2020-07-29 Nr. AB-14074-3-62-3-01159-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-455-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01159-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. D. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas Alytaus miesto savivaldybėje, nesant priimtam ir patvirtintam jokiam formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų finansavimo tvarkos aprašui ir nesant nustatytam formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui (krepšelio) dydžiui, Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T-2 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės 2020–2022 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“ dalį ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T-24 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės 2020 metų biudžeto patvirtinimo“ dalį, kuriomis buvo patvirtintas programų „organizuoti sportinį ugdymą VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centre“ (priemonė Nr. 25.01.02.02) (toliau – ir Sprendimai) 722 345,92 Eur suma didesnis nei priklauso finansavimas, „užtikrinti neformalųjį švietimą muzikos ir dailės mokyklose“ (priemonė Nr.21.01.02.01) 676 189,46 Eur suma didesnis nei priklauso Alytaus muzikos mokyklos programos finansavimas ir 197 215,08 Eur suma didesnis nei priklauso Alytaus dailės mokyklos programos finansavimas, pripažinti neteisėtomis bei panaikinti.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. D. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašo panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T-2 patvirtinto Alytaus miesto strateginio veiklos plano dalį ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T-24 patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės 2020 metų biudžeto dalį, kuriomis buvo patvirtintas sportinio, muzikos, dailės ugdymo programų finansavimas. Teismo vertinimu, prašomi panaikinti Sprendimai (jų dalys) yra norminio pobūdžio, nes yra orientuoti į ateitį (finansavimas numatomas 2020–2022 metams), taikomi neapibrėžtam subjektų ratui, numato tam tikrų ugdymo programų (sporto, muzikos, dailės) finansavimą, bet ne atskirų subjektų teisę į konkrečias lėšas.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo panaikinti norminius administracinius aktus, tačiau norminio administracinio akto panaikinimas galimas tik vieninteliu būdu – atliekant norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procedūrą. Siekiant ginčyti norminio administracinio akto teisėtumą, turi būti laikomasi specialios teisės aktų teisėtumo patikros reikalavimų, o būtent kreipiamasi į teismą laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 arba 113 straipsnių reikalavimų.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, ratą. Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju jokia konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo teisme nėra nagrinėjama, be to, pareiškėjas jokių kitų viešojo administravimo subjekto sprendimų ir (ar) veiksmų, susijusių su jo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimu neskundžia.

Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas G. D. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas teigia, jog skundžiamos Sprendimų dalys konkrečiu laikotarpiu konkretiems subjektams sukūrė konkrečias teises bei pareigas, todėl, priešingai nei nurodė teismas, negali būti laikomi norminio pobūdžio teisės aktais. Skundžiamas Strateginis veiklos planas sukuria konkretiems subjektams teises ir pareigas trejų metų laikotarpiui, kadangi, vadovaujantis Strateginio planavimo Alytaus miesto savivaldybėje organizavimo tvarkos aprašo 31 punktu bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 104 ir 51 straipsniu, šiame Strateginiame veiklos plane patvirtinti šių subjektų programų asignavimai privalo atitikti (vėliau gali būti tikslinami) sekančių trejų metų iš miesto savivaldybės biudžeto šiems subjektams skiriamų finansavimų dydžius, o tuo tarpu tarybos sprendimu patvirtintas metinis savivaldybės biudžetas konkretiems subjektams sukuria teises bei pareigas vienerių metų laikotarpiui. Taigi skundžiami Sprendimai yra konkretūs savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų paskirstymo biudžetiniams metams dokumentai, kuriais remiantis konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu konkretiems subjektams buvo suteiktas ne tik konkretaus dydžio finansavimas, bet kartu su finansavimu – atitinkamos teisės bei pareigos.

Pareiškėjo skundžiamos Sprendimų dalys, kurios trims konkretiems subjektams, turintiems atskirus juridinių asmenų kodus, registruotas buveines bei kitus juridinį asmenį apibūdinančius požymius, trejų metų laikotarpiui numatė bei 2020 m. laikotarpiui suteikė konkretaus dydžio finansavimą, skirtą trijų subjektų vykdomoms programoms finansuoti, o šios įstaigos, gaudamos finansavimą, įsipareigojo tinkamai vykdyti joms teisės aktais bei sutartimis nustatytas teises bei pareigas, kas paneigia teismo išvadą, jog skundžiami sprendimai yra norminiai teisės aktai. Negana to, sprendimuose nurodyta, jog jie skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas yra netinkamas subjektas skundui paduoti ar, kad yra praleistas terminas skundui paduoti, todėl turėjo skundą priimti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo G. D. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. T-2 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės 2020–2022 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“ ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. T-24 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės 2020 metų biudžeto patvirtinimo“, kurių dalis pareiškėjas prašo panaikinti, yra norminiai administraciniai aktai, todėl pareiškėjas neturi teisės kreiptis į apygardos administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumo, kadangi jis nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, taip pat teisme nėra nagrinėjama jokia konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo (ABTĮ 112–113 str.).

Pareiškėjas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad Sprendimai yra ne norminio, o individualaus pobūdžio, nes konkretiems subjektams sukuria teises bei pareigas, dėl to gali būti ginčijami pagal teismui pateiktą skundą.

Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų, kurios orientuojamos į ateitį ir numatytos taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-629/2019).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimai atitinka išdėstytus administracinio teisės akto požymius, kadangi: 1) jie priimti kompetentingo teisėkūros subjekto, Alytaus miesto savivaldybės tarybos, kuriai pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 22 punktus yra deleguota sudaryti savivaldybės biudžetą bei rengti savivaldybės strateginio planavimo dokumentus; 2) Sprendimuose išdėstytos teisės normos yra orientuotos į ateitį (finansavimas numatomas 2020–2022 metams); 3) Sprendimai orientuoti neapibrėžtam subjektų ratui; 4) Sprendimais reglamentuojami ne konkrečių teisės subjektų konkretūs teisiniai santykiai, jie numato tam tikrų ugdymo programų (sporto, muzikos, dailės) finansavimą, bet ne atskirų subjektų teisę į konkrečias lėšas; 5) Sprendimai yra visuotinai privalomi visoje Alytaus miesto savivaldybėje.

Taigi konstatuotina, kad ginčijamų Sprendimų dalys yra norminio administracinio pobūdžio, todėl abstraktų pareiškimą ištirti šių normų (nuostatų) teisėtumą gali pateikti tik subjektai, numatyti ABTĮ 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tarp kurių, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nėra.

Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo. Prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.). Kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą (ABTĮ 113 str. 3 d.). Išnagrinėjęs bylą dėl pareiškimo (prašymo) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu; skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui (ABTĮ 117 str. 1 d. 1–2 p.).

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad pareiškėjas teikti prašymą dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T-2 patvirtinto Alytaus miesto strateginio veiklos plano dalies ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T-24 patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės 2020 metų biudžeto dalies, kuriomis buvo patvirtintas sportinio, muzikos, dailės ugdymo programų finansavimas, teisėtumo gali tik tuo atveju, jeigu teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su Sprendimų taikymu. Šiuo atveju pareiškėjas nereiškė konkrečių reikalavimų subjektams, kurie pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, t. y. neinicijavo individualios bylos. Pareiškėjas siekia, kad administracinis teismas panaikintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimų dalis, kuriomis buvo patvirtintas sportinio, muzikos, dailės ugdymo programų finansavimas, tačiau administraciniams teismams teisės aktais nėra suteikta kompetencija patiems pakeisti ar panaikinti skundžiamą norminį administracinį aktą (jo dalį) ar įpareigoti tai padaryti skundžiamą norminį administracinį aktą priėmusią viešojo administravimo instituciją. Išnagrinėjęs bylą dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas gali tik pripažinti skundžiamą norminį administracinį aktą (jo dalį) teisėtu arba neteisėtu, o remdamasis tokiu išaiškinimu vėliau individualią bylą nagrinėjantis administracinis teismas gali išspręsti konkretų tarp šalių kilusį ginčą tenkindamas arba atmesdamas toje byloje suformuluotus materialiuosius reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-102-756/2020).

Nustačius, kad pareiškėjas neturėjo teisės paduoti skundą dėl Sprendimų dalių, kuriomis buvo patvirtintas sportinio, muzikos, dailės ugdymo programų finansavimas, teisėtumo ištyrimo, kuris vertintinas kaip abstraktus pareiškimas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ABTĮ 112 straipsnio prasme, pripažintina, kad teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip skundą, nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius