d27fd688-92aa-458a-8db4-80d567b4e1d1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinė byla Nr. 2A-373/2011          Procesinio sprendimo kategorija: 121.17; 99.8; 99.9.                                                                                        (S)          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 10 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio KailiÅ«no ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Dauriui AÅ¡akai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3043-798/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Ä® Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi ieÅ¡kovas UAB „VAATC“, kuris prašė ieÅ¡kinį iÅ¡spręsti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iÅ¡ atsakovo 227 073,69 Lt pradelsto įsiskolinimo, 454,10 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad 2008 m. gruodžio 18 d. tarp jo ir atsakovo UAB „VSA Vilnius“ buvo sudaryta Atliekų tvarkymo sutartis Nr. 0014S, pagal kuriÄ jis suteikė atsakovui atliekų deponavimo bei tvarkymo paslaugas.

IeÅ¡kovas, suteikęs paslaugas atsakovui, iÅ¡rašė ir pateikė apmokėti 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ATC002147 326 160,47 Lt sumai. Atsakovas nustatytu laiku, t. y. iki 2009 m. spalio 30 d., sÄ skaitos neapmokėjo, tuo pažeidė Atliekų tvarkymo sutarties 3.2.13, 4.1., 4.5 punktus. Atsakovas 2009 m. lapkričio 13 d. pervedė ieÅ¡kovui 100 000 Lt. Pagal Atliekų tvarkymo sutarties Nr. 0014S 4.7 punktÄ atsakovo pervestu daliniu skolos sumokėjimu buvo įskaitytos iki Å¡io mokėjimo apskaičiuotos sutartinės netesybos, t. y. 913,22 Lt delspinigių ir liko neapmokėta 227 073,69 Lt pagrindinės skolos bei už toliau einantį pradelstÄ laiku atsiskaityti laikotarpį paskaičiuoti delspinigiai - 454,10 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai.Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ su preliminariu teismo sprendimu nesutiko ir pateikė prieštaravimus, prašė ieškovo ieškinį atmesti. 2010 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo UAB „VAATC“ patikslintas ieškinys. Ieškovas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas 2009 m. lapkričio 25 d. pervedė ieškovui 100 000 Lt skolos pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ATC002147 daliniam padengimui, patikslino savo reikalavimus, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo UAB „VSA Vilnius“ priteisti 127 527,79 Lt pradelsto įsiskolinimo, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. galutiniu sprendimu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kovo UAB „VAATC“ patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, priteisdamas ieÅ¡kovui UAB „VAATC“ iÅ¡ atsakovo UAB „VSA Vilnius“ 127 527,79 Lt įsiskolinimo, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 776 Lt žyminio mokesčio, 3 280,30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad atsakovas 2009 m. lapkričio 13 d. ir 2009 m. lapkričio 25 d. pervedė ieÅ¡kovui po 100 000 Lt, t. y. iÅ¡ viso 200 000 Lt.

IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Sutarties 4.7 punktu, iÅ¡ pervestos sumos pirmiausia įskaitė delspinigius, o likusia suma - neapmokėtÄ skolÄ pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ATC Nr. 00214. Todėl atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovui 127 527,79 Lt. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktÄ KazokiÅ¡kių sÄ vartyno atliekų priėmimo registravimo žurnalo iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. ir atliekų deklaracijų pavyzdžius, atsakovo prieÅ¡taravimuose iÅ¡dėstytus argumentus, jog ieÅ¡kovas negali reikalauti įsiskolinimo dėl neaiÅ¡kių atliekų kiekių, atmetė kaip nepagrįstus, pažymėjęs, kad sutarties sÄ lygos įpareigojo Å¡alis fiksuoti atvežtų atliekų kiekį ir Å¡io įpareigojimo buvo laikytasi.

