2024-05-08 Nr. CB-3083-2-68-3-09807-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1754

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09807-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 25 d. paduotu suinteresuoto asmens A. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis tenkinti pareiškimą ir atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą palikimui priimti, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl CK 5.57 straipsnio taikymo, nukrypo nuo teismų praktikos. Skunde teigiama, kas pareiškėja reikalavimą grindė tik aplinkybe, kad ji nežinojo apie paveldimo turto masę, tačiau pagal teismų praktiką įpėdinio nežinojimas apie palikimo sudėtį nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėjai negalėjo būti atnaujintas terminas palikimui priimti ir dėl to, kad jos valia buvo susijusi išimtinai su nekilnojamuoju turtu, t. y. nesant nekilnojamojo turto, kitokio turto ji nenorėjo priimti ir palikimo po tėvo mirties nepriėmė. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo priežasčių, nes neįvertino termino praleidimo trukmės, suinteresuoto asmens interesų, kurie pažeidžiami atnaujinus terminą. Teismas nesiaiškino palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijos dėl termino pratęsimo, neatsižvelgė į termino trukmė, kuri susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdiniu interesų pusiausvyrą (pareiškėja kreipėsi į teismą praėjus 7 m. po palikėjo mirties, todėl terminas praleistas ženkliai).

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Pareiškėja nurodė, kad ji domėjosi palikimu ir nežinojo apie palikimo sudėtį (nurodė gavusi informaciją, kad tėvas turto neturi, todėl nepradėjo paveldėjimo proceso; registre nebuvo užregistruota, kad tėvas turėjo kokio turto). Pareiškėja savo domėjimąsi grindė 2023 m. birželio 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, tačiau šis dokumentas nepatvirtina, kad pareiškėja per tris mėnesius po tėvo mirties domėjosi palikimo sudėtimi, kreipėsi į vietos notarą, VĮ Registrų centrą ar kitas įstaigas, siekdama išsiaiškinti turto sudėtį. Byloje nėra tai pagrindžiančių įrodymų, o visi teismui pateikti dokumentai (išskyrus palikėjo mirties faktą patvirtinančius dokumentus) yra gauti pareiškėjos advokato prieš pateikiant teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo. Be to, pareiškėja nurodė atlikusi aktyvius veiksmus, išreikšdama norą priimti palikimą, tačiau jos teikti teismo posėdžio metu paaiškinimai nepagrindžia, kad tokius veiksmus ji būtų atlikusi.

Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalį ir priėmė siurprizinį sprendimą. Teismas pasisakė dėl pareiškėjos tėvo nuosavybės teisės į butą, nors tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad būtent šiuo teiginiu kaip prejudicinę reikšmę turinčiu faktu pareiškėja remiasi kitoje pagal jos ieškinį nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, suinteresuotas asmeniui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 54 (penkiasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. balandžio 24 d. Maxima LT, UAB.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė