2018-10-02 Nr. AB-16934-3-62-3-02180-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1597-662/2018

Teisminio proceso 3-62-3-02180-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 73 872 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2014 m. vasario 20 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 15 būryje, 2 brigadoje, kurios plotas 51,82 kv. m ir gyveno 26 asmenys. Pažymėjo, jog keletą parų 2015 m. gyveno 27 žmonės (vienas asmuo gulėjo ant grindų). Teigė, kad vienam asmeniui tekdavo 1,9 kv. m. Be to, pareiškėjas akcentavo, kad vienam asmeniui tenkantį plotą mažino įrenginiai bei baldai, todėl pajudėti bei pasivaikščioti vietos nebūdavo.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad trūko spintelių, būryje nepakankamai tualetų, prausyklų. Prausykloje tik šaltas vanduo, dušuose vandens maišytuvai tinkamai neveikė, nebuvo galima reguliuoti vandens temperatūros. Skalbtis galima tik šaltame vandenyje, nebuvo kur džiovinti rūbų. Gyvenamosios patalpos beveik nedezinfekuojamos, o jei tai daroma, tai netinkamai, todėl pilną buitinių parazitų (blakių, tarakonų). Minėtų parazitų būna ir ilgalaikio pasimatymo kambariuose, nes pasimatymo metu pareiškėjo vaikus sukandžiojo.

4. Pareiškėjo teigimu, daiktų kratos atliekamos jose nedalyvaujant savininkui, daiktai išmėtomi, sulaužomi. Atkreipė dėmesį, kad tokių pareigūnų veiksmų negalėjo apskųsti, nes tuomet būtų skiriamos nuobaudos.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl nurodytų aplinkybių patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, papildomą diskomfortą, pažeminimą, psichologines kančias, sveikatos sutrikdymą, baimę, nepasitikėjimą, agresiją, sutriko visavertis gyvenimas ir kokybė, tapo dirglus.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, jog minimaliai tenkančio vienam kalinamam asmeniui gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos. Akcentavo, kad pareiškėjas bausmę atlikinėjo bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl turėjo galimybę judėti po visą lokalinį sektorių. Kaip ir kiti nuteistieji, pareiškėjui buvo suteikta galimybė nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose.

8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Atsakovo nuomone, nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu būtų kėlęs pretenzijas administracijai dėl laukimo eilėje prie tualeto, prausyklos. Atsakovas nurodė, kad yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“ pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, o informacija registruojama žurnaluose. Pažymėjo, kad kratų metu pareigūnai sudaro sąlygas vienam iš gyvenančių gyvenamojoje patalpoje nuteistųjų stebėti atliekamos kratos eigą ir atlikus kratas surašomas protokolas.

9. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl karšto vandens nebuvimo prausykloje atmestini, nes teisės aktai nenumato pareigos tiekti karštą vandenį į prausyklas. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu vieną kartą per savaitę. Taip pat buvo numatyta galimybė ir sąlygos gauti nuosavos patalynės, drabužių skalbimo ir dezinfekcijos paslaugas. Byloje nėra įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą, todėl nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.

11. Teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2016 m. birželio 30 d.) iš viso – 853 paras (bendrabučio tipo patalpose – trūko 1,11 kv. m ploto) neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Dėl kitų pareiškėjo nurodytų Pravieniškių PN-AK pažeidimų teismas sprendė, kad jie nėra tinkamai motyvuoti, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, dėl ko teismas juos atmetė kaip nepagrįstus.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 13. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus, todėl skundžiamas sprendimas turi būti keičiamas.

15. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisės aktų nuostatas ir neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Atsakovas akcentuoja tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis pažeidžiamas tik tuomet, kai minimaliai tenkančio vienam kalinamam asmeniui gyvenamojo ploto norma neatitinka teisės aktų numatytų reikalavimų ir apribojama asmens galimybė judėti. Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo apribojama galimybė judėti, jis turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, taip pat sportuoti įrengtose salėse ir užsiimti kita leistina veikla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė jam 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pasirinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu. Atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju pakankamas pareiškėjo pažeistos teisės būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pripažinimas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

20. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir atsakovo atstovas neginčija, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2016 m. birželio 30 d., iš viso – 853 paras, Pravieniškių PN-AK 15 būrio 2 brigadoje, kurios plotas 51,82 kv. m, buvo laikomas pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte nustatytą 3,1 kv. m vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamosios patalpos ploto normą. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo atstovas nenuginčijo pareiškėjo teiginių, jog minėtu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 15 būrio 2 brigadoje buvo įrengta 13 dviaukščių lovų ir apgyvendinti 26 asmenys, dėl ko šiuo laikotarpiu pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, o tai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra prilyginama Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui. Atsižvelgdama į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK, neužtikrindama pareiškėjui teisės aktuose nustatytos minimalios gyvenamosios patalpos normos, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

22. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog nesant objektyvių duomenų, kaip nustatytas pažeidimas įtakojo neturtinės žalos atsiradimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, todėl turėjo judėjimo laisvę ir pagal savo poreikius galėjo užsiimti leistina veikla, pažeidimo pripažinimas būtų pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

23. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, ir tai jiems kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2148-602/2017 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, juolab, kai nagrinėjamais atvejais laikotarpis nebuvo trumpas ir atsitiktinis, be to, konstatuotos ir kitos kalinimo sąlygas bloginusios aplinkybės; dėl šios priežasties atmestas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentas, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje S. ir D. prieš Lietuvą).

25. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius; į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovo atstovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 300 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtiems nepatogumams atlyginti.

28. Apibendrindama byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė