d26bf0a0-e861-48f0-9552-9e699e832fd6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

N U T A R I M A S Nuorašas

Byla Nr. A5.-812-486/2021

Proceso Nr. 4-68-3-00452-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski, sekretoriaujant AuÅ¡rai Razutienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui (toliau – Institucijos atstovas) J. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje nuotolinio telekonferencijos bÅ«du per ZOOM platformÄ , iÅ¡nagrinėjo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje jam suraÅ¡ytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

G. B. bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2020-11-03 iki 2020 m. gruodžio mėnesio pabaigos leido dirbti darbuotojui A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., bendrovei atliekant gipsokartono montavimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudaręs raÅ¡ytinę darbo sutartį bet neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų pateikti praneÅ¡imai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie dirbti priimto darbuotojo įdarbinimÄ vienÄ dienÄ iki darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį bei 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Å iais savo veiksmais G. B. padarė administracinį nusižengimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinio kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiÅ¡kino, kad byloje pagrįstai įrodyta, kad tarp A. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini_ buvo susiklostę darbo santykiai, tačiau darbuotojas nebuvo tinkamai įformintas. G. B. suraÅ¡ant protokolÄ prisipažino, gailėjosi. Esant Å¡ioms aplinkybėms Institucijos atstovas praÅ¡o skirti minimaliÄ nuobaudÄ .

G. B. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jam buvo praneÅ¡ta tinkamai, o taip pat iÅ¡siųsti ZOOM prisijungimo duomenys. Duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis negauta, jokių praÅ¡ymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų iÅ¡samiai ir teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , byla nagrinėtina iÅ¡ esmės G. B. nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Iš G. B. paaiškinimo administracinio nusižengimo protokole matyti, kad dėl įvykdyto nusižengimo jis kaltu prisipažįsta ir dėl to gailisi. Be G. B. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo administracinio nusižengimo protokolas, kuriame išdėstytos visos faktinės bylos aplinkybės (b. l. 2), su A. Č. pasirašyta darbo sutartis (b. l. 10-12), VSDFV duomenys (b. l. 14), A. Č. rašytinis paaiškinimas (b. l. 17-18), G. B. paaiškinimas (b. l. 28), kita bylos rašytinė medžiaga.

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už nelegalų darbÄ . Nelegaliu darbu pagal UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi Å¡ie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018 ir kt.).

Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamÄ teismų praktikÄ pagrindiniai įrodymai Å¡ios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, mačiusių pažeidimÄ ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡ančiam pareigÅ«nui, todėl pareigÅ«nų parodymai yra itin svarbÅ«s teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad G. B. bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2020-11-03 iki 2020 m. gruodžio mėnesio pabaigos leido dirbti darbuotojui A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., bendrovei atliekant gipsokartono montavimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudaręs raÅ¡ytinę darbo sutartį bet neužtikrino, kad nustatyta tvarka bÅ«tų pateikti praneÅ¡imai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie dirbti priimto darbuotojo įdarbinimÄ vienÄ dienÄ iki darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 bei 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Nusižengimas, numatytas LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje (tai atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį), gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria Å¡is nepadaro to, kÄ privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir dėl to gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl nuobaudos.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikÅ¡mę ir pavojingumÄ bÅ«tina atsižvelgti į materialinę žalÄ , jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ , turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudÄ pažeidimÄ darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetÄ , įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui iÅ¡mokamu darbo užmokesčiu.

Å ioje administracinio nusižengimo byloje matyti, jog nelegalus darbas truko pakankamai neilgÄ laiko tarpÄ , pažeidimas paÅ¡alintas, mokesčiai, kurių iÅ¡vengta mokėti į biudžetÄ , taip pat nebuvo dideli. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , siekdamas užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Teismas vertina, kad Å¡iuo atveju net minimalios ANK 95 straipsnyje numatytos baudos taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais bei aiÅ¡kiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, ji Å¡velninama paskiriant G. B. 500 eurų dydžio baudÄ .

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

n u t a r i a :

G. B., (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam 500 (penkių Å¡imtų) eurų dydžio baudÄ .

Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti įmokos kodÄ 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ ROIK: 21128780679.Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (LR ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR ANK 675 str. 3 d.).

Teisėjas (parašas)

Nuorašas tikras:

Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski