2025-12-12 Nr. CB-6588-2-68-3-03345-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4093

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03345-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 20 d. paduotu ieškovų mažosios bendrijos „Bandom“ ir T. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai mažoji bendrija „Bandom“ ir T. K. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Bandom“ ir T. K. ieškinį atsakovams valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl VĮ Registrų centro sprendimo likviduoti juridinį asmenį panaikinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino Juridinių asmenų registro tvarkytojo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą likviduoti MB „Bandom“ bei įpareigojo atsakovą VĮ Registrų centrą atkurti panaikintus MB „Bandom“ registracijos Juridinių asmenų registre įrašus (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), ir pripažino, kad MB „Bandom“ nėra likviduota ir yra teisnus bei veiksnus teisės subjektas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 9 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

Ieškovai MB „Bandom“ ir T. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį dėl bylos esmės, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovams, jų patirtas pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose.

Ieškovai kasaciniame skunde taip pat nurodo apie galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės normų konstitucingumo patikrinimo, į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados, jei kasaciniam teismui atrodys, kad toks kreipimasis būtų reikalingas. Kasaciniame skunde nurodoma: „Teismui manant, kad be kreipimosi į Konstitucinį Teismą neįmanoma teisingai išnagrinėti bylos, prašome CPK 3 str. 3 d. pagrindu sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar CK 2.70 str. 1 d. normos tiek, kiek numato teisę VĮ Registrų centrui vienašališkai, ne teismo tvarka ir neforminant VAĮ 10 str. 5 d. reikalavimus atitinkančio administracinio sprendimo, likviduoti juridinius asmenis veiklos nevykdymo, kontaktinių duomenų neatnaujinimo ar dokumentų nepateikimo atvejais, neprieštarauja Konstitucijos 23 str. (nuosavybės teisė), 30 str. (teisė į teismą), 46 str. 1 d. (asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva), 109 str. 1 d. (teisingumą vykdo tik teismai), taip pat bendriesiems teisinės valstybės, teisingumo ir gero administravimo principams, bei CPK 3 str. 5 d. pagrindu vertinti poreikį kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, ar nurodytas reglamentavimas atitinka ES pirminę teisę (steigimosi laisvę, Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 26 straipsnis (vidaus rinka), 49–55 straipsniai (įsisteigimas) ir 56–62 straipsniai (paslaugos)), bei CPK 3 str. 6 d. pagrindu vertinti poreikį kreiptis į EŽTT dėl konsultacinės išvados, ar toks reglamentavimas suderinamas su EŽTK 8, 11 str. (privatus gyvenimas, laisvas veiklos pasirinkimas, asociacijų laisvė) bei 1-ojo protokolo 1 str. (nuosavybės teisė, tiek turtinių teisių į juridinį asmenį prasme, tiek ta prasme, kiek ji lieka pažeista, neišsprendus jos paskirstymo klausimų po likvidavimo).“

Ieškovų kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 2.70 straipsnio 6 dalies normą, kuri imperatyviai draudžia likviduoti juridinį asmenį, kai jis dalyvauja teismo procese. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nepateikė jokių argumentų dėl CK 2.70 straipsnio 6 dalies normos taikymo. Juridinių asmenų registro tvarkytojas priėmė 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą likviduoti MB „Bandom“. Likvidavimo metu Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, dabartinis Nr. e2-777-1172/2025, teismo proceso Nr. 2-10-3-00803-2022-3, kurioje MB „Bandom“ buvo atsakovė pagal ieškinį ir pagal priešieškinį – ieškovė. Ši byla buvo nutraukta, kai teismas sužinojo, kad MB „Bandom“ likviduota, o bylos nutraukimą MB „Bandom“ apskundė apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas (apeliacinė instancija) 2024 m. gegužės 7 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-755-1041/2024 bylos (dėl ieškinio ir priešieškinio) nutraukimą panaikino ir byla buvo sustabdyta, laukiant, kuo pasibaigs ginčas dėl likvidavimo.

2. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo 30 punkte teigiama, kad įteikimas (pranešimas) ieškovui apie mažosios bendrijos likvidavimą buvo tinkamas, nes buvo siunčiama siunta registracijos adresu ir apie likvidavimą paskelbta per viešą elektroninį Registrų centro leidinį. Tačiau atsakovas VĮ Registrų centras turėjo ieškovo elektroninio pašto adresą nuo pat juridinio asmens įsteigimo momento 2014 metais, šis adresas nesikeitė iki šios dienos. Juridinio asmens elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra registruotas nuo 2014 metų, kaip kontaktinis, be to, pateikti įrodymai, kad VĮ Registrų centras ir kitos institucijos šiuo paštu siuntė įvairiausią informaciją ir pranešimus juridiniam asmeniui, pvz., apie mažosios bendrijos narius, apie įmonės naudos gavėjus ir t. t. Taigi atsakovas el. paštu siuntė įvairius pranešimus, išskyrus apie likvidavimą, kas nepateisinama pagal protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.

3. Skundžiamu sprendimu apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 177 ir 185 straipsnių normas dėl įrodymų tyrimo, nes nesivadovavo byloje surinktais įrodymais, kurie neginčytinai patvirtino šias aplinkybes: atsakovas VĮ Registrų centras turėjo ieškovo elektroninio pašto adresą nuo pat 2014 m., tačiau apie likvidavimą pranešimo neatsiuntė nė karto; atsakovas VĮ Registrų centras pripažino, kad turi visišką prieigą prie teismų informacinės LITEKO sistemos, tačiau nesiėmė veiksmų, kad patikrintų, ar likviduojamas juridinis asmuo nedalyvauja vykstančiuose teismo procesuose; net keturi skirtingi teismai nepastebėjo VĮ Registrų centro pranešimo elektroniniame leidinyje apie likvidavimą; Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-755-1041/2024 konstatavo, kad ieškovai nežinojo apie likvidavimo procesą, taigi šia aplinkybe buvo būtina remtis kaip prejudiciniu faktu, o ja nesiremdamas apeliacinės instancijos teismas padarė CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimą.

4. CK 2.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti juridinio asmens likvidavimo pagrindai (privalomų dokumentų nepateikimas ar vėlavimas pateikti, kontaktinių duomenų neatnaujinimas, nors jie ir nepasikeitė, ar veiklos nevykdymas) iš esmės yra antikonstituciniai ir neatitinka ES teisės bei tarptautinės teisės.

5. Nors pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, tačiau atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, jog visiškai patenkinus ieškovų ieškinį pirmosios instancijos teisme nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, negali būti pateisinama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės į teisingą teismą prasme.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinio skundo teisiniais argumentais nepagrindžiamas teismų praktikos byloje kilusiais teisės klausimais nevienodumas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nors tokiam argumentui pagrįsti turėtų būti įvardytos nutartys, kuriose kasacinis teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus, ir nurodoma nutarčių analizė, kad bylų, kuriose kasacinis teismas pasisakė dėl tam tikrų teisės normų aiškinimo ir taikymo, faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai kasaciniame skunde išdėstytas nurodymas apie galimybę kasaciniam teismui, jei kasaciniam teismui atrodys reikalinga, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės normų konstitucingumo patikrinimo, į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados, nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. Ž. 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 20 d. AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, mokėjimo kodas ZO91748.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė