytÄ dienÄ ieÅ¡kovė neturėjo galiojančios ir vykdytinos prievolės atsakovui dėl tokios sumos iÅ¡mokėjimo. Nurodytu atveju, atsižvelgiant į tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ atsakovui buvo pervestos identiÅ¡kos cento tikslumu sumos, nors antrojo mokėjimo atlikimui nebuvo jokio pagrindo, akivaizdu, kad permokÄ lėmė bÅ«tent žmogiÅ¡koji klaida, sudubliavus atliktinÄ mokėjimÄ .

13.4. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atsisakė pripažinti, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovės asmeninės sÄ skaitos atsakovui sumokėta suma, įskaitoma į darbo užmokesčio ir kitų susijusių sumų iÅ¡mokėjimÄ ir visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovo atstovų pateiktus paaiÅ¡kinimus Å¡iuo klausimu. IeÅ¡kovės atstovai nuosekliai paaiÅ¡kino teismui pavedimų bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovės sÄ skaitos atlikimo priežastis: ieÅ¡kovės sÄ skaita yra „Luminor“ banke, kuriame momentiniai mokėjimai iÅ¡ juridinių asmenų sÄ skaitų nevykdomi.

Tuo tarpu ieÅ¡kovės vadovės sÄ skaitÄ yra „Šiaulių“ banke, tad pavedimÄ galima atlikti ir gauti tÄ pačiÄ minutę. Å iais konkrečiai atvejais atsakovas įvardijo aiÅ¡kų poreikį kuo greičiau gauti avansinį mokėjimÄ (skundėsi pablogėjusia sveikata ir nurodė, kad jam bÅ«tina nupirkti vaistų), dėl to, siekiant užtikrinti atsakovui galimybę greičiau disponuoti gautais pinigais, pervedimai buvo atlikti bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovės sÄ skaitos. Tokia praktika tarp Å¡alių jau buvo taikoma nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d., kai atsakovui buvo skubiai pervesta 1800 Eur suma, skirta baudos sumokėjimui už sulaikytÄ transporto priemonę.

Pervežimo veiklÄ vykdančiuose įmonėje yra įprasta praktika, kad vadovai ir kiti atskaitingi asmenys iÅ¡ savo asmeninių lėšų sumoka darbuotojams avansus. Ä® bylÄ taip pat buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys bendrovėje vykdytÄ apskaitÄ su atskaitingais asmenimis, ieÅ¡kovės vadovės pervestų lėšų atsakovui apskaitymÄ ieÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje. Atskirai paminėtina, kad į bylÄ buvo pateiktas ieÅ¡kovės įsakymas „Dėl atskaitingo asmens paskyrimo“, kuriame expressis verbis buvo įtvirtinta ieÅ¡kovės vadovės teisė pervesti lėšas iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos, atsiskaitant su ieÅ¡kovės darbuotojais.

Kadangi ieÅ¡kovė leistinais įrodymais pagrindė lėšų pervedimo į atsakovo sÄ skaitÄ paskirtį, teismas neturėjo jokio pagrindo priskirti ieÅ¡kovei papildomos įrodinėjimo pareigos Å¡iuo aspektu. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ visus dokumentus, reikÅ¡mingus pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡sprendimui, Taip pat, skirtingai nei nurodyta teismo sprendime, ieÅ¡kovė teikė atsiskaitymo lapelius už visÄ atsakovo darbo santykių laikotarpį.

13.5. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 1090,68 Eur netesybų sumÄ . IeÅ¡kovės skolos atsakovui nėra ir nebuvo nei DGK, nei teismo sprendimo priėmimo dienÄ , t. y., nebuvo darbdavio neteisėtų veiksmų, netesybų skaičiavimui ir priteisimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, be to, priteista netesybų suma yra aiÅ¡kiai neproporcinga. DGK ir Teismui priskaičiavus 545,34 Eur „neto“ ieÅ¡kovės nepriemokÄ atsakovui, iÅ¡ jo buvo priteista du kartus didesnė netesybų suma (1090,68 Eur „neto“). Nurodytu atveju egzistuoja aiÅ¡ki padaryto pažeidimo ir pritaikytos sankcijos disproporcija, atsižvelgiant į darbo santykių trukmę. Nesumokėta suma nevirÅ¡ijo 1 mėnesio atsakovo vidutinio darbo užmokesčio, darbo sutarties nutraukimo dienÄ likusios priskaičiuotos sumos atsakovui buvo pervestos iÅ¡ anksto. Pasibaigus paskutinei komandiruotei atsakovas negrįžo į ieÅ¡kovės įmonės ofisÄ Ä¯forminti visų su komandiruotės užbaigimu ir darbo sutarties nutraukimu susijusių dokumentų, nepateikė su komandiruote susijusių dokumentų (iÅ¡mokėto avanso panaudojimo ataskaitų, komandiruotės metu patirtų iÅ¡laidų pagrindimo), tuo pažeisdamas ieÅ¡kovės vidaus tvarkÄ bei pareigÄ veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Teismų praktikoje aplinkybė, kad darbuotojas ilgÄ laikÄ nesikreipė į darbdavį, darbuotojų atstovus ar kitas kompetentingas valstybės institucijas dėl informacijos apie jam priklausančias su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, liudija jo pasyvumÄ ir neveikimÄ ginant savo interesus (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-684-513/2020). Be to, neprimokėta suma nebuvo reikÅ¡minga, lyginant su atsakovo gaunamu darbo užmokesčio bei dienpinigių sumomis.

14. Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimÄ ; įpareigoti UAB „Vizlita“ atsakovo naudai sumokėti 545,34 Eur ir 1 090,68 Eur sutartinę baudÄ ; teismo iÅ¡laidas palikti ieÅ¡kovo naudai. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovas neturėjo galimybės kontroliuoti darbo užmokesčio apskaičiavimo, nes jam ir visiems kitiems darbuotojams nebuvo iÅ¡duodami darbo užmokesčio žiniaraščiai už kiekvienÄ iÅ¡dirbtÄ mėnesį. Už komandiruotę nebuvo pateikti jokie mokėjimo lapai ar įsakymai, nors prieÅ¡ vykstant į komandiruotę darbdavys turėtų nurodyti dienpinigių dydį skirtingose Å¡alyse, o grįžus iÅ¡ komandiruotės, turėtų bÅ«ti atliktas patikslinimas. Nėra nei vieno įsakymo, su kuriuo atsakovas bÅ«tų supažindintas ir su juo pasirašęs. Buvo nuolat vėluojama iÅ¡mokėti darbo užmokestį be atsakovo sutikimo.

14.2. Darbuotojas teigia, kad jis nedirbo pagal nacionalinę „D“ vizÄ . Jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau turi leidimÄ gyventi Lietuvoje.

14.3. Banko pavedimai iÅ¡ ieÅ¡kovės direktorės negali bÅ«ti laikomi apmokėjimu už atsakovo darbÄ . Å ių mokėjimų atsakovas negali komentuoti, nes tai yra atsakovo asmeninis reikalas. IeÅ¡kovė 2022 m. liepos 30 d. atliko du mokėjimus, kurių suma – 1185,16 Eur. Abiejuose mokėjimuose nurodyta: „mokėjimas pagal darbo sutartį (46)“. Mokėjimai atlikti ne iÅ¡ karto vienas po kito eilės tvarka, jiems suteikti skirtingi mokėjimų numeriai. Per visÄ atsakovo darbo laikotarpį ieÅ¡kovė atsakovo darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokėjimams apmokėti naudojo darbinę banko sÄ skaitÄ . Svarbu ir tai, kad mokėjimas pavedimo komentare nurodytas kaip skola.

14.4. Visi pervedimai, susiję su darbo veikla, turėjo bÅ«ti mokami iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos, atitinkamai pažymėti skiltyje „mokėjimo paskirtis“. Parvedimai atsakovui nėra tinkamai nurodyti ir pažymėti. Tai painu, klaidina ir pažeidžia atsakovo teises.

14.5. Atsakovo praÅ¡ymas dėl nemokamų atostogų galimai buvo suklastotas, dėl to policija pradėjo ikiteisminį tyrimÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

15. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

16. Byloje nustatyta, kad darbuotojas (duomenys neskelbtini) pilietis M. M. dirbo UAB „Vizlita“ pagal 2021 m. balandžio 19 d. darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad darbuotojas dirbo nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. Nustatyta, kad darbo sutartis buvo nutraukta Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva nesant svarbių priežasčių).

17. Å ioje darbo byloje yra sprendžiama dėl darbuotojui M. M. priskaičiuoto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo bei darbdavio prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo priteisti darbo užmokesčio permokÄ , padarytÄ dėl sÄ skaitybos klaidos.

Dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir netesybų

18. Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas, spręsdami kilusį ginÄÄ dėl darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo, įskaitant padidintÄ darbo užmokestį už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ nakties metu, nustatė, kad darbdavys neteisingai apskaitė darbuotojo darbo laikÄ per visÄ darbuotojo darbo laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. Darbo ginčų komisija ir teismas perskaičiavo darbuotojo iÅ¡dirbto darbo laiko normÄ iÅ¡ esmės remiantis tachografo duomenimis bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir nustatė, kad:

„2021 m. gegužės mėn. <darbuotojas> dirbo 54,67 val., iš jų 4,19 val. naktį, komandiruotėje buvo 8 dienas, todėl atsakovo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1060 Eur /168 val.) x 54,67 val. + ((1060 Eur /168 val.) x 4,19 val. x 0,5) Eur = 358,16 Eur, neatskaičius mokesčių, mokėtina suma 288,32 Eur, darbo užmokestis ir 8 d. x 31 Eur = 248 Eur dienpinigiai. Viso 536,32 Eur, atskaičius mokesčius.

2021 m. birželio mėn. atsakovas dirbo 140,97 val., iÅ¡ jų 17,52 val. darbas naktį, 4,48 val. darbas Å¡venčių dienÄ . Taip pat, vadovaujantis DK 115 str. 5 d., 26,03 val. buvo neiÅ¡dirbtos. Komandiruotėje buvo 30 dienų. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1060 Eur /167 val.) x 140,97 Eur + ((1060 Eur /167 val.) x 17,52 x 0,5) + ((1060 Eur /167 val.) x 26,03 val. x 0,5) + (1060 Eur /167 val.) x 4,48 val. = 1063,66 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 708,34 Eur, darbo užmokestis ir 30 d. x 31 Eur = 930 Eur dienpinigiai. Viso 1638,34 Eur, atskaičius mokesčius.

2021 m. liepos mėn. atsakovas dirbo 167,42 val., iÅ¡ jų 8,98 val. darbas naktį, 9,49 val. darbas Å¡venčių dienÄ . 31 dienÄ buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1060 Eur /167 val.) x 167,42 Eur + ((1060 Eur /167 val.) x 8,98 val. x 0,5) + (1060 Eur /167 val.) x 9,49 val. = 1151,43 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 758,27 Eur, darbo užmokestis ir (16 d. x 31 Eur) + (12 d. x 31,5 Eur) + (3 d. x 30,5 Eur) = 965,5 Eur dienpinigiai. Viso 1723,77 Eur, atskaičius mokesčius.

2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovas dirbo 75,43 val., iš jų 3,91 val. darbas naktį, 14 dienų buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1060 Eur /167 val.) x 75,43 Eur + ((1060 Eur /167 val.) x 3,91 val. x 0,5) = 491,39 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 377,29 Eur, darbo užmokestis ir 14 d. x 31 Eur = 434 Eur dienpinigiai. Viso 925,39 Eur, atskaičius mokesčius.

2021 m. spalio mėn. atsakovas dirbo 131,42 val., iš jų 2,09 val. darbas naktį. Taip pat, vadovaujantis DK 115 str. 5 d., 37,58 val. buvo neišdirbtos. Komandiruotėje buvo 30 dienų. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1060 Eur /168 val.) x 131,42 Eur + ((1060 Eur /168 val.) x 2,09 val. x 0,5) + ((1060 Eur /168 val.) x 37,58 val. x 0,5). = 958,64 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 648,58 Eur, darbo užmokestis ir 20 d. x 31 Eur = 620 Eur dienpinigiai. Viso 1268,58 Eur, atskaičius mokesčius.

2021 m. lapkričio mėn. atsakovas dirbo 179,65 val., iš jų 6,65 val. darbas naktį, 19,65 viršvalandinis darbas. Komandiruotėje buvo 30 dienų. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1060 Eur /160 val.) x 179,65 Eur + ((1060 Eur /160 val.) x 6,65 val. x 0,5) + ((1060 Eur /160 val.) x 19,65 val. x 0,5). = 1224,73 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 799,73 Eur, darbo užmokestis ir 30 d. x 31 Eur = 930 Eur dienpinigiai. Viso 1729,73 Eur, atskaičius mokesčius.

2021 m. gruodžio mėn. atsakovas dirbo 29,04 val., iš jų 0,85 val. darbas naktį, 5 dienas buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1060 Eur /174 val.) x 29,04 val. + ((1060 Eur /174 val.) x 0,85 val. x 0,5) = 187,10 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 150,62 Eur, darbo užmokestis ir 5 d. x 31 Eur = 155 Eur dienpinigiai. Viso 305,62 Eur, atskaičius mokesčius.

2022 m. sausio mėn. atsakovas dirbo 5,04 val., iš jų 0,45 val. darbas naktį, 3 dienas buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1205 Eur /168 val.) x 5,04 val. + ((1205 Eur /168 val.) x 0,45 val. x 0,5) = 37,75 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 30,39 Eur, darbo užmokestis ir 3 d. x 31 Eur = 93 Eur dienpinigiai. Viso 123,39 Eur, atskaičius mokesčius.

2022 m. vasario mėn. atsakovas dirbo 175,19 val., iÅ¡ jų 1,88 val. darbas naktį, 24 val. virÅ¡valandžių, 10,60 val. darbas Å¡venčių dienÄ . 28 dienas buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1205 Eur /151 val.) x 175,19 val. + ((1205 Eur /151 val.) x 1,88 val. x 0,5) + ((1205 Eur /151 val.) x 24 val. x 0,5) + (1205 Eur /151 val.) x 10,6 val. = 1585,87 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 1006,95 Eur, darbo užmokestis ir 28 d. x 31 Eur = 872,5 Eur dienpinigiai. Viso 1879,45 Eur, atskaičius mokesčius.

2022 m. kovo mėn. atsakovas dirbo 211,7 val., iÅ¡ jų 8,84 val. darbas naktį, 35,7 val. virÅ¡valandžių, 9,30 val. darbas Å¡venčių dienÄ . 29 dienas buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1205 Eur /176 val.) x 211,7 val. + ((1205 Eur /176 val.) x 8,84 val. x 0,5) + ((1205 Eur /176 val.) x 35,7 val. x 0,5) + (1205 Eur /176 val.) x 9.30 val. = 1666,41 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 1051,48 Eur, darbo užmokestis ir (12 d. x 31 Eur) + (14 d. x 31,5 Eur) + (3 d. x 24 Eur) = 885 Eur dienpinigiai. Viso 1936,48 Eur, atskaičius mokesčius.

2022 m. gegužės mėn. atsakovas dirbo 31,9 val., iš jų 1,01 val. darbas naktį, 8 dienas buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1205 Eur /176 val.) x 31,9 val. + ((1205 Eur /176 val.) x 1,01 val. x 0,5) = 221,87 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 178,60 Eur, darbo užmokestis ir (3 d. x 31 Eur) + 5 d. x 31,5 Eur) = 250,50 Eur dienpinigiai. Viso 429,10 Eur, atskaičius mokesčius.

2022 m. birželio mėn. atsakovas dirbo 196,93 val., iÅ¡ jų 7,20 val. darbas naktį, 29,93 val. virÅ¡valandžių, 10,30 val. darbas Å¡venčių dienÄ . 30 dienas buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1205 Eur /167 val.) x 196,93 val. + ((1205 Eur /167 val.) x 7,20 val. x 0,5) + ((1205 Eur /167 val.) x 29,93 val. x 0,5) + (1205 Eur /167 val.) x 10,30 val. = 1639,24 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 1031,48 Eur, darbo užmokestis ir (10 d. x 31, Eur) + (10 d. x 31,5 Eur) + (3 d. x 24 Eur) + (4 d. x 30,5 Eur) + (6 d. x 32 Eur) = 939 Eur dienpinigiai. Viso 1970,48 Eur, atskaičius mokesčius.

2022 m. liepos mėn. atsakovas dirbo 117,42 val., iÅ¡ jų 1,64 val. darbas naktį, 8,85 val. darbas Å¡venčių dienÄ . 18 dienų buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1205 Eur /159 val.) x 117,42 val. + ((1205 Eur /159 val.) x 1,64 val. x 0,5) + (1205 Eur /159 val.) x 8,85 val. = 963,31 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 662,67 Eur, darbo užmokestis ir (13 d. x 31, Eur) + (4 d. x 31,5 Eur) + (1 d. x 32 Eur) = 620 Eur dienpinigiai. Viso 1282,71 Eur, atskaičius mokesčius.

Už 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovui paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas sudaro 1489,18 Eur, mokėtina suma 900,95 Eur.

Tokiu bÅ«du už visÄ darbo santykių laikotarpį ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 16650,31 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.“

19. Apeliantė UAB „Vizlita“ neginčydama nustatytų faktų, susijusių su darbuotojo faktiÅ¡kai dirbto darbo laiko norma ir jam pritaikytu padidintu darbo užmokesčiu, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡skaičiavo darbdavio mokėtinus mokesčius nuo apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos ir todėl nepagrįstai konstatavo darbdavio įsiskolinimÄ darbuotojui, t. y. darbo užmokesčio įsiskolinimÄ , mokėtinÄ darbuotojui atskaičius mokesčius („į rankas“).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi nurodytas aplinkybes, pritaria apelianto argumentams. Byloje nustatyta, kad Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas apskaičiavo darbuotojui priklausantį darbo užmokestį neatskaičius mokėtinų mokesčių, o po to nurodė nepriemokÄ atskaičius mokesčius, t. y. darbo užmokesčio sumÄ , mokėtinÄ â€žÄ¯ rankas“ ir Å¡iÄ sumÄ priteisė. Nei Darbo ginčų komisija, nei teismas nedetalizavo, kaip ir kokie mokesčiai buvo iÅ¡skaityti. Nors tokį klausimÄ darbdavė kėlė ieÅ¡kinyje, pirmosios instancijos teismas su tuo susijusių aplinkybių nevertino, mokesčių iÅ¡skaičiavimo pagrindo nenurodė.

21. Apeliantas pagrįstai teigia, kad M. M. yra ne Lietuvos Respublikos nuolatinis gyventojas, kad sudarant darbo sutartį buvo atskirai aptarti jo darbo santykių pagrindai, t. y. nustatant, kad jis galės pradėti dirbti tik kai gaus „D“ vizÄ . Apeliantas įstatymu pagrindžia, kad ne nuolatiniam Lietuvos gyventojui pajamų mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas turi ypatumų. Darbdavys, iÅ¡skaičiuodamas mokesčius nuo darbuotojui (ne nuolatiniam gyventojui) mokamo darbo užmokesčio, neturi teisės taikyti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD). Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 9 dalies nuostatas nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali bÅ«ti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, jam pačiam teikiant metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ . Tokia mokesčių įstatymo nuostata galioja Å¡iuo metu ir galiojo per visÄ darbuotojo M. M. darbo laikotarpį, kai UAB „Vizlita“ faktiÅ¡kai mokėjo jam darbo užmokestį, t. y. nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d.

22. Nors darbuotojas M. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigia, kad jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia Å¡iuos jo paaiÅ¡kinimus. Pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas: 1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, arba 2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba 3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje iÅ¡bÅ«va iÅ¡tisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba 4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje iÅ¡bÅ«va iÅ¡tisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitÄ einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iÅ¡ Å¡ių mokestinių laikotarpių iÅ¡buvo Lietuvoje iÅ¡tisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei Å¡io straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip. 90 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba 5) fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka Å¡ios dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje valstybėje iÅ¡laidos dengiamos iÅ¡ Lietuvos valstybės arba savivaldybių biudžetų.

23. Vertinant, ar darbuotojas gali bÅ«ti laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad M. M., eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, nuolat nedirbo Lietuvoje. Taip pat byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo iÅ¡duotas 2022 m. gegužės 17 d. (e. bylos t. 12, b. l. 112), gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje atsakovas deklaravo 2022 m. lapkričio 7 d. (e. bylos t. 7, b. l. 2). Kiti byloje surinkti duomenys rodo, kad M. M. Lietuvoje neturi ir anksčiau neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. M. M. teismui yra pateikęs praÅ¡ymÄ nesiųsti jam procesinių dokumentų įteikimui Lietuvoje, pažymint, kad jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje ir faktiÅ¡kai negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (e. bylos t. 12, b. l. 58). Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) pilietis M. M. pagal darbo sutartį buvo įdarbintas UAB „Vizlita“ su sÄ lyga, jog jis turi „D“ vizÄ . Todėl darbdavys pagrįstai teigia, kad Å¡iuo atveju iÅ¡skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį nuo darbuotojo M. M. darbo užmokesčio, turėjo bÅ«ti taikomas teisinis režimas, galiojantis ne nuolatiniam Lietuvos gyventojui.

24. Apeliantė teigia, kad nepritaikius NPD, gyventojų pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visų darbuotojo (ne nuolatinio Lietuvos gyventojo) pajamų, t. y. nuo viso priskaičiuoto darbo užmokesčio „ant popieriaus“, o darbdaviui sumokėjus pajamų mokestį nuo viso darbo užmokesčio „ant popieriaus“ darbuotojui lieka mažesnė darbo užmokesčio dalis išmokėtina „į rankas“.

25. Darbdavys remiasi internetine gyventojų pajamų mokesčio skaičiuokle https://www.tax.lt/skaiciuokles/atlyginimo_ir_mokesciu_skaiciuokle#google_vignette. Darbdavio skaičiavimai (e. bylos t. 1, b. l. 183), pagrįsti šia skaičiuokle, patvirtina, kad Darbo ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo apskaičiuota ir darbuotojui priteista darbo užmokesčio suma „į rankas“ yra 705,23 Eur didesnė, nei darbdavys iš tikrųjų turi sumokėti darbuotojui darbo užmokesčio „į rankas“:

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad paminėta aplinkybė, susijusi su apskaičiuotos ir priteistos sumos dydžio pagrįstumu, buvo tiek pirmosios instancijos teismo nagrinėjamo ginčo, tiek ir apeliacijos dalyku. Šalys privalėjo teikti teismui įrodymus savo argumentams pagrįsti, tačiau savo paskaičiavimų, pagrįstų Gyventojų pajamų mokesčio nuostatomis, darbuotojas nepateikė, taip pat nenurodė, kodėl internetinė mokesčių skaičiuoklė neatitinka įstatymo ir neturėtų būti taikoma. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus mokesčių paskaičiavimus, neturi pagrindo jais abejoti, nes jie atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reikalavimus, pagal kuriuos neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) 2021 metais buvo: 1) 400 Eur, jeigu pajamos neviršija 642 Eur per mėnesį; 2) jeigu mėnesio pajamos viršija 642 Eur per mėnesį, mėnesio NPD = 400 – 0,18 x (su darbo santykiais susijusios pajamos – 642* Eur); mėnesio NPD netaikomas, kai mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos lygios arba didesnės nei 2864,22 Eur; 2022 metais nepamokestinamų pajamų dydis apskaičiuojamas taip: 1) 460 Eur (nuo 2022 m. birželio 1 d. 540 Eur), jeigu pajamos neviršija 730 Eur per mėnesį; 2) jeigu mėnesio pajamos viršija 730 Eur mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal dvi formules: 2.1) jeigu mėnesio pajamos neviršija 1678 Eur, mėnesio NPD = 460 – 0,26 x (su darbo santykiais susijusios pajamos – 730* Eur); 2.2) jeigu mėnesio pajamos viršija 1678 Eur, mėnesio NPD = 400 – 0,18 x (su darbo santykiais susijusios pajamos – 642 Eur); nuo 2022 m. birželio 1 d. jeigu mėnesio pajamos viršija 730 Eur mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal dvi formules: jeigu mėnesio pajamos neviršija 1704 Eur, mėnesio NPD = 540 – 0,34 x (su darbo santykiais susijusios pajamos – 730* Eur); jeigu mėnesio pajamos viršija 1704 Eur, mėnesio NPD = 400 – 0,18 x (su darbo santykiais susijusios pajamos – 642 Eur).

27. Atsižvelgiant į darbdavės pateiktus paskaičiavimus laikytina, kad pagal Darbo ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo apskaičiuotÄ darbo laiko normÄ , kurios kaip minėta Å¡alys apeliacinės instancijos teisme neginčijo, darbdavys per visÄ darbuotojo darbo laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., netaikant NPD, turėjo sumokėti darbuotojui „į rankas“ ne 16650,31 Eur, bet 15945,08 Eur.

28. Kaip teisingai nurodo apeliantė, Darbo ginčų komisija ir teismas nustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos bei grynaisiais pinigais pagal kasos iÅ¡laidų orderį atsakovui yra iÅ¡mokėta 16104,97 Eur. Darbuotojas M. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymi, kad pinigų sumos, kurias jis gavo iÅ¡ asmeninės įmonės (duomenys neskelbtini) J. M. banko sÄ skaitos, neturi bÅ«ti įskaitomos į sumas, iÅ¡mokėtas kaip susijusias su darbo santykiais. Teisėjų kolegija, patikrinusi su tuo susijusias bylos aplinkybes, atkreipia dėmesį, kad tokios sumos, kurias J. M. mokėjo iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos, nurodydama mokėjimo paskirtį „skola“, nėra įskaitytos į pirmosios instancijos teismo nurodytÄ 16104,97 Eur sumÄ . Å iÄ sumÄ sudaro 6499,39 Eur, sumokėti įmonės UAB Vizlita“ pavedimais 2021 metais, 8455,61 Eur sumokėti įmonės UAB Vizlita“ pavedimais 2022 metais (e. bylos t. 1, b. l. 30-31) ir 1150 Eur sumokėti pagal įmonės 2021 m. gruodžio 3 d. kasos iÅ¡laidų orderį (e. bylos t. 11, b. l. 162). Priežastys, dėl kurių J. M. sumokėtos sumos atsakovui nėra prilygintos darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimui, buvo detaliai aptartos Darbo ginčų komisijos sprendime, įskaitant tai, kad visuose mokėjimo pavedimuose, kuriuos atliko UAB „Vizlita“, mokėjimo pavedimų paskirtyje buvo pažymėta, kad mokėjimai atliekami „pagal darbo sutartį“, o J. M. atliktų mokėjimo pavedimų paskirtis yra neaiÅ¡ki, t. y. nurodyta, kad mokėjimo paskirtis yra „skola“. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad mokėtoja mokėjimų paskirties negalėjo paaiÅ¡kinti, o pateikti įmonės vidaus dokumentai leidžiantys J. M. disponuoti įmonės lėšomis, neatskleidžia materialinių santykių, kurių pagrindu atsakovui buvo iÅ¡mokėti pinigai. Byloje nepaneigta, kad pareiga mokėti J. M. galėjo kilti ir iÅ¡ asmeninių santykių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Å¡ių aplinkybių. Nepaisant to, byloje neabejotinai įrodyta, kad per darbo santykių laikotarpį ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo darbuotojui 16104,97 Eur.

29. Teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pripažinus, jog darbdavio mokėtina suma „į rankas“ yra 705,23 Eur mažesnė, nei jÄ nustatė Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas, taip pat konstatuotina, jog nėra pagrindo priteisti darbuotojui 545,34 Eur darbo užmokesčio nepriemokos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje, t. y. dėl 545,34 Eur darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Å¡is darbuotojo reikalavimas, pareikÅ¡tas Darbo ginčų komisijai, atmetamas.

30. Taip pat naikinama ir teismo sprendimo dalis, dėl 1090,68 Eur netesybų priteisimo. Vadovaujantis DK 147 str. 2 d., darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Šiuo atveju, konstatavus, kad darbo sutarties nutraukimo metu darbdavys buvo visiškai atsiskaitęs su darbuotoju, nėra pagrindo taikyti paminėtas netesybas.

Dėl darbdavio reikalavimo priteisti be teisinio pagrindo iÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį

31. Apeliantė prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl permokų priteisimo iš darbuotojo.

32. Apeliantė nurodo, kad neginčija Darbo ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo apskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris atskaičius mokesčius ir netaikant NPD, sudaro 15945,08 Eur. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismui pripažinus, jog darbuotojui mokėtina suma „į rankas“ yra 15945,08 Eur, laikytina, kad darbdavys turi 159,89 Eur permokÄ (16104,97 Eur – 15945,08 Eur).

33. Teisėjų kolegija vertina, kad tokie apeliantės teiginiai yra pagrįsti, atitinka byloje konstatuotus faktus. Vis dėlto 159,89 Eur permoka yra nustatyta teismo, o jos priežastys nėra susijusios su darbuotojo nesÄ Å¾iningumu ar darbdavio padaryta sÄ skaitybos klaida. Å ios permokos susidarymo pagrindas yra tai, kad darbdavys netinkamai apskaitė darbuotojo darbo laiko normÄ . Tokia permoka, remiantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu, negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma.

34. Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė darbdavės reikalavimÄ priteisti 1185,16 Eur kaip be pagrindo iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Apeliantė byloje laikėsi pozicijos, kad 1185,16 Eur suma be pagrindo buvo sumokėta darbuotojui du kartus tÄ pačiÄ dienÄ ir kad tai įrodo sÄ skaitybos klaidÄ , dėl ko iÅ¡ieÅ¡koti tokiÄ sumÄ pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nėra apribojimų. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad abu 2022 m. liepos 20 d. atlikti mokėjimai 1185,16 Eur sumai yra pripažinti realiai iÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu ir įtraukti į teismo pripažintÄ 16104,97 Eur sumÄ (e. bylos t. 1, b. l. 30). Todėl negalima laikyti, kad viena iÅ¡ Å¡ių sumų buvo sumokėta be pagrindo. Å ioje situacijoje be pagrindo sumokėta suma galėtų bÅ«ti laikoma tik 159,89 Eur dalis iÅ¡ 1185,16 Eur, kurie darbdavės teigimu 2022 m. liepos 20 d. buvo pervesti esant sÄ skaitybos klaidai. Tačiau apeliantė Å¡ioje byloje įrodinėjo sÄ skaitybos klaidÄ bÅ«tent dėl to, kad visa 1185,16 Eur suma buvo pervesta per klaidÄ kaip dubliuojanti suma. PaaiÅ¡kėjus, kad ne visa 1185,16 Eur suma yra sumokėta be pagrindo, negalima pripažinti ir tokios sumos susidubliavimo kaip sÄ skaitybos klaidos.

35. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria Darbo ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, negalima tokių permokų išieškoti iš darbuotojo.

36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37. Ieškovė teigia, jog teismas nepasisakė dėl to, kaip reikėtų vertinti 530 Eur mokėjimus, kuriuos darbuotojui sumokėjo įmonės vadovė J. M., tačiau ši aplinkybė darbo ginčui neturi reikšmės. J. M. nėra šio darbo ginčo šalimi ir teismas neturėjo teisės spręsti dėl jos teisių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ taip pat perskirstomos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

39. Å ioje darbo byloje darbdavė iÅ¡ esmės kėlė du reikalavimus, t. y. prašė netenkinti darbuotojo praÅ¡ymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir netesybų priteisimo (1458,59 Eur) ir prašė priteisti be pagrindo iÅ¡mokėtas lėšas (1185,16 Eur). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , yra patenkintas vienas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl priteisto darbo užmokesčio ir netesybų panaikinimo (1458,59 Eur) ir atmestas reikalavimas dėl be pagrindo iÅ¡mokėtos sumos priteisimo (1185,16 Eur). Pagal patenkintų ir atmestų turtinių reikalavimų santykį laikytina, kad byloje yra patenkinti 55 procentai ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo reikalavimų ir, atitinkamai, atmesti 45 procentai ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo reikalavimų.

40. IeÅ¡kovė yra sumokėjusi 59 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį (e. bylos t. 1, b. l. 202), 37 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (e. bylos t. 12, b. l. 28). IeÅ¡kovė taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad Å¡ioje byloje patyrė 1015 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme (e. bylos t. 11, b. l. 163, 184), 748,99 Eur dokumentų vertimų iÅ¡laidų (e. bylos t. 11, b. l. 164) ir 1210 Eur už advokato pagalbÄ rengiant apeliacinį skundÄ . IÅ¡ viso ieÅ¡kovė patirtos iÅ¡laidos sudaro 3069,99 Eur. IeÅ¡kovei nuo Å¡ios sumos, proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo reikalavimų priteisiama 55 procentai, t. y. 1688,49 Eur iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

41. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Uždarosios akcinės bendrovės „Vizlita“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimÄ pakeisti:

sprendimo dalį, kurioje atsakovui M. M. yra priteista 545,34 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų ir 1090,68 Eur netesybų, panaikinti ir šiuos atsakovo M. M. reikalavimus atmesti;

kitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Vizlita“, juridinio asmens kodas 303212214, iÅ¡ atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas pagal LeidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje (duomenys neskelbtini) 1688,49 Eur (tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 49 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

Renata Volodko