2021-12-08 Nr. AB-26328-3-62-3-02131-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-709-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02131-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.4; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Žaliakalnio seniūnija) dėl sprendimo ir įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracijos) filialo Žaliakalnio seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. A1-569, kuriuo patvirtintas Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašas (toliau – ir Sąrašas), (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria patvirtintas ir įrašytas Nr. 359 pareiškėjo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas).

II. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi: 1) atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Įsakymo dalį; 2) priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą; 3) Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Žaliakalnio seniūniją (toliau – ir Seniūnija) laikė trečiuoju suinteresuotu asmeniu; 4) išsiuntė atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui skundo nuorašus (kopijas); 5) įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą ir kitus dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundo reikalavimo panaikinti Įsakymo dalį priėmimo, nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs galutinę ir neskundžiamą 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2021 (toliau – ir LVAT nutartis), kuria pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymo dalį atmetė. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skundo dalimi, kuria prašo panaikinti Įsakymo dalį, kelia ginčą tam pačiam atsakovui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl šią skundo dalį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Įsakymo dalį priimti nagrinėti.

Pareiškėjas nurodo, kad atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu galima tik tokiu atveju, kai yra nustatomos trys aplinkybės, t. y. kad yra priimtas teismo sprendimas, kad jis yra įsiteisėjęs ir kad reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Skundai tapatūs, jeigu nustatoma, kad ginčas keliamas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nors pareiškėjas neginčija aplinkybių, kad jo keliamas ginčas yra tarp tų pačių ginčo šalių ir dėl to paties dalyko, kuris buvo išnagrinėtas priėmus galutinę ir neskundžiamą LVAT nutartį. Tačiau pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo keliamo ginčo pagrindas yra toks pat išnagrinėtam.

Pareiškėjo nuomone, naujas skundas galimas tik, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Skundo pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai skundas grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Pareiškėjas teigia, kad jo skundo dalis, kurią pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, ir jo skundo dalis, kuri buvo priimta nagrinėti, byloje, kurioje priimta LVAT nutartis, grindžiamos skirtingomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas paaiškina, kad byloje, kurioje priimta LVAT nutartis, pareiškėjo skundo pagrindas – neteisėtas Seniūnijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 23-2-1010 „Dėl žemės sklypo Perkūno al. 11, Kaunas“ (toliau – ir 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas). Šis sprendimas, priėmus LVAT nutartį, buvo panaikintas ir Seniūnija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl Žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo (toliau – ir Prašymas). Išnagrinėjus šį prašymą iš naujo ir buvo priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuris ir yra pareiškėjo skundo pagrindas nagrinėjamoje byloje. Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje skundo pagrindas yra ne tapatus skundo pagrindui byloje, kurioje priimta LVAT nutartis.

Pareiškėjas teigia, kad priešingas aiškinimas būtų neteisingas, tik formalus įstatymo taikymas. Pareiškėjo nuomone, pareiškėjo skundo reikalavimas išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo galėtų būti įvykdytas tik panaikinus Įsakymo dalį, kuria Žemės sklypas yra įrašytas į Sąrašą. Pripažįstant, kad pagrindinis pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Įsakymo dalį yra išnagrinėtas byloje, kurioje priimta LVAT nutartis, logiškai nepaaiškinama LVAT nutarties dalis, kuria Seniūnija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti Prašymą. Todėl susidariusi situacija turi būti aiškinama taip, kad LVAT nutartimi nusprendus Prašymą grąžinti nagrinėti iš naujo, taip pat buvo grąžintas nagrinėti iš naujo ir pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Įsakymo dalį, sudarant sąlygas pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl Sprendimo, priimto iš naujo išnagrinėjus Prašymą, panaikinimo. Todėl LVAT nutartis negali būti laikoma įsiteisėjusiu teismo sprendimu priimtu dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl to atsisakymas priimti skundo reikalavimą panaikinti Įsakymo dalį, kuri neatsiejamai susijusi su skundo reikalavimu panaikinti Sprendimą, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Įsakymo dalį. Pažymėtina, kad, nors pareiškėjas ir skundžia visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau iš pareiškėjo atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Įsakymo dalies panaikinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Įsakymo dalį, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Įsakymo dalį, nes nustatė, kad šiuo skundo reikalavimu pareiškėjas kelia ginčą, kuris išnagrinėtas neskundžiama ir galutine LVAT nutartimi, tam pačiam atsakovui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, laikydamasis pozicijos, kad pareiškėjo skundo reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, ir pareiškėjo skundo reikalavimas, kuris išnagrinėtas neskundžiama ir galutine LVAT nutartimi, grindžiami skirtingais pagrindais (atitinkamai Sprendimu ir 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu), dėl ko jie negali būti laikomi tapačiais.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra absoliuti, tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią šiuo konkrečiu atveju įtvirtina ABTĮ.

Sprendžiant skundo priėmimo klausimą ir nustačius, kad egzistuoja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, teismas turi priimti motyvuotą nutartį atsisakyti priimti skundą. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tokią nutartį teismas turi priimti, nustatęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog: sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, būtina išsiaiškinti 3 aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-445-520/2021; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-30-415/2020; 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016; 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-407-12); tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).

Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamos nutarties dalį, ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad: neskundžiama ir galutine LVAT nutartimi išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo patikslintą skundą Administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Seniūnija) dėl 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti Prašymą išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo, kuris patvirtintas Įsakymu, ir Įsakymo dalies, kuria į minėtą Sąrašą įtrauktas Žemės sklypas, panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo; byloje, kuri išnagrinėta neskundžiama ir galutine LVAT nutartimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, kad nors Administracija neįvykdė pareigos registruotu laišku pranešti pareiškėjui apie priimtą Įsakymą, tačiau konstatavęs, kad pareiškėjo teisė inicijuoti Įsakymo pakeitimą visgi dėl minėto pažeidimo nebuvo esminiai apribota, Administracija pareiškėją apie Įsakymą informavo kitu būdu, Administracija, priėmusi Įsakymo dalį, jai priimti turėjo pakankamą medžiagą, kuri leido spręsti dėl Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Įsakymo dalis buvo panaikinta; byloje, kuri išnagrinėta neskundžiama ir galutine LVAT nutartimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl paliko pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas panaikintas ir Administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti Prašymą; Administracija, išnagrinėjusi Prašymą iš naujo, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti Prašymą išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo; pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Sprendimą ir Įsakymo dalį, kuria į Sąrašą įtrauktas Žemės sklypas.

Teisėjų kolegija, palyginusi pareiškėjo patikslinto skundo, pagal kurį neskundžiama ir galutine LVAT nutartimi išnagrinėta byla dėl 2019 m. sprendimo, Įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, kuriuo prašyta panaikinti ne tik Sprendimą, priimtą iš naujo išnagrinėjus Prašymą, bet ir tą pačią Įsakymo dalį, turinį daro išvadą, kad priešingai nei atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, jo skunduose išdėstytos iš esmės tos pačios Įsakymo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą turinčios pagrįsti aplinkybės, susijusios su tuo, kad, pareiškėjo nuomone, priimant Įsakymo dalį nebuvo laikomasi teisės aktuose nustatytos procedūros. Todėl teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Įsakymo dalį, kelia ginčą, kuris išnagrinėtas neskundžiama ir galutine LVAT nutartimi, ne tik tam pačiam atsakovui ir dėl to paties dalyko, bet ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų aplinkybių, remiantis teisiniu reglamentavimu dėl draudimo administraciniams teismams pakartotinai nagrinėti bylas ir jį aiškinančia teismų praktika. Likę pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai teisiškai nereikšmingi, nes su atskirojo skundo dalyku nėra tiesiogiai susiję, kadangi atspindi tik paties pareiškėjo subjektyvų situacijos, susidariusios priėmus LVAT nutartį, vertinimą, kuris niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius