2018-05-09 Nr. AB-9345-3-61-3-05518-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ŽŪB „EKO ŽUVYS“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2018-05-09 Nr. AB-9345-3-61-3-05518-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas ŽŪB „EKO ŽUVYS“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2015 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. BR6-13843(12.4) dalį, kuria nuspręsta nekompensuoti 14 205,49 Eur paramos sumos stogo įrengimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbams įsigyti ir įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui 14 205,49 Eur, t. y. kompensuoti visą prašomą kompensuoti paramos sumą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-469-415/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05518-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ŽŪB „EKO ŽUVYS“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas ŽŪB „EKO ŽUVYS“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2015 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. BR6-13843(12.4) dalį, kuria nuspręsta nekompensuoti 14 205,49 Eur paramos sumos stogo įrengimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbams įsigyti ir įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui 14 205,49 Eur, t. y. kompensuoti visą prašomą kompensuoti paramos sumą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 3 d. sudarė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ paramos sutartį Nr. 2AKV1-0-11-03 (toliau – ir Sutartis), kuria buvo numatyta penkiais etapais įgyvendinti projektą „Aukštos pridėtinės vertės žuvininkystės komplekso įkūrimas“ Nr. 2AKV1-0-11-03 (toliau – ir Projektas) ir suteikti paramą investicijoms žuvininkystės komplekso pastato statybai ir įrengimui kompensuoti.
3. Nurodė, jog Agentūra įvertino pirkimų pagal Projektą dokumentus ir konstatavo, kad pirkimas, organizuotas remonto darbams pirkti, neprieštarauja Projekto vykdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žuvininkystės fondo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 3D-304, reikalavimams (toliau – ir Pirkimų taisyklės).
4. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 11 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 2AKV1- 2-11-03-MP005, kurį išnagrinėjusi Agentūra ginčijamu 2015 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. BR6-13843(12.4) nusprendė suteikti 135 784,20 Eur paramą vietoje prašytos 149 989,54 Eur paramos sumos, ir nusprendė nesuteikti 14 205,49 Eur paramos sumos stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų išlaidoms kompensuoti.
5. Pareiškėjas ginčijo sprendimo dalį, kuria nuspręsta nesuteikti dalies paramos, ir prašė ją panaikinti ir įpareigoti Agentūrą išmokėti 14 205,49 Eur. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstas Agentūros argumentas, jog stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidos viršija rinkos kainą, nebuvo būtinos įsigyjant darbus ir negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti.
6. Pareiškėjas tvirtino, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, o tik prielaidomis, todėl sankcija pritaikyta nepagrįstai. Pareiškėjo teigimu, nepakanka nurodyti sprendime, jog ekspertizės metu nustatyta darbų rinkos kaina, nes nėra nurodyta, ar atliekant ekspertizę buvo vertinamos analogiškos investicijos, kaip atliktas skaičiavimas, nėra aišku, ar buvo vertinamos kainos laikotarpiu, kai pareiškėjas vykdė pirkimą ir kitos aplinkybės. Teigė, jog pateikta Agentūrai informacija yra objektyvi, pagrista įrodymais, pirkimas atitiko Pirkimų taisykles. Taip pat nurodė, jog Agentūra pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą, nepateikė įrodymų, kuriais remiantis nustatė, kad įsigytų darbų kaina viršija rinkos kainą, nesudarė galimybės teikti paaiškinimus ir įrodinėti aplinkybių dėl tinkamumo paramai gauti.
7. Pareiškėjo teigimu, atlikta ekspertizė, kurios duomenų Agentūra neteikė – informacinio konsultacinio pobūdžio ir negali būti vertinama kaip turinti teisinę galią. Pažymėjo, jog ginčijamame sprendime nebuvo nurodyta ir konkreti teisės norma, kurią pažeidė pareiškėjas ir už kurios pažeidimą buvo pritaikyta sankcija. Pareiškėjo teigimu, Agentūra netinkamai taikė teisės normas, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo taisykles (toliau – ir Administravimo taisyklės), Agentūra gali taikyti paramos sumažinimo sankcija tik nustačius pareiškėjo kaltę bei jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus yra nepagristai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai. Pažymėjo, kad ekspertizės išvadoje nebuvo nustatyta didžiausia rinkos kaina konkrečiai investicijai.
8. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Nurodė, jog vadovaudamasis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339, 5 punktu, patikrino, ar pareiškėjo Mokėjimo prašyme pateiktos išlaidos yra pagrįstos ir atliko išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę vadovaudamasi UAB „Sistela“ parengtomis statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, rangovo UAB „Deglas“ sąmatiniais kiekiais išnagrinėjo pareiškėjos Agentūrai pateiktus dokumentus, UAB „Ježvitas“, kurios pagamintos daugiasluoksnės plokštės panaudotos apšiltinti lauko sienas ir stogą, komercinį pasiūlymą. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad 1 474 kv.m. stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų vertė rinkos kainą viršija 64 228,58 Lt (18 601,88 Eur); 680 kv. m. lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų vertė rinkos kainą viršija 14 261,43 Lt (4 130,39 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, viršijančios nustatytas rinkos kainas, nebuvo būtinos įsigyjant darbus, sprendė, kad jos negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti.
10. Nurodė, jog įvertinus Mokėjimo prašymą ir remiantis nustatytais pažeidimais buvo nuspręsta nesuteikti 14 205,49 Eur paramos sumos.
11. Atsakovas teigė, kad Administravimo taisyklių 7.71 punkte įtvirtinta Agentūros pareiga, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, atlikti tikrinimą vadovaujantis statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties veiksmų programos priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaujantis jos rezultatais, priimti galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).
12. Atsiliepime nurodė, jog paramos gavėjai prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti neviršydami nustatytų didžiausiųjų įkainių, o jei didžiausieji įkainiai nenustatyti arba nėra taikomi, pirkimus privalo vykdyti vadovaudamiesi Pirkimo taisyklėmis. Paramos gavėjui nesilaikant ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas yra taikomos sankcijos, o paramos dydžio sumažinimas taikomas, be kitų pagrindų, jeigu Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančių išlaidų, jeigu projekto išlaidos patiriamos nesilaikant Pirkimo taisyklių 52 punkte nurodytos tvarkos.
13. Atsakovas pažymėjo, jog rinkos kainos nustatymui buvo remiamasi statybų skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis 2013 m. spalio mėn. Argumentavo, jog ginčijamas sprendimas atitiko visus jam keliamus reikalavimus, yra teisėtas, pagrįstas, jame aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, išvardinti konkretūs pažeisti teisės aktai bei Paramos sutarties nuostatos. Nurodė, jog pareiškėjas turi pagrįsti, kad patirtos išlaidos yra būtinos projektui vykdyti.
II. 14. Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. BR6-13843(12.4) dalį, kuria nuspręsta nesuteikti 14 205,49 Eur paramos sumos stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų išlaidoms kompensuoti, įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti ŽŪB „EKO ŽUVYS“ 2015 m. gegužės 11 d. pateiktą investicinių veiksmų programos priemonių mokėjimo prašymą Nr. 2AKV1-2-11-03-MP005 dalyje, kuria nuspręsta neskirti paramos.
15. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. BR6-13843 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalies, kuria buvo nuspręsta nesuteikti 14 205,49 Eur paramos sumos stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų išlaidoms kompensuoti pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Iš faktinių bylos duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 3 d. sudarė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ paramos sutartį Nr. 2AKV1-0-11-03, kuria buvo numatyta įgyvendinti projektą „Aukštos pridėtinės vertės žuvininkystės komplekso įkūrimas“ Nr. 2AKV1-0-11-03 suteikiant pareiškėjui paramą Projekto išlaidoms kompensuoti. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 11 d. pateikė Agentūrai investicinių veiksmų programos priemonių mokėjimo prašymą Nr. 2AKV1-2-11-03-MP005 suteikti paramą investicijoms žuvininkystės komplekso pastato statybai ir įrengimui kompensuoti. Agentūra, išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, ginčijamu sprendimu Nr. BR6-13843 (12.4) pripažino tinkama finansuoti 226 307,00 Eur išlaidų sumą ir nusprendė suteikti 135 784,20 Eur paramą, o nesuteikti 14 205,49 Eur paramos stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų išlaidoms kompensuoti.
17. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Agentūra 2015 m. spalio 23 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuris pareiškėjui sukelia neigiamas pasekmes, nes pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie, jo teigimu, patvirtina atliktus darbus ir apmokėjimą (investicijas) pagal Paramos sutartį, tačiau Agentūra atsisakė apmokėti visą pareiškėjo pateiktais dokumentais pagrįstą pinigų sumą, pritaikė sankciją – paramos dydžio sumažinimą.
18. Teismas nustatė, jog pagal Paramos sutarties 4.1 punktą išmokant paramos lėšas paramos gavėjui finansuojamos tik tos Projekto išlaidos, kurios yra būtinos Projektui vykdyti, tiesiogiai susijusios su Projekto vykdymu bei patirtos nuo 2007 m. sausio 1 d. ir Projekto įgyvendinimo metu. Agentūra, vadovaudamasi šia Paramos sutarties nuostata bei nurodydama Administravimo taisyklių 5, 7.7, 80 punktų nuostatas ir Įgyvendinimo taisyklių 17, 18.1, 66 punktų nuostatas bei remdamasis ekspertų išvadomis ir tuo, kad ekspertizių metu buvo nustatyta, jog dalies investicijų rinkos vertė yra mažesnė nei deklaruota pareiškėjo mokėjimo prašyme, ginčijamu sprendimu netinkamomis finansuoti pripažino iš viso 50 096,63 Eur (23 327,63 Eur + 26 769 Eur) išlaidas ir nusprendė suteikti 135 784,20 Eur paramą vietoje prašytos 149 989,54 Eur paramos sumos.
19. Teismas nustatė, jog ginčijamame sprendime nurodyta, kad Agentūra, tikrindama, ar pareiškėjo mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos yra pagrįstos, atliko išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Sprendime nurodyta, kad atlikus ekspertizę nustatyta, jog 1474 kv.m. stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų vertė yra 155 290,73 Lt be PVM, o pagal rangovo UAB „Deglas“ pateiktą lokalinę sąmatą yra 219 519,31 Lt be PVM, t.y. rinkos kainą viršija 64 228,58 Lt (18 601,88 Eur); 680 kv.m. lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų vertė yra 93 961,81 Lt be PVM, o pagal rangovo UAB „Deglas“ pateiktą lokalinę sąmatą yra 108 223,24 Lt be PVM, t. y. rinkos kainą viršija 14 261,43 Lt (4 130,39 Eur). Ginčijamu sprendimu buvo konstatuota, jog dalies investicijų rinkos vertė yra mažesnė nei deklaruota pareiškėjo mokėjimo prašyme. Teismas nustatė, jog ginčijamame sprendime nėra nurodyti ekspertai, kurie atliko ekspertizę, detalūs ekspertizės aktai, kuriuose būtų nurodytos išvados ir atlikti tyrimai, kurie patvirtina išvadas, nėra pridėti prie sprendimo bei nėra įvardinti kaip šio sprendimo sudėtinės dalys. Teismas pasisakė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo išvadai, kad ekspertizės aktai yra ginčijamo sprendimo sudedamoji dalis, t. y. faktinis Agentūros priimto sprendimo pagrindas ir motyvai.
20. Teismas pasisakė, kad atsakovas turėjo pareigą vertinti išlaidų pagrįstumą ir teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus, tačiau remdamasi ekspertų išvadomis, turėjo nustatyti ir įvertinti faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu. Teigė, jog Agentūra, priimdamas individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendė sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizės akte nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais. Pabrėžė, jog sprendime nepakanka abstrakčiai nurodyti, jog vadovaujamasi ekspertų išvadomis, kad ekspertizių metu nustatytos tam tikros didžiausios rinkos kainos, nenurodant, kokie konkretūs ekspertai atliko ekspertizes, kokiais metodais vadovavosi, kuo remdamiesi padarė atitinkamas išvadas ir pan.
21. Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčijamame sprendime buvo apsiribota ekspertizės metu nustatytų rinkos kainų bei pareiškėjo deklaruotų kainų perrašymu, tačiau nebuvo nurodyta, kodėl jomis buvo vadovautasi. Teismas iš Agentūros 2016 m. kovo 3 d. rašto Nr. BR6-2530(12.4) nustatė, jog atliekant ekspertizę nebuvo nustatoma nei didžiausia rinkos kaina, nei vidutinė rinkos kaina, o buvo vadovautasi UAB „Sistela“ parengtomis statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš pateiktos 2015 m. vasario 12 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-79/1 bei iš 2015 m. vasario 18 d. rašto, taip pat nėra galimybės nustatyti ekspertus, atlikusius ekspertizę, ataskaita ir raštas nėra pasirašyti. Dėl šių aplinkybių, teismui buvo neaišku, kodėl buvo vadovautasi būtent UAB „Sistela“ parengtomis statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir UAB „Ježvitas“ komerciniu pasiūlymu, ir nebuvo nurodyta, ar gauta daugiau komercinių pasiūlymų, nebuvo aprašyti ekspertizės atlikimo metodai, būdai ir pan. Teismas atsižvelgdamas į ataskaitos ir rašto turinį ir formą, vertino, kad šie raštai negali būti laikomi ekspertizės aktais. Pažymėjo, jog iš ataskaitos ir rašto turinio matyti, kad jie surašyti vertinant pareiškėjo 2015 m. sausio 13 d. pateiktą prašymą dėl techninio projekto koregavimo, bet ne vertinant Agentūrai pateiktą 2015 m. gegužės 11 d. mokėjimo prašymą. Iš bylos duomenų teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjui ekspertų išvadas pagrindžiantys duomenys ir ekspertizės medžiaga nebuvo pateikti pilna apimtimi, t. y. jam nebuvo sudarytos galimybės ginčyti ekspertizės išvadas ar duoti paaiškinimus, nors pareiškėjas teikė Agentūrai tokį prašymą.
22. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog ginčijamas sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu buvo surašytas ydingai, jame nėra pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu priimtas sprendimas taikyti poveikio priemonę (sankciją). Nors ginčijamame sprendime pateikiami tam tikri argumentai, dėl kokių aplinkybių nutarta pareiškėjui sumažinti teikiamą paramą, tačiau iš sprendimo turinio nėra pakankamai aišku, kokiomis konkrečiai teisės normomis buvo remiamasi. Sprendime iš esmės yra tik išdėstytos tam tikros faktinės aplinkybės ir atskirai pateiktas sąrašas teisės normų, tačiau viešojo administravimo subjektas konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, kurios iš esmės apibrėžia sąvokas ir įvardina Agentūros veiksmus, tačiau nepagrindžia poveikio priemonės (sankcijos) taikymo būtinybės. Teismas vertino, jog nustatyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai.
23. Teismas pasisakė, jog išnagrinėti tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusį ginčą iš esmės, t. y. ar ekspertizės metu nustatytos kainos yra pagrįstos ir ar pareiškėjas viršijo rinkos kainą, tuo pažeisdamas paramos teikimą reglamentuojančius teisės aktus, yra Agentūros kompetencija, todėl sprendė, kad Agentūra turi tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 11 d. prašymą toje dalyje, dėl kurios kilo ginčas, ir priimti sprendimą, kuriame būtų nurodytos konkrečios nustatytos ginčo faktinės ir teisinės aplinkybės, išdėstyti sprendimo motyvai, pagrindžiantys poziciją dėl pareiškėjui (ne)mokėtinos paramos sumos.
III. 24. Atsakovas nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2646-243/2016.
25. Atsakovas nurodo, kad Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015 m. gegužės 11 d. pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“, suteikė 135 784,20 Eur paramos sumą pareiškėjui vietoj prašytos 149 989,54 Eur paramos sumos. Nurodo, kad pareiškėjui nesuteikta 14 205,49 Eur paramos suma stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidoms kompensuoti.
26. Nurodo, jog Agentūra, remiantis Administravimo taisyklių 5 punktu patikrino, ar Mokėjimo prašyme pateiktos išlaidos yra pagrįstos ir atliko išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Siekiant nustatyti lauko sienų ir stogo apšiltinimo daugiasluoksnėmis plokštėmis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rodiklius, vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtomis statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, rangovo UAB „Deglas“ sąmatiniais kiekiais, buvo išnagrinėti Agentūrai pateikti dokumentai, UAB „Ježvitas“ komercinis pasiūlymas.
27. Agentūra atlikusi ekspertizę nustatė, kad 1 474 kvadratinių metrų stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų vertė yra 155 290,73 Lt be pridėtinės vertės mokesčio, ji rinkos kainą viršija 64 228,58 Lt (18 601,88 Eur). 680 kvadratinių metrų lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų vertė yra 93 961,81 Lt be pridėtinės vertės mokesčio, ji rinkos kainą viršija 14 261,43 Lt (4 130,39 Eur). Kadangi išlaidos, viršijančios nustatytas rinkos kainas, nebuvo būtinos įsigyjant darbus, jos negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti. Atsižvelgusi į nustatytą rinkos kainą, Agentūra proporcingai perskaičiavo, pagal atliktų darbų kiekį pripažinta tinkamą kompensuoti 44 973,40 Eur stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų įsigijimo išlaidų sumą. Pripažinta netinkama 23 327,63 Eur stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų įsigijimo išlaidų suma, nesuteikiama 13 996,58 Eur paramos suma. Todėl įvertinusi pareiškėjo Mokėjimo prašymą, remdamasi nustatytais pažeidimais, nusprendė nesuteikti 14 205,49 Eur paramos sumos.
28. Agentūra teigia, kad teismas nemotyvuotai nesivadovavo ekspertų pateiktais skaičiavimas. Atkreipia dėmesį, jog nei teismo sprendime, nei pareiškėjo skunde nebuvo paaiškinta, kodėl projektui vykdyti reikalingos brangesnės prekės, nei tuo metu rinkoje buvo reali paslaugų ir prekių kaina. Būtent pareiškėjas turi pagrįsti, kad patirtos išlaidos yra būtinos projektui vykdyti, tačiau jis tokių išlaidų nepagrindė. Teismas sprendime nesigilino į faktą, kad pareiškėjas nepagrindžia, kodėl Projekto įgyvendinimui pasirinko tiekėjus, kurių kainos neatitiko realių rinkos kainų.
29. Agentūros nuomone, jos sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti. Nurodo, jog agentūros sprendime aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei išvardinti konkretūs pažeisti teisės aktai, jų punktai bei pažeistos Paramos sutarties nuostatos.
30. Agentūra teigia, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutiko su ginčijamą sprendimą priėmusios Agentūros atliktu veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Konstatuoja, kad Agentūros sprendime pareiškėjo padaryti pažeidimai yra detaliai aprašyti, nurodytos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, pagal kurias apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos, detaliai aprašomas sankcijų skaičiavimas. Agentūros sprendimo pabaigoje pateikta bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai ir pritaikytos sankcijos, suvestinė. Tvirtina, kad Agentūros sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, o sprendimu sukėlusias teisines pasekmes pareiškėja aiškiai suprato. Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu. Teigia, kad Agentūros sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
31. Pareiškėjas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui 14 205,49 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
32. Nurodo, jog Agentūra apeliaciniame skunde nepateikė nei nauju aplinkybių, nepagrindė ir nepateikė nei vieno argumento ir įrodymo, kodėl teismo sprendimas turi būti naikinamas.
33. Pareiškėjas nesutinka su Agentūros apeliaciniame skunde nurodyta pozicija. Pažymi, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, aiškiai išdėstė motyvus, rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, o ne Agentūros prielaidomis. Sutinka su teismu, kad ekspertų išvadoje pateikti duomenys abejotini, netikslūs ir nepatikimi, kad Agentūra, priimdama sprendimą, neatliko visapusiško konkretaus netinkamu finansuoti pripažintu išlaidu teisinio ir faktinio įvertinimo, kad Agentūros sprendime nėra nurodyti ekspertai, kurie atliko ekspertize, detalūs ekspertizės aktai, kuriuose būtų nurodytos išvados ir atlikti tyrimai, kurie patvirtina išvadas, nėra pridėti prie sprendimo bei nėra įvardinti kaip šio sprendimo sudėtinės dalys.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 34. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes byla iškelta iki 2016 m. liepos 1 d.
35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
36. Administravimo taisyklių 7.71 punkte nustatyta, kad siekiant apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties veiksmų programos priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).
