d2670fcd-d594-4959-ab38-e22292b1f375 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-3035-345/2012Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00618-2009-5                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.; 121.14.; 121.21.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2012 m. spalio 18 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D.

G., R. G., D. D., V. M., T. D., J. D., S. B., J. M., V. G., T. B., V. B., R. T., R. T., V. L., R. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS“ filialo ieÅ¡kinį atsakovams D. G., R. G., D. D., R. M., G. M., V. M., T. D., J. D., S. B., J. M., V. G., T. B., V. B., R. T., R. T., E. S., V. L., R. M., tretiesiems asmenims R. B., E. B. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas „If P&C Insurance AS“ filialas prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D.

G., M. G., R. M., G. M., D. D., R. M., V. M., T. D., J. D., S. B., J. M., V. G., T. B., V. B., R. T., R. T., E. S., V. L. 32445,80 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad 2008 m. gegužės 2 d. buto užlietas ieÅ¡kovo bendroje draustas tretiesiems asmenims priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Už Å¡iam butui padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 32445,80 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡ UAB "Avarija" 2008 m. gegužės 15 d. raÅ¡to matyti, kad avarija įvyko, o tuo pačiu ir žala atsirado dėl bendro kanalizacijos stovo užsikiÅ¡imo, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų savininkai savo pareigų, numatytų CK 4.83 str. nevykdė, nes kanalizacijos stovas užsikiÅ¡o dėl netinkamo eksploatavimo.

Nepakankama nuosavybės priežiÅ«ra bei netinkamas naudojimas yra tie kalti veiksmai (neveikimas) bei priežastis, dėl kurių atsirado žala, todėl namo butų savininkai privalo atlyginti dėl jų veiksmų (neveikimo) padarytÄ Å¾alÄ . Avarija įvyko ir žala atsirado dėl bendro laiptinės kanalizacijos stovo užsikiÅ¡imo ir neįmanoma vienam asmeniui priskirti visos žalos arba aiÅ¡kios jos dalies. Atsakovų, kaip vienos laiptinės gyventojų, veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra vienodas, todėl taikytina solidari atsakovų atsakomybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                          Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui iÅ¡ kiekvieno atsakovo priteisė po 1622,29 Lt žalos atlyginimo, 198,66 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybei po 15,05 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.              Teismas konstatavo, kad tik bendraturčiai, o ne Bendrija gali bÅ«ti atsakomybės subjektais pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ , jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų disponavimo teisę.Teismas pažymėjo, kad atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiÅ¡ki jos dalis, o priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra vienodas.

IÅ¡ byloje esančių UAB „Avarija“ sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ytų už nuotėkų stovo iÅ¡valymÄ , matyti, kad Å¡i tarnyba į atsakovų laiptinę buvo kviečiama daug kartų, kas rodo, jog tretiesiems asmenims padaryta žala yra ne vien dėl jų pačių veiksmų, bet ir dėl kitų tuo stovu besinaudojančių asmenų (kitų atsakovų) veiksmų.Ä®statyme yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu ir bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.).

Ä®vertinus tai, kad avarinė tarnyba buvo kviečiama ir dėl trečiųjų asmenų ir dėl atsakovų veiksmų, yra taikytina solidari atsakomybė ir visa žala priskirtina ne vien atsakovams, bet ir tretiesiems asmenims, laikant, kad priežastinis ryÅ¡is tarp atsakovų bei trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra vienodas, nes taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra skirtingas, atsakovų atsakomybė yra dalinė.

Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus darė iÅ¡vadÄ , kad trečiųjų asmenų veiksmai (skalbimo žarnos nutrÅ«kimas) buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o atsakovų veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos visos žalos atsiradimui, todėl jų visų atsakomybė yra dalinė. Dėl to teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovo reikalaujamos žalos dydis mažino, nustatydamas, kad atsakovai ieÅ¡kovui turi atlyginti 29 201,22 Lt žalÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovai D.

G., R. G., D. D., V. M., T. D., J. D., S. B., J. M., V. G., T. B., V. B., R. T., R. T., V. L., R. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ kiekvieno apelianto ieÅ¡kovui priteista po 1 622,29 Lt žalos atlyginimo ir po 198,66 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybei po 15-05 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliantams bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1.

Priimdamas sprendimÄ teismas peržengė bylos ribas. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas ta faktine aplinkybe, kad tretiesiems asmenims priklausantis butas buvo užlietas 2008 m. gegužės 2 d. Taigi žalos ieÅ¡kovo draustam trečiųjų asmenų butui padarymÄ ieÅ¡kovas siejo su 2008 m. gegužės 2 d. įvykiu (kanalizacijos stovo užsikiÅ¡imu), o ne su įvykiais, kurie buvo iki 2008 m. gegužės 2 d. ir/arba po Å¡ios datos. Tuo tarpu teismas priimdamas sprendimÄ rėmėsi UAB „Avarija“ iÅ¡raÅ¡ytomis už kanalizacijos stovo iÅ¡valymÄ sÄ skaitomis – faktÅ«romis už laikotarpį nuo 2006 m. vasario 28 d. iki 2008 m. spalio 22 d.

Teismo iÅ¡vada dėl apeliantams tenkančios atsakomybės atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ , t.y. apeliantų veiksmų/neveikimo, kaip matyti iÅ¡ trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų teisme (t. 2, b. l. 138-146; t. 3, b. l. 79-85), buvo grindžiama tokiomis faktinio pobÅ«džio aplinkybėmis, kuriomis ieÅ¡kovas nesirėmė ir jos nesudarė ieÅ¡kinio pagrindo.              2. IÅ¡ UAB „Avarija“ 2008 m. gegužės 15 d. raÅ¡to aiÅ¡ku, kad kanalizacijos vamzdyno iÅ¡valymo darbai buvo vykdomi tik namo rÅ«syje.

Taigi jokie nuotekų Å¡alinimo darbai trečiųjų asmenų bute nebuvo vykdomi. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl 2008 m. gegužės 2 d. kanalizacijos stovo užsikiÅ¡imo rÅ«syje nuotekos bÅ«tų patekusios į trečiųjų asmenų butÄ ir bÅ«tent dėl to bÅ«tų buvusi padaryta žala butui. UAB „Avarija“ dokumentas kartu paneigia ir trečiojo asmens R. B. paaiÅ¡kinimus, duotus teismo 2011 m. kovo 14 d. posėdžio metu. Nei Turto žalų eksperto A. N. 2008 m. gegužės 6 d. suraÅ¡ytas Turto sugadinimo aktas, nei 2008 m. liepos 14 d.

Sunaikinto, sugadinto turto apžiÅ«rėjimo aktas, nei UAB „ARTstatyba“ 2008 m. liepos 28 d. suraÅ¡ytas buto defektinis aktas neįrodo trečiųjų asmenų žalos butui atsiradimo priežasties. Taigi Å¡ie įrodymai nėra pakankami ieÅ¡kovui tvirtinti, kad butui padaryta žala bÅ«tent dėl to, kad apeliantai ir kiti atsakovai netinkamai naudojosi kanalizacijos vamzdynu ir/ar nepakankamai prižiÅ«rėjo vamzdynÄ . Byloje nėra nei eksperto iÅ¡vados, nei paprasto raÅ¡ytinio įrodymo, grindžiamo specialiomis (eksperto) žiniomis bei iÅ¡vadomis dėl turtui padarytos žalos atsiradimo pasekmės. Pažymėtina, kad liudytoju apklaustas turto žalų ekspertas A.

N. pripažino, kad negali pasakyti, kokiu bÅ«du buvo užlietas butas, ir pažymėjo, kad apskritai kanalizacijos stovo konstrukcijos nežiÅ«rėjo.              3. Apeliantai D. D., R. M., S. B., J. M., R. T., R. T., V. L., V. M., R. G. nurodė, kad dar 2007 m. pabaigoje trečiojo asmens E. B. iniciatyva buvo įrengta kanalizacijos stovo atÅ¡aka, kuri veikia taip, kad kanalizacijos vamzdžio užsikiÅ¡imo atveju yra užliejamas namo rÅ«sys, o ne name esantys butai. Taigi pagal name sumontuotÄ ir iki Å¡iol veikiančiÄ vandentiekio ir nuotekų Å¡alintuvo sistemÄ yra faktiÅ¡kai neįmanoma situacija, kad, užsikiÅ¡us vandentiekio ir nuotekų Å¡alintuvui, dėl to nuotekos patektų į tretiesiems asmenims priklausantį butÄ ir nepatektų į apeliantui D.

G. priklausantį butÄ , esantį tame pačiame namo pirmame aukÅ¡te.              4. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nepaisant to, kad pasak trečiojo asmens E. B. 2008 m. gegužės 6 d. praneÅ¡imo draudikui ir turto žalų eksperto A. N. 2008 m. gegužės 6 d. Turto sugadinimo akto, nuotekomis buvo užpiltos tik san. mazgo, koridoriaus ir svetainės patalpos, tačiau remonto darbai buvo atlikti visose buto patalpose. Akivaizdu, kad buto patalpos 93-2 (vaikų kambario) grindų perÅ¡lifavimo, perlakavimo darbai nėra niekaip susiję su apeliantų veiksmais/neveikimu.

Tai iÅ¡ esmės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. posėdyje pripažino ir liudytoju apklaustas T. M..              5. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad didžiÄ jÄ dalį buto remonto darbų, už kuriuos ieÅ¡kovas sumokėjo 32 402,80 Lt, sudarė naujų grindų buto patalpose įrengimo darbai. Vadinasi butas buvo remontuojamas ne atkuriant iki tol buvusių medinių grindų savybes, o įrengiant naujas grindis. Pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 Bendrosios dalies 13.1. (a) punktÄ ieÅ¡kovas, kaip draudikas, turėjo atlyginti tik tos pačios rÅ«Å¡ies ir tos pačios kokybės medinių grindų įrengimo darbus, iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos minusuojant buto grindų kokybės pagerinimo vertę.

Teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino nei naujai UAB „ARTstatyba“ įrengtų grindų rÅ«Å¡ies, nei tokių grindų kokybės, palyginus su iki tol bute buvusiomis grindimis. IeÅ¡kovas taip pat pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 Bendrosios dalies 24 punktÄ neiÅ¡skaičiavo iÅ¡ buto nuostolių sumos franÅ¡izės sumos.              6. Byloje ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie tai, kad tretieji asmenys tinkamai įvykdė jiems pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 Bendrosios dalies 44.1 punktÄ tenkančius įsipareigojimus.

IeÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokÄ tretiesiems asmenims iÅ¡mokėjo savo rizika, nes bylos duomenys patvirtina, kad, pirma, apie 2008 m. birželio mėn. įvykusį įvykį tretieji asmenys ieÅ¡kovo neinformavo, antra, tretieji asmenys nepateikė ieÅ¡kovui gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 Bendrosios dalies 44.5., 44.6. punktuose nurodytų dokumentų, trečia, apie įvykį tretieji asmenys nepranešė UAB „Avarija“ ar kitai tarnybai.              7. IeÅ¡kinys tretiesiems asmenims buvo grindžiamas iÅ¡ esmės dviem savarankiÅ¡kais neteisėtų veiksmų (neveikimo) prasme pagrindais: nepakankama kanalizacijos vamzdyno (stovo) priežiÅ«ra; netinkamu kanalizacijos vamzdyno (stovo) naudojimusi.

Kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė nepakankamu bendrojo naudojimo objekto priežiÅ«ra, o tokio priežiÅ«ros funkcijos priklauso bendrijai, tai bendrija ir jos valdymo organai pagal CK 4.82 str. 1, 3, 5 d., Daugiabučių namų savininkų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p. gali bÅ«ti atsakomybės subjektas, jeigu žala namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo padaryta dėl jiems tenkančių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintÄ Statybos techninį reglamentÄ STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ bÅ«tent gyvenamojo namo techninis prižiÅ«rėtojas atsako esant gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų techninės priežiÅ«ros trÅ«kumams.

Kadangi kanalizacijos stovas nėra tik vienos laiptinės gyventojų bendroji dalinė nuosavybė, neaišku, kodėl atsakovas nebuvo traukiami visi namo gyventojai.              8. Teismas sprendime pažymėjo, kad trečiųjų asmenų veiksmai (skalbimo žarnos nutrūkimas) buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, tačiau turėjo būti pateiktas teismo vertinimas apie tai, ar toji nutrūkusi trečiųjų asmenų bute esanti žarna pagal CK 4.82 str., Daugiabučių namų savininkų įstatymo 2 str., aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d.

įsakymo Nr. 390 dėl statybos techninio reglamento STR 2.07:2002 „Vandentiekis ir nuotekų Å¡alinimas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžinieriniai tinklai“ teisiÅ¡kai vertinama kaip bendroji inžinierinė įranga. Teismo sprendime turėjo bÅ«ti iÅ¡dėstyti argumentai kuo pasireiÅ¡kė netinkamas naudojimasis bendrÄ ja inžinierine įranga.              9. Byloje ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų apie namo bendrosios inžinierinės įrangos (kanalizacijos vamzdyno) trÅ«kumus (defektus), ir tokių įrodymų byloje nėra. Kadangi byloje negalima vadovautis CK 6.266 str., teismas privalėjo nustatyti visas apeliantų civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Iš teismo sprendimo neaišku, kokie konkretūs apeliantų ir kitų atsakovų neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu buvo susiję su trečiųjų asmenų butui padaryta žala, ar dėl butui padarytos žalos yra apeliantų ir kitų atsakovų kaltės. Pats teismas sprendime konstatavo, kad pačių trečiųjų asmenų veiksmai (skalbimo žarnos nutrūkimas) buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, todėl žalos padarymas yra sietinas su pačių trečiųjų asmenų veiksmais.

Teismui dėl trečiųjų asmenų veiksmų reikėjo ne mažinti iÅ¡ apeliantų ir kitų atsakovų ieÅ¡kovui priteistinÄ sumÄ Å¾alai atlyginti, o vadovaujantis CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str., 6.263 str. 1 d. ir 6.253 str. 1, 5 d. apeliantų ir kitų atsakovų atžvilgiu apskritai netaikyti civilinės atsakomybės, nesant tokios atsakomybės pagrindo.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas If P&C Insurance AS“ filialas praÅ¡o Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kina, kad teismo sprendime galima įžvelgti tam tikrų nelogiÅ¡kumų (tretieji asmenys, prieÅ¡ingai, nei sprendė teismas, posėdžio metu nurodė, kad pagrindinė jų buto sužalojimo priežastis buvo buto užpylimas iÅ¡ kanalizacijos) nesuteikia tam pagrindo teigti, kad teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d. Byloje neginčijamai nustatyta, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), pastoviai užsikiÅ¡inėjo fekalinė kanalizacija. Ä® namÄ pastoviai buvo kviečiama UAB „Avarija“, kuri valydavo bendrÄ kanalizacijos stovÄ .

Tiek name esanti bendrija, tiek namo gyventojai apie tokiÄ situacijÄ Å¾inojo, tačiau jokių veiksmų sutvarkyti kanalizacijai nesiėmė. Byloje pateiktos nepatvirtina, kad jose užfiksuota kanalizacijos stovo atÅ¡aka, esanti (duomenys neskelbtini) namo rÅ«syje, nuotraukos taip pat nepatvirtina, kuriuo metu ta atÅ¡aka buvo sumontuota. Tretieji asmenys nurodė, kad atsakovų minima atÅ¡aka buvo sumontuota po ginčo įvykio. Apeliaciniame skunde nieko nepasisakoma dėl atsakovų D. ir B. parodymų, kad įvykio metu rÅ«syje jokio vandens nematė.

Nors UAB „Avarija“ 2008 m. gegužės 15 d. raÅ¡te nenurodyta apie trečiųjų asmenų buto valymÄ , tačiau tai nepaneigia, kad dėl rÅ«syje užsikiÅ¡usio vamzdyno nebuvo apsemtas trečiųjų asmenų butas. Byloje nėra duomenų, kad trečiųjų asmenų bute padaryta žala atsirado dėl trÅ«kusios vandens žarnos. Nors tretieji asmenys apie tai kalbėjo, tačiau Å¡io fakto nesiejo su žalos atsiradimu. Atsakovų teiginiai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo per didelę sumÄ už trečiųjų asmenų buto remontÄ , yra naujos aplinkybės, kurių atsakovai nenurodė ir nesirėmė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teismas nustatė visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas atsakovų atsakomybei kilti, ir kad žalos atsiradimÄ lėmė bÅ«tent atsakovų veiksmai – kanalizacijos netvarkymas žinant, kad ji netvarkinga. Ginčas Å¡ioje byloje yra kilęs dėl netinkamų atsakovų veiksmų įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų disponavimo teisę, todėl Å¡ioje byloje atsakovu bendrija negali bÅ«ti. IeÅ¡kovas atsakovais pasirinko trečiųjų asmenų laiptinės gyventojus, kadangi užsikimÅ¡o bÅ«tent Å¡ios laiptinės kanalizacijos stovas, kas leidžia daryti prielaidÄ , kad kitų laiptinių gyventojų veiksmų padariniai teisiÅ¡kai bÅ«tų pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

