d26441a4-5301-46be-8e4f-e48b16c0e4b3 · Palangos miesto apylinkės teismas

                Administracinė byla Nr. II-7-549/2017                                       Teisminio proceso numeris  4-10-3-00533-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.22.;2.14.3. (S) PALANGOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2017 m. sausio 30 d. Palanga Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, dalyvaujant D. G., Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotai atstovei V.

B., iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Palangoje, skundÄ dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) 2016-11-21 nutarimo Nr. AM-KLAN-78226413-6 panaikinimo, n u s t a t ė : Institucijos 2016-11-21 nutarimu D. G. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , ir jai paskirta 57 EUR bauda už tai, kad 2016 m. spalio 25 d. 13.00 val. nustatyta, jog D.

G. savavaliÅ¡kai, t.y. neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams, tvarkant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Palangoje, (Kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) organizavo ir nugenėjo septynių paprastųjų pušų ir vieno beržo karpotojo, augančių žemės sklype, skeletines Å¡akas. Nugenėti medžiai priskirtini saugotiniems želdiniams vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo Nr. 206, 3.1 p., 3.9 p. bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-07-10 sprendimo Nr. T2-159 3.1 p., 3.8 punktais, todėl genėjimui privaloma gauti leidimÄ .

Nugenėjus saugotinų medžių Å¡akas padaryta žala gamtai. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206, patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sÄ raÅ¡as“, 3.1, p. 3.9 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡as“ 9 p., Palangos miesto savivaldybės Tarybos 2008-09-25 sprendimu Nr. T2-159 patvirtinto kriterijų sÄ raÅ¡o 3.1 p., 3.8 p. reikalavimus.

D. G. skundu apylinkės teismui nurodo, kad nesutinka su nutarimu. Ji 2016-08-03 kreipėsi dėl leidimo į Palangos m. savivaldybės darbuotojÄ R. K., tačiau dėl susitikimo pavyko susitarti tik 2016-09-15. Nuvykus su R. K. į sklypÄ (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir pasiteiravus ar galima nukirsti vienÄ nudžiÅ«vusiÄ drebulę, ji leido tik apgenėti. Šį patarimÄ suprato taip, kad raÅ¡tiÅ¡kas leidimas nereikalingas. Ji neabejojo R. K. kompetencija. Ä® praÅ¡ymÄ savivaldybė atsakė tik 2016-09-16.

KrÅ«mų pjovimo darbai pradėti 2016-10-20. Skunde papildomai nurodyta, kad praÅ¡ymÄ savivaldybei padėjo suformuoti savivaldybės darbuotojas K. J., todėl nemano, kad praÅ¡ymas buvo suformuotas neteisingai. Papildomai prašė įvertinti medžių bÅ«klę, tačiau gavę raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ suprato, kad jų sklype saugotinų medžių nėra, todėl savo veiksmuose neįžvelgia nieko neteisėto. Atsiliepimu į D. G. skundÄ Institucija praÅ¡o skundo netenkinti, o nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodoma, kad medžiai ir krūmai augantys privačiame sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, priskirti saugotiniems. Palangos savivaldybės administracija ir Departamentas yra skirtingi viešojo administravimo subjektai. Palangos miesto savivaldybės 2016-09-16 rašte (8.6)-D3-G-1546-3052 aiškiai nurodyta, kokiais atvejais išduodamas leidimas (saugotinų želdinių kirtimui ir genėjimui...) ir kokių želdinių pašalinimui leidimas nereikalingas, vadinasi visiems kitiems želdiniams (medžiams) jis privalomas.

D. G. 2016-08-03 raÅ¡te/praÅ¡yme buvo praÅ¡oma leidimo netinkamų medžių ir krÅ«mų iÅ¡pjovimui, tačiau tokio leidimo negavus, apsiribota saugotinų medžių genėjimu. Jei asmuo prieÅ¡ atliekant saugotinų medžių genėjimo ar kirtimo darbus, privalo įsigyti nustatytos formos leidimÄ , vadinasi neturint tokio leidimo, teisė atlikti veiksmus (genėti), nesuteikiama. Å iuo atveju, Departamentas, įvertinęs teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, pačios pažeidėjos paaiÅ¡kinimus, pažeidėjos pozicijÄ dėl kaltės nebuvimo vertino kaip gynybinę versijÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad pažeidėja pagrįstai pripažinta kalta padarius pažeidimÄ numatytÄ ATPK 78 str. 1 d.

Atsiliepime nurodoma, kad D. G. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, telefoniniu praneÅ¡imu apie pažeidimÄ , apžiÅ«ros aktu, foto nuotraukomis, tarnybiniu praneÅ¡imu, kita medžiaga. Veika kvalifikuota tinkamai, atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas, pažeidimo esmė yra įrodyta, nuobauda paskirta tinkamai. Teismo posėdyje D. G. parodė, kad rugpjūčio 3 d. M. P. skambino į savivaldybę ir teiravosi, kaip gauti leidimÄ dėl medžių nukirtimo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje ir kokius dokumentus reikės pateikti.

JÄ sujungė su skyriaus vedėju K. J., jis padiktavo praÅ¡ymo tekstÄ , kurį ji turėtų paraÅ¡yti. K. J. pasakė, kad praÅ¡ymÄ ir visus dokumentus galima iÅ¡siųsti el. paÅ¡tu. Taip ir padarė, gavo patvirtinimÄ , kad praÅ¡ymas gautas. Kai paskambino į savivaldybę pasiteirauti, kada praÅ¡ymas bus svarstomas, pasakė, kad R. K. atostogauja, reikės palaukti. Paskambinus po savaitės, nurodė paskambinti po dviejų savaičių. Dar kartÄ skambino rugsėjo 12 d., skambino daug kartų ir įkyriai.

Po to, tikslios datos nepamena, susiskambino su R. K. ir sutarė, kad jÄ atsiveÅ¡ į sklypÄ . Atvažiavusi ji nevaikščiojo po sklypÄ , pažiÅ«rėjo nuo kraÅ¡to ir pasakė, kad gali apgenėti, o tam leidimo nereikia. Jie vis tik prašė nors kažkokio leidimo, kad gali genėti, todėl iÅ¡davė tokį paprastÄ raÅ¡tÄ , net be paraÅ¡o ir antspaudo, vėliau tÄ patį raÅ¡tÄ atsiuntė su paraÅ¡u. Norint nupjauti žolę sklype su traktoriuku, reikėjo apgenėti puÅ¡aites ir Å¡altalankius, o tada, kaip informavo S. M., buvo gautas skundas.

Ji pateikė S. M. iÅ¡ savivaldybės gautÄ raÅ¡tÄ , nes nežinojo, koks turi bÅ«ti leidimas. Tačiau aplinkos apsaugos inspekcijoje V. B. pasakė, kad tai ne leidimas. Tame raÅ¡te buvo paraÅ¡yta, kad krÅ«mams apgenėti nereikia leidimo. Girininkas atvykęs į vietÄ viskÄ Ä¯vertino, kai jau buvo skirta bauda. Apgenėjo 7 puÅ¡aites ir vienÄ berÅ¾Ä , kurio Å¡akos buvo nulūžusios, nenukirto nė vieno medžio. Rašė ne vienÄ skundÄ Ä¯ savivaldybę, kodėl R. K. neatlieka savo pareigų, ėjo su V.

K. pas savivaldybės administracijos direktorę, kreipėsi visur, o atsakymÄ gavo tik Å¡iemet, sausio 5 d., kad vis tik komisijÄ sudarys ir bylos nagrinėjimo dienÄ komisija atvyko. Kodėl neiÅ¡davė leidimo, niekas nepaaiÅ¡kino. PraÅ¡ymÄ pateikė rugpjūčio 3 d. o atsakymÄ gavo rugsėjo 16d. Kai paskyrė baudÄ , nežinojo, jog yra paskaičiuota žala ir medžiai įvertinti beveik 400 Eur. Teismo posėdyje liudytojas V. K. - savivaldybės juristas, parodė, jog dalyvavo dviejuose posėdžiuose, kur buvo nagrinėjamas D.

G. praÅ¡ymas dėl leidimo iÅ¡davimo, tačiau jie nenurodė kokius medžius nori genėti ar kirsti. Leidimas jai nebuvo iÅ¡duotas, nes praÅ¡ymas nepakankamai konkretus. Buvo priimtas sprendimas neiÅ¡duoti – yra atsakoma raÅ¡tu, toks atsakymas prilygsta sprendimui. Dėl b. l. 16 esančio raÅ¡to paaiÅ¡kina, kad krÅ«mams genėti leidimo nereikia, gamtosaugininkė informavo, kaip reikia pateikti praÅ¡ymÄ , tačiau nebuvo pateikta. PraÅ¡ymas buvo įvertinti medžių bÅ«klę, kiek žino, specialistė pamaniusi, jog laukas yra apaugęs tik savaiminiais krÅ«mais, nevertino medžių.

Pagal galiojusiÄ tvarkÄ krÅ«mams genėti reikia leidimo. Komisija buvo sudaryta tik Å¡iandien ir važiavo į vietÄ . Kada bus pateiktos komisijos iÅ¡vados – negali pasakyti. Jeigu bÅ«tų taikomas 301 str. savivaldybė neprieÅ¡tarautų, tačiau tikrai nėra tiesioginės tyčios, t.y., nėra subjektyvinės pusės Å¡iame pažeidime.Liudytojas M. P. parodė, kad D. G. yra sugyventinė, gyvena kartu daugiau kaip 13 metų. Sutinka duoti parodymus. Parodė, kad jie su D. G. nusprendė susitvarkyti sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Palangoje, nes ten buvo priaugę visokių krÅ«mų:

Å¡altalankių ir kt. Kadangi tame sklype daugelis žmonių augina daržoves, tad su jais sutarė, kad leis jiems nusiimti derlių, todėl sklypÄ tvarkys rugsėjo mėnesio viduryje. IÅ¡ pradžių Dalia paskambino į savivaldybę ir paklausė, kaip reikia paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl leidimo. Paskui, maždaug po mėnesio, jis pats skambino R. K., ji pasakė, kad dabar labai užsiėmusi. Po keleto dienų vėl skambino – vėl užsiėmusi, taip užsitęsė dar 15 dienų. Nesulaukęs atsakymo, pats nuvažiavo prie savivaldybės ir parsivežė R.

K. į sklypÄ . Sklype yra vienas toks medis, beveik nudžiÅ«vęs, tik virÅ¡Å«nė žaliuoja. Ji pažiÅ«rėjusi į sklypÄ , pasakė, kad į patį sklypÄ neis žiÅ«rėti, nes jis visas prižėlęs ir nurodė medžių nenupjauti, tik apsigenėti, o krÅ«mams leidimo nereikia. Pradėjus tvarkymo darbus, maždaug po mėnesio, sužinojo, kad jų ieÅ¡ko gamtos apsaugos inspektorė S. M.. Ji paprašė parodyti leidimÄ . Jai pateikė iÅ¡ savivaldybės gautÄ raÅ¡tÄ , tačiau S. M. pasakė, kad tai ne leidimas.

Pirmadienį paskambino R. K. ir pasakė, kad ji iÅ¡davė ne leidimÄ , o tai, kad leidimo nereikia. R. K. pasakė, jog pati susiskambins su S. M. ir tai aptars, o po kurio laiko ji pasakė, kad nieko padaryti nebegali. R. K. juos įpainiojo į bėdÄ , nesugebėdama tinkamai paaiÅ¡kinti, kokio leidimo reikia. Dėl R. K. atsakymo rašė skundÄ savivaldybės administracijos direktorei. Jie suprato, kad gavo leidimÄ , jog nereikia leidimo. Gavę tokius nurodymus, taip ir darė. Jų tikslas nebuvo sunaikinti želdinius.

D. G. skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 patvirtinto ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 3 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymas, Å¡velninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ .

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Ä®statymas) 3 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė. Å io įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. nurodoma, kad perkvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡velnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytÄ veikÄ Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu deÅ¡imt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Atsižvelgiant į tai, kad D. G. veiksmus kvalifikuojanti ANK 281 str. 1 d. (Neteisėtas želdynų naikinimas arba neteisėtas ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krÅ«mų žalojimas, naikinimas arba persodinimas) numato administracinę atsakomybę panaÅ¡aus dydžio kaip ir ATPK 78 str. 1 d. (ANK 281 str. 1 d., užtraukia baudÄ asmenims nuo Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt iki dviejų Å¡imtų eurų, o ATPK 78 str. 1 d., nuo penkiasdeÅ¡imt septynių iki dviejų Å¡imtų dviejų eurų), bei vadovaujantis Ä®statymo 3 st. 2 d. 3 p. nuostatomis, D.

G. veiksmai neperkvalifikuotini, todėl administracinė teisena tęsiama taikant ATPK normas (Ä®statymo 3 str. 8 d.).ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė;

c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.BÅ«tent pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , privalo surinkti įrodymus, kuriuos iÅ¡tyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylÄ institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktÄ bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Nekaltumo prezumpcijos principas reiÅ¡kia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo.

Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007, N575-2237/2011).IÅ¡tyrus raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ â€“ S. M. tarnybinį praneÅ¡imÄ (b. l. 9), savavaliÅ¡kai nugenėtų saugotinų medžių, krÅ«mų, augančių ne miÅ¡ko žemėje apmatavimo duomenis (b. l. 10-11), fotonuotraukas (b. l. 8), VÄ® Registro duomenis (b. l. 12-13), D.

G. paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 14), praÅ¡ymo kopijÄ (b. l. 15), Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-09-16 raÅ¡tÄ (b. l. 16), Aplinkai padarytos žalos skaičiavimÄ (b. l. 17), Medžių apžiÅ«ros ir įvertinimo aktÄ (b. l. 28), D. G. skundÄ (b. l.

35) ir užklausimÄ (b. l. 37), Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymÄ (b. l. 38), fotonuotraukas (b. l. 43-45), administracinėn atsakomybėn traukiamos D. G., liudytojais apklaustų V. K., M. P. teismo posėdyje duotus parodymus, darytina iÅ¡vada, kad D. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d. sudėties. ATPK 78 str. 1 d. užtraukia atsakomybę už neteisėtÄ Å¾eldynų naikinimÄ arba neteisėtÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų, augančių ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, žalojimÄ , naikinimÄ arba persodinimÄ .

Å i teisės norma yra blanketinė, t.y. Å¡iame straipsnyje numatytos pareigos yra nustatytos kito teisės akto dispozicijoje. D. G. pagal ATPK 78 str. 1 d. nubausta už tai, kad savavaliÅ¡kai, neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokiems paÅ¡alinimo, genėjimo darbams, tvarkant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Palangoje, organizavo ir nugenėjo septynių paprastųjų pušų ir vieno beržo karpotojo, augančių žemės sklype, skeletines Å¡akas.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d.

įsakymas Nr. D1-87 „D. S. medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ApraÅ¡as), 9 p., už kurio pažeidimÄ D. G. nubausta, nurodyta, kad saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbai turi bÅ«ti vykdomi turint savivaldybės iÅ¡duotÄ , iÅ¡skyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, iÅ¡skyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krÅ«mų vertę, nurodytÄ leidime.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206, patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sÄ raÅ¡as“, 3.9 p., bei ApraÅ¡o taisyklių 9 p., medžių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, genėjimui buvo reikalingas Savivaldybės iÅ¡duotas ApraÅ¡e nustatytÄ formÄ atitinkantis leidimas. Ginčo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklauso D.

G., nėra. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (b. l. 15), D. G. 2016-08-03 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl leidimo netinkamų medžių ir krÅ«mų iÅ¡pjovimui iÅ¡ nurodyto sklypo, bei įvertinti medžių bÅ«klę. Kaip teismo posėdyje nurodė D. G. bei liudytojas M. P., nesulaukę raÅ¡ytinio atsakymo, į sklypÄ jie buvo iÅ¡sikvietę savivaldybės atsakingÄ darbuotojÄ R. K., kuri žodžiu nurodė, kad krÅ«mams iÅ¡kirsti leidimas nėra reikalingas, o medžius jie gali apgenėti.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja V. S. 2016-09-16 raÅ¡tu į D. G. praÅ¡ymÄ taip pat atsakė, kad leidimas krÅ«mams iÅ¡kirsti nėra reikalingas (b. l. 16). Nors praÅ¡yme buvo praÅ¡omas ir leidimas medžiams iÅ¡pjauti, bei praÅ¡oma įvertinti jų bÅ«klę, 2016-09-16 raÅ¡te apie tai konkrečiai nepasisakyta. Kaip patvirtino liudytoju apklaustas savivaldybės juristas V. K., specialistė, pamaniusi, kad laukas yra apaugęs tik savaiminiais krÅ«mais, medžių nevertino.

D. G. nepateikė reikiamos formos prašymo leidimui išduoti. Jo manymu, tiesioginės tyčios D. G. veiksmuose nėra. Tačiau tik 2016-12-14 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos V. S. rašte nurodoma, kad D. G. pateiktas prašymas neatitiko Apraše nustatytos formos, o poreikis šalinti ar kitaip tvarkyti (genėti) medžius jame nenurodytas. Tačiau Aprašo 13.8. punkte nurodoma, jog leidimas išduodamas per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos ir galioja vienerius metus nuo jo išdavimo.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja V. S. į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atsakė nesilaikydama Å¡io termino – tik 2016-09-16 raÅ¡tu ir apie tai, kad D. G. praÅ¡ymas neatitinka ApraÅ¡e nurodytos praÅ¡ymo formos jame nėra nurodyta. Tik po nevienkartinio D. G. kreipimosi į savivaldybę dėl paaiÅ¡kinimų ir jau po to, kai buvo priimtas skundžiamas nutarimas, t. y. 2016-12-14 raÅ¡tu, pareiÅ¡kėjai buvo nurodyta, kad jos praÅ¡ymas yra netinkamos formos. Sutiktina, kad savivaldybei pateiktas praÅ¡ymas neatitinka formai keliamų reikalavimų, nustatytų ApraÅ¡e, tačiau nežiÅ«rint to, praÅ¡ymas buvo priimtas, jokie formos trÅ«kumai pareiÅ¡kėjai nebuvo nurodyti ir į jį buvo atsakyta.

Taigi, akivaizdu, kad toks atsakingų pareigÅ«nų elgesys galėjo suklaidinti pareiÅ¡kėjÄ ir bÅ«ti suprastas kaip patvirtinimas, jog leidimas tvarkyti sklype augančius medžius ir krÅ«mus nėra reikalingas, tuo labiau, jog praÅ¡yme buvo aiÅ¡kus praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ ir medžių iÅ¡pjovimui bei įvertinti jų bÅ«klę, tačiau į šį praÅ¡ymo punktÄ konkrečiai raÅ¡tu nebuvo atsakyta, o žodžiu pareiÅ¡kėjai jau buvo patikinti, kad gali medžius apgenėti. Kaip patvirtino D.

G. ir liudytojas M. P., pasitikėdami tokiu atsakingos savivaldybės pareigÅ«nės žodiniu leidimu, tuo labiau, kad praėjus daugiau nei mėnesiui, neigiamo atsakymo į savo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja nebuvo gavusi, o žodinį R. K. leidimÄ patvirtino ir 2016-09-16 raÅ¡ytinis atsakymas, ir iÅ¡kirto krÅ«mus bei apgenėjo sklype augančius medžius, nes prieÅ¡ingu atveju negalėjo tinkamai sutvarkyti sklypo. Konstatuotina, kad D. G. veiksmai nebuvo tyčiniai, ji pažeidimÄ padarė dėl to, kad neturėdama patirties ir reikiamų žinių, pasitikėjo savivaldybės pareigÅ«nais ir gautais atsakymais, juos traktuodama kaip leidimus tvarkyti sklype augančius medžius.

Kad D. G. galėjo bÅ«ti suklaidinta, pripažino ir savivaldybės juristas V. K.. Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad D. G. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jos veikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bei, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, tokių pasekmių neturėjo ir negalėjo numatyti.Kita vertus, Medžių apžiÅ«ros ir įvertinimo 2016-11-25 akte, Palangos girininkijos girininkas S. J. (b. l.

28) patvirtino, kad minimame sklype genėti medžiai – septynios pušys ir vienas beržas karpotasis, genėti, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių patvirtinimo“, 2002-02-27 Nr.

78. Genėjimas neturės neigiamos įtakos tolimesniam medžių augimui, apatinės Å¡akos, laikui bėgant, savaime silpsta ir nukrenta. Beržas karpotasis turi nepilnai užgijusį Å¡alčio plyÅ¡io žaizdÄ , kamienas žaizdos vietoje pažeistas medienos puvinio, 2-3 metų bėgyje medį reikėtų Å¡alinti kaip pavojingÄ . Kaip nurodyta Aplinkai padarytos žalos skaičiavime (b. l. 17), medžiai apgenėti nepažeidžiant gyvybinių funkcijų. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nepataisomos žalos želdiniams nebuvo padaryta, jų gyvybinės funkcijos nepažeistos, medžiai genėti nepažeidžiant genėjimo taisyklių, o tai, kad medžiai apgenėti neturint reikiamos formos leidimo, tėra formalus tvarkos nesilaikymas, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, D.

G. elgesys nebuvo tyčinis, o sÄ lygotas savivaldybės pareigÅ«nų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad Institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , prisiima pareigÄ Ä¯rodyti, jog apkaltintojo asmens veikoje yra visi bÅ«tini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Institucija Å¡ios pareigos tinkamai neįvykdė – byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių D.

G. kaltę padarius jai inkriminuojamÄ pažeidimÄ , t.y. jos veikoje nėra tyčios. Byloje nėra tokių įrodymų, kurie paneigtų D. G. pateiktÄ versijÄ , jog ji buvo esmingai suklaidinta Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigÅ«nų, todėl jos veiksmai nebuvo tyčiniai, o pats pažeidimas, įvertinus jo padarymo aplinkybes ir padarinius, yra formalaus pobÅ«džio. Dėl Å¡ių priežasčių konstatuojama, kad jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, dėl ko D.

G. skundas tenkinamas ir byla jos atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p., 6 d., 250 str. 1 d. 1 p., 3022 str., n u t a r i a : D. G. skundÄ tenkinti.Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-21 nutarimÄ Nr. AM-KLAN-78226413-16, kuriuo D. G. už ATPK 78 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ paskirta 57 eurų bauda, panaikinti ir administracinę bylÄ nutraukti.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Palangos miesto apylinkės teismÄ .

             Teisėja                                                                                                                      Ingrida Krušienė