Teismas taip pat pažymėjo, jog įrodymų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas ieÅ¡kovui dėl pristatomų atliekų kiekio arba jo užfiksavimo tvarkos per sutarties vykdymo laikotarpį, atsakovas nepateikė. Todėl, atsižvelgęs į CK 6.256 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , teismas pripažino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo pagrįstu. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 ir 98 straipsniais bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius“, iÅ¡ atsakovo UAB „VSA Vilnius“ ieÅ¡kovo UAB „VAATC“ naudai taip pat priteisė ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ pagal pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras - 2 926,99 Lt ir už antstolio atliktus veiksmus pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomÄ jį dokumentÄ - 353,31 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „VSA Vilnius“ prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti įsiskolinimo, nes nėra aiÅ¡ku, už kokį atliekų kiekį įsiskolinimas yra paskaičiuotas.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų ir duomenų nematyti, kiek atliekų, už kurias esÄ susidarė įsiskolinimas, UAB „VSA Vilnius“ pristatė į sÄ vartynÄ , nes visos pristatomos atliekos privalo bÅ«ti pasveriamos ir apskaitomos, turi bÅ«ti minusuojama tuščių automobilių masė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimÄ , vadovavosi tik subjektyviais ieÅ¡kovo nurodytais duomenimis.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo pateiktų atliekų deklaracijų negalėjo laikyti tinkamais įrodymais, kadangi jas pasirašė tik ieÅ¡kovo darbuotojas - operatorė.

Apeliantas deklaracijų nepasirašė, nes nesutiko su ieÅ¡kovo nurodytu atliekų svoriu.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atliekų kiekį patvirtina į bylÄ pateiktas atliekų apskaitos žurnalo iÅ¡raÅ¡as, kadangi jis yra vienaÅ¡alis ieÅ¡kovo pildomas dokumentas. Be to, aplinkybė, kad ieÅ¡kovas siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ apeliantui, nepatvirtina fakto, jog bendrovė tokį praneÅ¡imÄ gavo, tuo labiau, kad su jame pateiktais duomenimis sutiko. IeÅ¡kovas neturėjo teisės apelianto apmokėjimais įskaityti delspinigius, nes bankiniuose pavedimuose buvo aiÅ¡kiai įvardintos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, su kurių dalimis apeliantas sutiko.

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su mokėjimo paskirtimi, galėjo pinigų sumas grÄ Å¾inti apeliantui, tačiau to nepadarė. Todėl, esant įskaitymui, apeliantas prarado teisėtÄ ir pagrįstÄ galimybę ginčyti delspinigius bei jų dydį. Pagal sutarties 4.5 punktÄ delspinigiai galėjo bÅ«ti skaičiuojami tik praėjus 60 dienų nuo to momento, kai apeliantas gavo PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . IeÅ¡kovas teisme neįrodė Å¡ios aplinkybės.Bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su advokato suteiktomis paslaugomis ir procesinių dokumentų vykdymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ apelianto priteisė kartu su PVM, kadangi PVM mokėtojas (Å¡iuo atveju tiek advokatas, tiek antstolis), susigrÄ Å¾inęs PVM iÅ¡ valstybės biudžeto, nepagrįstai praturtėtų.Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ apelianto iÅ¡laidas, susijusias su advokato suteiktomis teisinėmis paslaugomis, nesivadovavo protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio“. Anot apelianto, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad byla buvo nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, bylos apimtis nėdidelė, byla truko trumpÄ laikÄ , joje nebuvo sprendžiami nauji klausimai, ir sumažinti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Teismas neįvertino, kad advokato M. Urbelio iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nėra nurodyta, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos ieÅ¡kovui, kad galima bÅ«tų nustatyti teikiamų paslaugų sudėtingumo laipsnį.IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi prieÅ¡ apeliantÄ jis buvo inicijavęs dar tris civilines bylas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu,   t. y. pagal tÄ pačiÄ sutartį, tik pagal skirtingas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras.

Anot apelianto, bylinėjimosi iÅ¡laidos bÅ«tų daug mažesnės, jei skolų pagal tÄ pačiÄ sutartį pagrįstumo klausimas bÅ«tų spręstas viename procese.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „VAATC“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:IÅ¡ paties apelianto konkliudentinių veiksmų, kuriais jis savanoriÅ¡kai iÅ¡ dalies padengė pradelstÄ Ä¯siskolinimÄ pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ATC002147, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis sutiko su sÄ skaitos pagrįstumu bei joje nurodytu atliekų kiekiu. Todėl apelianto pozicija - ginčyti reikalavimo dėl likusios pradelstos apmokėti skolos dalies pagrįstumÄ bei paties apelianto pristatytų komunalinių atliekų kiekius - yra abejotina ir nenuosekli, o apeliacinio skundo argumentai prieÅ¡tarauja jo paties anksčiau atliktiems veiksmams.IeÅ¡kovas pateikė teismui visus dokumentus, pagrindžiančius susidariusiÄ skolÄ bei paties apelianto pristatytų atliekų kiekius.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ieÅ¡kovui bÅ«tų reiÅ¡kęs kokias nors pretenzijas dėl pristatomų atliekų kiekių arba jų užfiksavimo tvarkos pažeidimų.Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi laisvu įrodymų vertinimo bei tikimybių pusiausvyros principu, todėl pagrįstai atsižvelgė į ieÅ¡kovo pateiktÄ atliekų apskaitos žurnalo iÅ¡raÅ¡Ä , kaip į tinkamÄ Ä¯rodymÄ , ypač, kai jis buvo vertinamas kitų byloje esančių įrodymų kontekste.Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, nes joje aptartos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , Å¡aliai turi bÅ«ti priteistos tokio dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos, kokios buvo faktiÅ¡kai patirtos. Todėl ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteista tiek bylinėjimo iÅ¡laidų, kiek buvo iÅ¡raÅ¡yta advokato ir antstolio PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose.Pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ suma nevirÅ¡ija rekomenduojamų leistinų dydžių, nustatytų Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu. Be to, skirtingai nei nurodo apeliantas, ieÅ¡kovo atstovo iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose yra aiÅ¡kiai nurodytas suteiktų teisinių paslaugų laikotarpis, taip pat konkretÅ«s atlikti teisiniai veiksmai.2011 m. rugsėjo 15 d.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB „VSA Vilnius“ praÅ¡ymas, kuriame nurodyta, kad atsakovas, atlikdamas dalinius mokėjimus, padengė ieÅ¡kovo reikalautÄ sumÄ pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. ATC002147. Atsakovas teigia, kad Å¡iai dienai įsiskolinimo byloje nebeliko, ieÅ¡kovas atsiskaitymo fakto neginčija. Todėl atsakovas pareiÅ¡kia, kad jis atsisako apeliacinio skundo dalies dėl įsiskolinimo sumos priteisimo, teigdamas, jog tokio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos. Atsakovas taip pat teigia, kad jis palaiko savo reikalavimus ir iÅ¡dėstytus argumentus dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir iÅ¡tyrė ieÅ¡kovo reikalavimus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų bei netesybų priteisimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacinio skundo dalies, kuria buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo priteista įsiskolinimo suma, atsisakymo              Dispozityvumo principas (CPK 13 str.) galioja viso civilinio proceso metu, todėl apeliantas turi teisę atsisakyti inicijuoto apeliacinio proceso, atsisakydamas skundo. Apeliacinio skundo, kuris nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, apeliantas gali atsisakyti iki baigiamųjų kalbų (CPK 308 str. 1 d.).

PareiÅ¡kimÄ atsisakyti apeliacinio skundo dalies, kuria ginčijama pirmosios instancijos teismo priteista įsiskolinimo suma, atsakovas pateikė laiku, t. y. iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliacine žodinio proceso tvarka pradžios.              Atsakovas pareiÅ¡kime dėl apeliacinio skundo dalies atsisakymo nurodo, kad ieÅ¡kovo reikalautas įsiskolinimas pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. ATC002147 yra padengtas, todėl jis atsisako apeliacinio skundo dalies dėl įsiskolinimo sumos priteisimo, tačiau toliau palaiko savo reikalavimus ir iÅ¡dėstytus argumentus dėl priteistų netesybų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų nepagrįstumo.

Prie Å¡io pareiÅ¡kimo apeliantas pridėjo mokėjimo nurodymus, kuriais ieÅ¡kovui buvo pervestos sumos pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. ATC002147 susidariusiam įsiskolinimui padengti.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovas UAB „VAATC“ už 2008 m. gruodžio 18 d. Atliekų tvarkymo sutarties Nr. 0014S (toliau – Sutartis) pagrindu atsakovui UAB „VSA Vilnius“ suteiktas atliekų deponavimo bei tvarkymo paslaugas iÅ¡rašė ir pateikė apmokėti 2009 m. rugpjūčio 31 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. ATC002147 326 160,47 Lt sumai (b. l. 9). Pagal Sutarties 4.5 punktÄ , atliekų vežėjas (Å¡iuo atveju atsakovas) įsipareigojo gautÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ apmokėti ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sÄ skaitos-faktÅ«ros gavimo dienos (toks terminas buvo numatytas ir minėtoje PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje). Vadinasi, atsakovas 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. ATC002147 privalėjo apmokėti iki 2009 m. spalio 30 d. (b. l. 9). Kaip matyti iÅ¡ apelianto pateikto 2009 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymo                Nr. 11131234 ir ieÅ¡kovo pateikto AB SEB banko iÅ¡raÅ¡o (b. l.

10) matyti, jog dalis sumos –   100 000 Lt buvo sumokėta praleidus sutartyje nustatytÄ terminÄ , t. y. 2009 m. lapkričio 13 d. IeÅ¡kovas už pradelstÄ atsiskaityti laikotarpį nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d., kai buvo sumokėta dalis sumos, apskaičiavo 913,22 Lt delspinigių (b. l. 12). Sutarties Å¡alys 4.7 punktu susitarė, kad jeigu atliekų vežėjas laiku neatsiskaito su atliekų tvarkytoju ir atliekų tvarkytojas turi teisę skaičiuoti delspinigius, tai apmokėjimas už suteiktas paslaugas atliekamas sekančia tvarka: pirmoje eilėje įskaitomas netesybos, po to įskaitoma atliekų vežėjui mokėtina suma. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos 2009 m. lapkričio 23 d. pažymos (b. l.

12) ieÅ¡kovas, gavęs dalį apmokėjimo (100 000 Lt), pirmiausia įskaitė apskaičiuotus delspinigius (913,22 Lt), o paskui padengė dalį skolos pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , todėl liko neapmokėta skola - 227 073,69 Lt (b. l. 12). Kadangi ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. ATC002147 liko iÅ¡ dalies neapmokėta, ieÅ¡kovas apskaičiavo delspinigius už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2009 m. lapkričio  23 d. – 454,10 Lt (b. l. 12). 2009 m. lapkričio 25 d. atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo dar 100 000 Lt pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. ATC002147 (b. l. 60).

Vadovaudamasis Sutarties 4.7 punktu, ieÅ¡kovas taip pat pirmiausia įskaitė apskaičiuotus delspinigius – 454,10 Lt (100 000 Lt – 454,10 Lt = 99 545,90 Lt) ir patikslintu ieÅ¡kiniu sumažino reikalavimus iki 127 527,79 Lt (227 073,69 Lt – 99 545,90 Lt = 127 527,79 Lt). Pirmosios instancijos teismas 2010 m. birželio 22 d. galutiniu sprendimu iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė likusiÄ skolÄ (be delspinigių, nes jie buvo įskaityti anksčiau) - 127 527,79 Lt, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 124-127).

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kimo dėl apeliacinio skundo dalies atsisakymo priedų (2010 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymo Nr. 12101529 ir 2010 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymo Nr. 12221022), po galutinio sprendimo priėmimo atsakovas ieÅ¡kovui apmokėjo likusiÄ sumÄ pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. ATC002147 – iÅ¡ viso 127 527,79 Lt, tokiu bÅ«du pripažindamas prieÅ¡ tai atliktus ieÅ¡kovo įskaitymus. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas apmokėjo ne tik 2009 m. rugpjūčio 31 d.

PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. ATC002147 nurodytÄ sumÄ (326 160,47 Lt), bet ir delspinigius – iÅ¡ viso 1 367,32 Lt (už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d. - 913,22 Lt ir už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2009 m. lapkričio 23 d. – 454,10 Lt). Tokie atsakovo konkliudentiniai veiksmai, kai apmokama tiek ginčyta skola, tiek delspinigiai, leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas pareiÅ¡kimu dėl apeliacinio skundo dalies atsisakymo nusprendė nebeginčyti 2010 m. birželio 22 d. galutinio teismo sprendimo dalies, kuria buvo priteistas 127 527,79 Lt įsiskolinimas, todėl apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo objektu lieka tik apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimo iÅ¡laidų už advokato suteiktas teisines paslaugas ir už antstolio atliktus vykdymo veiksmus dydis.             Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, sprendžia, jog nėra nustatyta, kad apelianto pateiktas apeliacinio skundo reikalavimo, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo buvo priteistas 127 527,79 Lt dydžio įsiskolinimas, atsisakymas prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 3 str. 6 d., 42 str. 2 d.).

Pagal CPK 308 straipsnio 3 dalį, atsisakius apeliacinio skundo pakartotinis jo pateikimas negalimas. Šios apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės apeliantui yra žinomos, todėl minėto apeliacinio skundo reikalavimo atsisakymas priimtinas, o pradėtas apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 308 str.).              Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo              Kaip matyti iš skundžiamo galutinio teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovui priteisė pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 2 926,99 Lt išlaidų už advokato suteiktas paslaugas ir 353,31 Lt už antstolio atliktus vykdymo veiksmus.

Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas, į jas įskaičiuodamas pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Tokį argumentÄ apeliantas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, kurioje buvo konstatuota, kad tuo atveju, kai prekes ar paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo ar paslaugos įsigijimo PVM sumos negalima laikyti Å¡io asmens nuostoliu, nes PVM mokėtojas, susigrÄ Å¾inęs PVM iÅ¡ valstybės biudžeto, nepagrįstai praturtėtų.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiÅ¡kina ir taiko teisės normas. TÄ teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į faktines konkrečios bylos aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi.

Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-122/1998; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2000 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2000; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyta pozicija, kad apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartyje faktinės bylos aplinkybės buvo susijusios su draudimo teisiniais santykiais ir teismas pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl nuostolių, kaip civilinės materialinės teisės instituto. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju yra ginčijamas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis, kuris priskirtinas civilinio proceso teisės institutui, todėl negalima vadovautis apelianto nurodytu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu (tokios pat pozicijos laikėsi Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-130/2011).

             Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovas už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėjo iÅ¡ viso 2 926,99 Lt (b. l. 113-116), o už pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymÄ â€“ 353,31 Lt (b. l. 117-118). Bylinėjimosi iÅ¡laidoms apmokėti iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose į mokėtinas sumas buvo įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis (b. l. 113, 115, 117), vadinasi ieÅ¡kovas apmokėjo advokato ir antstolės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras kartu su jose nurodytu pridėtinės vertės mokesčiu (b. l. 114, 116, 118).

Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaičiuodamas į juos ir pridėtinės vertės mokestį.             Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo priteistÄ iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį, motyvuodamas tuo, kad teismas nesivadovavo protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“.

             Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, advokatas M. Urbelis už ieÅ¡kovui suteiktas teisines paslaugas iÅ¡rašė 2009 m. lapkričio 30 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MU/09LT 210 1 726,67 Lt sumai (b. l. 113) ir 2010 m. vasario 26 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MU/10LT 225 1 200,32 Lt sumai (b. l. 115). Skirtingai, nei nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, Å¡iose sÄ skaitose-faktÅ«rose tiksliai nurodyta už kokias paslaugas kokia suma yra paskaičiuota. Advokatas 2009 m. lapkričio    30 d.

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. MU/09LT 210 prašė apmokėti už ieÅ¡kinio rengimÄ ir padavimÄ teismui, 2010 m. vasario 26 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MU/10LT – už atsiliepimo į prieÅ¡taravimus ir patikslinto ieÅ¡kinio rengimÄ . Be to, į Å¡ias sÄ skaitas buvo įtrauktos ir kitos iÅ¡laidos: kuro iÅ¡laidos, dokumentų spausdinimas, kopijavimas, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Turto areÅ¡to aktų registro. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyta, kad už ieÅ¡kinį rekomenduotinas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 MMA, t. y. 2 400 Lt (Rekomendacijų 8.2 p.p.), už atsiliepimo į prieÅ¡taravimus – 1 MMA, t. y. 800 Lt (8.5 p.p.), už patikslintÄ ieÅ¡kinį – 3 MMA, t. y. 2 400 Lt (Rekomendacijų 10 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į advokato iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose apskaičiuotas sumas, konstatuoja, kad jos nevirÅ¡ija maksimalaus dydžio, nustatyto minėtose Rekomendacijose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė pastarojo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti visa apimtimi – iÅ¡ viso 2 926,99 Lt.              Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumažintos dėl to, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡ jį inicijavo kitas tris civilines bylas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, t. y. pagal tÄ pačiÄ sutartį, kai galėjo ginti savo interesus viename procese, ir dėl to padidėjo bylinėjimosi iÅ¡laidos.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro, atsižvelgusi į tai, kad apeliantas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog jo minimos civilinės bylos yra analogiÅ¡kos.             Teisėjų kolegija aptartų motyvų pagrindu pripažįsta, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato suteiktas teisines paslaugas ir už antstolio atliktus vykdymo veiksmus priteisimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui.

                                       Dėl laikinųjų apsaugos priemonių              Vadovaujantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi.             Apeliantas 2011 m. rugsėjo 15 d. pareiÅ¡kimu praÅ¡o panaikinti jo atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡nykus pagrindui jas taikyti.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu prašė palikti galioti laikinÄ sias apsaugos priemones ta apimtimi, kuria bÅ«tų užtikrintas jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.             Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi (b. l. 53-54) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių apimtis buvo sumažinta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi (b. l. 61), buvo taikomos pagrindinio reikalavimo dėl įsiskolinimo (iÅ¡ pradžių dėl 227 527,79 Lt, sumažinus reikalavimÄ â€“ dėl 127 527,79 Lt) įvykdymo užtikrinimui, o ne ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo užtikrinimui, bei į tai, kad ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (3 280,30 Lt), palyginus su buvusia įsiskolinimo suma, kurios įvykdymas ir buvo užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra nedidelė, o atsakovas sugebėjo įvykdyti ieÅ¡kovo pagrindinį reikalavimÄ visa apimtimi, nors jo suma buvo ir didelė, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nelaikytina atsakovui didele, jog jis negalėtų jos sumokėti, todėl panaikina pirmosios instancijos teismo taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo turto areÅ¡tÄ , iÅ¡nykus pagrindui jas taikyti (CPK 144 str.).

             Dėl kitų su bylos nagrinėjimu susijusių klausimų              Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisakė dalies apeliacinio skundo, o kita apeliacinio skundo dalis atmetama, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteistos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.). Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių jo turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidas, teisėjų kolegija netenkina ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ atsakovo jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kad apeliantas atsisakė apeliacinio skundo dalies, apeliantui grÄ Å¾ina 75 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ - 2 663,25 Lt (CPK 87 str. 2 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesÄ pagal atsakovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinio skundo dalį, kuria buvo skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. galutinio sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovo UAB „VSA Vilnius“ ieÅ¡kovui UAB „VAATC“ priteista 127 527,79 Lt įsiskolinimo.Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo UAB „VSA Vilnius“ turto areÅ¡tÄ , kurio apimtis buvo sumažinta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi.

Apie tai informuoti Centrinės hipotekos įstaigos Turto areÅ¡to aktų registrÄ .GrÄ Å¾inti atsakovui UAB „VSA Vilnius“ (juridinio asmens kodas 220074960) žyminio mokesčio dalį – 2 663,25 Lt (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus ir dvideÅ¡imt penkis centus), sumokėtÄ už paduotÄ apeliacinį skundÄ 2010 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu           Nr. 07201502 per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ . Teisėjai                                                                              Alė Bukavinienė Kazys KailiÅ«nas Donatas Å ernas