d27cc90e-b231-4698-bbfb-44e345183cbe · Vilniaus apygardos teismas

? Byla Nr. 1A-179-626/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05039-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; (S) 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G.o Dzedulionio, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Jolitai Žylienei, Renatai Novickienei, Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Krčinskienei, nuteistajam M.

S. ir jo gynėjui advokatui A. G., nukentėjusiajai J. L. (ikisantuokinė pavardė - B.), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bÅ«ti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. M. S. nuteistas už nežymiai sutrikdytÄ sveikatÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent už tai, kad jis, 2016-01-30, apie 8.30 val., Vilniuje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo sugyventine J. L. (ikisantuokinė pavardė - B.) metu, tyčia ranka sugriebė už kaklo ir stipriai suspaudė. Po to tyčia rankomis pastÅ«mė pastarÄ jÄ , pagriaudamas jÄ ant lovos ir, sėdėdamas nukentėjusiajai ant kojų, sukiojo ir laužė už nugaros pastarosios abi rankas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J.

B. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva kairėje Å¡launyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. 2.1. Skunde nurodo, kad nuosprendis priimtas remiantis nenuosekliais nukentėjusiosios J. L. (ikisantuokinė pavardė - B.) parodymais, kurie kas kartÄ vis gausėdavo ir kuri iÅ¡ apelianto bandė sudaryti girtuokliaujančio asmens įvaizdį, nors tokias aplinkybes paneigė liudytojai A.

K. ir P. B.. Bei netiesioginiais įrodymais – liudytojų, kurie informacijÄ gavo iÅ¡ nukentėjusiosios, parodymais. Taip pat nurodo, kad nuosprendyje nustatytas įvykio laikas „8.30 val.“, skiriasi nuo nukentėjusiosios nurodyto laiko 2016-01-30 pareiÅ¡kime – apie 14.30 val. Taip pat prieÅ¡taringi nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio vietos (kambario); 2016-01-31 apklausiama nurodė naujas aplinkybes „pagriebimÄ už gerklės ir jos suspaudimÄ â€œ taip savo parodymus pritraukdama prie gydytojo P. 2016-01-31 apžiÅ«ros protokolo.

Apklausiama nurodė kitÄ Ä¯vykio laikÄ , teigdama, kad viskas įvyko ryte; papildomoje apklausoje, 2016-02-08 atsirado daug naujų įvykio detalių, kardinaliai pasikeičia įvykių versija bei veikos laikas bei nurodomas, kambarys kuris yra Å¡alia vonios, t. y. kambarys be durų. Mano, kad parodymų keitimo priežastis galima rasti nukentėjusiosios J. L. (ikisantuokinė pavardė – B.) mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinėje (t. 1, b. l. 98-100), kurios duomenimis nukentėjusioji įvykio dienÄ 2016-01-30 12:34:17 bandė skambinti į policijÄ 112, telefone surinko 112#1112 (iÅ¡einantis skambutis, Emergency), nors pati kategoriÅ¡kai teigė, kad po 12 val. neskambino į policija, nes buvo su meistru (t. 2, 144 lapas).

Nurodo, kad nukentėjusioji puikiai suvokė, kad jeigu skambini ankščiau praneÅ¡ti apie padarytÄ nusikaltimÄ , o jis neva padaromas vėliau, niekas ja nepatikės. Mano, kad bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties buvo pakeista nukentėjusios versija ir veikos laikas. Pažymi, kad nukentėjusioji duodama parodymus teisme 2016-10-21 iÅ¡ pradžių nurodė, kad griuvo Å¡onu, užsigavo, atrodo deÅ¡inę kojÄ (t. 2, 141 lapas), po to nurodo, kad 10.30 val. jokio skausmo nejautė, tačiau vėliau nurodo, kad fizinį skausmÄ pajuto 8.30 val., iÅ¡ (garso įraÅ¡o) matyti, kad nukentėjusioji atsakydama į klausimÄ , ar jai reikalinga greitoji, atsako „gal ne, aÅ¡ tiesiog noriu raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Cirkas, nežinau čia, kažkas“. Jokių sumuÅ¡imo pėdsakų ant nukentėjusios kÅ«no tiesiog nebuvo (t. 4, b. l. 2-3). Apelianto manymu, iÅ¡ pačių nukentėjusiosios žodžių matyti, kad situacija nėra rimta, o parodymai apie M. S. neva panaudotÄ smurtÄ , pavojingumÄ ir veiksmus yra iÅ¡galvoti. 2.2. Pažymi, kad nukentėjusiosios draugė J. P. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusioji siuntė jai žinutę, kad jei kažkas jai atsitiks, čia yra M. S. darbas. Be to J. P. teisme teigė, kad 2016-01-30 J.

L. (ikisantuokinė pavardė - B.) jai skambino nuo 10 iki 12 val. ir klausė ar kviesti policijÄ , pokalbio metu ji nurodė, kad M. S. buvo bute. Tačiau iÅ¡ J. B. (L.) telefono iÅ¡klotinės matyti, kad nuo 10 iki 12 val. jokių pokalbių telefonu tarp J. P. ir nukentėjusiosios nevyko. Pasak apelianto, toks J. P. elgesys tik patvirtina, kad tai melagingi parodymai, siekiant sumenkinti M. S.. 2.3. Nesutinka, kad jis su nukentėjusiÄ jÄ buvo sugyventiniai. Nurodo, kad jų santykiai nutrÅ«ko 2015 m. rugsėjo mėnesį.

Nurodo, kad nukentėjusioji paprašė pagyventi pas jį, nes pas jÄ baigėsi nuomos sutartis 2015 m. lapkričio - gruodžio mėnesį. Tada ji planavo įsigyti naujÄ butÄ Vilniuje, be to jį minėjo, kad atnaujino santykius su draugu, kuris gyvena Amerikoje. Nurodo, kad vien faktas, kad nukentėjusioji gyveno laikinai jo bÅ«ste nėra pagrindas besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡vadai, jog jų santykiai vertintini kaip Å¡eimos narių. Taip pat nurodo, kad Å¡ioje byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji ir jis vedė bendrÄ Å«kį, nes: byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji mokėtų už M.

S. butÄ , taip pat, kad juos sietų bendri interesai, M. S. pateikta sÄ skaitos iÅ¡klotinė rodo (t. 2, b. l. 179-185), kad jis pirkdavo maisto produktus sau; nukentėjusioji nupirko butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo vardu; jie nevyko į jokias keliones į užsienį kartu; jokių bendrų įsipareigojimų, turto, paskolų, pirkinių nebuvo; jau 2016 m. rugsėjo pabaigoje nukentėjusioji tapo nėščia, o lapkričio mėnesį sudarė santuokÄ su kitu vyru D. L.. Tai, kad jie jau buvo iÅ¡siskyrę, patvirtino liudytojai:

P. B., J. P., I. Č.. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas M. S. priremtas nenuginčijamų įrodymų, po mėnesio po apklausos teisme raÅ¡tiÅ¡kai prisipažino, kad jokio įraÅ¡o apie vestuvių rezervacijos datÄ net nedarė, bei patvirtino, kad pateikti tokius parodymus prašė nukentėjusioji (t. 3, b. l. 99). Nurodo, kad pažiÅ«rėjus į bažnyčios knygos įraÅ¡Ä akivaizdžiai matyti, įraÅ¡ytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajai (t. 1, b. l. 57). Apelianto manymu, tokiu bÅ«du nukentėjusioji bandė sudaryti fiktyviÄ vestuvių datos rezervacijÄ .

Po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, priderinant visai kitas aplinkybes su sÄ lyga, kad apie tai bažnyčios atstovai neinformuotu M. S. iki teismo pradžios. Tik liudytojo R. dėka pavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä padarė J. M. (t. 3, b. l. 67 lapas). Pats R. V. teisme prisipažino, kad ruoÅ¡iant atsakymÄ policijai, priderino J. B. duomenis (t. 3, b. l. 187). Be to, nurodo, kad pati nukentėjusioji teigė, kad jokių sužadėtuvių nebuvo (t. 3, b. l. 17), o liudytoja J. P., teigusi, kad turėjo bÅ«ti pirma pamergė, negalėjo pasakyti vestuvių sÄ raÅ¡o (t. 3, b. l. 19-20, 27). 2.4.

Apeliantas nurodo, kad įvykio metu jo nebuvo namuose. Jo manymu, kita objektyvi aplinkybė, parodanti, kad nukentėjusioji meluoja yra tai, kad nukentėjusioji iš 10:15:25 skambino jam. Nurodo, kad iš nukentėjusiosios mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2016-01-30 10:15:25 nukentėjusiajai būnant namuose (mobilusis telefonas buvo prisijungęs prie bokšto (celės) 89AC) bandė skambinti jam (t. 1, 99 lapas); 14:18:30 jam išsiuntė sms žinutę (mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nurodo, kad akivaizdu, jog asmeniui bÅ«nant namuose, jam skambinti ar raÅ¡yti nereikia. Atkreipia dėmesį, kad pati nukentėjusioji 2016-10-21 teisme atsakinėdama į klausymus, prisipažino, kad 2016-01-30 nuo 8 iki 9 val. buvo viena ir nieko nebuvo (Posėdžio garso įraÅ¡as 01:29:10-01:29:20). 2.5. Pažymi, kad nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad ji buvo blaivi, paneigia liudytojas R. S. (t. 3, b. l. 37). 2.6. Nurodo, kad vienas iÅ¡ pagrindinių teismo argumentų yra tai, kad jo naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2016-01-30 nuo 10.01 val. iki 14.56 val. nepertraukiamai buvo celių 89AF ir 89A8 veikimo zonoje, o Å¡ių celių veikimo zonų patenka (duomenys neskelbtini) butas; (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie bokÅ¡tų (celių) duomenys, kad 2016-01-30 nuo 10.01 val. iki 14.56 val. buvo prisijungta tik prie dviejų bokÅ¡tų (celių), į kurių veikimo zonÄ patenka įvykio vieta.

Nurodo, kad teismas neįvertino to, kad prisijungimo prie bokštų (celių) duomenys nereiškia, kad M. S. nepertraukiamai buvo celių 89AF ir 89A8 veikimo zonoje, nes asmuo gali judėti, bet jeigu nesinaudoja telefonu, tai jo judėjimas prisijungimai prie bokštų nėra fiksuojami. Be to, tokia išvada prieštarauja mobilaus telefono prisijungimo prie bokštų (celių) išklotinei, iš kurios matyti, kad M. S. mobilusis telefonas 2016-01-30 13:19:54 buvo 8407 celės veikimo zonoje. Tokiu būdu tai patvirtina M.

S. ir liudytojo P. B. parodymus, kad M. S. negalėjo būti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymi, kad celių veikimo diapazonas yra 360 laipsniu, bei veikimo zona matuojama kilometrais (apie 3,5 km), tokiu būdu telefono buvimo spindulys apie 7 km, todėl tiksliai, kurioje vietoje suveikė telefonas nustatyti neįmanoma. Atkreipia dėmesį, kad mobilaus telefono prisijungimas prie celės, neleidžia nustatyti tikslaus, mobilaus ryšio telefono adreso. 2.7. Nesutinka su teismo sprendimu nesivadovauti liudytojo P. B. parodymais, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad šis liudytojas meluoja, ar priežasties melui.

Jo ir P. B. versija, kad jie tvarkė automobilį nebuvo ištirta, neišsiaiškintas maršruto laikas ir detalės, tuo labiau, kad M. S. mobilusis telefonas buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio stoties (8407celės veikimo zonoje) bei remiantis Vilniaus miesto stebėjimo, kameromis, galima buvo lengvai patvirtinti M. S. bei P. B. parodymus. Nurodo, kad jis nuo 8 iki 9 val. buvo pas P. B., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 150; t. 2, b. l. 134 ir 149), liudytojas P. B. tai patvirtino (t. 1, b. l. 72; t. 3, b. l. 136-137, 143). 2.8.

Apelianto nuomone ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nes: nebuvo apklausti gretimų būtų gyventojai, nors nukentėjusioji apklausta nurodė, kad ji įvykio metu rėkė, prašė paleisti; neatliktas parodymų patikrinimas vietoje, akistatos, nors to prašė apeliantas; nors jis nurodė, kad 2016-01-30, apie 10.35 val. jis buvo prie „Maxima" parduotuvės Viršuliškių g. (t. 2, b. l. 134), tačiau 2016-06-13 tyrėjos J. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 10.01 iki 14.56 jis buvo J.

KairiÅ«kščio g. 14, bokÅ¡to veikimo teritorijoje (t. 1, 112 lapas), nors jų nepatvirtina abonento Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinė (t. 1, b. l. 105 lapas); tyrėja iÅ¡kraipė duomenis, nurodydama, kad visÄ laikÄ P. B. važinėjo su M. S. automobiliu (t . 1, b. l. 130, 140), nors tokių duomenų niekas neminėjo; J. S. žinodama, kad M. S. 2016-01-30, 8.30 val. buvimo vieta buvo JustiniÅ¡kių mikrorajone, įdėjo į bylÄ â€žmaps" žemėlapį ant kurio nuo bokÅ¡to Gelvonų g. 33, Vilniuje buvo ranka paraÅ¡yta rodyklė į (duomenys neskelbtini) namÄ , siekiant sudaryti vaizdÄ , kad M.

S. 2016-01-30 7.04 val. buvo savo bute (t. 1, b. l. 113), nors tai prieštarauja M. S. mobilaus telefono išklotinei; tyrėja priderindavo nukentėjusiosios parodymus prie aplinkybių kurių nebuvo, nes dėl vestuvių jis niekur nesikreipė; nepridėjo asmens atpažinimo protokolo, iš kurio būtų matyti, kad liudytojas M. S. nurodė, kad M. S. ir nukentėjusiosios nepažįsta, t. y. nebuvo atpažintas joks asmuo (t. 3, b. l. 101; t. 2, b. l. 158; t. 3, b. l. 95); P. B. parodymais, tyrėja daug ko neįrašė, nes jos žodžiai buvo - tai nesvarbu (t. 3, b. l. 139).

3. Atsiliepimai į skundÄ nepateikti.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. S. ir jo gynėjas advokatas A. G. prašė skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas netenkinamas.

5. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai M. S. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl skundas atmetamas.

6. M. S. nesutinka, kad jis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ naudojo smurtÄ bei, kad jis su nukentėjusiÄ ja įvykio dienÄ bendrai gyveno, neįregistravę santuokos, kad jie civilinio kodekso nustatyta tvarka buvo sutaręs sudaryti santuokÄ . Taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Dėl smurto panaudojimo fakto 7. Apeliantas viso proceso metu teigė, kad jo įvykio metu nebuvo namie, nes: nukentėjusioji jo neįleido į namus; įvykio dienÄ buvo su draugu P. B.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad liepė nukentėjusiajai iÅ¡ jo buto iÅ¡sikraustyti iki sausio 22 d., tačiau iki sausio 26 d. ji dar buvo neiÅ¡sikrausčiusi.

Nuo sausio 26 dienos jo į jo paties butÄ nukentėjusioji nebeįleido ir bÅ«dama už durų pasakė, kad jis neturi teisės užeiti į butÄ bei, kad jam bandant patekti į butÄ , ji praneÅ¡ policijai, jog jis jÄ sužalojo peiliu. Supratęs, kad nukentėjusioji galimai yra apsvaigusi nuo alkoholio, jis nutarė iÅ¡važiuoti gyventi pas draugÄ P. B., gyvenantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Sausio 29 ir 30 d. jis telefonu bandė įkalbėti nukentėjusiÄ jÄ Ä¯leisti jį į butÄ , tačiau pastaroji tai daryti atsisakė, grasindama, kad susižalos.

Jis nusprendė palaukti kol ji apsiramins ir 2015-01-31, 6 val., nuvyko į savo butÄ su pareigÅ«nais (t. 1, b. l. 150). 2016-07-29 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patikslino, kad pirmesniame apklausos protokole buvo įsivėlusi klaida, nes jis į butÄ negalėjo patekti ne nuo 26, o nuo 29 d. (t. 1, b. l. 158). Apklausiamas teisme parodė, kad 2015-01-29 grįždamas iÅ¡ darbo parnešė tuščių dėžių J. B. daiktams, išėjo į parduotuvę. Jam grįžus 16-17 val. raktas buvo įkiÅ¡tas spynoje iÅ¡ vidaus, jis skambino į duris.

J. B. priėjo ir sakė, kad daugiau jo nematytų, kad parašė pareiÅ¡kimÄ , kad jis sužalojo jÄ peiliu, beliko praneÅ¡ti policijai. M. S. pagalvojo, kad J. B. apsvaigusi, nutarė neaÅ¡trinti situacijos, nuvažiavo pas brolį į JustiniÅ¡kes, paėmė jo automobilį ir iÅ¡važiavo. Dar skambino J. B., tikėjosi, kad ji aprims, bet pokalbis buvo nesÄ moningas. Apie 20 val. grįžo prie savo namo, tikėjosi, kad J. B. bus išėjusi, bet pamatė buto languose Å¡viesÄ , užtrauktas užuolaidas.

Jis suprato, kad beprasmiÅ¡ka eiti į butÄ , todėl apie 22 val. nuvažiavo pas draugÄ P., kuris leido pas jį pernakvoti savo bute. Jis nuvažiavo į centrÄ , pastatė automobilį ir nuėjo susitikti su draugu G., su kuriuo nuėjo į kavinę. Po 3 val. G. iÅ¡važiavo. Jis nuėjo į automobilį, pavažinėjo. IÅ¡ J. B. gavo SMS žinutę, kad jo automobilio stiklas iÅ¡daužytas. Jis suprato, kad ji elgiasi neadekvačiai, kad dar nepraėjo. Apie 7 val. iÅ¡važiavo iÅ¡ Senamiesčio ir nuvažiavo pas P. Jis turėjo jo buto raktus. 2016-01-30 dienÄ buvo su P. Nuo 8 iki 9 val.

M. S. buvo pas P. J. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Apie 9 val. atsikėlė ir pasiÅ«lė P. važiuoti į Visorius, reikėjo apžiÅ«rėti sklypus. P. turėjo darbo reikalų. Jie nuvažiavo į Visorius, kur Skersinės sodų prieigose apžiÅ«rėjo sklypus, užtruko maždaug valandÄ . Tuomet važiavo P. reikalais į PaÅ¡ilaičius. Po to jis paprašė nuvežti į VirÅ¡uliÅ¡kių gatvę prie „Maximos“. IÅ¡lipdamas apie 10.35 val. pasakė, kad paskambins, kai atsilaisvins.

Jis buvo sutaręs dėl žemės sklypo BukiÅ¡kėse, kad savininkas atvažiuos į Vilnių, kur susitiks prie parduotuvės „RIMI“ BiliÅ«no gatvėje. Jo asmeninis telefono numeris (duomenys neskelbtini), tarnybinis - (duomenys neskelbtini). Jis naudojosi abiem telefonais. Minėtam sklypų pardavėjui skambino asmeniniu telefonu, kuris buvo iÅ¡sikrovęs. Jis norėjo paskambinti, pakoreguoti laikÄ , bet iÅ¡sikrovė telefonas, neturėjo pakrovėjo, todėl nuvažiavo prie „RIMI“, bet tuo metu jis neatvyko.

Jis laukė nuo 12 iki 12.30 val., kai gavo iÅ¡ P. praneÅ¡imÄ , kad gali jį paimti iÅ¡ JustiniÅ¡kių „Norfos“ parduotuvės. Po to vėl grįžo prie RIMI parduotuvės BiliÅ«no gatvėje. P. nuėjo apžiÅ«rėti objekto. Kai grįžo, dar palaukė to vyro, bet nesulaukė. Buvo pietų laikas, ieÅ¡kojo, kur pavalgyti, bet jiems netiko ten, kur buvo, todėl nuvažiavo į picerijÄ Pavilnionių ar Gabijos gatvėje, nusipirko picas iÅ¡sineÅ¡imui ir suvalgė automobilyje. Apie 15-16 val.

M. S. vėl skambino J. B., kad patekti į butÄ , bet iÅ¡girdo tik grasinimus, pokalbis nesiriÅ¡o.

8. Nukentėjusioji J. L. (ikisantuokinė pavardė - B.) davė prieÅ¡ingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 20-21 b. l.) ir teisme davė iÅ¡ esmės sutampančius parodymus. Pasak nukentėjusiosios M. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje naudojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ iÅ¡ pavydo. Paneigė apelianto teiginį, kad ji jo neįleido į M. S. priklausantį bÅ«stÄ , o įvykio dienÄ duryse paliko raktÄ policijos pareigÅ«nui patarus. Taip pat nurodė, kad M. S. dėl pavydo anksčiau, per Naujuosius metus yra naudojęs psichologinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ , „iÅ¡kėlė pavydo scenÄ â€œ, reikalavo aiÅ¡kintis, nes kaimynas jÄ pasveikino su Naujaisiais metais, teigė, kad jie meilužiai.

KitÄ dienÄ M. S. prašė likti, žadėjo nebegerti. Ji atleido, galvojo, kad kaltas alkoholis. Jie ruošėsi tuoktis. Penktadienį, 2016-01-29 M. S. iÅ¡važiavo į miestÄ . Ji liko namie, susiraÅ¡inėjo SMS žinutėmis. Naktį parašė, kad tuoj grįš. Ji užmigo, pabudo paryčiais, M. S. nebuvo. Ji parašė jam SMS žinutę, tačiau jis neatrašė. M. S. iÅ¡ 2016-01-29 į 2016-01-30 nenakvojo namuose. Grįžo 2016-01-30 ryte visiÅ¡kai girtas, tokį ji matė pirmÄ kartÄ .

Jis sunkiai kalbėjo, vos nusirengė, ėjo ramstydamasis. Ji tuo metu ruošėsi iÅ¡vesti Å¡uniukÄ , kažko trumpam užsuko į voniÄ . Jis kažko supyko, keikėsi, griebė ranka jai už gerklės ir nugara lenkė į voniÄ , prispaudęs prie kraÅ¡to. Ji labai iÅ¡sigando, galvojo, kad neliks gyva, trÅ«ko oro. Tai truko kelias sekundes, bet jai pasirodė labai ilgai. Suprato, kad reikia gintis ir gynėsi. Jie susistumdė. Jai bÅ«nant nugara į M. S., jis kelis kartus jÄ stÅ«mė ir Å¡onu nustÅ«mė į kambarį, esantį Å¡alia vonios, kur stovi sofa-kampas.

M. S. jÄ metė stumdamas ant sofos-kampo, ji griuvo Å¡onu, užsigavo, atrodo, deÅ¡inę kojÄ , tačiau ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė ir tiksliau nurodė kuriÄ kojÄ . Dar iÅ¡ karto ant tos pačios vietos M. S. atsisėdo, labai skaudėjo, liko mėlynė. Gulėdama bandė jam spirti, bet tada M. S. atsisėdo jai ant kojų, kai ji gulėjo ant Å¡ono. Tada vertė ant pilvo, kad galėtų laužti rankas. M. S. gulinčiai ant pilvo užlaužė rankas už nugaros, kaip sulaikyto asmens, sukiojo rankas.

Užsigulė, užspaudė, ji negalėjo pajudinti kojų. Jai labai skaudėjo nugaroje ten, kur yra mentės, rėkė, verkė. M. S. rankas laikė aukščiau rieÅ¡o, kai suėmė už alkÅ«nių, labai suskaudo mentes. Taip grÅ«mėsi kelias minutes. Ji rėkė, kad skauda. Ji matė paraudimÄ ant kaklo, kai prausėsi. TÄ dienÄ bÅ«tinai reikėjo važiuoti į „Lesto“. Ji su M. S. buvo sutarusi, kad važiuos jo automobiliu. „Lesto“ bendravo su moterimi, reikalus sutvarkė labai greitai, tačiau apie sumuÅ¡imÄ jai nieko nepasakojo.

Bevažiuojant pajuto stiprų skausmÄ , skaudėjo sprandÄ . Ji delsė kviesti policijÄ , galvojo, kol grįš, M. S. nurims, viskas pasibaigs. Ji buvo susitikusi su elektriku, tačiau su juo taip pat tai, kas įvyko nekalbėjo. Jai grįžus apie 14 val. M. S. atsikėlė, toliau pradėjo kabinėtis, jÄ stumdė. Ji įspėjo, kad kvies policijÄ . Taip pat sakė, kad labai skauda, bet jis juokėsi. Ji delsė kviesti policijÄ , nes galvojo, kad iÅ¡sikraustys ir viskas. Ji nutarė kviesti policijÄ . IÅ¡ karto policijos nekvietė, nes galvojo apie pasekmes M.

S., nes jis pareigÅ«nas. M. S. griebė telefonÄ , kad ji neskambintų, toliau stumdė, neleido rinkti savo daiktų. Nukentėjusioji nutaikė momentÄ , kai jis buvo kitame kambaryje, kuriame įjungtas televizorius ir apie 15 val. paskambino policijai, pasakė adresÄ , kad sugyventinis smurtauja, raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , taip pat pasakė, kad sugyventinis bėga. M. S. pokalbio pradžios negirdėjo, tačiau po to įbėgo į kambarį ir iÅ¡girdęs, kad paskambino policijai, M. S. labai greitai susirinko daiktus ir iÅ¡bėgo iÅ¡ buto.

Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie klausė kas įvyko. Ji ieÅ¡kojo, kas gali padėti iÅ¡siraustyti, iÅ¡vežti daiktus, TÄ dienÄ M. S. negrįžo. Ji suprato, kad jis greičiausiai nakvojo pas gerÄ draugÄ P. Sekmadienį, 2016-01-31 draugas pažadėjo iÅ¡vežti daiktus. Atvažiavo draugė I. Č., dėjo kartu jos daiktus. Ji paprašė jos likti nakvoti kartu, nes bijojo M. S.. Ji papasakojo I. Č. kas įvyko ir sutarė, kad Å¡iek tiek pagyvens pas jÄ . 2016-01-31 ryte dar miegojo su drauge, kai iÅ¡girdo, kad surinko buto kodÄ .

Ji pagalvojo, kad tai M. S., labai iÅ¡sigando. Pamatė, kad policija, grįžo užsidėti chalatÄ ir atidarė duris. Dar buvo M. S., jo draugas P. Policijos pareigÅ«nai sakė, kad M. S. neįleidžiamas į butÄ . Ji jiems paaiÅ¡kino, kad jis pats pabėgo. Policija liepė greitai jai iÅ¡sikraustyti. Ji vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Jos draugas buvo pažadėjęs atvažiuoti 11 val., bet apie 9 val. atvyko I. Č. tėvas ir padėjo iÅ¡sikraustyti. Kreipėsi į Lazdynų ligoninę, bet negali pasakyti, ar pasakojo, kad suko rankas ir panaÅ¡iai, vėliau į poliklinikÄ dėl masažo, nes negalėjo pasukti sprando, bet smurto detalių nepasakojo.

Dėl ekspertizės atlikimo ji nuvažiavo iÅ¡ karto pirmadienį. Anksčiau apie jos iÅ¡sikraustymÄ iÅ¡ M. S. buto kalbos nebuvo, tokių atvejų, kad jo neįsileistų į butÄ nebuvo. M. S. visada nakvojo namie. Tik tÄ naktį negrįžo. Iki tol rimtų konfliktų nebuvo. Amerikoje draugų turi, ten gyvena buvusi grupiokė ir buvusi kolegė. NesiruoÅ¡ia ten iÅ¡vykti. Apie tai, kas įvyko ji papasakojo trumpai J. P., tėvams, virÅ¡ininkui A. M.. Apygardos teisme apklausta nukentėjusioji parodė, kad tiksliai nepamena, tačiau galimai galėjo iÅ¡ pykčio apeliantui pasakyti, kad jis turės problemų darbe, jei sakė, tai tik todėl, kad ji jį įspėjo, jog kviesianti policijÄ .

Pamena, kad 2016-01-30 M. S. įspėjo, jog jis turės problemų darbe, jeigu atvyks policija, tai akivaizdu, tai ji jam ir sakė. Tiksliai nepamena, kur ji buvo įvykio dienÄ tarp 8 ir 9 val., turėjo bÅ«ti namie. Ryte ji buvo namuose ir grįžęs M. S. jÄ užpuolė bei toliau praktiÅ¡kai visÄ laikÄ kol ji buvo namie smurtavo. M. S. grįžo, kai ji dar miegojo, galimai apie 7 val. ryte. Tuo metu be jos ir M. S. bute nieko nebuvo. Tokio pobÅ«džio smurtÄ M. S. panaudojo pirmÄ kartÄ , tačiau pastumdymų buvo ir anksčiau.

Po smurto panaudojimo buvo iÅ¡vykusi trumpam į „ESO“, susitikusi savo bute su meistru. Po to skambino M. S., siekiant pasiteirauti dėl jo nuotaikos, tačiau jis neatsiliepė. Grįžus pasakė jam, kad jai skaudÄ ir nurodė kur, pasakė, kad jis prie jos nebelįstų nes kvies policijÄ , perspėjo apie 3 kartus, tačiau jis tik nusijuokė ir vėl jÄ stumdė, todėl ji bijodama, kad nepasikartotų ryto įvykiai, iÅ¡kvietė policijÄ . Labiausiai iÅ¡sigando, kai jis jÄ smaugė ir to tikrai nepamirÅ¡.

Ä® policijÄ skambino apie 13 val., tačiau M. S. prašė neskambinti, kirto per rankas. Tik surinko numerį, bet nekalbėjo. Vėliau į policijÄ kreipėsi 15 val. Mėlynę ant kojos pastebėjo tik po grumtynių, mano, kad ji atsirado tuo metu, kai M. S. metė jÄ per lovÄ ir ji atsitrenkė į lovos kraÅ¡tÄ . KraujosruvÄ ant kojos matė tik atliekant ekspertizę. Lazdynuose gydytojams pasakė, kad skauda, jie jÄ apžiÅ«rėjo ir viskas. Pagrinde važiavo dėl sprando, nes kuo toliau, tuo labiau jis jai skaudėjo, negalėjo pasukti galvos.

PareiÅ¡kime policijai nurodė tik bendro pobÅ«džio informacijÄ , kad pradėtų ikiteisminį tyrimÄ , o po to jau apklausoje tyrėjai nupasakojo visÄ Ä¯vykio eigÄ pagal savo telefone esančius duomenis (skambučius, žinutes), atkurdama visÄ Ä¯vykį.

9. Taigi, matyti, kad dvi konfliktuojančios pusės iš esmės nurodo skirtingas aplinkybes dėl 2016-01-30 įvykių, todėl vertinant konfliktuojančių pusių parodymus, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas objektyviems duomenims.

10. Nors apeliantas teigia, kad jis įvykio dienÄ visiÅ¡kai nebuvo namuose ir nenaudojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurto, nes jo nukentėjusioji į namus specialiai neįleido, tačiau Å¡i jo versija, kuriÄ palaikė liudytojas P. B., paneigta ne tik nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu, apylinkės bei apygardos teisme, bet ir liudytojų I. Č., R. S., A. K., A. G., J. P., S. T., P. V., M. S., J. M., R. V. parodymais apylinkės teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, apylinkės teisme pagarsintais R.

K. parodymais, teismo medicinos ekspertizės R. G. duota specialisto iÅ¡vada ir jos paaiÅ¡kinimais apylinkės teisme bei bylos raÅ¡ytine medžiaga, be kita ko informacija apie apelianto ir nukentėjusiosios telefonų fiksavimÄ atitinkamų celių veikimo zonoje. Apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigė ir apygardos teisme apklausti liudytojai: ekspertas P. P. ir nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjęs A. P.. 10.1. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nukentėjusioji viso proceso metu davė detalius ir nuoseklius parodymus dėl įvykio aplinkybių.

O bÅ«tent, kad M. S. iÅ¡ 2016-01-29 į 2016-01-30 naktį bute (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo ir grįžo tik ryte. Taip pat, kad M. S. namie 2016-01-30 buvo nuo ryto iki jos skambučio bendrajam pagalbos centrui - 14.59 val. Aplinkybę, kad M. S. iÅ¡ 2016-01-29 į 2016-01-30 naktį bute (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo ir grįžo tik ryte patvirtina duomenys apie tai, kad M. S. naudoto telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2016-01-30 7.04 val. buvo celės 710 C veikimo zonoje, į kuriÄ nepatenka butas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 168) ir 2016-06-13 tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji su M.

S. intensyviai telefonu susiraÅ¡inėjo nuo 2016-01-29, 7:45:26 iki 2016-01-30, 5:44:01 (t. 1, b. l. 111). Tuo tarpu aplinkybę, kad M. S. 2016-01-30, nuo 10.01 val. iki 14.56 val. buvo savo namuose, patvirtina tai, kad M. S. naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai buvo celių 89 AF ir 89 A8 veikimo zonoje, į kurių veikimo zonÄ patenka (duomenys neskelbtini) butas. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, Å¡ie objektyvÅ«s duomenys paneigia liudytojo P. B. ir kaltinamojo M. S. parodymus, kad M. S. 29 ir 30 dienomis iki įvykio niekaip negalėjo patekti į butÄ , taip pat tai, kad visÄ 2016-01-30 dienÄ M.

S. praleido kartu su liudytoju P. B. ir važinėjo po įvairias Vilniaus vietas. Tuo pačiu patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad M. S. grįžo namo tik 2016-01-30 ryte ir buvo namuose iki jos skambučio bendrajam pagalbos centrui, kai M. S. iÅ¡girdęs, jog nukentėjusioji kviečia policijÄ , pabėgo iÅ¡ namų. Å iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateiktas skaitmeninis garso įraÅ¡as bei jo apžiÅ«ra, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusioji 2016-01-30, 14.59 val. kviečia policijÄ , nurodo, kad jÄ sumušė girtas draugas, sugyventinis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji nori raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Pokalbio pabaigoje nurodo, kad jis atrodo bėga iš namų (t. 1, b. l. 33-34). Iš tarnybiniuose pranešimuose nurodytų duomenų, telekomunikacijos bendrovių atsakymuose į teismo užklausimus pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2016-01-30 15 val., kai nukentėjusioji paskambino Bendrajam pagalbos centrui, o taip pat pranešė, kad M. S. bėga iš namų, iš karto pasikeičia aptarto M. S. naudoto telefono prisijungimo prie bokštų (celių) duomenys ir kaltinamojo naudotas telefonas pradėjo jungtis prie kitų bokštų (celių). 10.2.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu iÅ¡vadas grįsti duomenimis dėl jo naudojamo telefono prisijungimo prie atitinkamų bokÅ¡tų (celių). Apygardos teisme pateikė praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnybai ir Å¡ios institucijos atsakymÄ dėl judriojo ryÅ¡io operatoriaus Telia AB bazinės stoties celių Nr. 89AF ir 89 A8 veikimo zonos. Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnyba raÅ¡tu atsakė, kad Telia AB yra užregistravusi UMTS bazinę stotį 89AU, adresu J. K. g. 14, Vilniuje, kurios dviejų celių numeriai yra 89AF ir 89A8.

Tarnybos atliktais skaičiavimais, minėtos stoties sukurtas elektromagnetinis laukas teoriÅ¡kai padengia Vilniaus miesto Visorių, Bajorų, Tarandės ir Pavilionių mikrorajonus, o tam tikromis kryptimis driekiasi iki 20 km nuo UMTS bazinės stoties, todėl priklausomai nuo telefono buvimo vietos, į Å¡ios UMTS bazės stoties aptarnavimo zonÄ gali patekti atskiros vietovės iÅ¡ bet kurio Vilniaus miesto mikrorajono. Tarnybos specialistai pagal turimus operatoriaus pateiktus bazinės stoties duomenis negali tiksliai nustatyti judriojo ryÅ¡io telefono buvimo vietos (t. 4, b. l. 84-85).

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apelianto praÅ¡ymas ir tuo pačiu RyÅ¡ių reguliavimo tarnybos atsakymas yra abstraktaus pobÅ«džio, nurodant tik bokÅ¡tų veikimo zonas. Jis savaime nepaneigia Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos informacijos, iÅ¡ kurios matyti, kad siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar telefonas skambinant galėtų prisijungti prie 3 km nuo įvykio vietos nutolusio bokÅ¡to, buvo kreiptasi į VPK Specialiųjų užduočių valdybÄ , kuri nurodė, jog telefonas gali prisijungti prie nutolusio bokÅ¡to tuomet, jeigu Å¡alia įvykio esantys bokÅ¡tai yra užimti bei telefonui prie jų nepavyksta prisijungti (t. 1, b. l. 110).

Byloje duomenų, kad Å¡ie duomenys gauti pažeidžiant įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , nėra, todėl nėra pagrindo ir jais nesivadovauti. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant apie tam tikros faktinės aplinkybės buvimÄ , ar nebuvimÄ , vertinami tiek atskiri įrodymai, tiek ir jų visetas, įrodymus tarpusavyje gretinant ir lyginant. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas Å¡iame punkte minimus duomenis laikė tik vienu, bet ne vieninteliu įrodymu, pagrindžiančiu kaltininko kaltę. 10.3.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad aplinkybę, jog prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo panaudotas smurtas ir, kad jį panaudojo bÅ«tent kaltinamas M. S. patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Tai liudytojos I. Č. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad įvykio dienÄ nukentėjusioji apie 17 val. jai parašė SMS žinutė ir nurodė, kad jÄ sumušė M. S., paprašė leisti pagyventi keletÄ savaičių. Ji nuvyko pas nukentėjusiÄ jÄ padėti susikrauti daiktus, nukentėjusioji verkė, buvo susijaudinusi ir papasakojo, jog M.

S. griebė pastarÄ jÄ už kaklo ir įstÅ«mė į voniÄ , po to į miegamÄ jį, parvertė ant lovos, jie susimušė. M. S. pabėgo, nukentėjusioji kvietė policijÄ . Liudytojos J. P. parodymais, kuri taip pat nurodė, kad nukentėjusioji įvykio dienÄ apie 10-11 val. jai paskambino ir pasakė, jog paryčiais grįžęs M. S. prieÅ¡ jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) smurtavo, smaugė, stÅ«mė, parvertė ant lovos, užlaužė rankas. Nukentėjusioji verkė, kÅ«kčiojo, buvo iÅ¡sigandusi ir teiravosi kÄ jai toliau daryti, tarėsi dėl galimų pasekmių M.

S., nes jis dirba teisėsaugos institucijoje. Kaip ji suprato M. S. pokalbio metu buvo bute, kitame kambaryje. Taip pat nurodė, kad tai ne pirmas atvejis, kai M. S. apstumdo nukentėjusiÄ jÄ , kad pirmas kartas buvo naujųjų metų naktį, kai nukentėjusioji pasveikino su naujaisiais metais kaimynÄ . Bendrojo pagalbos centro duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, jog nukentėjusioji paskambinusi nurodė, jog prieÅ¡ jÄ smurtÄ naudojo sugyventinis M. S. (t. 1, b. l. 8). Nukentėjusioji tÄ patį nurodė ir atvykusiems pareigÅ«nams P. V. ir S. T. bei liudytojui A.

G.. IÅ¡ pareigÅ«nų S. T. ir P. V. sutampančių parodymų matyti, kad jiems atvykus, nukentėjusioji buvo emociÅ¡kai susijaudinusi, iÅ¡ pradžių net negalėjo sudėlioti riÅ¡liai minčių, nusiraminusi nuosekliai papasakojo viskÄ , nurodė kas ir kaip naudojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ , o bÅ«tent, kad smurtavo sugyventinis, kuris jÄ griebė už kaklo, parvertė ant lovos, užlaužė rankas. P. V. patvirtino matęs nukentėjusiosios kakle paraudimÄ . 10.4. Taip pat nukentėjusiosios parodymus dėl patirto smurto patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr.G312/2016 (01) bei teismo medicinos ekspertės R.

G. parodymai, liudytojo A. P. bei liudytojų I. Č., J. P., P. V. parodymai. Jų nepaneigė ir M. S. pasikviesto liudytojo eksperto P. P. paaiÅ¡kinimai bei su apeliaciniu skundu pateikta konsultacinė iÅ¡vada. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto smurto ji juto skausmÄ ir baimę, po smaugimo jai skaudėjo kaklÄ , negalėjo pasukti galvos, juto skausmÄ nugaroje, buvo sunku pakelti deÅ¡inę rankÄ . Nurodė, kad po smaugimo buvo kakle paraudimas, tačiau jis greitai iÅ¡nyko. Å iuos jos parodymus patvirtina liudytojo, pareigÅ«no P. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme, kad atvykęs matė nukentėjusiosios kakle paraudimÄ , kurį nukentėjusioji sakė patyrusi dėl smaugimo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr.G312/2016 (01), iÅ¡ kurios matyti, kad nurodyta, kad nukentėjusioji teismo medicinos ekspertei R. G. paaiÅ¡kindama įvykio aplinkybes nurodė, jog 2016-01-30 apie 8 val. namuose, neblaivus sugyventinis laužė rankas už nugaros, pastÅ«mė, po ko kaire koja atsitrenkė į sofos kraÅ¡tÄ ir nugriuvo. Skundžiasi skausmu nugaroje, kairio peties nugarinėje dalyje, sukant galvÄ Ä¯ kairę pusę. Nurodyta, kad po įvykio kreipėsi į VÅ Ä® RVUL, kur buvo apžiÅ«rėta ir iÅ¡leista į namus.

Tiriamojoje dalyje nurodyta, kad pateikti medicinos dokumentai: VÅ Ä® RVUL paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapo Nr.8764 kopija, kurioje nurodyta, kad trauma 2016-01-30, sumušė sugyventinis (duomenys neskelbtini). Skundžiasi skausmu nugaroje (7 balai). Objektyviai iÅ¡orinių traumos požymių nėra. Diagnozė: nugaros sumuÅ¡imas. Teismo medicinos ekspertei atlikus apžiÅ«rÄ nurodytas skausmingumas ties deÅ¡inės mentės iÅ¡oriniu kraÅ¡tu, kur iÅ¡orinių sužalojimų nėra. Sukant galvÄ Ä¯ kairę pusę, nurodo skausmingumÄ ties kairės mentės virÅ¡utiniu vidiniu kampu, nueinančiu stuburu žemyn iki krÅ«tinės VII-o slankstelio projekcijos.

Kairės Å¡launies priekinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utiniame trečdalyje - 1 cm skersmens žalsvai melsva poodinė kraujosruva. IÅ¡vadoje konstatuota, kad J. B. padaryta poodinė kraujosruva kairėje Å¡launyje, paveikus kietu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-01-30). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 29). Ekspertės R. G. paaiÅ¡kinimu teisme, kuri apklausiama apylinkės teisme patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir papildomai nurodė, kad apžiÅ«ros metu J. B. skundėsi skausmu nugaroje, skausmu kairiojo peties nugarinėje dalyje ir skausmu sukant galvÄ Ä¯ kairę pusę.

Abdukcijos metu, nukentėjusiajai rankÄ pritraukiant prie savęs ir jÄ atitraukiant, judinant deÅ¡inę rankÄ , ji nurodė skausmingumÄ ties deÅ¡inės mentės iÅ¡oriniu kraÅ¡tu. Tuo metu jai skausminga buvo deÅ¡inės mentės sritis. Tai buvo patikrinta mediciniÅ¡kai nukentėjusiajai rankÄ pritraukiant ir atitraukiant nuo savęs, judinant deÅ¡inės pusės rankÄ . Nurodė, kad nukentėjusioji negalėjo pakelti rankos į viršų, iÅ¡tiesti į priekį, jai Å¡is judesys buvo apsunkintas dėl skausmo.

Ant rankos nebuvo užfiksuota sužalojimų. Rėmėsi subjektyviais patikrinimo požymiais, sprendė matant pagal asmens veido iÅ¡raiÅ¡kÄ ir iÅ¡ kitų subjektyvių kriterijų dėl simuliavimo. Taip pat skausmingumas buvo sukant galvÄ Ä¯ kairę pusę, tuomet skausmas kairės mentės virÅ¡utinio kampo projekcijoje. Tas skausmas sklinda iki krÅ«tinės 7 slankstelio projekcijos: nuo mentės iki apačios 7 krÅ«tinės slankstelio. Ekspertė R. G. nurodė, kad ji remiasi objektyviais požymiais, o skausmingumÄ nurodė nukentėjusioji ir ji atžymi iÅ¡vadoje, nes tai yra svarbu, ar toje vietoje, kur yra nusakytas skausmingumas likę žymių ar ne.

IÅ¡orinių sužalojimų nugaros srityje nekonstatuota. Vizualiai smurto požymiai nebuvo iÅ¡reikÅ¡ti, tačiau buvo jaučiamas fizinis skausmas ir tai užfiksuota. IÅ¡raÅ¡uose apie ligÄ iÅ¡ Lazdynų ligoninės buvo nurodyta, kad nukentėjusiosios skausmas nugaroje vertinamas 7 balais iÅ¡ 10 balų. Tokias pasekmes gali sukelti rankų užlaužimas už nugaros. Vienintelis sužalojimas, kurį fiksavo objektyviai - tai kairės Å¡launies priekinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utinio trečdalio nedidelė 1 cm.

Kraujosruva, padaryta mažu ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu buku daiktu. Ekspertė paaiÅ¡kino, kad jai užteko duomenų, kad kraujosruva galėjo bÅ«ti padaryta įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Padarymo laikas pagal makro požymius nurodoma parų laikotarpyje, valandomis nenurodoma. Save žalojant gali atsirasti kraujosruva, tačiau Å¡i nustatyta kraujosruva savęs žalojimui nebÅ«dinga. 2016-01-31 15.57 val., apžiÅ«ros lape Nr.8764 nebuvo nurodyta kraujosruva. Nukentėjusioji neminėjo apie smaugimÄ , objektyvių požymių kakle nebuvo.

Ekspertė atsakydamas į klausimÄ paaiÅ¡kino, kad fizinis suspaudimas nebÅ«tinai turi palikti matomų sužalojimų, žmogus pajus fizinį skausmÄ , bet tai gali nepalikti jokių iÅ¡orinių požymių. Dėl sukamų, laužomų rankų objektyvių sužalojimų nebuvo. Atsakydama į kaltinamojo klausimÄ dėl sofos kampo, paaiÅ¡kino, kad jeigu jis yra pakankamai stangriai dengtas, tai galima sakyti, kad tai kietas, bukas daiktas. Kaire koja atsitrenkus į sofÄ galėjo atsirasti nukentėjusiajai konstatuota kraujosruva.

Liudytoja J. P. taip pat parodė, kad po kelių dienų važiavo nukentėjusiosios vairuojamu automobiliu ir matė, kad pastarajai buvo sunku pasukti kaklÄ , sukosi visu kÅ«nu. Liudytoja I. Č., kuri įvykio dienÄ , po smurto panaudojimo buvo nuvykusi pas nukentėjusiÄ jÄ , taip pat parodė, kad kraunant daiktus ji pastebėjo, jog J. L. (ikisantuokinė pavardė – B.) buvo sunku pakelti rankÄ . Jai nukentėjusioji sakė, kad konflikto metu buvo patemptas, atrodo, deÅ¡inysis petys. Apygardos teisme apklaustas liudytojas A.

P., apžiÅ«rėjęs nukentėjusiÄ jÄ ir pildęs 2016-01-31 paciento apžiÅ«ros lapÄ , nurodė, kad neprisimena nukentėjusiosios, iÅ¡ apžiÅ«ros lapo mato, kad pacientė skundėsi nugaros skausmu. PaaiÅ¡kino, kad apžiÅ«ros lape nurodo tik objektyvius duomenis, tai, kÄ mato, nes bÅ«na, kad pacientai sukčiauja. Kai pacientas nurodo, jog skauda nugarÄ , apžiÅ«ri tik nugarÄ ir kitų kÅ«no vietų apžiÅ«ros neatlieka. 10.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr.G312/2016 (01) ir ekspertės R.

G. paaiÅ¡kinimų dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų konstatavimo nepaneigia apeliantas su apeliaciniu skundu pateikta eksperto P. P. 2017-12-27 parengta konsultacinė iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog nesant sužalojimų, nėra ir duomenų, kad nukentėjusioji buvo smaugiama, kad jai buvo sukiojamos ir užlaužtos rankos. Nurodė, kad smaugimo metu paliekamos žymės priekiniuose ar Å¡oniniuose pavirÅ¡iuose poodinių kraujosruvų ar odos nubrozdinimų (įdrėskimų, įbrėžimų) pavidale, o rankų sukiojimas bei užlaužimas patvirtinamas, kai nustatomi sužalojimai riešų – plaÅ¡takų srityje ir dažnai dar su nubrozdinimais, bÅ«dingais pirÅ¡tų nagams, bei konstatuojami raiščių pažeidimai pečių, alkÅ«nių ar rieÅ¡o sÄ nariuose.

Dėl kraujosruvos kojoje nurodė, kad ji nėra informatyvi dėl žalojančio daikto savybių, todėl įvardijama, kad padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimo lokalizacija – Å¡launies priekinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utiniame trečdalyje, nebÅ«dinga koja atsitrenkiant į lovÄ , nes kraujosruva yra aukÅ¡tai ir priekiniame pavirÅ¡iuje, dažniausiai padaroma Å¡launimi atsitrenkiant į stalÄ (t. 4, b. l. 69-72). Teisėjų kolegija Å¡ia iÅ¡vada nesivadovauja, ne jos tiriamoji dalis neinformatyvi, neatsakyta į iÅ¡keltÄ klausimÄ â€žAr galėjo nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis bÅ«ti padaryti minėti sužalojimai“, neįvertintos ekspertės atliktos nukentėjusios apžiÅ«ros metu nustatytos aplinkybės dėl skausmingumo nukentėjusiajai sukant galvÄ , judinant deÅ¡inę rankÄ (deÅ¡inės mentės srityje).

Be to, apygardos teisme iÅ¡klausius liudytojo eksperto P. P. paaiÅ¡kinimų, matyti, jog jo paaiÅ¡kinimai duoti apygardos teisme, iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ekspertės R. G. iÅ¡vadai. P. P. taip pat patvirtino, kad suimant už kaklo ir smaugiant nebÅ«tinai turi likti kraujosruvos ir nubrozdinimai, iÅ¡oriniai požymiai. Taip pat patvirtino, kad užlaužiant rankas, ne visada turi likti kraujosruvos, kad keliant rankas aukÅ¡tyn gali bÅ«ti sutraumuojamas sÄ narys, sÄ nario sutraumavimas gali kelti skausmus, skaudėti gali apie savaitę.

Patvirtino, kad nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusysis gali jausti skausmÄ . Patikslino, kad negali paneigti, jog sužalojimas (kraujosruva) galėjo atsirasti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, jÄ parverčiant, nes lova pasižymi kieto, buko daikto savybėmis. Gali verčiant viena koja atsilikti, negali atmesti galimybės, kad tik ant vienos kojos užfiksuotas sužalojimas. Nurodė, kad stumiant gali nelikti žymės, žymės atsiėdus ant kojų taip pat gali nelikti, nes žmogus minkÅ¡tas, yra raumenys.

Taigi, Å¡io eksperto paaiÅ¡kinimai ne paneigia, o sutampa su specialistų parodymais. 10.6. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad nukentėjusiosios parodymai proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, buvo nuolat pildomi ir plečiami, taip pat nurodo, kad nuosprendyje nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas skiriasi nuo nukentėjusiosios pareiÅ¡kime nurodyto laiko ir tai liudija apie nukentėjusiosios melÄ . Nurodo, kad nukentėjusiosios parodymus paneigia ir aplinkybė, kad ji M. S. skambino įvykio dienÄ 10:15:25 ir 14:18:30 jam iÅ¡siuntė sms žinutę bei liudytojo P. B. parodymai.

Su Å¡iais skundo argumentais apygardos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti. 10.7. Apygardos teismas visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo tvirti ir nuoseklÅ«s, sutapo esminėmis aplinkybėmis. Nukentėjusioji apklausiama apygardos teisme paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kime policijai nurodė tik bendro pobÅ«džio informacijÄ , o vėliau apklausiama, atsižvelgusi į telefono duomenis, davė iÅ¡samius parodymus apie įvykio aplinkybes. Å ioje vietoje pažymėtina, kad iÅ¡ atvykusių į įvykio vietÄ pareigÅ«nų P. V., S. T. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir P. V. parodymų apylinkės teisme matyti, kad jiems atvykus pagal nukentėjusiosios iÅ¡kvietimÄ , ji jiems nurodė, jog buvo smaugiama, kad buvo stumiama į kambarį, parverčiama ant lovos, kad jai buvo laužiamos rankos.

Taigi, tapačias aplinkybes dėl smurto panaudojimo, M. S. atliktų veiksmų, kurias nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, ji nurodė ir iÅ¡ karto po įvykio, atvykusiems pareigÅ«nams, todėl tai, kad pareiÅ¡kime nurodyta tik bendro pobÅ«džio informacija dėl smurto panaudojimo prieÅ¡ jÄ fakto, nedaro jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nepatikimais ir jų nėra pagrindo vertinti kaip prieÅ¡taringų. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais neabejojo ir vadovavosi. 10.8.

Tuo tarpu nustatyta, jog M. S. versija, kad nukentėjusioji jo nuo 2016-01-29 neįsileido į namus, paneigta anksčiau aptartais įrodymais. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kodėl 2016-01-30, po įvykio, nakčiai buvo palikusi spynoje raktÄ . Ji nurodė, kad taip pasielgė bijodama M. S. ir atsižvelgusi į pareigÅ«no patarimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, M. S. versija, kad nukentėjusioji pranešė apie smurtÄ policijai siekdama neiÅ¡sikraustyti iÅ¡ jo namų, kerÅ¡ydama jam, nes jis paprašė iÅ¡sikraustyti iki sausio 22 d., nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, iÅ¡ kurių matyti (jų neginčija ir M.

S.), kad atvykus M. S. su pareigÅ«nais, nukentėjusiosios daiktai jau buvo supakuoti į dėžes ir paruoÅ¡ti iÅ¡neÅ¡imui, o dėl jų iÅ¡gabenimo buvo tartasi iÅ¡ karto po panaudoto smurto 2016-01-30, dar prieÅ¡ M. S. atvykstant su policija 2016-01-31. Tai paliudijo ir liudytoja I. Č., kuri atvyko nukentėjusiajai padėti susikrauti daiktus ir pas kuriÄ persikraustyti turėjo nukentėjusioji, bei liudytojas A. G., kuris parodė, jog jam bÅ«nant Panevėžyje, Å¡eÅ¡tadienio vakare (Pastaba. 2016-01-30) nukentėjusioji parašė SMS žinutę, kad jÄ sumušė draugas, reikės pervežti daiktus.

Å i žinutė yra užfiksuota byloje (t. 1, b. l. 46). 10.9. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad nuosprendyje nustatytas įvykio laikas „8.30 val.“, kuris skiriasi nuo nukentėjusiosios nurodyto laiko 2016-01-30 pareiÅ¡kime – apie 14.30 val., rodo nukentėjusiÄ jÄ meluojant. Apklausiama apygardos teisme nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad smurto panaudojimo pradžia buvo ryte, ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinime nurodytu laiku, vėliau ji buvo išėjusi iÅ¡ namų, grįžus vėl buvo stumdoma kaltinamojo ir tada apsisprendė praneÅ¡ti policijai, bijodama, kad nepasikartotų ryto įvykiai.

Pasak nukentėjusiosios, smurtinis M. S. elgesys tęsėsi visÄ dienÄ jai bÅ«nant namuose iki M. S. iÅ¡ buto pasiÅ¡alino, o pareiÅ¡kime policijai nurodė tik bendro pobÅ«džio informacijÄ , įvykio aplinkybes tiksliai nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. 10.10. Apylinkės teismo iÅ¡vadų nepaneigia ir apelianto nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji įvykio dienÄ , 10:15:25 skambino jam, nes iÅ¡ nukentėjusiosios mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės matyti, kad 2016-01-30 10:15:25 nukentėjusioji bandė skambinti jam (mobilusis telefonas buvo prisijungęs prie bokÅ¡to (celės) 89AC) (t. 1, 99 lapas), o 14:18:30 jam iÅ¡siuntė sms žinutę (mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kaip jau minėta, jog jei Å¡alia įvykio vietos esantis bokÅ¡tas yra užimtas, ar kai telefonui prie jų prisijungti nepavyksta, tuomet telefonas gali prisijungti prie nutolusio bokÅ¡to (t. 1, b. l. 110). Be to, iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad ji nuo pat pradžių yra nurodžiusi, jog po smurto prieÅ¡ jÄ ryte panaudojimo ji buvo išėjusi iÅ¡ namų, buvo nuvykusi į „Lesto” bei kalbėjosi su elektriku, grįžo apie 14 val. Todėl aplinkybė, kad ji 10:15:25 bandė prisiskambinti M.

S., ar vėliau rašė SMS žinutę, nepaneigia nustatyto fakto, jog tuo metu M. S. buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o nukentėjusioji buvo išėjusi. Nukentėjusioji apklausiama apygardos teisme paaiškino, kad skambino M. S., nes norėjo sužinoti kokia jo nuotaika, ar gali grįžti, tačiau pastarasis nekėlė ragelio. 10.11. Tuo tarpu liudytojo P. B., kuris yra geras kaltininko pažįstamas, parodymai kaip ir M. S. parodymai, prieštarauja byloje surinktiems ir aukščiau aptartiems įrodymams, kurių duomenimis, M.

S. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-01-30, nuo 10.01 val. iki 14.56 val. buvo prisijungta tik prie dviejų bokÅ¡tų (celių), į kurių veikimo zonÄ patenka įvykio vieta. Tuo tarpu nuo 2016-01-30 15 val., kai nukentėjusioji paskambino Bendrajam pagalbos centrui, o taip pat pranešė, kad M. S. bėga iÅ¡ namų, iÅ¡ karto pasikeitė aptarto M. S. naudoto telefono prisijungimo prie bokÅ¡tų (celių) duomenys ir kaltinamojo naudotas telefonas pradėjo jungtis prie kitų bokÅ¡tų (celių). Todėl apylinkės teismas, atsižvelgęs į liudytojo ir M.

S. artimÄ draugystę, pagrįstai P. B. parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį padėti kaltinamajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės dėl kurios gresia M. S. netekti darbo ir jais nesivadovavo. 10.12. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto teiginiu, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir, kad byloje nepakanka duomenų jo kaltei pagrįsti, kad turėjo bÅ«ti atlikta jo akistata su nukentėjusiÄ ja, apklausti namo gyventojai (visi galimi liudytojai nukentėjusiosios parodymams dėl Å¡auksmo patvirtinti/paneigti), turėjo bÅ«ti renkami įrodymai jo versijai pagrįsti.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Apygardos teismo nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų M. S. kaltei pagrįsti. 10.13. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti M. S. teiginiai apie tai kad tyrėja specialiai iÅ¡kraipė duomenis, nurodydama, kad visÄ dienÄ P. B. važinėjo su M.

S. automobiliu (t . 1, b. l. 130, 140), nors tokių duomenų niekas neminėjo. Taip pat, kad P. B. teigimu tyrėja specialiai daug ko neįrašė fiksuodama parodymus. Pažymėtina, kad po apklausos P. B. susipažino su protokolu, savo ranka įrašė įraÅ¡Ä , kad su protokolu susipažino, iÅ¡ jo žodžių suraÅ¡yta teisingai (t. 1, b. l. 72, 73). IÅ¡ P. B. parodymų, duotų apylinkės teisme matyti, kad jis su tyrėja net keletÄ kartų derino ir taisė parodymus. Be to, jis apklaustas teisme, posėdžio metu buvo tikslinamos ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, siekiant paÅ¡alinti esamus prieÅ¡taravimus ir bÅ«tent Å¡iais parodymais apylinkės teismas grindė nuosprendį kaip to reikalauja BPK 301 straipsnio nuostatos.

Tuo tarpu 2016-07-27 tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 140) nurodyta aplinkybė dėl M. S. ir P. B. važinėjimo automobiliu 2016-01-30, neturi esminės reikÅ¡mės, nes apie M. S. ir P. B. buvimo vietÄ 2016-01-30, judėjimÄ ir pan., apylinkės teismas sprendė įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus. 10.14. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis surinktų ir teisme iÅ¡tirtų bei įvertintų įrodymų visumos analize, padarė iÅ¡samiai motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad M.

S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , o bÅ«tent, kad jis konflikto su J. L. (ikisantuokinė pavardė - B.) metu, tyčia ranka sugriebė jai už kaklo ir stipriai suspaudė. Po to tyčia rankomis pastÅ«mė pastarÄ jÄ , pagriaudamas jÄ ant lovos ir, sėdėdamas nukentėjusiajai ant kojų, sukiojo ir laužė už nugaros pastarosios abi rankas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva kairėje Å¡launyje.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M. S. veikė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų M. S. kaltei pagrįsti. Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies kvalifikuojančio požymio 11. M. S. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad juos su nukentėjusiÄ ja siejo partnerystės santykiai.

12. Å eimos nario sÄ voka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta Å¡eimos nario sÄ voka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

13. Be to, BPK 38 str. (Å eimos nariai) nustato, kad asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

14. Å eimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobÅ«dis, kuriems bÅ«dingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiÅ¡ki santykiai, ir Å¡ie santykiai neturėtų bÅ«ti trumpalaikiai. Å eimos santykiams turėtų bÅ«ti bÅ«dingi ir bendri Å«kiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama Å¡eimos samprata. Å eimos egzistavimÄ lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra Å¡eima, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryÅ¡ius (Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

15. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, sprendžiant apie Å¡eimos santykių buvimÄ reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl Å¡eimos santykių fakto. Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės Å¡eimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės Å¡eimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktas Å¡eimos sampratos iÅ¡aiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, kad konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o Å¡ių santykių iÅ¡raiÅ¡kos forma konstitucinei Å¡eimos sampratai esminės reikÅ¡mės neturi.

Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo požiÅ«rį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimÄ ir atitinkamÄ pareigų prisiėmimÄ vienas kitam ir kurios bÅ«tų pagrindas besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡vadai, jog Å¡ių asmenų santykiai vertintini kaip Å¡eimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumÄ , kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiÅ«rį vieno į kitÄ ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius Å¡eimos bÅ«dingų santykių turinį.

16. M. S. parodymus, kad jis su nukentėjusiÄ jÄ nebuvo sugyventiniai ir, kad jų kaip poros santykiai nutrÅ«ko rugsėjo mėnesį, kad nukentėjusioji pas jį gyveno tik kaip bendradarbė, visų pirma paneigia nukentėjusiosios J. L. (ikisantuokinė pavardė – B.) parodymai. IÅ¡ jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad ji su M. S. pradėjo draugauti kaip pora nuo 2015 m. liepos mėnesio. Kartu gyventi pradėjo 2015 m. spalio pradžioje, juos siejo artimi santykiai (t. 1, b. l. 20-21).

Pradėję gyventi kartu planavo vaikus, santuokÄ , bet vestuvėms neturėjo pinigų, buvo pas M. S. tėvus, nuėję į bažnyčiÄ rezervavo santuokos sudarymo laikÄ . Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bažnyčioje dėl santuokos buvo 2015 m. sausio viduryje, 9, ar 10 d. PrieÅ¡ gyvenimÄ kartu, rugsėjo mėnesį buvo susipykę. IÅ¡ nukentėjusiosios J. L. (ikisantuokinė pavardė – B.) apklausos apygardos teisme matyti, kad po 2015 m. rugsėjo mėnesį įvykusio konflikto, ji su M.

S. susitaikė, toliau bendravo ir draugavo, ir pykosi, ir gyveno. Kai susipykdavo, ji dažnai sakydavo, kad jie skiriasi, kad viskas tarp jų baigta, kad nebenori būti su juo, jie išsiskirdavo porai dienų ir vėl draugaudavo. M. S. jai rašydavo, lįsdavo į akis, žinutes rašydavo. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad susipykus M. S. liepdavo išeiti jai iš buto, tačiau jie susitaikydavo ir toliau gyvendavo kartu. Šiuos jos parodymus patvirtina ir liudytojos J. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji su kaltinamuoju draugavo nuo 2015 metų vasaros, trumpam buvo išsiskyrę ir vėl pradėjo draugauti nuo 2015 m. spalio mėnesio ir pradėjo kartu gyventi, M.

S. kvietimu. Jie gyveno kaip pora, ruošėsi vestuvėms, kurios turėjo įvykti 2016-08-19. Ji turėjo bÅ«ti vyriausioji pamergė (t. 1, b. l. 48). Taip pat liudytojos I. Č. parodymai, kad ji žinojo, jog nukentėjusioji draugavo su M. S. ir apsigyveno kartu kaip draugė, buvo su juo sugyventiniai, turėjo bendrus draugus, pažįstamus. Tai J. P., P., I. Č. kartu su jais Å¡ventė Naujųjų metų Å¡ventę ir akivaizdžiai matė, kad M. S. ir J. B. pora. Ji žinojo, kad jų santykiai rimti, nes jie 2016 metų vasarÄ planavo vestuves.

Liudytojas, pareigÅ«nas R. S., vykęs į M. S. butÄ pagal pastarojo iÅ¡kvietimÄ , teisme nurodė, kad atvykus juos pasitiko M. S., kuris pasakė, kad jo sugyventinė neįleidžia į butÄ . Liudytojas suprato, kad jie iÅ¡siskyrė prieÅ¡ dienÄ , todėl mano, kad buvusi sugyventinė ar sugyventinė, esmės nekeičia. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus patvirtina ir (duomenys neskelbtini) parapijos duomenys apie tai, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju buvo rezervavę bažnytinės santuokos apeigas 2016-08-19 (Pastaba.

RaÅ¡te klaidingai nurodyti metai „206“) (t. 1, b. l. 30). Apklausti liudytojais kunigai M. S., J. M., klebonas R. V. nurodė, kad bažnytinės santuokos data rezervuojama tik esant abiem bÅ«simiems jauniesiems, kad paprastai įraÅ¡oma sužadėtinio pavardė ir bet kurio iÅ¡ sužadėtinių telefono numeris. Kunigas J. M. nurodė, kad nepamena nei nukentėjusiosios, nei kaltinamojo, nes Å¡is įraÅ¡as dėl santuokos nebuvo niekuo ypatingas, nepamena, kad jis bÅ«tų atlikęs įraÅ¡Ä , atvykus tik vienam iÅ¡ jaunųjų.

Teisėjų kolegijos nuomone, nepriklausomai nuo to, kad kartu M. S. ir nukentėjusioji gyveno neilgai, iÅ¡ jų abiejų veiksmų buvo matyti, kad buvo norima sukurti Å¡eimÄ . Vien tai, kad jie dažnai konfliktavo ir galimai buvo nusprendę nebekelti vestuvių (žr. liudytojos R. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu), nepaneigia jų kaip sugyventinių statuso. Apygardos teismo nuomone, M. S. ir nukentėjusiosios konkretus, nors ir trumpalaikis sprendimas sukurti santuokÄ , patvirtina, kad jų gyvenimas kartu buvo nukreiptas į ketinimÄ sukurti Å¡eimÄ ir Å¡is ketinimas, nors ir trumpalaikis, buvo realus.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , sprendžiama, kad J. S. ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius apylinkės teismas pagrįstai laikė bÅ«dingais Å¡eimos (atitinkančios partnerystės formÄ ) nariams ir kaltininko veikÄ pagrįstai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

17. Apeliantas skunde iÅ¡dėstė daugiau argumentų dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų, todėl jų teismas nenagrinės. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo M. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai: G.as Dzedulionis Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė