d27138b2-8e6f-4bc2-9bf5-d5094a8a4458 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1141-590/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32550-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „ARN group“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „ARN group“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

Å . dėl paskolos priteisimo. Teisėjas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas UAB „ARN group“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo R. Å . 200,00 Eur negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 18,60 Eur kredito kainÄ , 74,40 Eur palÅ«kanų sumÄ po kredito grÄ Å¾inimo termino, 1,12 Eur delspinigius, 45,00 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2015-07-17 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 110986. IeÅ¡kovas paskolino atsakovui 200,00 Eur sumÄ už 33,00 Eur kredito kainÄ . IeÅ¡kovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, todėl ieÅ¡kovui liko skolingas 339,12 Eur sumÄ .Atsakovui R. Å . teismo procesiniai dokumentai įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 200,00 Eur paskolÄ , 18,60 Eur kredito mokestį, 12,00 Eur palÅ«kanas po paskolos grÄ Å¾inimo termino, 1,12 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-09-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 10,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas nėra grÄ Å¾inęs suteiktos 200,00 Eur paskolos bei sumokėjęs 18,60 Eur kredito kainos, todėl ieÅ¡kovo iÅ¡ atsakovo reikalaujama priteisti 218,60 Eur suma yra pagrįsta ir priteistina (CK 6.38 str., 6.205 str., 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d.).

Taip pat teismas ieÅ¡kovo už nesumokėtÄ kredito kainÄ (18,60 Eur) priskaičiuotus 1,12 Eur delspinigius laikė pagrįstais ir priteistinais iÅ¡ atsakovo.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju tarp ginčo Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobÅ«dį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties Å¡alis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų.

Nurodė, jog teismas turi pareigÄ kontroliuoti, ar praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos nėra nepagrįstai didelės, nėra lupikiÅ¡kos. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju palÅ«kanų dydis (113,15 proc.), kuriuo remiasi ieÅ¡kovas, yra nepagrįstai didelis. Vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, jos sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis c. b. Nr. 2A-954-492/2010 ir kt.). Nurodė, jog tarp Å¡alių 2015-07-17 sudarytos vartojimo kredito sutarties 9.1. numatytos palÅ«kanos, pagal Å¡alių susitarimÄ mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimÄ funkcijÄ , o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-392/2012). Pabrėžė, jog tokį teisės aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir vieÅ¡ai skelbiama PriežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2013-02-05 sprendimu Nr. 241-26. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms.

Norėdamas, kad bÅ«tų priteisti didesni nei minimalÅ«s nuostoliai ieÅ¡kovas privalo juos įrodyti. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas į bylÄ tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pirmos instancijos teismas sprendė, kad praÅ¡omos priteisti 74,40 Eur sutartinės palÅ«kanos (113,15 proc.) yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytÄ minimalų vartotojų teisių apsaugos standartÄ , todėl mažintinos iki 0,05 procento už vienÄ dienÄ arba iki 18,25 proc. metinių palÅ«kanų (CK 6.37 straipsnio 3 dalis), todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 12,00 Eur sutartinių palÅ«kanų suma (74,40 Eur x 18,25 proc./113,15 proc.), o likusi ieÅ¡kovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palÅ«kanų priteisimo atmestina.

IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 45,00 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų pirmos instancijos teismo atmestas, nurodžius, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nepriklausomai nuo to, ar iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, praneÅ¡imo apie įsiskolinimÄ ir kitų mokesčių.

Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014-06-18 nutartis c. b. Nr. 2S-1482-577/2014 ir kt.).Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteisė 10,20 Eur žyminio mokesčio (15,00 Eur x 68 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „ARN group“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 sprendimo dalį, kuria sumažinta palÅ«kanų dalis ir priteisti praÅ¡omas 74,40 Eur palÅ«kanas, panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas ir priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 45,00 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas; kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 8.1.

Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 6.2 ir 9.1 punktais Å¡alys numatė, kad kredito palÅ«kanos (t. y. pelno palÅ«kanos už naudojimÄ si atsakovui perduotais ieÅ¡kovo pinigais, kurios, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo ir Sutarties nuostatomis, yra laikomos bendrosios kredito kainos dalimi) yra mokamos iki faktinio kredito grÄ Å¾inimo. Todėl, suėjus Sutartyje numatytam kredito grÄ Å¾inimo terminui, tačiau atsakovui jo negrÄ Å¾inus, už tolimesnį naudojimÄ si kredito suma (ar jos dalimi) yra skaičiuojamos ir atsakovas privalo mokėti ieÅ¡kovui Sutarties Specialiosiose sÄ lygose nustatyto dydžio (113,15 proc.) metines kredito palÅ«kanas.8.2.Sutarties pagrindu mokėtinų kredito palÅ«kanų norma (113,15 proc.) nevirÅ¡ija Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos maksimalios bendros vartojimo kredito kainos metinės normos (200 proc.), todėl atitinka ginčo Å¡alių sutartiniams santykiams taikytinus imperatyvius įstatymo reikalavimus, ir atsakovo atžvilgiu nėra laikytina per didele ar nesÄ Å¾ininga.

Teikiamų kreditų sutarčių sÄ lygos negali bÅ«ti vertintinos kaip ekonomiÅ¡kai stipresnės Å¡alies (ieÅ¡kovo, kurio verslo sritis – smulkiųjų kreditų teikimas) siekis pasinaudoti pranaÅ¡umu prieÅ¡ ekonomiÅ¡kai silpnesnę Å¡alį (atsakovÄ , kuris susiklosčius tam tikroms sÄ lygoms turi skolintis) dėl Å¡ių priežasčių. IeÅ¡kovas, kaip ir kiti smulkiųjų kreditų teikėjai, nuo 2011-04-01 yra kontroliuojamas Lietuvos banko. IeÅ¡kovo veiklÄ reglamentuoja nuo 2011-04-01 įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymas bei Lietuvos banko inicijuojami Å¡io įstatymo pakeitimai, kurie tik griežtina smulkiųjų vartojimo kreditų iÅ¡davimÄ .

IeÅ¡kovas standartines sutarčių bei sutarčių priedų sÄ lygas parengė pagal 2011-04-01 Vartojimo Kreditų įstatymÄ , nuo 2012-01-01 įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Vartojimo kreditų įstatymo pakeitimo įstatymÄ ir nuo 2013 m. liepos įsigaliojusį Lietuvos banko valdybos nutarimÄ â€žDėl vartojimo kreditų gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ (2013-03-19, Nr. 0362). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovas ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ vėlavo 171 dienÄ , ieÅ¡kovas palÅ«kanas skaičiavo tik už 120 dienų laikotarpį, t . y . kur kas mažiau nei reglamentuoja CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas.

Atsižvelgiant į minėtus argumentus ieÅ¡kovas mano, kad tiek taikydamas žymiai mažesnę nei maksimali leistina sutarties sudarymo metu galiojusi palÅ«kanų norma už tolesnį naudojimÄ si kreditu, tiek skaičiuodamas trumpesnį laikotarpį palÅ«kanas, padarė žymių nuolaidų atsakovui ir nesinaudojo savo, kaip stipresnės sutarties Å¡alies galimybėmis. IeÅ¡kovas mano, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų normų laikymasis neturėtų bÅ«ti traktuojamas kaip siekis pasipelnyti.

IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, sudarydamas sutartį susipažino su sutarties sÄ lygomis ir jį tenkino sutartyje taikomos kredito palÅ«kanos. Atsakovas nei skolos dydžio, nei palÅ«kanų normos neginčijo ir tada, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl skolos priteisimo. Å alių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka, todėl Å¡alys netesybų mokėjimo sÄ lygÄ sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis). 8.3.Vadovaujantis LR CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, nevykdęs ar netinkamai vykdęs savo sutartinę prievolę privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius.

Be tiesioginių nuostolių, negautų pajamų, į nuostolius yra įskaičiuojamos protingos iÅ¡laidos, susijusios su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.261 straipsnyje įtvirtintos kompensuojamosios palÅ«kanos yra skirtos tik minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti, vadovaujantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 6.261 straipsnį minimalių nuostolių priteisimas neatima kreditoriui teisės iÅ¡reikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003).

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad kreditoriaus apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palÅ«kanomis. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme nustatytos kompensuojamosios palÅ«kanos. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas vengė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ , ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę UAB „ASTART“ dėl Å¡ios pagalbos iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ atsakovo.

Skola nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ atsakovo, todėl UAB „ASTART“ už skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo iÅ¡laidas pateikė sÄ skaitÄ ieÅ¡kovui. Remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu ir Vartojimo kredito sutartimi Nr. 110986 ieÅ¡kovas patirtas ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovas R. Å . per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti 74,40 Eur (113,15 proc.) sutartines palÅ«kanas nepagrįstai sumažino iki 12 Eur (18,25 proc.). Negalima sutikti su apeliantu, kad spręsdamas palÅ«kanų sumažinimo klausimÄ teismas galėjo vertinti ir atsižvelgti tik į sutarties sudarymo metu egzistavusias aplinkybes.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimÄ , į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palÅ«kanas, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (2012-10-25 netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė ir apeliantas to neginčija, kad Tarp Å¡alių 2015-07-17 sudarytos vartojimo kredito sutarties 9.1. numatytos palÅ«kanos, pagal Å¡alių susitarimÄ mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimÄ funkcijÄ , o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-392/2012).

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau - VKÄ®) 11 straipsnio 8 dalies imperatyviais reikalavimais, sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos, kurios savo esme yra netesybos, negali virÅ¡yti įstatyme nustatytų 0,05 procento netesybų už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Apeliantas nepateikė argumentų kurie paneigtų minėtų iÅ¡vadų teisėtumÄ bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas patyrė didesnius nei minimalius nuostolius, todėl nėra pagrindo keisti sprendimÄ dėl palÅ«kanų sumažinimo.Nepagrįsti ir ieÅ¡kovo argumentai dėl ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, kurias sudaro 45 Eur priteisimo.

IÅ¡ UAB „ARN group“ į bylÄ pateiktų įstatų matyti, kad prie pagrindinių bendrovės veiklos rÅ«Å¡ių yra priskiriama ir teisinė veikla. Tačiau 2015-03-01 UAB „ARN group“ yra sudariusi sutartį dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugų, pagal kuriÄ ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugas perka iÅ¡ UAB „A-START“. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos iÅ¡laidos, susijusios su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka.

Ä®vertinus tai, kad teisinė veikla yra įprastinė bendrovės veikla, spręstina, kad ieÅ¡kovė pasitelkusi savo darbuotojus galėjo atlikti reikiamus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne teismo tvarka veiksmus ir dėl to nepatirti nuostolių. IeÅ¡kovė raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių bÅ«tinumÄ pasitelkti trečiuosius asmenis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne teismo tvarka veiksmams atlikti, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne teismo tvarka iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintos iÅ¡laidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                Vidas Stankevičius