Legislator Case Law & Legislation
d267d7c9-4339-4e9d-b74a-4874fa5706e1 AI generated

d267d7c9-4339-4e9d-b74a-4874fa5706e1 · Kauno apygardos teismas

Case Number d267d7c9-4339-4e9d-b74a-4874fa5706e1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                    Civilinė byla Nr. e2S-379-230/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24379-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios individualios įmonės „Statveja“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios individualios įmonės „Statveja“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

Legislator headnote

AI generated

d267d7c9-4339-4e9d-b74a-4874fa5706e1 · Kauno apygardos teismas: Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi paviene Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 464-178/2017. Dėl tokios teismo nutarties dirbtinai apsunkinama bankroto administratoriaus galimybė kreiptis į teismÄ dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo, nes iÅ¡ bankroto administratoriaus, dirbančio be jokio atlyginimo ir rizikuojančio realiai negauti net ir priteistų administravimo iÅ¡laidų, nepagrįstai bÅ«tų reikalaujama dar ir žyminį mokestį sumokėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                    Civilinė byla Nr. e2S-379-230/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24379-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios individualios įmonės „Statveja“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios individualios įmonės „Statveja“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

Å . dėl žalos atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė BIÄ® „Statveja“, atstovaujama bankroto administratoriaus O. D., pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å . ieÅ¡kovei 8 824,16 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi IÄ® ,,Statveja“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas O. D., į BIÄ® ,,Statveja“ bankroto bylÄ bendraatsakoviu įtrauktas jos savininkas V. Å .. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2007 m. balandžio mėn. nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, vadinasi, nuo 2007 metų pradžios buvo faktiÅ¡kai nemoki, o pareiga pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tenka atsakovui.

Atsakovas Å¡ios imperatyvios pareigos neįvykdė, ko pasėkoje dėl savalaikio nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo IÄ® „Statveja“ kreditoriams buvo padaryta 5 024,16 Eur turtinė žala. Be to, žala įmonei bei jos kreditoriams skaičiuotina prie nurodytos sumos pridedant bankroto administravimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 3 800 Eur. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei BIÄ® „Statveja“ 10 dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties kopijos gavimo dienos paÅ¡alinti nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus – pateikti teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, patikslinant ieÅ¡kovus byloje, ir sumokėti žyminį mokestį už reikalavimÄ priteisti administravimo iÅ¡laidas.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 8 824,16 Eur dydžio žalos, kuriÄ sudaro 5 024,16 Eur turtinė žala kreditoriams ir 3 800 Eur įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, priteisimo. Å ioje byloje reikalavimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo yra pareiÅ¡kusi bankrutavusi įmonė, kaip asmuo, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas). Atsižvelgdamas į tai, teismas pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti patikslintÄ ieÅ¡kinį, pakeičiant netinkamÄ Å¡alį tinkama, t. y. nurodant du ieÅ¡kovus – BIÄ® „Statveja“, atstovaujamÄ bankroto administratoriaus O.

D., dėl reikalavimo priteisti 5 024,16 Eur turtinę žalÄ kreditoriams ir bankroto administratorių O. D. dėl reikalavimo priteisti administravimo iÅ¡laidas.Teismas pažymėjo, kad byloje turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiami du savarankiÅ¡ki reikalavimai dviejų skirtingų ieÅ¡kovų. Pirmiausia, ieÅ¡kovės BIÄ® „Statveja“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Už šį reikalavimÄ , reiÅ¡kiamÄ bankrutuojančios įmonės jos kreditorių interesams užtikrinti, žyminis mokestis nėra mokamas.

Antra, savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ turėtų reikÅ¡ti bankroto administratorius priteisti jam, kaip bankroto administratoriui, 3 800 Eur administravimo iÅ¡laidas. CPK 83 straipsnio nuostatos nenumato, kad tokio pobÅ«džio bylose nuo žyminio mokesčio bÅ«tų atleistas besikreipiantis administratorius. Teismo vertinimu, reikÅ¡damas reikalavimÄ priteisti administravimo iÅ¡laidas, administratorius siekia patenkinti savo reikalavimus, t. y. Å¡iuo atveju nėra ginami įmonės ar kreditorių interesai. Dėl to už minėtÄ reikalavimÄ mokėtinas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė BIÄ® „Statveja“, atstovaujama bankroto administratoriaus O. D., praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ieÅ¡kovu byloje dėl bankroto administravimo iÅ¡laidų priteisimo yra bÅ«tent pati bankrutuojanti įmonė (jeigu ji ieÅ¡kinio padavimo dienai nėra likviduota ir iÅ¡registruota), o ne bankroto administratorius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009).

Taip Å¡i situacija yra aiÅ¡kinama ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).Bylose dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovu gali bÅ«ti bankrutavusi įmonė, kuri apmoka bankroto administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ bankroto proceso metu gautų lėšų. Taip pat ir iÅ¡ tų lėšų, kurios bankroto proceso metu gali bÅ«ti priteistos įmonei iÅ¡ jos vadovo kaip žalos atlyginimas, kai Å¡i žala buvo patirta dėl to, kad vadovas neįvykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi paviene Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 464-178/2017. Dėl tokios teismo nutarties dirbtinai apsunkinama bankroto administratoriaus galimybė kreiptis į teismÄ dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo, nes iÅ¡ bankroto administratoriaus, dirbančio be jokio atlyginimo ir rizikuojančio realiai negauti net ir priteistų administravimo iÅ¡laidų, nepagrįstai bÅ«tų reikalaujama dar ir žyminį mokestį sumokėti.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei BIĮ „Statveja“ buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovės BIÄ® „Statveja“ ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo paduotas su trÅ«kumais (netinkamai nurodytos Å¡alys, už vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų nesumokėtas žyminis mokestis), nustatė terminÄ Å¡iems trÅ«kumams paÅ¡alinti.Apeliantė (ieÅ¡kovė) BIÄ® „Statveja“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, jog pagal kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kovu byloje dėl bankroto administravimo iÅ¡laidų priteisimo yra bÅ«tent pati bankrutuojanti įmonė, o ne bankroto administratorius, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus.Dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų instituto taikymo pagrįstumoÄ®statymai garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismÄ (CPK 5 straipsnis), tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti.

PrieÅ¡ingai, tokia teisė turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros formalios ir visiems asmenims vienodai taikomos tvarkos. Teisės normos nustato reikalavimus ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo, skundo ar kito procesinio dokumento) formai ir turiniui, nustato procedÅ«rinius (procesinius ar ieÅ¡kinio senaties) terminus, per kuriuos turi bÅ«ti atliekami atitinkami teisiniai veiksmai. Teismui nustačius, kad nėra pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis), teismas patikrina, ar nėra ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) formos ir turinio trÅ«kumų, o juos nustatęs, paskiria terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio, 138 straipsnis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad reikalavimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo yra pareiÅ¡kusi bankrutavusi įmonė, kaip asmuo, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas), nustatė ieÅ¡kovei BIÄ® „Statveja“ terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus – pateikti teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, patikslinant ieÅ¡kovus byloje, ir sumokėti žyminį mokestį už reikalavimÄ priteisti administravimo iÅ¡laidas bei iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad, nepaÅ¡alinus trÅ«kumų, ieÅ¡kinys bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡alių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, jog teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtakÄ jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Dėl to visais atvejais svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo civiliniame procese klausimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

Taigi ieÅ¡kovui, pareiÅ¡kusiam reikalavimÄ savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektu, turinčiu reikalavimo teisę, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti Å¡alių kilusį ginÄÄ . Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamÄ ieÅ¡kovÄ byloje.

Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ tinkamu ieÅ¡kovu. Jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad jis bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, tai Å¡is asmuo gali įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl ginčo dalyko.

Apie tai teismas praneÅ¡a Å¡iam asmeniui (CPK 45 straipsnio 2 dalis). AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Å¡ios teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).

Taigi net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų aplinkybes, susijusias su netinkama Å¡alimi, teismui nesuteikta teisė veikti savo nuožiÅ«ra, o netinkamos Å¡alies pakeitimas tinkama iÅ¡imtinai yra susijęs tik su Å¡alių valia.Kaip jau minėta, Å¡alių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtakÄ jų materialiosios teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Todėl visais atvejais svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo procese klausimÄ .

Tik iÅ¡siaiÅ¡kinus ieÅ¡kovo valiÄ dėl jo turimos procesinės teisės įgyvendinimo (dėl sutikimo/nesutikimo netinkamÄ Å¡alį pakeisti tinkama), pirmosios instancijos teismas gali bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus valiÄ pakeisti ieÅ¡kovÄ tinkamu, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas sprendžia klausimÄ dėl ieÅ¡kovo pakeitimo; jeigu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia nesutinkantis su ieÅ¡kovo pakeitimu į tinkamÄ , pirmosios instancijos teismas pasiÅ«lo asmeniui (tinkamam ieÅ¡kovui) įstoti į bylÄ trečiuoju asmeniu, pareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl ginčo dalyko, ir gali nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės pagal ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ netinkamo ieÅ¡kovo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina kasacinio teismo praktikoje pripažįstama teismo pareiga iÅ¡aiÅ¡kinti bylos Å¡aliai apie jos turimÄ procesinę teisę pakeisti kita bylos Å¡alį ir nepasinaudojimo tokia teise padarinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims teisę pakeisti netinkamÄ ieÅ¡kovÄ (atsakovÄ ) bei iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alies nepakeitimo procesinius padarinius; kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-186/2011).Taigi CPK 45 straipsnyje yra įtvirtintas savarankiÅ¡kas procesinės teisės institutas, numatantis teismo pareigÄ , kilus abejonėms dėl ieÅ¡kovo tinkamumo, pasiÅ«lyti kitam asmeniui įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo teisėmis (esant ieÅ¡kovo sutikimui – pakeisti jį tinkamu ieÅ¡kovu, nesant ieÅ¡kovo sutikimo – pasiÅ«lyti kitam asmeniui įstoti į bylÄ trečiuoju asmeniu, pareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kus reikalavimus), bet ne nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus (dėl netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama).

IeÅ¡kovui nesutinkant bÅ«ti pakeistam ir kitam asmeniui nereiÅ¡kiant savarankiÅ¡ko reikalavimo, teismas privalo spręsti bylÄ iÅ¡ esmės, bet ne ieÅ¡kinį, nepaÅ¡alinus trÅ«kumų, laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui. Pažymėtina, kad iki teismo sprendimo priėmimo yra daroma tik prielaida, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas iÅ¡ tikrųjų yra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių subjektai, t. y. tinkamos Å¡alys. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, Å¡i prielaida gali nepasitvirtinti.

Teismui nustačius, kad ieÅ¡kinys galimai pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo, jis turi pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama, tuo tarpu ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje iÅ¡ esmės teismas tik patikrina, ar ieÅ¡kinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieÅ¡kiniui keliamus reikalavimus ir ar nėra atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Taigi galutinė iÅ¡vada dėl Å¡alies tinkamumo galima tik konkretiems materialiesiems teisiniams santykiams tinkamai taikant materialiosios teisės normas, t. y. priimant sprendimÄ iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 270 straipsnis).

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodyta skundžiamoje nutartyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017), kurioje nėra numatyta, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad, preliminariu teismo vertinimu, atliktu neiÅ¡nagrinėjus bylos iÅ¡ esmės, ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė netinkamas subjektas. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju nepagrįstai ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje vadovavosi trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ reglamentuojančiomis teisės normomis ir, kilus abejonėms dėl ieÅ¡kovės BIÄ® „Statveja“ tinkamumo, nepasiÅ«lė jai pakeisti netinkamos Å¡alies (ieÅ¡kovės) tinkama.

Teismui to nepadarius, laikytina, jog yra padarytas esminis teisės normų pažeidimas.Kiti atskirojo skundo argumentai, pvz. dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, yra betarpiÅ¡kai susiję su ieÅ¡kovo, kaip proceso Å¡alies, tinkamumu, todėl nustačius, kad tai negali bÅ«ti pripažinta ieÅ¡kinio trÅ«kumu, jie neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė ieÅ¡kinio priėmimÄ ir trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstÄ nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovės bankrutavusios individualios įmonės „Statveja“ ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                      Nijolia Indreikienė