d261efb7-ba96-4a15-8041-451c8efdf5d5 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas Norkūnas                                                                                           Baudž. byla Nr. 1A-72-185/2016                                                                                                                                             Teisminio proceso Nr.             1-01-1-31330-2015-1                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)                                                                    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS     N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2016 m. kovo 16 d.

            Panevėžys                                        Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Å imkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo CiesiÅ«no, sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei,dalyvaujant:prokurorei JÅ«ratei MociÅ¡kienei,nuteistojo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,                   vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015-12-18 nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (trys veikos), 180 str. 1 d. (dvi veikos), 187 str. 1 d., 159 str. (dvi veikos) ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 178 str. 2 d. (dėl J.

S. automobilio vagystės) – vieni metai trys mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 180 str. 1 d. (dėl D. P. turto užvaldymo plėšimo būdu) – vieni metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl V. K. automobilio pagrobimo) – vieni metai trys mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 180 str. 1 d. (dėl G. Č. turto užvaldymo plėšimo būdu) – vieni metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto pagrobimo) – vieni metai trys mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 187 str. 1 d.

– vieni metai laisvės atėmimo, pagal BK 159 str. (dėl vaiko įtraukimo į A. S. automobilio vagystę) –vieni metai laisvės atėmimo, pagal BK 159 str. (dėl vaiko įtraukimo į D. P. turto užvaldymo plėšimo būdu) – vieni metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir S. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminas nuo 2015-07-05 iki 2015-07-06 ir nuo 2015-07-17 iki 2015-12-17. Priteista solidariai iÅ¡ S. D. ir T. M. 500 Eur J. S. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, 28 Eur D. P. nusikalstama veika padarytos turtinės ir 300 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, 258 Eur V. K. ir 98 Eur G. Č. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Priteista iÅ¡ S. D. 170,03 Eur UAB (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti G. D. ir T. M., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota. n u s t a t ė :              S. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. M., tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2015 m. birželio 4 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), Utenos m., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, S. D. iÅ¡daužus Å¡oninį trikampį stiklÄ , įsibrovė į automobilio vidų ir užvedę jo variklį, taip pagrobė automobilį „Audi 100“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 eurų vertės, priklausantį J. S..              S. D. taip pat nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 4 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), Utenos m., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, žinodamas, kad T. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, siÅ«lydamas jam pagrobti automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. S., įtraukė vaikÄ Ä¯ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. automobilio pagrobimÄ .               S. D. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T.

M., tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2015 m. birželio 14 d. apie 16.30 val. Utenos m., (duomenys neskelbtini) namo, pavartodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. P., sugriebę už D. P. maiÅ¡elio ir jį traukdami, pargriovę nukentėjusiÄ jÄ , iÅ¡ jos pagrobė bevertį maiÅ¡elį su jame buvusiais daiktais: pinigine, 5 eurų vertės, 20 eurų, akiniais, 3 eurų vertės, taip nukentėjusiajai D. P. dėl deÅ¡inės rankos III pirÅ¡to nubrozdinimo, kairės alkÅ«nės sÄ nario srities sumuÅ¡imo, raiščių patempimo (kairės alkÅ«nės sÄ nario kraujosruva ir nubrozdinimai), kairio kelio sÄ nario kraujosruvos ir nubrozdinimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir 28 eurų turtinę žalÄ .

                   Taip pat S. D. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 14 d. apie 16.30 val. Utenos m., (duomenys neskelbtini) namo, žinodamas, kad T. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, siÅ«lydamas jam iÅ¡ D. P. pagrobti maiÅ¡elį, įtraukė vaikÄ Ä¯ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. plėšimÄ .               Be to, S. D. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. M., tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2015 m. liepos 4 d. apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), Utenos m., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, pritaikę raktÄ ir atrakinę vairuotojo duris, įsibrovė į automobilio vidų ir pritaikę užvedimo spynelės raktÄ , pagrobė automobilį „Audi 100“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 500 eurų vertės, su jame buvusiais daiktais: automobiliniu grotuvu „Gunding“, 50 eurų vertės, įrankių dėže su įvairiais įrankiais, bendros 60 eurų vertės, peiliu, 5 eurų vertės, priklausančius V. K. (V. K.), taip nukentėjusiajam padarė 615 eurų turtinę žalÄ .               S. D. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. M., tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2015 m. liepos 7 d. apie 20.40 val.

Utenos m., (duomenys neskelbtini) namo, pavartodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ G. Č., t. y. jÄ pastÅ«mę ir pargriovę, iÅ¡ rankos iÅ¡traukę, taip pagrobė rankinę, 10 eurų vertės, su joje buvusiais daiktais: mobiliojo ryÅ¡io telefonu „Samsung“, 40 eurų vertės, pinigine, 3 eurų vertės, 25 eurais, raktų ryÅ¡uliu, 20 eurų vertės, iÅ¡ viso nukentėjusiajai G. Č. padarė 98 eurų vertės turtinę žalÄ .                Taip pat S. D. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 12 d. apie 0.25 val.

Utenos m., (duomenys neskelbtini), betono nuolauža iÅ¡daužė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) durų stiklÄ ir įsibrovė į parduotuvės patalpÄ , kur iÅ¡ prekybos salės pagrobė kasos aparato stalčių, 35,04 eurų vertės, su jame buvusiais 58,69 eurais, taip UAB (duomenys neskelbtini) padarė 93,73 eurų turtinę žalÄ .                      Be to, S. D. nuteistas ir už tai, kad 2015 m. liepos 12 d. apie 0.25 val.

Utenos m., (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ parduotuvę (duomenys neskelbtini), padarė UAB (duomenys neskelbtini) 550,84 eurų turtinę žalÄ , t. y. betono nuolauža tyčia iÅ¡daužė durų stiklÄ , 21,68 eurų vertės, parduotuvės prekybos salėje sulaužė kasos kvitų spausdintuvÄ â€žCT-S2000“, 206,76 eurų vertės, sugadino kasos monitorių „OTEK sys“, 322,40 eurų vertės.              Apeliaciniu skundu nuteistasis S. D. praÅ¡o, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 401, 402 str. reikalavimus, paskirti jam teismo psichologinę-psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę, pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, taikyti BK 641 str. ir sumažinti paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu, taip pat taikyti BK 75 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

Nurodo, kad teismas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino jo atsakomybę lengvinančia apalinkybe tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi nusikaltęs, tačiau nepagrįstai jam nepritaikė BK 641 str. ir nesumažino paskirtos bausmės vienu trečdaliu. Teismas nuosprendyje nurodė, kad jis nėra registruotas psichiatro ir priklausomybės ligų įstaigoje, nors nuo vaikystės dėl įvairių psichinių sutrikimų ir ligų buvo gydomas Å iaulių ir Vilniaus psichiatrijos ligoninėse, dažnai negalėdavo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, vartojo stiprius psichikÄ veikiančius vaistus.

Teismas nesiėmė priemonių įgyvendinti BPK 401 str. reikalavimų ir dėl to jo atžvilgiu buvo neteisingas ir Å¡aliÅ¡kas. Nurodo, kad iki Å¡iol jam buvo reikalingas psichiatras. Po bausmės paskyrimo jo psichika sutriko dar labiau, o įkalinimo įstaiga nėra speciali gydymo įstaiga, kur jam bÅ«tų suteiktas tinkamas gydymas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jam turi bÅ«ti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nors, pasak nuteistojo, bausmės tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidedant jam paskirtos bausmės vykdymÄ , nes jis seniÅ«nijos yra charakterizuojamas teigiamai, bÅ«damas laisvėje galėtų įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ , ko negalėtų padaryti bÅ«damas įkalinimo įstaigoje.             Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.             Kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. ir atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis S. D. apeliaciniu skundu tik praÅ¡o jam skirti teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę bei jo atžvilgiu taikyti BK 641 str. ir 75 str. nuostatas, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

             Patikrinęs apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.              Nors nuteistasis S. D. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad jam turėjo bÅ«ti pritaikytos BK 641 str. nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nes jis dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi nusikaltęs, kolegija pažymi, jog vien Å¡ios aplinkybės tam, kad nuteistajam bÅ«tų taikomos BK 641 str. nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nepakanka.

Norint taikyti BK 641 str. ir paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, be viso to, kad asmuo pripažįsta savo kaltę, byla dar turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka arba atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , arba priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ . Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta bendra tvarka, t. y. nebuvo atliktas nei sutrumpintas įrodymų tyrimas, nei byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nei priimtas baudžiamasis įsakymas. Todėl, nors apeliantas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu ir prisipažino visiÅ¡kai, taikyti BK 641 str. nuostatas ir sumažinti jam paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu nebuvo pagrindo.

             Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienų iki trejų metų; bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 str. numatytomis sÄ lygomis, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 str. baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 str. numatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.              Nagrinėjamu atveju S. D. per labai trumpÄ laikÄ padarė net aÅ¡tuonias tyčinias nusikalstamas veikas, iÅ¡ jų septynios veikos priskiriamos apysunkiams nusikaltimams.

Penkios iÅ¡ jo padarytų veikų yra savanaudiÅ¡ko pobÅ«džio ir nukreiptos prieÅ¡ svetimÄ nuosavybę (vagystės ir plėšimai). Å ias veikas S. D. padarė bÅ«damas prieÅ¡ tai Å¡eÅ¡is kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, daugiausia už analogiÅ¡kus nusikaltimus – vagystes. Taigi įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamÄ elgesį, sistemingÄ analogiÅ¡kų veikų nuosavybei darymÄ , t. y. kad S. D., bÅ«damas jauno amžiaus (23 metų), skundžiamu nuosprendžiu teisiamas jau septintÄ kartÄ , kas rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti, nedaro tinkamų iÅ¡vadų dėl savo elgesio, nesistengia pakeisti gyvenimo bÅ«do bei legaliai užsidirbti lėšų pragyvenimui, o skiriamos net ir laisvės atėmimo bausmės nepadeda keisti jo požiÅ«rio į visuomenėje priimtas elgesio bei bendruomeninio gyvenimo normas, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė – dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, ir todėl yra tinkamai individualizuota. Pažymėtina, kad bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nuteistojo S. D. asmenybę, ankstesnį jo nusikalstamÄ elgesį, skundžiamu nuosprendžiu padarytų veikų skaičių, jų pobÅ«dį, pavojingumÄ visuomenei, į tai, kad padarytos veikos nebuvo atsitiktinės, o buvo tik nuoseklus jo tokio gyvenimo bÅ«do ir ankstesnio elgesio padarinys, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali bÅ«ti pasiekti Å¡velnesnio pobÅ«džio bausme, nei realus laisvės atėmimas. Kartu pažymėtina ir tai, jog bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ .

Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, tarp jų ir tikimybę bÅ«ti nubaustam realia laisvės atėmimo bausme, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. D. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 str. numatytų nuostatų, todėl taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ , kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.

Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad teismas gali atsižvelgti tik į objektyviai egzistuojančias aplinkybes, procesinis sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas nesančiais, tačiau ateityje galbÅ«t dar įvyksiančiais faktais, todėl Å¡iuo metu atsižvelgti į apelianto ketinimus įsidarbinti ir atlyginti nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ nėra pagrindo.            Be viso to, nuteistasis apeliaciniame skunde yra iÅ¡reiÅ¡kęs ir praÅ¡ymÄ skirti jam teismo psichologinę-psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę, nurodo, kad jis nuo vaikystės turi psichinių sutrikimų, o jo psichinė bÅ«klė po bausmės paskyrimo pablogėjo dar labiau.

Tačiau kolegija pažymi, kad, nors byloje esantys duomenys (ankstesni teismų nuosprendžiai) ir rodo apie tuometinį S. D. buvimÄ psichiatro įskaitoje, tačiau 2015-07-09 medicininiame pažymėjime nurodyta, jog nuteistasis psichiatro įskaitoje neregistruotas, ir byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas, rodančių jo psichinės bÅ«klės pablogėjimÄ bei atitinkamai leidžiančių abejoti jo psichine bÅ«kle – gebėjimu suvokti savo veiksmų esmę, juos valdyti ir atsakyti už savo veiksmus, todėl atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti ir Å¡io nuteistojo praÅ¡ymo.

           Taigi apibendrindama kolegija konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo keisti.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:                           Nuteistojo S. D. apeliacinį skundÄ atmesti.                                      Kolegijos pirmininkas                                                               Pranas Å imkus                       Teisėjai                                                                                Jolanta Raščiuvienė                                                                                                                             Valdas CiesiÅ«nas