             Teismo posėdyje, sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas priėmė ir iÅ¡tyrė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 017 (b.l. 112-144, t. 3). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama atsakovų D. G., R. G., D. D., V. M., T. D., J. D., S. B., J. M., V. G., T. B., V. B., R. T., R. T., V. L., R. M. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieÅ¡kiniui atmesti. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiÅ¡kai tiriant visas bylos aplinkybes ir iÅ¡plaukiantis iÅ¡ nustatytų bei tirtų aplinkybių.

Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant nei jo nesant.

Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų nuosekliai nebuvo laikytasi. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-05-02 daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) , buvo užlietas butas, nuosavybės teise priklausantis tretiesiems asmenims R.

B. ir E. B.. Minėtas butas buvo apdraustas pagal ieÅ¡kovo UAB „If draudimas“ ir trečiųjų asmenų R. B. ir E. B. 2007-08-10 pasiraÅ¡ytÄ Turto draudimo liudijimÄ Nr. 036836 (b.l. 4,5,32,33,51, t. 1). Butui padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas, kaip draudikas, atlygino, sumokėdamas už buto remontÄ 32 445,80 Lt (b.l. 67, 68,69 t.1). Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tretiesiems asmenims padaryta žala yra ne vien dėl jų pačių veiksmų, bet ir dėl kitų nuotėkų stovu besinaudojančių asmenų (kitų atsakovų) veiksmų ir laikė, jog taikytina solidari atsakomybė ir visa žala priskirtina ne vien atsakovams, bet ir tretiesiems asmenims, laikant, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų bei trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra vienodas, nes taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra skirtingas, atsakovų atsakomybė yra dalinė.

Atsakovai tokį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ praÅ¡o panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimÄ ) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas reikalaudamas žalos atlyginimo vadovaujasi CK 6.266 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dal žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad bÅ«tų nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad iÅ¡ UAB „Avarija“ sÄ skaitų-faktÅ«rų už nuotėkų stovo iÅ¡valymÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , jog minėta tarnyba į atsakovų laiptinę buvo kviečiama daug kartų, todėl tretiesiems asmenims padaryta žala yra ne vien dėl jų pačių veiksmų, bet ir dėl kitų tuo stovu besinaudojančių asmenų (kitų atsakovų) veiksmų.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokia iÅ¡vada sutikti: UAB „Avarija“ 2008-05-02 raÅ¡tas Nr. 319, Turto žalų eksperto A. N. 2008-05-06 Turto sugadinimo aktas, 2008-07-14 Sunaikinto, sugadinto turto apžiÅ«rėjimo aktas, UAB „ARTstatyba“ 2008-07-28 Buto defektinis aktas neįrodo trečiųjų asmenų ir atsakovų žalos butui atsiradimo priežasties (b.l.56,54,57,58,59, t. 1). IÅ¡ minėtų dokumentų matyti, jog Å¡ie dokumentai patvirtina trečiųjų asmenų buto patalpų bÅ«klę ir nėra pakankami konstatuoti trečiųjų asmenų ar atsakovų žalos butui atsiradimo priežasties, kÄ taip pat patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas turto žalų ekspertas A.

N. (b.l. 20-26, t. 3). Nagrinėjamu atveju nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina pagrįsti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis turi priežastinį ryšį su įvykiu. IeÅ¡kovas nurodydamas, jog 2008-05-02 buvo užlietas butas dėl kanalizacijos stovo užsikiÅ¡imo už kurio tinkamÄ priežiÅ«rÄ atsakingi atsakovai rėmėsi UAB „Avarija“ 2008-05-15 raÅ¡tu Nr. 319, kuriame nurodoma, jog praneÅ¡ta buvo kanalizacijos užsikimÅ¡imÄ rÅ«syje (b.l. 56, t. 1), kai tuo tarpu ieÅ¡kovas nurodo, jog atliekos buvo Å¡alinamos iÅ¡ buto.

Taip iš bylos duomenų matyti, to nepaneigė ir bylos šalys, jog namo laiptinės, kurioje yra butas, rūsyje buvo įrengta kanalizacijos stovo atšaka, kuri veikia taip, kad kanalizacijos vamzdžio užsikišimo atveju yra užliejamas namo rūsys, o ne namo pirmame aukšte esantys butai (101,102,107-111,t. 1, b.l. 138-146, t. 2, b.l. 20-26, t. 3). Duomenų apie tai, kad nuotekos pateko ir į kitus namo pirmame aukšte esančius butus, nėra. Apie tai, kad byloje kompetentingi specialistai (ekspertai) vienareikšmiškai būtų nustatę ir konstatavę žala trečiųjų asmenų butui padaryta dėl atsakovų kaltės, duomenų byloje taip pat nėra.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad trečiųjų asmenų veiksmai – skalbimo žarnos nutrÅ«kimas, buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, tačiau nenurodė, kokios bÅ«tent nustatytos faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai leidžia daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ . Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais ne pagal jų tiesioginę paskirtį, pažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus (CK 4.83 str. 1 d. ), o trečiųjų asmenų veiksmai buvo tiesioginės žalos atsiradimo priežastis.

PrieÅ¡ingai, UAB „Avarija“ sÄ skaitos - faktÅ«ros už nuotėkų stovo iÅ¡valymÄ patvirtina, jog atsakovai tinkamai naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais, juos prižiÅ«rėjo ir jais rÅ«pinosi, valė. Remiantis iÅ¡dėstytu, yra pagrindas iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl trečiųjų asmenų ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra nepagrįsta, kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad bÅ«tent pačių trečiųjų asmenų ir atsakovų veiksmai ar jų nerÅ«pestingas (neveikimas) sukėlė tretiesiems asmenims nuostolius ar prie jų prisidėjo.

Taigi nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų (neveikimo) ir trečiajam asmeniui padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniam santykiui netinkamai taikė ir aiÅ¡kino civilinės atsakomybės ir įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, dėl ko negalima laikyti teismo sprendimo pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 str. 1 d.).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kai žala nulemta pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, bet ne vieno iÅ¡ bendraturčių asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusiÄ Å¾alÄ turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) ir CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ nagrinėjamu atveju vykdo bendrija (CK 4.83 str. 3 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d., įstatymo red., galiojusi iki 2012-07-01). Nustačius, kad ginčo atveju atsakovams civilinė atsakomybė negalima, laikytina, kad atsakovai yra netinkami atsakovai Å¡ioje, dėl ko yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Visiškai atmetant ieškinį atsakovų atžvilgiu, tampa nereikšmingi atsakovų (apeliantų) apeliacinio skundo argumentai ir motyvai, susiję su atlygintos žalos dydžio įrodytinumu, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių argumentų nepasisako. Ieškinį atmestus, perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovas V. L. patyrė 2000 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (t.1, b.l. 147), atsakovai D. G., R. G., D. D., V. M., T. D., J. D., S. B., J.

M., V. G., T. B., V. B., R. T., R. T., V. L., R. M. patyrė 4 360 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (730 Lt žyminis mokestis ir 3630 Lt advokato išlaidos, t.3, b.l. 170-173). Be to, valstybė turėjo 270,94 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t.1, b.l. 1). Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies taisykle ir 96 straipsniu, atsakovų ir valstybės patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

             Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS (įmonės kodas 10100168) atsakovui V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (du tÅ«kstančius litų 00 ct), o atsakovams D. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ., R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. A. P.-., D. D., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. ., R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. . V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) .

T. D. a.k. (duomenys neskelbtini) , . J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) , S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), T. B. a.k. (duomenys neskelbtini), V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), R. T. a.k. (duomenys neskelbtini), R. T. a.k. (duomenys neskelbtini), V. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 4 360 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt litų 00 ct), t.y. po 290,66 Lt (du šimtus devyniasdešimt litų ir 66 ct) išlaidų advokato išlaidoms ir žyminiam mokesčiui apmokėti.Priteisti valstybei iš ieškovo „If P&C Insurance AS (įmonės kodas 10100168) 270,94 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų ir 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

             Teisėjai                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                  Asta Radzevičienė                                                                                                                      Zita Smirnovienė            Â