d26175c8-ed06-4382-bcc5-3cd46dfb98b8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-109-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12007-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5, 55, 116.1, 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. rugsėjo 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka vienasmeniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo atsakovo E. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Namų priežiÅ«ros centras“ ieÅ¡kinį atsakovui E. A. dėl skolos, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo E. A. 1 704,73 Lt skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nuo 2006-01-16 yra paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas E. A. nuosavybės teise turi butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi.

Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2010-09-30 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir sutektas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosioms patalpoms yra 1 704,73 Lt.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodytos sumos yra nepagrįstos. IeÅ¡kovui prielaidos teikti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, komunalines ir kitas paslaugas pagal nustatytus įkainius nuo bendrojo naudojimo objekto perdavimo-priėmimo iÅ¡ UAB „Vilmestos projektai“ akto pasiraÅ¡ymo dienos, tačiau atsakovui už 2009 m. kovo mėnesį PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras už suteiktas paslaugas pateikė tiek ieÅ¡kovas, tiek UAB „Vilmestos projektai“.

Taip pat atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas, kaip verslo subjektas, piktnaudžiauja, nuolat aplaidžiai teikia vartotojams netinkamas paslaugas ir nevykdo savo įsipareigojimų vartotojų ir Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas pažymėjo ir tai, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra negyvenamas, nebaigtas statyti, nepripažintas tinkamu naudoti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieÅ¡kovo pateikiamos sÄ skaitos-faktÅ«ros už suteiktas paslaugas yra visiÅ¡kai nepagrįstos.IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinį ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais.

IeÅ¡kovas tinkamai teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo eksploatavimo, komunalines bei priežiÅ«ros paslaugas ir tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis Å¡ioje situacijoje turėtų bÅ«ti ginamas kaip vartotojas. Atsakovas nurodė, kad stovėjimo aikÅ¡telė (parkingas), kuri yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmajame aukÅ¡te, ir už kurio priežiÅ«rÄ jam yra skaičiuojami mokesčiai, yra nepriduota ir nepripažinta tinkama naudotis teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovas stovėjimo aikÅ¡tele nesinaudoja, joje nesilanko ir nežino, ar Å¡is stovėjimo aikÅ¡telė yra tinkamai prižiÅ«rima, be to atsakovas nurodė, kad jis nesutinka apmokėti ieÅ¡kovo pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros už 2009 m. kovo mėn., nes už tÄ patį mėnesį PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ pateikė ir UAB „Vilmestos projektai“, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, ar jis Å¡iÄ sÄ skaitÄ yra apmokėjęs. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad iÅ¡ namo yra iÅ¡vežamos Å¡iukÅ¡lės, laiptinės valomos, bendrojo naudojimo patalpos apÅ¡viestos, tačiau aplinka nėra gerai tvarkoma.

Atsakovas nurodė, kad įvertinus visas aplinkybes, jis sutiktų ieÅ¡kovui sumokėti 800 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-03 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo E. A. ieÅ¡kovo UAB „Namų priežiÅ«ros centras“ naudai 1 704,73 skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010-11-26) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 69,90 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui E. A. (nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, b. l. 10-11). IeÅ¡kovas 2009-02-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-320 yra paskirtas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi (b. l. 47). 2009-03-09 ieÅ¡kovas su UAB „Vilmestos projektai“ pasirašė Teisių ir prievolių, susijusių su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra ir kitokiu tvarkymu, perdavimo aktÄ (b. l. 58-59).

Nuo minėto akto pasiraÅ¡ymo dienos ieÅ¡kovas pradėjo teikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas bei iÅ¡rašė Å¡io namo butų savininkams PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras už suteiktas paslaugas. Atsakovui ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2009-03-31 iki 2010-09-30 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras už suteiktas namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines bei priežiÅ«ros paslaugas 1704,73 Lt sumai (b. l. 78-96), tačiau atsakovas Å¡ių PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų atsakovui neapmokėjo.

Ginčo tarp Å¡alių dėl Å¡ios aplinkybės nėra. Tai, kad ieÅ¡kovas teikė bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, namui esančiam (duomenys neskelbtini), patvirtina ir ieÅ¡kovo į bylÄ pateikta (duomenys neskelbtini) namo priežiÅ«ros metinė ataskaita už 2009 metus (b. l. 51-52), 2011-03-31 Butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios asu administruojamu daugiabučiu namu, ataskaita Nr. 000004 (b. l. 97-99), be to, aplinkybes, kad ieÅ¡kovas prižiÅ«rėjo bendrojo naudojimo patalpas, teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Daugiabučio namo buto savininkų pareiga iÅ¡laikyti namo bendrosios nuosavybės objektus kyla ne iÅ¡ paslaugų teikimo teisnių santykių, o iÅ¡ daiktinės teisės normų, kadangi Å¡iÄ pareigÄ ir jos įgyvendinimo tvarkÄ reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos normos.

Teismas atmetė, kaip nepagrįstÄ atsakovo reikalavimÄ mažinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytÄ skolos sumÄ iÅ¡laidomis už valstybinės vėliavos įsigijimÄ bei vėliavos stovų pritvirtinimÄ , kadangi teismas nustatė, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos ir teisėtos. Teismas taip pat pripažino nepagrįstu atsakovo reikalavimÄ mažinti ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti skolos sumÄ iÅ¡laidomis už automobilių stovėjimo aikÅ¡telės priežiÅ«rÄ , kadangi nustatė, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pirmame aukÅ¡te yra minėta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, yra pripažintas tinkamu naudoti(b. l. 61-64) ir atsakovas nepateikė į bylÄ dokumentų, kurie paneigtų Å¡iÄ aplinkybę.

Nors atsakovas nurodė, kad jis nesinaudoja automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, tačiau bendraturčio pareigai iÅ¡laikyti namo bendro naudojimo turtÄ neturi reikÅ¡mės, kad atsakovas naudojosi tam tikromis administratoriaus teikiamomis paslaugomis, ar jam jų nereikėjo. Atsakovas nurodė ir tai, kad praÅ¡omos priteisti sumos turi bÅ«ti mažinamos, nes ieÅ¡kovas kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius netinkamai atlieka savo pareigas, t. y. netinkamai prižiÅ«rima teritorija, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių minėtÄ teiginį pagrindžiančių įrodymų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas E. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o 2011-10-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgdamas į teisinių santykių su ieÅ¡kovu atsiradimo pagrindÄ , atsakovas praÅ¡o įvertinti ir taikyti CK 6.188 straipsnio nuostatas. Atsakovas prašė mažinti ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti skolos sumÄ , nes ne visos ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos, pirkimai, paslaugos ir darbai tenka atsakovui ir turi bÅ«ti atliekami ir įsigyjami atsakovo (ir kitų bendraturčių) sÄ skaita.

Dalis ieÅ¡kovo reikalavimų neturi teisinio pagrindo ir yra pertekliniai, kadangi dalis darbų turi bÅ«ti apmokama nekilnojamojo turto objektų pardavėjų arba Å¡ių objektų trÅ«kumai turi bÅ«ti paÅ¡alinami garantijos tiekėjo sÄ skaita, be to, ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės dėl nustatyto teisinio reglamentavimo atsakovo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nesÄ Å¾iningai pabrėžė iÅ¡imtinai darbus ir pirkimus pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (serija NPC09 Nr. 018640) atsižvelgiant į ATPK 188¹ straipsnio 1 dalį.

IeÅ¡kovas neatlieka teisės aktuose administratoriui įtvirtintų įpareigojimų ir byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas paneigė ar pateikė raÅ¡ytinių įrodymų dėl Å¡ių pareigų vykdymo. Be to, apeliantas pažymėjo, kad metinių ataskaitų institutas (CK 1.9 straipsnis), jo uždaviniai ir tikslai, taip pat ataskaitų rengimo ir tvirtinimo tikslai byloje ir teismo sprendime visiÅ¡kai nenurodyti, nepaisant atsakovo praÅ¡ymo, protokolai per teismo posėdį nepaaiÅ¡kinti, 2010 m. ataskaita susirinkimui nebuvo pateikta, susirinkimas nebuvo suÅ¡auktas, bendraturčiai raÅ¡tu nebalsavo, ataskaitos nebuvo paaiÅ¡kintos, darbų planai nenagrinėti, sÄ matos nepatvirtintos.

Apeliantas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino, kad už 2009 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas atsakovui sÄ skaitÄ pateikė du atskiri subjektai (ieÅ¡kovas UAB „Namų priežiÅ«ros centras“ ir UAB „Vilmestos projektai“), todėl skundžiamame sprendime yra Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 267 straipsnyje įtvirtintų požymių ir CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų. IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma turi bÅ«ti mažinama iÅ¡laidomis už automobilių stovėjimo aikÅ¡telės priežiÅ«rÄ , kadangi tinkamu naudoti pripažintas namas, kurio pirmame aukÅ¡te yra minėta aikÅ¡telė, o ne pati automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, kuri yra įregistruota kaip atskiras vienetas.

Apeliantas negali pateikti įrodymo, kad minėta aikÅ¡telė nėra pripažinta tinkama naudoti, kadangi nėra įrodymo, jog ji pripažinta tinkama naudoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokiai konkrečiai dokumentai vadovaudamasis jis padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas paslaugas teikė tinkamai. IeÅ¡kovo reikalavimas mokėti už 2009 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas (PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje NPC09 Nr. 018640 nurodyta suma 82,90 Lt) turi bÅ«ti atmestas, o kiti ieÅ¡kovo reikalavimai turi bÅ«ti mažinami (administratoriaus bendrosios nuosavybės objektų administravimo paslaugų kainÄ už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-09-30 turi bÅ«ti mažinama per pusę, t. y. nuo 179,83 Lt iki 89,92 Lt) taikant CK 6.334 straipsnio 1 ir 4 dalis.

IeÅ¡kovo reikalavimai už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-09-30 turi bÅ«ti atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįsti – „parkingų valymas“ iÅ¡ viso 62,47 Lt; ieÅ¡kovo reikalavimai už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-09-30 turi bÅ«ti atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįsti, nes nepatenka į „namo techninė priežiÅ«ra“ turinį ir ribas, t. y. 2009-12-31 elektros instaliacijos remontas 14,96 Lt (darbai turi bÅ«ti atliekami garantijos tiekėjo sÄ skaita), 2010-09-30 judesio daviklio remontas 2,63 Lt (darbai turi bÅ«ti atliekami garantijos tiekėjo sÄ skaita) ir 2010-09-30 Å¡viestuvų remontas 26,57 Lt (atsižvelgiant į aplinkybes darbai turi bÅ«ti atliekami garantijos tiekėjo sÄ skaita arba gavus bendraturčių sutikimÄ ), taip pat atitinkamai turi bÅ«ti pakeistos (pakoreguotos arba anuliuotos) PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose Å¡ios paslaugos yra įformintos.

Apeliantas praÅ¡o perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinė skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Namų priežiÅ«ros centras“ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2011-10-03 sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ . Kartu praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad bendraturčių pareiga iÅ¡laikyti bendrojo naudojimo objektus kyla ne iÅ¡ paslaugų teikimo sutarties, o iÅ¡ daiktinės teisės normų. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, teikiantis paslaugas administracinio akto pagrindu, neturi atskirų sutarčių su namo bendraturčiais.

Apeliantas byloje nepateikia duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, jog kažkurie darbai nėra susiję su privalomais reikalavimais. Taip pat atsakovas, klaidingai interpretuodamas namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus ir bendraturčių santykius, nurodo apie kiekvieno administratoriaus atliekamo veiksmo derinimÄ su bendraturčiais. Apeliantas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad judesio daviklio, Å¡viestuvų remonto bei kitiems darbams garantiniai terminai nėra pasibaigę. IeÅ¡kovas pažymi, kad CK ir sutartyje numatytas garantinis terminas galioja bendrastatybiniams darbams, tačiau trÅ«kumams, kurie atsiranda dėl nuolatinio naudojimo, ar pačių bendraturčių kaltės garantinis terminas negalioja, todėl Å¡ie darbai, siekiant užtikrinti bendraturčių interesus, yra atliekami už papildomÄ mokestį ir paskirstomi namo patalpų savininkams proporcingai jų patalpų plotui.

Visi atsakovo argumentai, susiję su administratoriaus veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais yra atmestini. Dauguma atsakovo nurodytų argumentų dėl netinkamos administratoriaus veiklos pateikti vadovaujantis nebegaliojančiais teisės aktais. Apeliantas neginčija administratoriaus paslaugų suteikimo fakto, o atsakovo pateikti argumentai dėl netinkamo administratoriaus pareigų atlikimo yra tik procedÅ«rinio pobÅ«džio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas naudotųsi savo teise kreiptis asmeniÅ¡kai į ieÅ¡kovÄ dėl jam kylančių klausimų ir susipažinti su visais jį dominančiais dokumentais.

IeÅ¡kovas yra pateikęs įrodymus, kad atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu buvo teikiamos visos nurodytos paslaugos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovas paslaugas teikė netinkamai. IeÅ¡kovas atsakovui paslaugas pradėjo teikti nuo 2009-03-09, todėl ieÅ¡kovas už 2009 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas teisėtai pateikė sÄ skaitÄ atsakovui. Dėl UAB „Vilmestos projektai“ sÄ skaitos už 2009 m. kovo mėnesį atsakovas turi aiÅ¡kinti atskirai, kadangi Å¡i aplinkybė nėra susijusi su nagrinėjama byla.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis nesinaudoja automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, nėra reikÅ¡minga pareigai iÅ¡laikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas vengė bendradarbiauti ir ignoruodavo atsakovo praÅ¡ymus, kadangi per visÄ paslaugų teikimo laikotarpį atsakovas nei karto nesikreipė į administratorių. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnis įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek faktine, tiek teisine prasme.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .

Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).Tarp Å¡alių ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl to, kad atsakovas E. A., turintis butÄ daugiabučiame name esančiame (duomenys neskelbtini), atsisako mokėti ieÅ¡kovui UAB „Namų priežiÅ«ros centras“, t. y. minėto namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, už laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2010-09-30 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Pažymėtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ 4 skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuota Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-05 iki 2012-07-01), kuriame nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra:

1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namÄ laiptai ir durys);

2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė;

3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Butų ir kitų patalpų savininkų teisė į bendrÄ ja daline nuosavybe esantį turtÄ grindžiama proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei Å¡ios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-579/2003).

Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti. Å iai taisyklei taikyti yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos iÅ¡laidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Tačiau CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato Å¡ios bendrosios taisyklės iÅ¡imtį, pagal kuriÄ butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais:

1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. Pastaruoju atveju bÅ«tina dar viena sÄ lyga – iÅ¡laidos turi bÅ«ti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, atmestini apelianto argumentai dėl to, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti ir taikyti vartojimo sutartims numatytÄ teisinį reglamentavimÄ (CK 6.188, 6.193, 6.334, 6.350, 6.353 straipsniai), kadangi kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, daugiabučio namo butų savininkų pareiga iÅ¡laikyti namo bendrosios nuosavybės objektus kyla ne iÅ¡ paslaugų vartotojams teikimo teisinių santykių, o iÅ¡ daiktinės teisė normų, kadangi Å¡iÄ pareigÄ ir jos įgyvendinimo tvarkÄ reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ 4 skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos.

Be to, atmestini kaip nepagrįsti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad ieÅ¡kovas neatlieka teisės aktuose administratoriui įtvirtintų įpareigojimų (ataskaitų nepateikimas, nesuÅ¡aukti susirinkimai, ataskaitų nepaaiÅ¡kinimas, darbų planų nenagrinėjimas, sÄ matų nepatvirtinimas). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas galėtų atsisakyti apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti skirtas iÅ¡laidas, jeigu jis nebÅ«tų davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų, o Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais.

Å ie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) (redakcija, galiojusi nuo 2002-07-01 iki 2011-01-07). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus (1 punktas) ir yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiÅ«rėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrÄ jÄ nuosavybę pagal CK 4.84 straipsnį ir t. t. (2 punktas).

Pagal Reglamento 11 punktÄ privalomų reikalavimų visumÄ sudaro:

1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai);

2) reikalavimai gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotÄ Nekilnojamojo turto kadastre; bÅ«tų iÅ¡laikyta estetiÅ¡ka namo ir jo aplinkos iÅ¡vaizda; bÅ«tų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Å ių reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimu pagal paskirtį, nuolatiniu namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu bei jų nuolatine priežiÅ«ra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais), racionaliu pastato energetinio Å«kio valdymu, suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.1 – 13.5 papunkčiai).

Apeliantas ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sumÄ reikalauja mažinti automobilių stovėjimo aikÅ¡telės valymo iÅ¡laidomis, elektros instaliacijos, judesio daviklio iÅ¡ Å¡viestuvų remonto iÅ¡laidomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau pateiktų teisės aktų nuostatomis ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, sprendžia, kad visos minėtos iÅ¡laidos yra pripažintinos privalomomis, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai (automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, elektros tinklai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose) bÅ«tų tinkamai prižiÅ«rimi ir naudojamai.

Apelianto argumentas, kad nėra akto dėl automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo tinkama naudoti, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi apelianto bendrosios dalinės nuosavybės teisė į visus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus (kartu ir į automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini)) atsirado pagal sandorį (pirkimo-pardavimo sutartį) (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris buvo sudarytas 2008-10-06 (b. l. 10), todėl jau nuo 2008-10-06 apeliantui kartu su teisę valdyti, naudoti ir disponuoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais kartu atsirado pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas minėtų objektų išlaikymui ir išsaugojimui (CK 4.82, 4.83 straipsniai).

Be to, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, teismas atsisako priimti ir plačiau nekomentuoja apelianto argumentų dėl to, jog dalis ieÅ¡kovo reikalavimų (dėl elektros instaliacijos, judesio daviklio iÅ¡ Å¡viestuvų remonto) neturi teisinio pagrindo ir yra pertekliniai, kadangi dalis darbų turi bÅ«ti apmokama nekilnojamojo turto objektų pardavėjų arba Å¡ių objektų trÅ«kumai turi bÅ«ti paÅ¡alinami garantijos tiekėjo sÄ skaita, kadangi Å¡ie argumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir byloje nėra nustatyta, kad Å¡ių argumentų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Dėl apelianto argumentų, kad ieÅ¡kovo reikalavimas mokėti už 2009 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas (PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje NPC09 Nr. 018640 nurodyta suma 82,90 Lt) turi bÅ«ti atmestas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, jog apeliantas neturi duomenų, jog bÅ«tų apmokėjęs už tÄ patį mėnesį, tačiau kito subjekto (t. y.

UAB „Vilmestos projektai“) iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ (b. l. 112). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas atsakovui (apeliantui) paslaugas pradėjo teikti nuo 2009-03-09, todėl atsakovas privalo atsiskaityti su ieÅ¡kovu už 2009 m. kovo mėnesį suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesÄ Å¾iningai pabrėžė iÅ¡imtinai darbus ir pirkimus pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (serija NPC09 Nr. 018640) atsižvelgiant į ATPK 188¹ straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad valstybinės vėliavos iÅ¡kėlimas yra gyvenamųjų namų savininkų ir asmenų, atsakingų už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimÄ , įstatymu nustatyta pareiga, už kurios nevykdymÄ gresia įstatymų numatyta atsakomybė, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos už valstybinės vėliavos įsigijimÄ bei vėliavos stovų pritvirtinimÄ yra pagrįstos ir teisėtos. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ .

Be to, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Kadangi netenkintas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos (b. l. 143-146) bylinėjimosi iÅ¡laidos (242 Lt) už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieÅ¡kovo atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurias teismas, atsižvelgdamas į sutiektų paslaugų apimtį ir pobÅ«dį, į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, pripažįsta protingomis.

Teismas, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: Atsakovo E. A. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Namų priežiÅ«ros centras“ (į. k. 125596783) iÅ¡ atsakovo E. A. (duomenys neskelbtini) 242 Lt (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėja                                                                                                                                           Aldona Tilindienė