d279dfa2-b637-484e-abcd-5ca9679e7b02 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-369-1060-2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05404-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 22 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Agnė Vyliaudaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Redos BerčiÅ«nienės pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , kurioje S. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės S. P. 2019 m. vasario 8 d. apie 15.30 val. kelio A16 ir kelio Nr.129 žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo R. L. individualiai įmonei (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), esančiai (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ kelių transporto priemonę – „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. P. visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ bei parodė, kad dirbo R. L. individualioje įmonėje sunkvežimio vairuotoju, kurį po darbo palieka Trakų rajone, netoli karjero. 2019 m. vasario 8 d. darbÄ baigė apie 14.00 val., alkoholio darbo metu nevartojo. Po darbo, pastatęs sunkvežimį saugomoje teritorijoje, sėdo į R. L. įmonei priklausančiÄ transporto priemonę – automobilį „AUDI A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir važiavo namo.

Trakuose prie parduotuvės sustojo apsipirkti. IÅ¡einantį iÅ¡ parduotuvės, jį užkalbino pažįstamas J., su kuriuo atliko tarnybÄ armijoje. Susitikimo proga J. pasiÅ«lė iÅ¡gerti alkoholio. Automobilyje kartu su J. iÅ¡gėrė butelį degtinės. Jis alkoholio suvartojo apie 250 g. Kadangi nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, sėdo už automobilio vairo ir važiavo namo. Važiuodamas keliu (A16) Vilnius – Prienai privažiavo žiedinę sankryÅ¾Ä , esančiÄ (duomenys neskelbtini) Ä®važiuodamas į žiedÄ praleido žiede važiuojančias dvi transporto priemones, tačiau trečios transporto priemonės nepastebėjo ir atsitrenkė į jos galinę dalį.

IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio priėjo prie automobilio „Renault“ vairuotojos ir pasakė jai, kad Å¡ioje situacijoje jis kaltas. Eismo įvykio metu nei jis, nei „Renault“ automobilio vairuotoja nesusižalojo. Ä® eismo įvykio vietÄ atvykusi policija alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė 1,63 promilių neblaivumÄ ir jį sulaikė. Labai gailisi vairavęs automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 82-83, 87-88). Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ be jo visiÅ¡ko prisipažinimo įrodyta ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. L. parodė, kad S. P. nuo 2018 m. pavasario jam priklausančioje individualioje įmonėje dirba vairuotoju. S. P. krovininiu automobiliu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) karjero, esančio Takų rajone, perveža žvyrÄ . IÅ¡ Alytaus į Trakų rajonÄ S. P. važinėja 1997 m. laidos individualiai įmonei priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilio rinkos vertė yra 1 000,00 eurų. 2019 m. vasario 8 d., ryte S. P. įmonei priklausančiu automobiliu „Audi A6“ iÅ¡važiavo iÅ¡ Alytaus į Trakų rajonÄ . 2019 m. vasario 9 d. paskambinęs S. P. pasakė, kad bÅ«damas neblaivus ir vairuodamas įmonei priklausantį automobilį „Audi A6“ sukėlė eismo įvykį, todėl buvo sulaikytas.

Nurodė, kad S. P. yra darbÅ¡tus, pareigingas, niekada nepastebėjo, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. Apie tai, kad S. P. neblaivus vairavo įmonės automobilį, nežinojo. Prašė grÄ Å¾inti automobilį, kadangi jis reikalingas įmonės veiklai vykdyti (b. l. 39-40). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad 2019 m. vasario 8 d., apie 15.32 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini), kartu su vyriausiuoju patruliu V. M., gavo praneÅ¡imÄ , kad žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis.

Nuvykę į įvykio vietÄ pamatė susidÅ«rusius automobilius „Audi A6“ ir „Renault Scenic“. Ä®vykio vietoje nustatė, kad automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavo S. P., kuris įvažiuodamas į žiedinę sankryÅ¾Ä Å¡alutiniu keliu, nepraleido žiede pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Renault Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamo E. B., ir su juo susidÅ«rė. Eismo įvykio metu žmonės nesužaloti.

AiÅ¡kinantis eismo įvykio aplinkybes ir bendraujant su vairuotoju S. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl patikrinus vairuotojÄ alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“, Nr. ARFM-0242, patikros Nr. 0856942, jam nustatytas 1,63 promilės girtumas. S. P. buvo nuÅ¡alintas nuo vairavimo (b. l. 42-43). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo G. Ž. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2019 m. vasario 8 d. 15.30 val., S. P. kelio A16 ir kelio Nr.129 sankryžoje, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,63 promilių girtumas, vairavo R.

L. individualiai įmonei priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Renault Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti automobiliai. Kadangi S. P. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 4).

Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota, kad įvykio vietoje –žiedinėje kelių A16 ir Nr. 129 sankryžoje, užfiksuotas stovintis automobilis „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Apgadintas automobilio priekinės kairės pusės buferis, variklio dangtis, kairys priekinis žibintas, kairys priekinis sparnas, matosi apibraižymai kėbule (b. l. 9-12). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1510/2019(01) konstatuota, kad S. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,90 promilės girtumas (b. l. 14).

Sprendime nuÅ¡alinti nuo transporto priemonės vairavimo nurodyta, kad 2019 m. Vasario 8 d. 15.39 val., priimtas sprendimas nuÅ¡alinti S. P. nuo transporto priemonės vairavimo, nustačius, kad vairuotojas neblaivus, jam nustatyta 1,63 promilės girtumas (b. l. 15). VÄ® „Regitra“ registracijos liudijime Nr. E 934353 nurodyta, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas – R. L. individuali įmonė (b. l. 18). Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo S. P. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiÅ¡kai patvirtino S. P. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , t. y., jog jis 2019 m. vasario 8 d. apie 15.30 val., kelio A16 ir kelio Nr.129 žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo R.

L. individualiai įmonei priklausančiÄ kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Tokiais veiksmais S. P. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas. IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios.

Dėl bausmės Teismas konstatuoja, kad S. P. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieÅ¡taravo, sutiko su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir jos dydžiu, prašė paskirtÄ areÅ¡to bausmę leisti atlikti poilsio dienomis, nes yra dirbantis (b. l. 91-93). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius S. P. – kaltinamasis neteistas (b. l. 52-53), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 54-55), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b. l. 59, 61), bedarbis (b. l. 94).

Å ių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ . BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas bei baudžiamÄ jÄ bylÄ pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu.

Teismas atsižvelgęs į Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , taip pat į tai, jog S. P. savo kaltę pripažino ir byla iÅ¡nagrinėta priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. BK 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu paskirta iki keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Pažymėtina, kad nuteistajam paskirtos 26 parų areÅ¡to bausmės trukmė nevirÅ¡ija BK numatytos maksimalios (45 parų) areÅ¡to bausmės trukmės, kuriai esant areÅ¡to bausmę galima nustatyti atlikti poilsio dienomis, tačiau nuteistasis S. P. nenurodo jokių svarbių priežasčių ar aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti areÅ¡to bausmę atlikti poilsio dienomis.

Nors S. P. nurodo, jog yra dirbantis, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog jis niekur nedirba, kaltinamasis kitų svarbių priežasčių ar aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, nenurodo. Be to, kaltinamasis niekur nedirba, pajamų negauna, teismo baudžiamuoju įsakymu jam teisė vairuoti transporto priemones atimama. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nuteistajam S. P. nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis nėra pagrindo.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitomas S. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 8 d. 15.45 val. iki 2019 m. vasario 9 d. 11.40 val. (viena para), vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai (b. l. 76 – 77, 78). Dėl teisės vairuoti transporto priemones Baudžiamuoju įsakymu prokurorė praÅ¡o skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 (trejiems) metams. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar jÄ Ä¯gyti) taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).

Ä®statymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikÄ , atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmÄ , kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

K. S. P. anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, Å¡ios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini Å¡iurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 1,90 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma. Be to, nors kaltinamojo veika pagal pavojingumÄ priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau, vertinant nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad Å¡iuo atveju kaltinamasis vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį ir toks jo elgesys laikytinas Å¡iurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sÄ moningai, vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus (pagal kraujo tyrimÄ nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), tuo sukeldamas realiÄ grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei.

Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į sukeltÄ eismo įvykį, į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, todėl teisė vairuoti nėra bÅ«tina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytÄ sankcijÄ â€“ 2 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su areÅ¡to bausme, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę, vadovaujantis teisingumo principu, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatytÄ kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuoti nuo paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymo pabaigos. Dėl transporto priemonės konfiskavimo BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamÄ veikÄ panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu.

Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerÅ«pestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali bÅ«ti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, iÅ¡nuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali bÅ«ti panaudotas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis) Nagrinėjamoje byloje automobilis „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam S. P. darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, taigi automobilis „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone, kurio savininkas yra R.

L. individuali įmonė (b. l. 18). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Jis dirba R. L. individualioje įmonėje vairuotoju. Apie tai, kad vairavo automobilį neblaivus automobilio savininkui nebuvo žinoma, kartu su kaltinamuoju įmonės savininkas nebuvo ir negalėjo žinoti, jog jis neblaivus vairuos įmonei priklausantį automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. L. individualios įmonės savininkas R. L., kurio įmonei priklauso automobilis, nurodė tokias pačias aplinkybes, jog kaltinamasis dirba jo individualioje įmonėje vairuotoju, niekada nepastebėjo, jog kaltinamasis piktnaudžiautų alkoholiu, apie tai, jog S. P. neblaivus vairavo įmonės automobilį nežinojo.

PrieÅ¡ingų duomenų byloje nėra, todėl netikėti R. L. parodymais teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu, transporto priemonės savininkė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos darbuotojas S. P. automobiliu naudosis neblaivus, todėl netikslinga konfiskuoti R. L. individualiai įmonei priklausančiÄ transporto priemonę. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Teismas sprendžia, kad iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ S. P. konfiskuotino turto vertę, kuriÄ nurodo transporto priemonės savininkas, atitinkančiÄ pinigų sumÄ 1 000,00 Eur bÅ«tų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia. Transporto priemonės savininkė R. L. individuali įmonė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso iÅ¡laidas dėl transporto priemonės nuvežimo sumokėjo, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (b. l. 33).

V. Kiti proceso klausimai Kaltinamajam S. P. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 89-90) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : S. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 39 (trisdeÅ¡imt devynių) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu ir S. P. paskirti galutinę 26 (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtÄ bausmę S. P. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. vasario 8 d. 15.45 val. iki 2019 m. vasario 9 d. 11.40 val. (vienÄ parÄ ), vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ parÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai.

Skaičiuoti bausmės pradžiÄ nuo S. P. faktinio sulaikymo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo areÅ¡to bausmės atlikimo pabaigos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. P. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) vertę.

Palikti galioti S. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Informuoti kaltinamÄ jį S. P. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus. Ä®teikti kaltinamajam S. P., automobilio savininkei R. L. individualiai įmonei teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡us, iÅ¡siunčiant juos registruotu laiÅ¡ku. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam S. P., kad: Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus Å¡ia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Agnė Vyliaudaitė