37. Byloje yra ginčijamas atsakovo vertinimų dėl pareiškėjo Mokėjimo prašyme deklaruotų kainų pripažinimo netinkamomis finansuoti išlaidomis pagrįstumas. Nesutinkama su vertinimais, kurie grindžiami ekspertinio konsultavimo ataskaitos duomenimis.
38. Vadovaudamasi Nutarties 36 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, įvertinant ekspertinio tyrimo tikslus ir teisinius padarinius, kylančius taikant paramos sumažinimo sankciją, vienintelio įrodymų šaltinio – ekspertizės pagrindu, taip pat ir tai, kad tokių išvadų pagrindu priimti sprendimai yra ginčo dalykas teismuose, kur, taikant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą (ABTĮ 56 str. 4 d.), teisėjų kolegija pasisako dėl ekspertinio tyrimo procedūrai keliamų reikalavimų. Tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, reikia atsižvelgti į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsta teisė atlikti ekspertinį tyrimą, deranti su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principas). Antra, daromų išvadų pagrįstumas: išvadų pagrindimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškus ir suprantamas palyginamasis vertinimas su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimas (profesinių sprendimų skaidrumo principas). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti. Teisėjų kolegija šioje nutartyje nesiekia pateikti galutinio ekspertiniam tyrimui keliamų reikalavimų, kylančių iš teisės principų ir tiesiogiai teisės aktuose įtvirtintų taisyklių taikymo, sąrašo bei jų aprašymo. Tai tik ad hoc (tik šiuo atveju) vertinimai tiek, kiek tai yra reikšminga šios bylos nagrinėjimui, tačiau plėtotini teismų precedentų.
39. Šiuo atveju Agentūra ginčijamą sprendimą priėmė remdamasi ekspertinio konsultavimo ataskaita. Ataskaitoje nurodoma, kad remiamasi statybų skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis 2013 m. spalio mėn. Jos 4 priede (lokalinėse sąmatose, b. l. 46, 47) nurodyta, kad dvi lokalinės sąmatos sudarytos pagal 2013 m. kovo mėn. kainas. Kitos dvi lokalinės sąmatos sudarytos pagal 2013 m. spalio mėn. kainas (b. l. 48, 49). UAB „Deglas“ sutartinėse sąmatose nurodoma, kad jos sudarytos remiantis 2013 m. spalio mėn. kainomis. 2015 m. vasario 18 d. rašte prie ataskaitos yra nurodyta, kad vadovaujamasi UAB „Sistela“ parengtomis statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, rangovo sąmatiniais kiekiais ir UAB „Jažvitas“ komerciniais pasiūlymais daugiasluoksnėms plokštėms (b. l. 108). Ataskaitoje neįvardijama, kaip kvalifikuojama tiriamoji situacija Nutarties 36 punkte nurodytų taisyklių taikymo aspektu, kas/kokia įmonė (ekspertai) atliko ekspertizę, jei yra teisinis pagrindas taikyti darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvus bei skaičiuojamąsias išteklių kainas, nenurodyti jokie duomenys, pagrindžiantys, kad jas parengė atestuota ekspertizės įmonė, o taip pat ir parengtų skaičiuojamųjų kainų katalogai (jų išrašai), kurių pagrindu būtų atliktas aiškus ir suprantamas palyginamasis vertinimas su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimas. Pažymėtina, kad net ir minimaliai pateikiama informacija, kaip minėta, yra prieštaringa. Neaišku, kodėl ekspertinio konsultavimo ataskaitoje remiamasi 2013 m. spalio mėn. kainomis, bet ir 2013 m. kovo mėn. kainomis, nors UAB „Deglas“ sutartinėse sąmatose nurodoma, kad jos sudarytos remiantis tik 2013 m. spalio mėn. kainomis.
40. Taigi taikydama Nutarties 38 punkte nurodytus reikalavimus ekspertiniam tyrimui, pateiktam šioje byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis neatitinka ekspertinio tyrimo objektyvumui (patikimumui) keliamų reikalavimų dėl padarytų išvadų pagrįstumo (antrasis vertinimo aspektas).
41. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).
42. Vertinant šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
43. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ginčijamas sprendimas yra priimtas Ataskaitos, neatitinkančios Nutarties 38 punkte nurodytų reikalavimų pagrindu, konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
44. Šių teisinių argumentų pagrindu teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys