2021-12-08 Nr. AB-26553-3-62-3-02133-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-584-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02133-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. T. kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1390 (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 2S-3776 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. liepos 25 d. apie 2 val. nakties buvo pažadintas mušamų žmonių riksmo, po to be jokio įspėjimo į kamerą įsiveržė pareigūnai su kaukėmis ir paguldė jį bei kameroje esančius nuteistuosius ant grindų, daužė guminėmis lazdomis, spardė. Vėliau visi buvo išvaryti į lauką. Nors Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitą inventorių bei nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nėra užfiksuota, kokį būtent inventorių jis niokojo, nei vienas pareigūnas nebuvo prie jo priėjęs ir nedavė jokių nurodymų. Pareiškėjo teigimu, Nutarimo motyvai yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, o Departamentas neanalizavo ir šabloniškai atmetė jo skundą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam nebuvo pasiūlyta pasiaiškinti raštu, jis nebuvo supažindintas su tarnybiniu pranešimu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktais. Atsakovas paaiškino, kad, 2019 m. liepos 24 d. nustačius trečiojo sektoriaus ryšio detekcijos sistemą ir tai, jog minėtame korpuse esantys nuteistieji naudojasi mobiliojo ryšio telefonais, nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje buvo atliekama neplaninė krata, kurios metu, kilus masiniam kitų būrių nepasitenkinimui, nuteistiesiems elgiantis agresyviai, daužant duris, langus, nevykdant teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus, neramumams suvaldyti 2019 m. liepos 25 d. apie 1 val. pasitelkti Viešojo saugumo tarnybos ir Departamento prevencinės grupės pareigūnai. Atsakovas nurodė, kad nuobauda pareiškėjui paskirta įvertinus visas reikšmingas pažeidimo padarymo aplinkybes. Nutarimas motyvuotas, jame aiškiai išdėstyta pažeidimo esmė, teisės aktai, jis priimtas laikantis procesinių taisyklių.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Departamentas nurodė, jog nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti, jo elgesys buvo apsvarstytas Pravieniškių PN-AK Drausmės komisijoje. Drausmės komisija, įvertinusi padaryto piktybiško pažeidimo aplinkybes, vadovaudamasi režimo pažeidimo sistemiškumą ir piktybiškumą apibūdinančiu Departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintais Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupei kriterijais bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktais, pasiūlė pataisos namų direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Nutarimą bei Sprendimą.

8. Teismas vadovavosi BVK 5 straipsniu, 10 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK, įrodinėdama pareiškėjo kaltę, iš esmės rėmėsi Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistės K. J.-G. ir šio skyriaus l. e. vyriausiojo specialisto pareigas einančio L. N. 2019 m. liepos 24 d. parengtais tarnybiniais pranešimais Nr. 46-1589a ir Nr. 46-1589b. Tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai iš esmės analogiškai aprašė pareiškėjo įvykdytas neteisėtas veikas, analogiškos aplinkybės nurodytos ir Drausmės komisijos pirmininko 2019 m. liepos 25 d. teikime Nr. 63-3007. Teismas nustatė, kad nebuvo surinkta kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę.

9. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. sausio 14 d. raštu prašė atsakovo pateikti kitus įrodymus, kurie patvirtintų (individualizuotų) pareiškėjo neteisėtus veiksmus, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros duris. Tai, kad nebuvo galimybės nustatyti, kurie nuteistieji daužė kameros duris iš vidaus, nes nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose, konstatuota Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriais remiasi atsakovas. Teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK nesurinko ir teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas niokojo kameros duris ir kitą inventorių. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK, siekdama pagrįsti nurodytą Nutarimo teiginį, privalėjo ir turėjo galimybes užfiksuoti 9 būrio kameros, kurioje 2019 m. liepos 24 d. buvo kalinamas pareiškėjas, padarytus durų ir kitų kameros inventoriaus pakenkimus. Be to, iš tarnybinių pranešimų matyti, jog nuteistųjų, tarp jų ir pareiškėjo, veiksmai neindividualizuoti, nuteistųjų veiksmai apibūdinti apibendrintai kaip triukšmo skleidimas, konkrečiai nenurodant, kokiu būdu 9 bei 10 būrių nuteistieji kėlė triukšmą, apibendrintai nurodyta, kad į pareigūnų duodamus nurodymus nuteistieji nereagavo, nebuvo galimybės nustatyti nuteistuosius, iš vidaus daužiusius kameros duris, nes nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Teismo vertinimu, minėti duomenys neleidžia objektyviai nustatyti pareiškėjo įvykdytų konkrečių teisei priešingų veiksmų, pareiškėjui nurodymus davusio pareigūno, pareigūno duotų nurodymų turinio ir kokiu metu šie nurodymai buvo duoti. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog pareiškėjas, kaip ir kiti nuteistieji, buvo užrakinti kamerose 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val., todėl darė išvadą, jog ir pateikus įrašus nebūtų galima nustatyti, kas konkrečiai daužė duris, niokojo inventorių bei nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Iš tarnybinių pranešimų, Drausmės komisijos pirmininko teikimo bei Drausmės komisijos posėdžio protokolo teismas nustatė, jog skiriant nuobaudą pareiškėjo neteisėti veiksmai nebuvo įrodinėjami vaizdo įrašais.

10. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą, taikyti jam drausminę atsakomybę. Teismas konstatavo, kad Nutarimas naikintinas kaip neteisėtas. Panaikinęs Nutarimą, teismas nurodė, kad naikintinas ir Sprendimas.

III. 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Atsakovas teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, padarė proceso teisės normų pažeidimus, t. y. visapusiškai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, dėl kurių neteisingai nustatė faktines aplinkybes, buvo pasyvus. Atsakovas, vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio 4 ir 6 dalių, 57 straipsnio 6 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, teigia, kad teismas privalo rinkti įrodymus arba savo iniciatyva, arba įpareigodamas ginčo šalis pateikti papildomus dokumentus, tačiau šiuo atveju teismas nesilaikė ABTĮ reikalavimų. Pakartodamas faktines aplinkybes, susijusias su 2019 m. liepos 24 d. vakare vykusiais įvykiais 3-iojo sektoriaus būriuose, atsakovas teigia, kad pareiškėjas teismui pateikė išgalvotą versiją apie įvykio aplinkybes. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nelogiškus pasakojimus paneigia byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas įvertino netinkamai.

13. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad jis nepateikė vaizdo registratorių įrašų, taip pat akto apie sugadintą inventorių, o jų nesant negalima konstatuoti pažeidimo fakto. Atsakovo atsiliepime buvo nurodyta, kad dėl minėtų įvykių visa medžiaga pridėta prie Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19 medžiagos. Atsakovas negalėjo pateikti teismui nei vaizdo įrašų, nei kitos medžiagos, kadangi visi duomenys yra ikiteisminio tyrimo byloje. Teismas į tai privalėjo atsižvelgti ir savo iniciatyva išreikalauti iš prokuratūros reikiamus vaizdo įrašus, kitą medžiagą, tačiau to nepadarė. Be to, šioje situacijoje teismas turėjo spręsti, ar nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl galbūt nusikalstamų veiksmų, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas.

14. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad, nors Nutarime užfiksuota, jog nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas nepateikė į bylą jokio akto dėl sugadinto inventoriaus. Atsakovo teigimu, turto sugadinimas ar sulaužymas nėra privalomas nustatyto režimo pažeidimo požymis – nuteistiesiems draudžiama daužyti kamerų duris, kitą inventorių ir tokiu būdu kelti triukšmą. Be to, teismas, vykdydamas įstatyme nustatytą pareigą būti aktyviam, ex officio (pagal pareigas) privalėjo tokius duomenis išreikalauti iš atsakovo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš Drausmės komisijos 2019 m. liepos 25 d. posėdžio protokolo matyti, jog masiniuose neramumuose dalyvavo ir analogiškus pažeidimus padarė 98 nuteistieji, buvo sukelta ypatingai pavojinga situacija. Pareiškėjui, kaip specifinį statusą turinčiam asmeniui, keliami aukštesni standartai vykdant teisės aktuose nustatytas pareigas, todėl atsakovas nepagrįstais laikė teismo argumentus, jog vien dėl to, kad atsakovas nepateikė įrodymų, atsakovo argumentai yra paneigti. Atsakovas daro išvadą, kad teismo sprendimas priimtas pažeidus proceso teisės normas ir neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsniuose teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.

16. Pareiškėjas R. T. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Teismui nusprendus bylą nagrinėti išsamiai, pareiškėjas prašo į posėdį kviesti pareigūnus, kurie nagrinėjamo įvykio metu budėjo 9–12 būrių patalpose, taip pat prašo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, procesinių pareigų nevykdymą, nepagrįsto skundo teismui pateikimą.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, atkreipia dėmesį, kad 2019 m. liepos 25 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. 46-1589a ir Nr. 46-1589b nurodyta, jog nebuvo galimybės nustatyti, kurie nuteistieji daužė kamerų duris iš vidaus, nes nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Pareiškėjas daro išvadą, kad pareigūnai negalėjo individualizuoti, kuris iš nuteistųjų daužė kameros duris ir ar kuris nors iš jų daužė kameros duris. Pareiškėjas pažymi, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog pareigūnai buvo 12 būrio patalpose prie 4 kameros. Pareiškėjo teigimu, jis buvo patalpintas 9 būrio patalpose 6 kameroje, t. y. kitame aukšte. Pareiškėjas pažymi, kad pareigūnai nenurodė, kokiu būdu jie nustatė, ar visų kamerų durys buvo daužomos ir jose esantys nuteistieji šaukdami reiškė pretenzijas, ar tik kai kurių kamerų ir (arba) būtent kurios kamerų durys buvo daužomos reiškiant nepasitenkinimą. Pareiškėjas paaiškina, kad vien tik 12 būryje yra 9 kameros, o 11 būryje – dar 11 kamerų. Skaičiuojant ir kitame aukšte esančias 9–10 būrių patalpas prisideda dar 20 kamerų.

18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Drausmės komisijoje nedalyvavo ir nebuvo išklausytas nė vienas nuteistasis (2019 m. liepos 25 d. buvo svarstomi 98 nuteistųjų pažeidimai). Pareiškėjas pažymi, kad 2019 m. liepos 26 d. tarnybinis pranešimas Nr. 43-15399 patvirtina, jog įvykiai, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyko žymiai vėliau už tuos, kurie inkriminuojami pareiškėjui skiriant nuobaudą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nenurodė, kokiais įrodymais remiasi ir kas nustatė, kad 9 būrio nuteistieji buvo užsiblokavę kameros duris. Byloje nėra nė vieno įrodymo, paneigiančio pareiškėjo parodymus, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas priėmė teisingą ir abejonių nekeliantį Nutarimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė teismui nei vieno tą naktį budėjusio būrių patalpose pareigūno tarnybinio pranešimo, nors šie pareigūnai yra mažiausiai suinteresuoti bylos baigtimi. Pareiškėjas pažymi, kad, nors atsakovas nurodo, jog teismas turėjo šaukti į posėdį pareigūnus, mačiusius įvykį (rašiusius tarnybinius pranešimus, kitus pareigūnus), tačiau pats atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, ir Departamento direktoriaus Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Nutarimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad, atsižvelgiant į Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, nėra neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą nusižengimą, tenkino pareiškėjo skundą.

21. Atsakovas ir Departamentas, kuris prisidėjo prie apeliacinio skundo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nebuvo aktyvus, į bylą neišreikalavo vaizdo registratorių įrašų, kurie pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, duomenų apie pareiškėjo sugadintą inventorių. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai nesprendė dėl administracinės bylos sustabdymo ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų pareiškėjo teisės aktų reikalavimų neatitinkantiems veiksmams nustatyti, taip pat pripažinti, kad drausminė atsakomybė pareiškėjui taikyta pagrįstai.

22. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodydamas, kad byloje surinkta pakankamai duomenų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, o atsakovas objektyviai negalėjo nustatyti, kad pareiškėjas atliko būtent tuos veiksmus, už kuriuos jį nubaudė.

23. Teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl teisėjų kolegija jiems pritaria ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

24. BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). Pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos nuteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016).

26. Pažymėtina, kad įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Pagal BVK 143 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, jog nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam.

27. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad už Nutarime nurodytus veiksmus (masinis nepaklusimas ir teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas) pareiškėjui nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

28. Byloje nustatyta, kad Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų – už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22 val. 20 min. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo padarytus pažeidimus patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodytos aplinkybės apie įkalinimo įstaigoje kilusius neramumus 2019 m. liepos 24 d. nuo 22 val. 20 min. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad nebuvo galimybės nustatyti, kurie nuteistieji vartojo necenzūrinius žodžius, daužė kamerų duris iš vidaus, nes nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Pareiškėjas nurodė, kad neramumų metu miegojo ir pabudo tik 2 val. nakties nuo mušamų nuteistųjų keliamo triukšmo.

29. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o, pagal bendrąjį principą in dubio pro reo, visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014).

30. Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

31. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas turėjo galimybę pateikti įrodymus, kad jis, priimdamas Nutarimą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo veiksmais (neveikimu) įvykio metu, tiek kitus įrodymus, kuriuos jis surinko atlikdamas tyrimą dėl įvykio aplinkybių ir kuriais remdamasis jis nustatė, kad būtent pareiškėjas triukšmavo, kėlė neramumus, daužė kameros duris, niokojo turtą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kurie konkretūs asmenys daužė kameros, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, duris, niokojo inventorių. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo surinktais duomenimis apie pareiškėjo galbūt padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo pateiktuose įrodymuose užfiksuoti duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas atliko veiksmus, už kuriuos jam skirta drausminė nuobauda. Sutiktina, kad minėti įrodymai patvirtina, kad tam tikruose būriuose kilo masiniai neramumai, tačiau pareiškėjo veiksmai nėra konkretizuoti. Taigi šie įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas kėlė neramumus, niokojo kameros duris ir inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti, rodė nepagarbą pareigūnams ir pan. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių įrodymų, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui ir kurie patvirtino, kad būtent pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą pažeidimą, o pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino netinkamai ar jų nevertino.

32. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir savo iniciatyva nepagrįstai neišreikalavo iš prokuratūros reikiamų vaizdo įrašų, kitos medžiagos. Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis negali gauti su nagrinėjamu ginču susijusių duomenų ir juos pateikti teismui, taip pat nenurodė, kokie konkretūs duomenys, susiję su pareiškėju, yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Atsakovas teismui neteikė jokių prašymų dėl būtinybės išreikalauti ir ištirti papildomus įrodymus, apklausti ginčo įvykyje dalyvavusius asmenis ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, jog procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu (žr., pvz., 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-36/2009). ABTĮ 10 straipsnyje nustatyta teismo pareiga šalims padėti įgyvendinti jų procesines teises negali būti suprantama kaip įpareigojimas veikti kurios nors šalies naudai. Tokia aktyvi teismo pozicija dėl vienos iš šalių gali suponuoti proceso rungtyniškumo bei teismo nešališkumo principų pažeidimą (žr., pvz., 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-757/2002). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ nustatytą pareigą teismui būti aktyviam.

33. Dėl apelianto reikalavimo sustabdyti bylą iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą teisėjų kolegija pažymi, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė, kokią reikšmę nagrinėjamai administracinei bylai gali turėti ikiteisminiame tyrime priimti procesiniai sprendimai, byloje nėra duomenų, kad, priimant ginčijamą Nutarimą, buvo vertinami ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarantys duomenys, jais buvo grindžiami ginčijami aktai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti administracinės bylos sustabdymo klausimą.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

35. Pareiškėjas prašo atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, procesinių pareigų nevykdymą, nepagrįsto ir melagingo apeliacinio skundo pateikimą teismui. Šis prašymas netenkinamas, nes nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai pateikiant apeliacinį skundą negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesu (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė