d270eabf-c72a-438f-bc59-8d19a002ca3e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2S-1330-467/2010

              Procesinio sprendimo kategorijos 106.8.;  122.3.; 122.4.; 122.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio

14 d.

Vilnius

                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),

kolegijos teisėjos     Romualda Janovičienė,  Dalia Kačinskienė,          Â

kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų J. L. , R. R. , A. G. , R. Ž. , V. D. , A. J. , A. S. , N. L. , K. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d.

nutarties atsisakyti priimti ieškovų ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovų J. L. , R. R. , A. G. ,

R. Ž. , V. D. , A.

J. , A. S. , N. L. , K. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Lietuvos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Kolegija

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovai J. L. , R. R. , A. G. , R. Ž. , V. D. , A. J. , A. S. , N. L. , K. K. 2010-05-03 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti 12659,25 Lt žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės biudžeto, nustatant, kad, kol Lietuvos Respublikos biudžete nėra nustatyta lėšų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti, Å¡iuo sprendimu priteistos sumos atlyginamos iÅ¡ Teisingumo ministerijai skirtų asignavimų ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo (teisėjo) neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės

4 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį. Atsižvelgęs į CK 6.271 straipsnį, LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-02-10 nutartį ir į tai, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti žalÄ , atsiradusiÄ dėl LR Seimo neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, jog ginčas yra susijęs su Seimo veikla, todėl neteismingas bendrosios kompetencijos teismui ir ieÅ¡kinys gali bÅ«ti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atskiruoju skundu ieškovai J.

L. , R. R. , A. G. , R. Ž. , V. D. , A. J. , A. S. , N. L. , K. K. praÅ¡o nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad ieÅ¡kovams žala atsirado dėl LR Seimo priimto neteisėto įstatymo, todėl LR Seimas, įgyvendindamas ne vieÅ¡Ä jį administravimÄ , o įstatymų leidžiamÄ jÄ valdžiÄ , kuri remiantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) nuostatomis, nelaikytina vieÅ¡uoju administravimu, nelaikytinas vieÅ¡ojo administravimo subjektu. Remiantis Konstitucijos 5 straipsniu, ABTÄ® nuostatomis, teismas nepagrįstai nurodė, jog tokio pobÅ«džio ginčas spręstinas pagal ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Sprendžiant bylos teismingumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatytas keliamo ginčo teisinis pobÅ«dis, tačiau Å¡iuo atveju teismas dėl ginčo pobÅ«džio nutartyje nepasisakė, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog LR Seimas yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas. Tuo tarpu pagal Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų spręsti praktikÄ , ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas tuo atveju, kai veiksmai ar neveikimas, dėl kurių kilo žala, yra padaryti vieÅ¡ojo administravimo srityje, kitais atvejais, pagal bendrÄ jÄ taisyklę, ginčai dėl žalos nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, kadangi teisiniai santykiai dėl žalos, savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai. Pagal teisinį reglamentavimÄ bendrosios kompetencijos teismas turi platesnę kompetencijÄ nei administracinis teismas ir bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimÄ , faktines bei teisines aplinkybes, reikÅ¡mingas svarstant žalos atlyginimo klausimÄ , gali nagrinėti platesne apimtimi (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008-11-20 nutartis).

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantai iÅ¡ esmės teisingai nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimÄ bendrosios kompetencijos teismas turi platesnę kompetencijÄ nei administracinis teismas. Viena iÅ¡ taisyklių, sprendžiant dėl bylų rÅ«Å¡inio priskirtinumo, yra ta, kad administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas ginčų, kurių iÅ¡sprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo iÅ¡sprendimu, nagrinėjimas. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobÅ«dį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobÅ«džio. Tačiau Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartÄ pažymėjusi (pvz., 2007-02-02 nutartis, priimta byloje D.G. v Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir V.I.P.), kad Å¡i taisyklė nėra absoliuti ir ji neturi bÅ«ti dirbtinai taikoma visais atvejais, kuomet vienoje byloje yra pareikÅ¡ti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, ir tie reikalavimai nėra taip susiję, jog pagal įstatymuose įtvirtintas rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklės, negalėtų bÅ«ti nagrinėjami skirtingų kompetencijų teismuose.

LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu administraciniams teismams priskirtos nagrinėti bylos dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai praÅ¡o atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, t.y. dėl LR Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios, 2002-04-23 priimto 1999-07-08 LR Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo, kuris lėmė žalos dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies atsiradimÄ . ABTÄ® 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti LR Seimo veiklos, yra reikÅ¡mingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , tačiau neriboja administracinių teismų kompetencijos nagrinėti bylas dėl LR Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios, institucijos veiklos, kuria buvo pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato – žalos atlyginimo. PraÅ¡oma atlyginti žala ieÅ¡kovams remiantis LR Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, nesumokėtas darbo užmokestis, nekeičia tokio reikalavimo esmės, kadangi tai yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Taigi nagrinėjama byla dėl žalos, atsiradusios dėl įstatymų leidėjo (LR Seimo) teisės aktų, vykdant vieÅ¡osios teisės reglamentuojamÄ veiklÄ , patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtina administraciniame teisme (ABTÄ® 15 str. 1 d., 3 p., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-11-10 nutartis ir 2007-12-13 nutartis).

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei nėra pagrindo jos naikinti (CPK 320 str.). Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                   Â

                              Alma Urbanavičienė

Kolegijos teisėjos                                                            Â

                          Romualda Janovičienė

         Dalia Kačinskienė

                                                                                                            Â

                                                                               Â

                                                                                                   Â